2020-07-01 Nr. AB-13036-3-63-3-00823-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-761-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00823-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK), už kalinimo sąlygų pažeidimą areštinėje laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. gegužės 8 d.

2. Pareiškėjas teigė, kad areštinėje nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas vienam kameroje laikomam asmeniui turintis tekti kameros plotas, areštinės gyvenamosiose kamerose kaliniams nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iškviesti budintį pareigūną. Nurodė, jog areštinėje turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą ir ne visada išvesdavo pasivaikščioti. Pareiškėjo teigimu, pasivaikščiojimo kiemelis buvo nešvarus, areštinės konstrukcijose buvo asbesto. Neturtinę žalą pareiškėjas kildino ir iš to, kad areštinėje neveikė ventiliacija, neatsidarė langai, pro juos nepateko natūralus apšvietimas ir oras iš lauko, dėl to buvo drėgna ir tamsu, kamerose buvo per silpnas dirbtinis apšvietimas, dėl kurio nebuvo galima skaityti ir rašyti.

Kamerose buvo netinkama temperatūra, t. y. žiemą per šalta, o vasarą per karštą, nebuvo leidžiama turėti ventiliatorių, kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, drėgnos. Nurodė, jog areštinėje nebuvo užtikrinama sveikatos priežiūros specialisto, gydytojo priežiūra, nesuteikta pirmoji medicininė pagalba, neužtikrintas privatumas bendraujant su gydytoju. Neturtinę žalą pareiškėjas kildino ir iš to, jog atsakovo atstovas: tinkamai neaprūpino patalyne – duodavo nešvarią patalynę, neduodavo užvalkalo užklotui; neduodavo rankšluosčių, higienos priemonių, tualetinio popieriaus;

čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, rūdydavo, pūdavo; neplaudavo apatinio trikotažo ir rūbų – tekdavo plautis pačiam, tačiau nebuvo sąlygų džiovinti; kameros buvo nešvarios, nesutvarkytos, sienos aprašinėtos necenzūriniais žodžiais, apipieštos pornografiniais piešiniais; sanitariniai mazgai nehigieniški, seni, aprūdiję, iš sanitarinių mazgų skylių grindyse sklido metano dujos, nemalonūs kvapai, nebuvo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, jie neatitverti nuo gyvenamosios patalpos ir nuo budinčių pareigūnų, kurie žiūrėdavo pro kameros duryse įrengtas skylutes; kamerose nebuvo įrengtos kėdės ar suolai kur būtų galima atsisėsti; nebuvo galimybės pasinaudoti dušu du kartus per savaitę, o kartais ir vieną kartą, pavyzdžiui, grįžus po etapavimo, dažnai nebuvo šilto (karšto) vandens; kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, nebuvo atliekama deratizacija, dezinfekcija, jos buvo atliekamos nesavalaikiai arba tik po daugkartinių prašymų, atlikta deratizacija, dezinfekcija būdavo neefektyvi ir iš karto po tokios procedūros, neišvėdinus kameros, laikomi asmenys buvo vedami atgal į kamerą.

Nurodė, kad dėl šių aplinkybių įsiveisdavo kūno parazitai, kūnas ne kartą buvo sukandžiotas blakių, nebuvo kur atsisėsti – buvo galima tik gulėti lovose, buvo priverstas kvėpuoti nuodais skirtais parazitams. Pareiškėjas teigė, jog areštinėje nebuvo užtikrintas kaloringas ir skanus maistas, porcijos buvo mažos, o jų energetinė vertė mažesnė negu rekomenduojama, atsižvelgus į pareiškėjo ūgį, fizinį aktyvumą. Be to, maistas buvo tiekiamas atšalęs. Nurodė, jog yra nerūkantis, tačiau buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.

Pareiškėjas prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, jog Tauragės apskrities VPK areštinėje patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities VPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas vienas kameroje Nr. 2 nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 20 d., kurios plotas 13,12 kv. m., nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 6 d. buvo laikomas vienas kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv. m., nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 5 su vienu asmeniu. Teigė, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. skirtingais laikotarpiais iš viso 9 paras. Nurodė, kad vadovaujantis teisės aktais iškvietimo signalizacijos mygtukai yra įrengiami tik kamerose, kuriose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Atsakovo atstovo teigimu, asbesto areštinės konstrukcijoje nebuvo. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei. Teigė, kad iš Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo buvo matyti, jog pareiškėjas 2017 m. vasario 9 d. pareikalavo persirišti ranką ties alkūne, nes buvo trys įbrėžimai ir jam buvo suteikta medicininė pagalba, t. y. sutvarstyta su bintu bei medicininiu tepalu. Tauragės apskrities VPK nurodė, jog areštinėje įrengtas atskiras medicinos kabinetas, kuriame apžiūros atliekamos privačiai ir asmeniškai, apžiūrima po vieną asmenį ir, kad iš areštuoto asmens kortelės buvo matyti, jog pareiškėjas jokių kitų sveikatos nusiskundimų neturėjo. Teigė, jog nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl neužtikrinamo privatumo, atliekant medicininę apžiūrą. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog pareiškėjas skundui aktualiu laikotarpiu nusiskundimų dėl sveikatos būklės neturėjo. Nurodė, jog areštinės gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu, t. y. per langus ar orlaides, o dirbtiniam apšvietimui padidinti būtina papildomai įrengti šviestuvus, pakeisti visą areštinės instaliaciją, tačiau tam netikslinga skirti lėšas, nes numatoma visos areštinės rekonstrukcija. Teigė, kad pareiškėjas daugeliu atveju, kai jam buvo siūloma pasivaikščioti kiemelyje, atsisakydavo.

