5ac67464-8f17-4ee6-b372-e75ca202f4c8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-2849-643/2019 Proceso Nr. 3-61-3-01348-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.2; 20.2.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai J. S. ir jos atstovei advokatei JÅ«ratei TamulevičiÅ«tei bei atsakovo atstovui V. B., vertėjai I. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J.

S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja J. S. (toliau – pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK), 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja nurodo, kad 2016-06-29 dienos vakarÄ (duomenys neskelbtini), name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ji su Å¡eima Å¡ventė sÅ«nėno gimtadienį.

TÄ vakarÄ namuose jie buvo iÅ¡gėrę po stikliukÄ konjako su kava. Vėliau pareiÅ¡kėja, jos vyras V. S. ir jos brolio žmona namo kieme stovėjo ir Å¡nekėjo. Yra keli skirtingi to namo savininkai. Pagal užimamÄ plotÄ yra suformuotas žemės sklypas. Trys Å¡eimos žemę yra iÅ¡sipirkusios, o kita dalis neiÅ¡pirkta. PareiÅ¡kėjos vyras (V. S.) yra vienas iÅ¡ žemės bendraturčių. TÄ vakarÄ , apie 20 val., prie jų tarnybiniu automobiliu privažiavo uniformuoti policijos pareigÅ«nai.

PareiÅ¡kėjos vyras pasisveikino ir paklausė, kas nutiko. PareigÅ«nai atsakė, kad tuoj iÅ¡siaiÅ¡kins ir paklausė, kÄ jie čia daro. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino pareigÅ«nams, kad Å¡venčia gimtadienį. PareiÅ¡kėjos vyras paprašė, kad pareigÅ«nai pastatytų automobilį už sklypo teritorijos. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų reakcijos buvo matyti, kad jie supyko dėl to. PareigÅ«nai pasakė, kad pareiÅ¡kėjos vyras yra sulaikytas ir liepė jam sėsti į automobilį. PareigÅ«nai nepaaiÅ¡kino, kodėl atvyko, o kai pareiÅ¡kėja jų to paklausė, pareigÅ«nai atsakė, kad ir ji važiuos kartu.

PareigÅ«nai priėjo prie pareiÅ¡kėjos, paėmė už rankų, užsuko už nugaros, pargriovė jÄ ant grindinio ir uždėjo antrankius. PareiÅ¡kėja pradėjo klykti. PareigÅ«nai jÄ kėlė, tačiau ji atsikelti negalėjo. PareigÅ«nai pareiÅ¡kėjÄ kiÅ¡o į automobilį. PareiÅ¡kėja jiems sakė, kad skauda, prašė paleisti. Su pareigÅ«nais kalbėjo apie 20-30 sekundžių. PareiÅ¡kėjos mama prašė atlaisvinti pareiÅ¡kėjos rankas, kadangi pareiÅ¡kėja turi sveikatos problemų.

Viskas vyko namo (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelėje. Pareiškėja nurodo nesikeikusi ir nesistumdžiusi, sulaikoma nesipriešino, tiesiog paklausė, kodėl pareigūnai atvažiavo. Pareiškėja, yra 55 proc. darbinga, turi sveikatos su stuburu problemų. Pareigūnams užsukus rankas už nugaros, pareiškėja patyrė didžiulius fizinius skausmus, pareiškėjos kūnas po įvykio buvo pamėlęs. 2016-07-04 specialisto išvada Nr. G 2012/2016(01) patvirtino, kad pareiškėjai buvo padarytos poodinės kraujosruvos rankose, pilve, dešiniame kirkšnyje, kojose, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinio dilbio alkūniniame paviršiuje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, keliuose, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai 2016-06-29.