5. Tauragės apskrities VPK nurodė, jog tiek oro temperatūra, tiek oro santykinė drėgmė patalpose atitiko reikalavimus ir areštinėje 2013 metais buvo atliktas kapitalinis remontas, areštinės patalpose ozonavimas (pelėsio naikinimas), deratizacija ir dezinfekcija buvo atliekami kiekvieną mėnesį. Teigė, kad skalbimo paslaugas teikė įmonės pagal sutartis ir pažymėjo, kad patalynė buvo keičiama išvykus asmeniui iš areštinės kameros, todėl atvykęs kitas asmuo miegojo lovoje, kurioje patalynė išplauta ir dezinfekuota. Nurodė, kad visose kamerose įrengtas 100 x 142 cm ploto sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Tauragės apskrities VPK teigė, kad areštinės kameras turėjo valytis patys laikomi asmenys ir kad tam buvo skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Nurodė, jog areštinėje laikomiems asmenims ne rečiau kaip kartą per savaitę, o naujai į policijos areštinę uždarytiems areštantams ar iš kitų laisvės apribojimo vietų atvykusiems areštantams, jei jie pageidauja, tą pačią dieną ar esant dideliam skaičiui areštantų ar šiems atvykus vakare (po 22 val.) – ne vėliau kaip kitą dieną sudaroma galimybė pasinaudoti dušu. Paaiškino, kad areštinėje laikomų asmenų maitinimą atliko įmonė pagal sutartį, jiems tiekiamas vienodas ir subalansuotas maistas, kuris atitiko maisto higienos normas, jie buvo maitinami 3 kartus per dieną, o nepilnamečiai 4 kartus per dieną. Nurodė, kad dėl maisto kokybės iš pareiškėjo skundų nebuvo gauta. Tauragės apskrities VPK teigė, jog pareiškėjas skunde išdėstė bendro pobūdžio teiginius ir nepateikė faktinės argumentacijos, remiantis kuria būtų galima konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis buvo laikomas žiauriomis, higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis ir kad dėl to būtų pablogėjusi jo sveikata.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo S. B. skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities VPK.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildino iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

8. Teismas pažymėjo, kad Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247, reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytos kardomosios priemonės – suėmimo (kardomojo kalinimo) (toliau – ir suėmimas) vykdymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimą, taip pat suimtųjų ir pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymą jiems prilyginamų asmenų bei kitų suimtojo statuso neturinčių asmenų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, gali būti laikomi teritorinių policijos įstaigų areštinėse (toliau – ir areštantai), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 58 punktas nustato, jog policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Atsakovo atstovo atsiliepime nurodyta, kad sanitarinių mazgų plotai areštinių kamerose yra 1,42 kv. m (100 x 142 cm).

9. Teismas nustatė, kad iš Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2018 m. gegužės 18 d. rašto Nr. 85-S-5499(8.1.40) „Dėl informacijos“ matyti, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 20 d. buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv. m (asmenų skaičius kameroje 1, atmetus 1,42 kv. m sanitarinio mazgo plotą, vienam asmeniui teko 11,70 kv. m), laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv. m (asmenų skaičius kameroje 1, atmetus 1,42 kv. m sanitarinio mazgo plotą, vienam asmeniui teko 10,44 kv. m), o laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 6 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. kameroje Nr. 5 buvo laikomas su kitu asmeniu (vienam asmeniui teko 5,22 kv. m.). Įvertinus šiuos duomenis, teismas sprendė, kad kameros plotas pareiškėjui nebuvo mažesnis nei 5 kv. m, t. y. nebuvo pažeistas Taisyklių 58 punktas.

10. Pareiškėjui skundžiantis privatumo neužtikrinimu naudojantis sanitariniu mazgu, teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad kamerose įrengti 100 x 142 cm ploto sanitariniai mazgai su 120–130 cm aukščio pertvara. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra netinkamas higienos požiūriu ir atima iš sulaikytojo privatumą naudojantis tualetu, nes jis yra matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą ar akutę. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės įrodė, jog tualetai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas nebuvo įrengti taip, kad pareiškėjas galėtų privačiai pasinaudoti jais ir nepatirti nepatogumų. Teismas sprendė, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis areštinės kamerose įrengtais tualetais galėjo būti pažeista.