Specialistas taip pat nurodė, kad tokie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tai, kad pareiÅ¡kėja, pristatyta į Vilniaus miesto pirmÄ jį policijos komisariatÄ , skundėsi nugaros skausmais, įrodo ir 2016-06-29 tarnybinis praneÅ¡imas. 2016-07-05 pareiÅ¡kėjai buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 12P-65432675-16, kuriame nurodyta, kad ji 2016-06-29 apie 19.45 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje stumdė pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusius policijos pareigÅ«nus bei įžeisdama policijos pareigÅ«nų garbę ir orumÄ keikė juos necenzÅ«riniais žodžiais, sulaikoma aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi, nevykdė teisėto reikalavimo nesikeikti ir atsisėsti į pareigÅ«nų tarnybinį automobilį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-07 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 187 straipsnio 1 ir 2 dalis nutraukė, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties. Å iame nutarime teismas konstatavo, kad nėra aiÅ¡ku, už kokį administracinį teisės pažeidimÄ policijos pareigÅ«nai nusprendė sulaikyti pareiÅ¡kėjÄ ir kokių konkrečių teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų ji nevykdė.

Policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotų aplinkybių, jog pareiÅ¡kėja, bÅ«dama neblaivi, stumdė pareigÅ«nus, Å¡aukė ir jų atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius, reikalavo paleisti jos vyrÄ , teismo posėdyje apklausti liudytojai nepatvirtino. Teismas akcentavo, kad policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų dėl nagrinėjamo įvykio turinys yra identiÅ¡kas ir iÅ¡ esmės nepateikia jokios individualios bei detalizuotos informacijos apie konkrečius pareiÅ¡kėjos neteisėtus veiksmus.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad buvo sulaikyta įtariant jÄ administraciniu teisės pažeidimu, jog ji kitų žmonių akivaizdoje stumdė pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusius policijos pareigÅ«nus, bei įžeisdama policijos pareigÅ«nų garbę ir orumÄ keikė juos necenzÅ«riniais žodžiais, sulaikoma aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi, nevykdė teisėto reikalavimo nesikeikti ir atsisėsti į pareigÅ«nų tarnybinį automobilį. Kadangi tokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, pareiÅ¡kėja daro iÅ¡vadÄ , kad policijos patruliai pareiÅ¡kėjÄ sulaikė nepagrįstai ir neteisėtai.

Be to, atlikdami Å¡iuos nepagrįstus bei neteisėtus veiksmus, padarė žalÄ dar ir pareiÅ¡kėjos sveikatai. Administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡nagrinėjusiam teismui konstatavus, jog tokių veiksmų pareiÅ¡kėja neatliko, darytina iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«nams apskritai nebuvo jokio pagrindo pareiÅ¡kėjos sulaikymui bei antrankių uždėjimui. Be to, Å¡iuo atveju svarbu, kad civilinės atsakomybės taikymas yra susijęs su specialios kompetencijos subjektų, kuriems keliami griežtesni rÅ«pestingumo, atidumo, apdairumo reikalavimai, veikla.

Policijos pareigÅ«nų neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jie, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, paskleidė duomenis, žeminančius pareiÅ¡kėjos garbę ir orumÄ (CK 6.246 str. 1 d.). Policijos pareigÅ«nai, pateikdami teismui duomenis apie neva pareiÅ¡kėjos neteisėtÄ elgesį prieÅ¡ juos, paskleidė informacijÄ , neužtikrino duomenų tikrumo bei teisingumo (CK 6.246 str. 1 d.). Atsižvelgiant į atsakomybės, dėl kurios taikymo sprendžiama nagrinėjamoje byloje, specifikÄ , nustačius, kad policijos pareigÅ«nai objektyviai neįvykdė privalomÄ elgesio standartÄ Ä¯tvirtinančio teisinio įpareigojimo, konstatuotinas neteisėtų veiksmų, kvalifikuotinų pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 1 dalį, 6.271 straipsnio 4 dalį, atlikimas kaip vienas iÅ¡ bÅ«tinų vieÅ¡osios deliktinės atsakomybės pagrindų.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad Å¡iuo atveju jos atžvilgiu sulaikymas buvo pradėtas nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ji padarė administracinį teisės pažeidimÄ , todėl daro iÅ¡vadÄ , kad procesinės prievartos priemonių pritaikymas jos atžvilgiu buvo neteisėtas ab initio. PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, kad jos sulaikymo protokolas nebuvo suraÅ¡ytas apskritai, todėl toks sulaikymas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Faktinės aplinkybės neteikė pakankamo pagrindo policijos pareigÅ«nams imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromam teisės pažeidimui (Policijos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p.), nes pažeidimo net nebuvo.