11. Pareiškėjui teigiant, jog kamerose nebuvo iškvietimų mygtukų, teismas nurodė, jog pagal Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139, 3.3 punktą, nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės, todėl iškvietimo-signalizacijos (aliarmo) mygtukų įrengimas kamerose, kuriose nėra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, teisės aktais nenustatytas. Pareiškėjo argumentas šiuo aspektu teismo pripažintas nepagrįstu.

12. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, jog areštinės kamerose nebuvo užtikrintos tinkamos higienos sąlygos, nurodė, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu ir gauti išskalbtą patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) ir apatinius drabužius. Straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas, o 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių (toliau – laisvės atėmimo vietų), teritorinių policijos įstaigų areštinių (toliau – policijos areštinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Higienos normos HN 134:2015 13 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (Higienos normos HN 134:2015 18 punktas); laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (Higienos normos HN 134:2015 20 punktas); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 punktas); laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais (Higienos normos HN 134:2015 40 punktas).

Higienos normos HN 134:2015 42 punkte taip pat nustatyta, jog draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (Higienos normos HN 134:2015 43 punktas).

13. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2017 m. kovo 28 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-20 nurodyta, kad 2017 m. vasario 2–13 d. atliktas patikrinimas. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2018 m. vasario 7 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-20/3D-370 nurodyta, jog siekiant išsiaiškinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. kovo 28 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-20 Tauragės apskrities VPK teiktų rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus, buvo patikrinta su Seimo kontrolieriaus teiktų rekomendacijų įgyvendinimu susijusios faktinės aplinkybės. Nustatyta, jog iš 15 teiktų rekomendacijų 7 yra įgyvendintos, 5 neįgyvendintos, o 3 rekomendacijų (dėl galimybės areštinėse laikomiems asmenims išsidžiovinti skalbinius, areštinių kamerų ploto ir apšvietimo reikalavimų užtikrinimo, tinkamų sanitarinių mazgų įrengimo bei elektros instaliacijos atnaujinimo) įgyvendinimas atidėtas iki areštinės planuojamų statybų pabaigos – 2020 m. gruodžio 31 d. Nustatyta, jog Tauragės apskrities VPK neįgyvendino šių Seimo kontrolieriaus 2017 m. kovo 28 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-20 nurodytų rekomendacijų: 1) areštinės sulaikymo patalpose nėra užtikrinamas laikomų asmenų privatumas (stebint patalpas), nėra įrengtos durelės sanitariniuose mazguose; 2) areštinė neturėjo laikino sulaikymo patalpų dezinfikavimo žurnalo, taip pat negalėjo pateikti dokumentų, kuriuose būtų informacijos apie patalpų dezinfikavimą, kai išleidžiami prieš tai jose laikyti sergantys niežais arba utėlėmis užsikrėtę asmenys; 3) nėra švaru areštinėje patalpose: kamerose, sandėlyje, pasivaikščiojimo kiemelyje; nuo 2017 m. spalio mėnesio nėra pildomas valymo darbų registravimo žurnalas; 4) nėra panaikintas ant kameros Nr. 8 sienų ir lubų esantis pelėsių grybelis. Pakartotinio patikrinimo metu taip pat nustatyta areštinėje nesant bendruomenės slaugytojo (sveikatos priežiūros specialisto), nėra tinkamai užtikrinamos areštantų teisės į sveikatos priežiūros paslaugas areštinėje.

14. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2018 m. gegužės 9 d. pažyma Nr. 4D-2017/1-194 „Dėl S. B. skundo prieš Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą“, ištyręs pareiškėjo nurodytus galimus areštinės pažeidimus neužtikrinant medicininės pagalbos ir kitus, nagrinėjamai bylai neaktualius pažeidimus, konstatavo, jog pasitvirtino S. B. skundo dalis dėl areštinės pareigūnų veiksmų neužtikrinant S. B. medicininės pagalbos.

15. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 62V5-(62.5)-248 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad UAB „Girupis” nuo 2017 m. vasario 25 d. koregavo valgiaraštį atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-863 „Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos“ pritaikant fizinio aktyvumo koeficientą 1,4 – atitinkantį labai mažo intensyvumo fizinį aktyvumą (sėdimas darbas ir pasyvus laisvalaikis), kuris atitinka fizinio aktyvumo sąlygas Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje. Nurodė, kad Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose asmenims dešimties dienų valgiaraštis yra sudarytas atsižvelgiant į rekomenduojamos paros energijos normas suaugusiems pagal amžiaus grupes, laikomų tardomų asmenų lytį, taikant maksimalų energinės vertės vidurkį, o individualūs valgiaraščiai nėra ruošiami ir kad įvertinus UAB „Girupis“ pateiktą valgiaraštį nustatyta, kad rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos nedirbantiems asmenims (vyrams ir moterims), laikomiems Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje atitinka Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 510 I ir II skyriaus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2018 m. rugpjūčio 8 d. pažymoje „Dėl S. B. skundo prieš Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos“ nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl dietinio maitinimo pagrįstas. Rekomendavo, jog asmenims, atvykusiems į areštines, tarp jų į Tauragės apskrities VPK, būtų užtikrintas maitinimas pagal sveikatos priežiūros specialistų paskirtą dietos tipą.

16. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. vasario 21 d. rašte Nr. 2.7-102(16.3.187.7.06) „Dėl skundo“ nurodyta, kad operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, jog kameroje Nr. 3 pažeisti Higienos normos 14 punkto (bendra dirbtinė apšvieta neatitinka reglamentuojamo dydžio), 16 punkto (oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė yra mažesnė nei reglamentuojama), 39 punkto (ant sienų, lubų yra vizualiai matomų pelėsių) reikalavimai (1 t., b. l. 65-66). Kitų pažeidimų nenustatyta. Nustatyta, kad kameroje Nr. 3 veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema bei oro judėjimo greitis atitinka Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reglamentuojamą dydį šaltuoju metų laiku. Nustatyta, kad Areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius nariuotakojų ir graužikų buvimo pėdsakus – jų naikinimas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamentas 2017 m. vasario 15 d. rašte Nr. (1.1.36-411)4-570 „Dėl asbesto galimo poveikio“ pareiškėjui nurodė, jog asbesto turintys statiniai, statinio konstrukcijos ir kiti gaminiai, kol jie yra neliečiami, didesnio pavojaus nekelia. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. gegužės 12 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-39(16.16.8.7.12) nurodyta, jog pašalinti 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-5 (16.16.8.7.12) nurodyti Higienos normos HN 134:2015 16 punkto (kameroje Nr. 3 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka reglamentuojamą) ir 39 punkto (kameroje Nr. 3 nuo sienų, lubų pelėsiai pašalinti) pažeidimai. Higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas nepašalintas – bendra dirbtinė apšvieta neatitinka reglamentuojamo dydžio reikalavimo.

17. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. birželio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-69(16.16.8.7.12) nurodyta, jog Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinė nepažeidė Higienos normos HN 134:2015 39 punkto (kameroje Nr. 5, Nr. 7 pelėsis ant sienų, lubų naikintas) reikalavimo.

18. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-119(16.16.8.7.12) nurodyta, jog Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinė nepažeidė Higienos normos HN 134:2015 20, 34, 35, 37, 39, 41, 42 punktų reikalavimų, o Higienos normos HN 134:2015 14, 16 punktų reikalavimai susiję su pastato rekonstrukcija nevertinti.

19. Teismas, išanalizavęs nurodytų kompetentingų institucijų patikrinimų rezultatus, konstatavo, jog dalis pareiškėjo nurodomų pažeidimų, susijusių su privatumu naudojantis sanitariniu mazgu, apžiūrint sveikatos priežiūros specialistams, su tinkama sveikatos priežiūra, su sveika, saugia, švaria ir higieniška aplinka, su tinkamu maitinimu ir su tinkamu buitiniu materialiniu aprūpinimu pasitvirtino. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog šie Tauragės apskrities VPK pažeidimai pareiškėjui sukėlė juntamą fizinį skausmą, nepatogumų ar tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovo atstovas tyčia ar sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad dėl minėtų pažeidimų pareiškėjui galimai buvo padaryta neturtinė žala, tačiau ne itin didelė ir reikšminga, todėl įvertinęs minėtų pažeidimų mastą ir trukmę (pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant kalinimo sąlygas Tauragės apskrities VPK), pareiškėjo galimai patirtus nepatogumus nustatė, kad teisingas ir proporcingas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju 100 Eur.

IV. 20. Pareiškėjas S. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti prašomą 12 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.

21. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas gyvenamojo ploto pažeidimo faktą neatsižvelgė į tai, kad kameroje buvo lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė, stalas, kurie užėmė didžiąją dalį kameros ploto. Gultai buvo įrengti taip, kad tarp miegojimo vietų nebuvo net minimalaus atstumo. Be to, teismas vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė išvadą, kad teisė į privatumą naudojantis areštinės kamerose įrengtais tualetais buvo pažeista, tačiau neteisingai įvertino priteistinos sumos dydį.

22. Pareiškėjo nuomone teismas, vertindamas faktą, kad Tauragės apskrities VPK kamerose nėra įrengtas signalizacijos mygtukas pareigūnams išsikviesti, neteisingai taikė ir aiškino įstatymą, todėl padarė neteisingą išvadą, nesivadovavo tarptautinės teisės nustatytomis normomis bei įstatymais. Vertindamas kalinamo asmens teisę į saugią aplinką, pareiškėjas pažymi, kad laisvės atėmimo įstaiga privalo užtikrinti, jog kilus būtinybei, kalinamas asmuo galėtų veiksmingai susisiekti su pareigūnais. Kadangi įkalinimo įstaigos izoliatoriaus, areštinės patalpos yra kamerų tipo, t. y. uždaros, susisiekimo su areštinės pareigūnais priemonės tokiose patalpose turi būti įrengtos.