PareiÅ¡kėjos vertinimu policijos pareigÅ«nų veiksmai, padaryti vieÅ¡oje vietoje, kaimynų ir artimųjų akivaizdoje sulaikant pareiÅ¡kėjÄ , uždedant jai antrankius, užlaužiant rankas ir tokiu bÅ«du padarant žalÄ sveikatai, vertintini kaip neteisėti veiksmai, nes tokiems veiksmams nebuvo jokio pagrindo. Nebuvo jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog, nepanaudojus antrankių pareiÅ¡kėjai, esant pagrindo baimintis smurto, žalos padarymo ar pabėgimo arba kenkimo teisingumo vykdymui. Todėl pareiÅ¡kėja daro iÅ¡vadÄ , kad antrankių uždėjimas jai buvo neproporcinga priemonė.

PareiÅ¡kėja nurodo dėl nurodytų neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, atliktų vieÅ¡ai, matant pareiÅ¡kėjos kaimynams ir artimiems Å¡eimos nariams, patyrusi sveikatos sužalojimÄ , emocinį sukrėtimÄ , nervinę įtampÄ , padidėjusį jautrumÄ . Jai iki Å¡iol gėda žiÅ«rėti į akis kaimynams. PareiÅ¡kėja patyrė daug neigiamų iÅ¡gyvenimų dėl to, kad Å¡ie asmenys (kaimynai ir pareiÅ¡kėjos Å¡eimos nariai) turi vaikščioti į teismus. Tuo pačiu pati pareiÅ¡kėja, kas kartÄ turėdama prisiminti Å¡iuos įvykius, patiria stresÄ , baimę ir nerimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjai yra nustatytas nedarbingumas, tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimas jÄ stipriai paveikė. Dėl neteisėto sulaikymo, antrankių panaudojimo, sveikatos sutrikdymo, tikrovės neatitinkančių duomenų paskelbimo patirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėja vertina 2500 Eur suma. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovė prašė skundÄ tenkinti iÅ¡ esmės jame nurodytų argumentų pagrindu. Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK su skundu nesutinka.

Atsiliepime nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.11-11077- 992/2016 nurodė, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka daryti iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ ir skirti administracinę nuobaudÄ . Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ susiraÅ¡iusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka bÅ«tent kaltinimÄ pateikusiai institucijai, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylÄ J.

S. (pareiškėjos) atžvilgiu pagal ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalius nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Vilniaus AVPK nurodo, kad užtikrinimo priemonės taikymas nereiškia, kad asmuo „iš anksto“ pripažįstamas kaltu administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir savaime nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos. Pareigūnų veiksmai nelaikytini neteisėtais, jei laikantis įstatymų nustatytų procedūrų surašomi procesiniai dokumentai bei priimami nutarimai, nors ir teisinis aplinkybių kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas skirtingose instancijose skiriasi.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukdamas administracinio pažeidimo bylÄ padarė iÅ¡vadÄ , kad surinktų įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjos kaltę, nepakako. Å iuo atveju teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , suabejojo tik pareiÅ¡kėjos kaltės įrodymų pakankamumu. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjai 2016-07-05 buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.l2P-65432675-16, kuriame buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėja 2016-06-29, apie 19.45 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje stumdė pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusius policijos pareigÅ«nus bei įžeisdama policijos pareigÅ«nų garbę ir orumÄ keikė juos necenzÅ«riniais žodžiais, sulaikoma aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi, nevykdė teisėto reikalavimo nesikeikti ir atsisėsti į pareigÅ«nų tarnybinį automobilį.