23. Teismas, vertindamas kitus pareiškėjo S. B. nurodytus skunde pažeidimus, juos išanalizavęs ir padarę išvadą, kad be pažeidimų nustatytų privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, su tinkama sveikatos priežiūra, su sveika, saugia, švaria ir higieniška aplinka, su tinkamu maitinimu ir su tinkamu buitiniu materialiniu aprūpinimu pasitvirtino pažeidimai, teisingai konstatavo šioje dalyje pareiškėjo skunde pateiktus pažeidimus, tačiau, pareiškėjo tvirtinimu, spręsdamas žalos atlyginimo priteisimą teismas nors ir nustatė aibę grubių pažeidimų, tačiau priteisė simbolinę pinigų sumą.

24. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2018 m. gegužės 9 d. pažymoje Nr.4D-2017/l-194, aiškiai nustatė visas aplinkybes, kad Tauragės apskrities VPK areštinėje nebuvo pareiškėjui užtikrinta pirmoji medicinos pagalba jam susižeidus, susižalojus.

25. Pareiškėjo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos dėl neturtinės žalos priteisimo, padarė nepagrįstas išvadas ir pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, todėl teismo sprendimas pakeistinas ir pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.

26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities VPK, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

27. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad teismas motyvuojamoje dalyje nurodė, jog dalis pareiškėjo nurodomų pažeidimų, susijusių su privatumu naudojantis sanitariniu mazgu, su tinkama sveikatos priežiūra, su sveika, saugia, švaria ir higieniška aplinka, su tinkamu maitinimu ir su tinkamu buitiniu materialiniu aprūpinimu pasitvirtino. Tauragės apskrities VPK teigimu, pareiškėjo skundas pateiktas šioje administracinėje byloje nebuvo pirmas skundas pateiktas teismui. Pareiškėjas taip pat buvo pateikęs skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo administracinėje byloje Nr. eI-1626-368/2018. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad pareiškėjas teikdamas skundą šioje nagrinėjamoje byloje, pateikė įrodymus, kurie buvo aktualūs jau Regionų apygardos administraciniame teisme 2018 m. balandžio 9 d. išnagrinėtai bylai (ir toje byloje ginčijamam laikymo areštinėje laikotarpiui), o pirmosios instancijos teismas jais nepagrįstai rėmėsi, nes įrodymai nebuvo aktualūs skunde nurodytam laikotarpiui, kurį pareiškėjas skundžia šioje nagrinėjamoje byloje.

28. Atsakovo atstovo įsitikinimu, teismas turėjo vadovautis ne pareiškėjo skundui neaktualia Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2017 m. kovo 28 d. ataskaita Nr. 2017/1-20, bet skundo laikotarpiui aktualia Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 2018 m. vasario 7 d. ataskaita Nr. 2017/1-20/3D-370, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2018 m. vasario 23 d. patikrinimo aktu Nr. (7-12 15.4.3) PA-513, Tauragės apskrities VPK 2018 m. kovo 13 d. raštu „Dėl 2018 m. sausio 17 dienos pakartotinio vizito rezultatų“ Nr. 85-S-2806, ir juos vertinant susieti su konkrečiais pareiškėjo skunde nurodytais reikalavimais. Taip pat teismas turėjo ne formaliai vertinti pateiktą įrodymą, t. y. 2018 m. gegužės 9 d. pažymą Nr. 4D-2017/1-194 „Dėl S. B. skundo prieš Tauragės aps. VPK“ ir konstatuoti neva skundo laikotarpiui aktualius pažeidimus, bet vertinti pažymos turinį, nes akivaizdu, kad ji tik buvo aktuali tam laikotarpiui kai pareiškėjas buvo kalinamas Tauragės apskrities VPK areštinėje 2017 metais ir negalėjo būti kaip įrodymas priteisiant pareiškėjui neturtinę žalą šioje byloje.

29. Tauragės apskrities VPK vertinimu, skundžiamu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta tinkama sveikatos priežiūra. Tai patvirtina 2018 m. vasario 23 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento patikrinimo aktas Nr. (7-12 15.4.3) PA-513, 2018 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ataskaita Nr. 2017/1-20/3D-370, Tauragės apskrities VPK 2018 m. kovo 13 d. raštas „Dėl 2018 m. sausio 17 dienos pakartotinio vizito rezultatų“ Nr. 85-S-2806, pareiškėjo medicininė kortelė.