Įžeidimas gali pasireikÅ¡ti žodžiais ar veiksmais, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Atsakomybę už tam tikrų kategorijų valstybės tarnautojų įžeidimÄ numato ne tik baudžiamieji, bet ir administraciniai įstatymai. Atsižvelgiant į 2016-06-29 įvykio metu susidariusiÄ konfliktinę situacijÄ , kurios metu tarp neblaivių V. S., J. S. ir policijos pareigÅ«nų susidarė prieÅ¡iÅ¡ki santykiai. V. S. ir J. S. iÅ¡sakyti žodžiai turėjo realų žeminamÄ ir įžeidžiamÄ poveikį policijos pareigÅ«nams ir necenzÅ«riniai žodžiai galėjo bÅ«ti vertinami kaip policijos pareigÅ«nų įžeidimas, žeminimas, kuris trukdo tokiems pareigÅ«nams nepriekaiÅ¡tingai atlikti pavestÄ tarnybÄ .

Pažymėtina, kad policijos pareigūnus, dirbančius viešosios tvarkos saugojimo ir užtikrinimo srityje, teisės aktai įpareigoja šalinti ir spęsti bręstančias ar jau kilusias konfliktines situacijas. Atsakovas nurodo, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo negalima buvo surašyti pažeidimo padarymo vietoje dėl pareiškėjos neblaivumo, agresyvumo, negalėjimo nustatyti jos asmens tapatybės. Policijos pareigūnai T. P. ir E. Z. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad J.

S. (pareiÅ¡kėja) jų atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius bei, vedama į policijos tarnybinį automobilį, pasiprieÅ¡ino. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11077-992/2016 nėra jokių duomenų, kad policijos pareigÅ«nai bÅ«tų kaip nors suinteresuoti neteisingai apkaltinti pareiÅ¡kėjÄ , todėl nėra jokio pagrindo netikėti iÅ¡samiais ir nuosekliais policijos pareigÅ«nų parodymais apie įvykio aplinkybes. Todėl galima teigti, kad pareiÅ¡kėja į policijos įstaigÄ buvo pristatyta ATPK 263 straipsnio 1 dalies pagrindu, o ne taikant jam ATPK 265 straipsnyje numatytÄ administracinį sulaikymÄ .

Teisėtas pagrindas pareiÅ¡kėjÄ pristatyti į policijos komisariatÄ administracinio teisės pažeidimo protokolui suraÅ¡yti buvo jos veika, įvykdyta policijos pareigÅ«nų atžvilgiu: teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymas bei policijos pareigÅ«nų įžeidinėjimas necenzÅ«riniais ir įžeidžiančiais žodžiais. PareiÅ¡kėjos elgesys peržengė normalaus, korektiÅ¡ko bendravimo ribas, pasireiÅ¡kė policijos pareigÅ«no įžeidinėjimu, pareiÅ¡kėja ne kartÄ buvo papraÅ¡yta nustoti įžeidinėti, į kÄ nereagavo.

Teismo posėdžio metu Vilniaus AVPK atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a: Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad: 2014-08-05 išvadoje Nr. DPS-2291 (b.l. 18, Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11-11077-992/2016 b.l.

29) pareiškėjai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis terminui nuo 2014-07-12 iki 2035-12-28. 2016-06-29 Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliai T. P. ir E. Z. surašė tarnybinius pranešimus (Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11-11077-992/2016 b.l. 19-20, 21-22) dėl 2016-06-29 įvykio adresu (duomenys neskelbtini), J. S. sulaikymo ir antrankių panaudojimo. 2016-06-29 20:54 min. J. S. užfiksuotas 1.10 prom. girtumas (Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11-11077-992/2016 b.l. 9). 2016-06-29 tarnybiniu pranešimu (b.l.

33) užfiksuotas GMP iÅ¡kvietimas į Vilniaus miesto pirmÄ jį policijos komisariatÄ pristatytai J. S. pasiskundus nugaros skausmais. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilnius skyriaus 2016-07-04 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2012/2016(01) (b.l. 19-21) J. S. konstatuotos padarytos poodinės kraujosrÅ«vos rankose, pilve, deÅ¡iniame kirkÅ¡nyje, kojose, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu deÅ¡inio dilbio alkÅ«niniame pavirÅ¡iuje, odos nubrozdinimai deÅ¡inėje alkÅ«nėje, keliuose, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2016-06-29). Sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2016-07-05 J. S. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 12P-65432675-16 (Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11-11077-992/2016 b.l.

2) pagal ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-07 nutarimu Nr. A2.11.-11077-992/2016 administracinio teisės pažeidimo bylÄ J. S. atžvilgiu pagal ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis nutraukė, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties (b.l. 10-13). Nagrinėjamos bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimas pareiÅ¡kėjai iÅ¡ Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neteisėtų Vilniaus AVPK veiksmų, sulaikant pareiÅ¡kėjÄ ir panaudojant jos atžvilgiu antrankius.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali bÅ«ti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (pvz. LVAT 2017-07-05 nutartis Nr. eA-1332-552/2017). CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iÅ¡ jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 str. nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, nurodyta CK 6.250 straipsnyje.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė.

Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.), tačiau Å¡ioje teisės normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus.

Pagal LVAT praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz. LVAT 2011-03-30 nutartis Nr. A444-669/2011). Taigi Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjai teko pareiga įrodyti, kad bÅ«tent dėl Vilniaus AVPK neteisėtų veiksmų ji patyrė nurodomÄ neturtinę žalÄ â€“ sveikatos sužalojimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , nervinę įtampÄ , padidėjusį jautrumÄ .

Svarbu pažymėti, kad tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tik administracinio teisės pažeidimo (dabar administracinio nusižengimo) bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz.

LVAT 2013-09-19 nutartis Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo (LVAT 2014-06-02 sprendimas Nr. A602-1525/2014). Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad administracinio pažeidimo byla pareiÅ¡kėjos atžvilgiu buvo nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t.y. nesat administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, teismui, be kita ko, konstatavus, kad „<...> apskritai nėra aiÅ¡ku, už kokį administracinį tesiės pažeidimÄ policijos pareigÅ«nai nusprendė sulaikyti J.

S. ir kokių konkrečių teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ji nevykdė. Nei vienas iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų negalėjo patvirtinti, kad J. S., bendraudama su policijos pareigūnais, vartojo necenzūrinius žodžius, jiems priešinosi ar elgėsi įžūliai. <...> teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. Z. negalėjo tiksliai prisiminti visų įvykio aplinkybių, konkretizuoti, kokie įžeidžiantys ir necenzūriniai žodžiai buvo pasakyti jų atžvilgiu, kokiais veiksmais buvo pasipriešinta<...>“.

Nors nagrinėjamoje byloje liudytoju apklaustas E. Z. atpasakojo iš esmės savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, tačiau teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-07 nutarime nurodytas aplinkybes, kad šis pareigūnas negalėjo tiksliai apibūdinti J. S. tariamo administracinio teisės pažeidimo po įvykio praėjus vos daugiau nei dviems mėnesiams, liudytojo parodymus, kuriais buvo papildytos tarnybiniame pranešime ir anksčiau teisme nurodytos aplinkybės naujais faktais, duotus praėjus po įvykio trims metams, vertina kritiškai.

Kita vertus, svarbu pažymėti ir tai, kad ir nagrinėjamoje byloje apklausiamas liudytojas nenurodė, kokiais teisės aktais vadovaudamasis jis sulaikė pareiÅ¡kėjÄ ir panaudojo jos atžvilgiu spec. priemonę – antrankius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai aiÅ¡kina siaurai, t. y. ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų:

„VieÅ¡ojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį vieÅ¡osios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti Å¡ių įgalinimų ribų. VieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti virÅ¡ijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas, yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. VieÅ¡Ä jį administravimÄ vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai negali bÅ«ti prieÅ¡pastatoma pareigai laikytis Å¡iÄ veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti.

Ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, turi bÅ«ti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (pvz. LAT 2008-03-04 nutartis Nr. 3K-3-154/2008). Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (PÄ®, redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01) 5 straipsnyje nustatyti policijos uždaviniai, iÅ¡ kurių vienas – vieÅ¡osios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas, eismo automobilių keliais priežiÅ«ra (5 str. 1 d. 2, 4-5 p.).

To paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatytos policijos pareigÅ«nų bendrosios teisės, tarp kurių ir teisė: įtariant, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti (1 p.); įtariant, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos bÅ«klės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonę (7 p.).

PareigÅ«nas turi ir kitų įstatymuose jam suteiktų teisių (PÄ® 22 str. 2 d.). Kaip Å¡iame teismo sprendime jau minėta, neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus pareiÅ¡kėja sieja su jos sulaikymo ir antrankių panaudojimo aplinkybėmis. Pagrindines vieÅ¡osios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas, privalomas patruliavimÄ vykdantiems Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, policijos rėmėjams, Lietuvos policijos mokyklos kursantams, Mykolo Romerio universiteto VieÅ¡ojo saugumo fakulteto studentams, visuomeninių organizacijų nariams ir kariams, kai Å¡ie pasitelkiami į pagalbÄ užtikrinant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , reglamentuoja Policijos patrulių veiklos instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau – Veiklos instrukcija, redakcija galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2018-02-15).

Veiklos instrukcijos 35 punkte įtvirtinta, kad asmeniui, įtariamam padarius teisės pažeidimÄ , pažeidimo esmė paaiÅ¡kinama remiantis atitinkamais teisės aktais. Å iam asmeniui reikia sudaryti galimybę pačiam paaiÅ¡kinti savo veiksmus. Jeigu pokalbio metu naudojama vaizdo ar garso įraÅ¡ymo aparatÅ«ra, asmenį reikia apie tai įspėti. Esant galimybei, pastabos ir nurodymai asmenims, pažeidusiems teisės aktų reikalavimus, duodami, kai Å¡alia nėra vaikų. Policijos pareigÅ«nas, įforminantis administracinį teisės pažeidimÄ , dėl kurio neįgaliotas priimti sprendimo, privalo susilaikyti nuo bet kokių komentarų, savo asmeninės nuomonės reiÅ¡kimo, pažeidėjo (tariamo pažeidėjo, jeigu nėra aiÅ¡ku, kuris iÅ¡ kelių asmenų yra kaltas) kaltės vertinimo ar galimų galutinių sprendimų prognozavimo.

Reikalavimus, susijusius su policijos patrulio saugumo užtikrinimu, įvykio vietos apsauga, asmenų, įtariamų padarius teisės pažeidimÄ , sulaikymu, apžiÅ«ra ir pristatymu į policijos įstaigÄ , policijos patrulis pasako aiÅ¡kiai ir garsiai (Veiklos instrukcijos 36 p.). Tos pačios Veiklos instrukcijos 52 punkte įtvirtinta, kad vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu ir kitais teisės aktais, atsižvelgdami į teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situacijÄ ir sulaikydami bei pristatydami į policijos įstaigÄ asmenį (-is), įtariamÄ (-us) padarius teisės pažeidimÄ , policijos patruliai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka naudoti prievartÄ ar specialiÄ sias policijos priemones, o 53 punkte nustatyta pareigÅ«nų teisė panaudoti prievartÄ , kai bÅ«tina užkirsti keliÄ teisės pažeidimui, sulaikyti jį padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus.

PrieÅ¡ naudodamas fizinę prievartÄ arba specialiÄ sias policijos priemones, pareigÅ«nas privalo įspėti apie šį ketinimÄ , suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti pareigÅ«no reikalavimus ar nurodymus, iÅ¡skyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigÅ«no ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai įspėti yra