30. Atsakovo atstovo nuomone, visiškai nepagrįsti teismo argumentai, kad dalis pareiškėjo nurodomų pažeidimų, susijusių su sveika, saugia, švaria ir higieniška aplinka, su tinkamu maitinimu ir su tinkamu buitiniu materialiniu aprūpinimu pasitvirtino. Teismas sprendime akcentavo ir atsižvelgė į LR Seimo kontrolierių 2018 m. vasario 7 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-20/3D-370 nurodytas neįgyvendintas rekomendacijas, tačiau visiškai nevertino ar jos susijusios su nagrinėjamu skundu ir ar pareiškėjo skundui šioje administracinėje byloje buvo aktualios neįgyvendintos rekomendacijos.

31. Atsakovo atstovas nesutinka, kad padarė pažeidimus susijusius su tinkamu pareiškėjo buitiniu materialiniu aprūpinimu, nes byloje pateikti dokumentai (detaliai pasisakyta pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime), įrodo, kad jis buvo aprūpintas valymo priemonėmis, higienos priemonėmis, tinkamos būklės čiužiniu, patalyne ir rankšluosčiais.

32. Dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo, Tauragės apskrities VPK pažymi, kad visose kamerose sanitariniai mazgai įrengti 100 x 142 cm pločio sanitariniai mazgai su 120–130 cm aukščio pertvara, todėl kiti suimtieji esantys kamerose neturi galimybių stebėti asmenis esančius sanitariniame mazge. Be to, pareiškėjas skundui aktualiu metu tik vieną parą, t. y. nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. buvo laikomas penktoje kameroje su vienu asmeniu, todėl tikrai nepatyrė tokios žalos, kurią būtų galima įvertinti 100 Eur suma.

33. Tauragės apskrities VPK vertinimu, pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Tačiau pareiškėjas neįrodė ir nepagrindė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neobjektyviai, neišsamiai, nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, ir visiškai nepagrįstai, remdamasis vien prielaidomis, priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

34. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Tauragės apskrities VPK apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, teismo sprendimu pripažintus pagrįstais (kurie pasitvirtino), laikyti nepakeistus.

35. Pareiškėjas nurodo, kad sutinka su teismo nustatytais pažeidimais ir teigia, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neperžengdamas pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų. Pareiškėjas tvirtina, kad skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs visas susijusias aplinkybes, tačiau gavęs Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. gegužės 9 d. pažymą Nr. 4D-201/1-194/3D-1294 apie nustatytus pažeidimus, tai, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta suteikta pirmoji medicinos pagalba, kartu su nauju skundu kildino neturtinės žalos atlyginimą ir dėl šio epizodo.

36. Atsakovo atstovas Tauragės apskrities VPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

37. Tauragės apskrities VPK nurodo, kad pareiškėjas jokių naujų įrodymų, kurie būtų aktualūs nagrinėjamai bylai nepateikė, nenurodė, jokių papildomų aplinkybių, kurios pagrįstų prašomą priteisti neturtinę žalą, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjo S. B. skundas tenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų Tauragės apskrities VPK veiksmų, pagrįstumas ir teisėtumas.

39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas Tauragės apskrities VPK areštinėje, 9 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis kamerose įrengtais tualetais. Taip pat teismas nustatęs pažeidimus susijusius su apžiūra sveikatos priežiūros specialistų, su tinkama sveikatos priežiūra, su sveika, saugia, švaria ir higieniška aplinka, su tinkamu maitinimu ir su tinkamu buitiniu materialiniu aprūpinimu, nurodė, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui atsirado tokios pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, atlyginama pinigais.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais Tauragės apskrities VPK pažeidimais, tačiau laikosi pozicijos, kad teismas jam priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir jam priteistinas 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

41. Atsakovo atstovas Tauragės AVPK apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir peržengė pareiškėjo skundo reikalavimų ribas. Be to, teismas konstatuodamas neva skundo laikotarpiui aktualius pažeidimus, nevertino Seimo kontrolieriaus pažymų ir kitų įrodymų turinio, iš kurių būtų matyti, kad nustatyti pažeidimai nėra aktualūs ginčo laikotarpiui.

42. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

44. Teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas nustatė Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės). Šių taisyklių 80 punktas nustatė, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Tauragės apskrities VPK atsiliepime nurodyta, kad sanitarinių mazgų plotai areštinių kamerose yra 1,42 kv. m (100 x 142 cm). Atsakovo atstovas pateikė išsamius duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, bei kartu su juo laikytų asmenų skaičių (I t., b. l. 98–103). Matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 20 d. buvo laikomas 13,12 kv. m kameroje Nr. 2 vienas, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 5 d. buvo laikomas 11,86 kv. m kameroje Nr. 5 vienas, o laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 6 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. 11,86 kv. m kameroje Nr. 5 buvo laikomas su kitu asmeniu. Taigi įvertinus sanitarinio mazgo užimamą plotą, minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto normatyvas, nustatytas Areštinių veiklos taisyklių 80 punkte, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas. Todėl pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

45. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde išreiškė nuomonę, jog vienam asmeniui tenkantis kameros plotas turėtų būti skaičiuojamas iš bendro kameros ploto atimant baldų ir kitų daiktų užimamą plotą, tačiau šios jo pozicijos nepatvirtina nei nacionalinis teisinis reglamentavimas, nei EŽTT formuojama praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

46. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuojama, kad pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą Tauragės apskrities VPK areštinės kamerose nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. nebuvo pažeista.

47. Pareiškėjas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kamerose iškvietimo mygtuko įrengimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Dėl pareigūno iškvietimo mygtukų nebuvimo Tauragės apskrities VPK areštinėje pažymėtina, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-206 patvirtintuose Tipiniuose teritorinių policijos įstaigų pastatų, statinių ir patalpų reikalavimuose bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. 380 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų” nėra numatytas iškvietimo mygtukų areštinės kamerose įrengimas, todėl nėra ir teisės aktų pažeidimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu, įrengti tik laisvės atėmimo vietoje. Taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 bei 16.11 punktuose numatyta, jog nuteistųjų gyvenamosiose patalpose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog laikino sulaikymo ir laikymo vietose (šiuo atveju teritorinių policijos įstaigų areštinėse) pareigūno iškvietimo sistema pagal teisės aktus neįrengiama, skirtingai nei laisvės atėmimo vietose. Taigi, nagrinėjamu atveju Tauragės apskrities VPK areštinėje, kurioje laikinai buvo laikomas pareiškėjas, nesant pareigūno iškvietimo mygtuko, jokie teisės aktai nebuvo pažeisti taip pat nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į saugią gyvenamąją aplinką.

48. Dėl privatumo naudojantis sanitariniais mazgais užtikrinimo, pabrėžtina, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog sanitariniai mazgai areštinėje įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų, pažymėtina, jog pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje C. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09).

Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, pavyzdžiui, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, kadangi taip nesudaromos sąlygos privatumui ir ši vieta visada matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05).

Šis teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją, pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtus Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus bei naujausias Lietuvos administracinių teismų praktikos tendencijas, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017).

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimą dėl to, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, kadangi nuo gyvenamosios paskirties ploto buvo atskirtas 120–130 cm aukščio pertvara. Minėto pažeidimo trukmė pirmosios instancijos teismo nustatyta – 9 paros.

49. Tauragės apskrities VPK apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ginčija įrodymų vertinimą nurodydamas, kad teismas nepagrįstai vertino įrodymus, kurie buvo pateikti ir įvertinti kitoje byloje.

50. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo nauji įrodymai nevertinami.

51. Nustatyta, kad pareiškėjas administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00008-2018-4) prašė priteisti neturtinės žalos, kurią kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Tauragės apskrities VPK areštinėje nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. spalio 11 d., atlyginimą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1626-386/2018 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 270 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas konstatavo, kad Tauragės apskrities VPK pareiškėjui 7 paras nebuvo užtikrintas nustatytas minimalus kameros plotas, turintis tekti vienam asmeniui. Visą laikymo laikotarpį – 56 paras, pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Be to, pasitvirtino dalis pareiškėjo teiginių dėl privatumo neužtikrinimo apžiūrint sveikatos priežiūros specialistams, tinkamos sveikatos priežiūros, sveikos, saugios, švarios ir higieniškos aplinkos, tinkamo maitinimo bei tinkamo buitinio materialinio aprūpinimo. Šioje byloje pastaruosius pažeidimus teismas konstatavo įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2017 m. kovo 28 d. ataskaitą Nr. 2017/1-20, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento (toliau – ir NVSC) 2017 m. birželio 14 d. raštą Nr. 2.7-525(16.3.187.7.06) „Dėl prašymo“, NVSC 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo aktą Nr. PA.7-5 (16.16.8.7.12), NVSC 2017 m. gegužės 12 d. patikrinimo aktą Nr. PA.7-39(16.16.8.7.12), NVSC 2017 m. birželio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.7-69(16.16.8.7.12), NVSC 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktą Nr. PA.7-119(16.16.8.7.12), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) 2017 m. gegužės 10 d. raštą Nr. 62V5-(62.5)-248 „Dėl informacijos pateikimo“, VMVT 2017 m. vasario 28 d. raštą Nr. 62V5-(62.5)-116 „Dėl informacijos pateikimo“.

52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1887-442/2019 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

53. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dalis pareiškėjo pažeidimų, susijusių su privatumu naudojantis sanitariniu mazgu, apžiūrint sveikatos priežiūros specialistams, su tinkama sveikatos priežiūra, su sveika, saugia, švaria ir higieniška aplinka, su tinkamu maitinimu ir su tinkamu buitiniu materialiniu aprūpinimu pasitvirtino, išanalizavus kompetentingų institucijų patikrinimų rezultatus. Teismas vertino šiuos dokumentus: Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2017 m. kovo 28 d. ataskaitą Nr. 2017/1-20, 2018 m. vasario 7 d. ataskaitą Nr. 2017/1-20/3D-370, 2018 m. gegužės 9 d. pažymą Nr. 4D-2017/1-194 ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. pažymą „Dėl S. B. skundo prieš Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos“, VMVT 2017 m. gegužės 10 d. raštą Nr. 62V5-(62.5)-248 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2017 m. vasario 21 d. raštą Nr. 2.7-102(16.3.187.7.06) „Dėl skundo“, NVSC 2017 m. vasario 15 d. raštą Nr. (1.1.36-411)4-570 „Dėl asbesto galimo poveikio“, 2017 m. gegužės 12 d. patikrinimo aktą Nr. PA.7-39(16.16.8.7.12), 2017 m. birželio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.7-69(16.16.8.7.12) ir 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktą Nr. PA.7-119(16.16.8.7.12).

54. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai iš dalies pagrįsti dėl pažeidimų, kurie buvo įvertinti ankstesnėje byloje, t. y. jog jie neturėjo būti iš naujo nustatinėjami ir analizuojami šioje byloje. Taigi, nagrinėjamu atveju, turėjo būti vertinami tik tie įrodymai, kurie nebuvo pateikti administracinėje byloje Nr. eA-1887-442/2019 Regionų apygardos administracinio teismui ir kuriuos analizavo pirmosios instancijos teismas – Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 2018 m. gegužės 9 d. pažyma Nr. 4D-2017/1-194 (1 t., b. l. 37–49) ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. pažyma Nr. 4D-2018/1-104 „Dėl S. B. skundo prieš Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos“ (II t., b. l. 24–28). Pažymėtina, kad nors atsakovo atstovas teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo pažeidimus, kurie nebuvo susiję su ginčo laikotarpiu, tačiau pareiškėjas skunde nurodydamas reikalavimą dėl privatumo neužtikrinimo atliekant medicininę apžiūrą ir medicininių paslaugų neužtikrinimo (I., b. l. 12) nurodė, kad minėtą reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. gegužės 9 d. pažyma Nr. 4D-2017/1-194, kuri nebuvo vertinta administracinėje byloje Nr. eA-1887-442/2019. Be to, ir dėl kitų reikalavimų pareiškėjo buvo teikiami įrodymai susiję su 2017 metais galimai padarytais pažeidimais.

55. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2018 m. vasario 7 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-20/3D-370 (I t., b. l. 178–180) nurodyta, jog buvo siekiama išsiaiškinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. kovo 28 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-20 (I t., b. l. 69–77) Tauragės apskrities VPK teiktų rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus, o pastaroji buvo vertinama administracinėje byloje Nr. eA-1887-442/2019.

56. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2018 m. gegužės 9 d. pažymoje Nr. 4D-2017/1-194 „Dėl S. B. skundo prieš Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą“, ištyręs pareiškėjo nurodytus galimus areštinės pažeidimus neužtikrinant medicininės pagalbos ir kitus, nagrinėjamai bylai neaktualius pažeidimus, konstatavo, jog pasitvirtino S. B. skundo dalis dėl areštinės pareigūnų veiksmų neužtikrinant S. B. medicininės pagalbos. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2018 m. rugpjūčio 8 d. pažymoje „Dėl S. B. skundo prieš Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos“ nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl dietinio maitinimo pagrįstas. Rekomendavo, jog asmenims, atvykusiems į areštines, tarp jų į Tauragės apskrities VPK, būtų užtikrintas maitinimas pagal sveikatos priežiūros specialistų paskirtą dietos tipą.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo byloje ištirtus įrodymus ir įrodymus, kurie buvo išnagrinėti ankstesnėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00008-2018-4), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir pakartotinai konstatavo pažeidimus dėl sveikatos priežiūros specialistų apžiūros, dėl sveikos, saugios, švarios ir higieniškos aplinkos, dėl tinkamo buitinio materialinio aprūpinimo. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2018 m. gegužės 9 d. pažyma Nr. 4D-2017/1-194 ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. pažyma) patvirtina, kad pareiškėjui Tauragės apskrities VPK areštinėje nebuvo užtikrinta medicininė pagalba ir dietinis maitinimas.

58. Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

59. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018). Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo būdas bei priteistinos sumos dydis, jei pasirenkamas atlyginimo būdas pinigais, iš esmės priklauso nuo aplinkybių daugeto: pažeidimo trukmės, sukeltų neigiamų pasekmių sunkumo, besikreipusio teisminės gynybos asmens elgsenos siekiant išvengti neigiamų faktorių, pažeistų teisių gynimo laiko požiūriu, t. y. ar pažeistas teises stengtasi apginti jau pažeidimo darymo metu, ar betarpiškai pastarajam pasibaigus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-859/2013). Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015).

60. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (iš viso 9 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo užtikrinta medicininė pagalba ir dietinis maitinimas), į pareiškėjo nurodytus nepatogumus, patirtus dėl privatumo neužtikrinimo, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms.

61. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino dalį byloje surinktų įrodymų, tačiau iš esmės nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinių skundų argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė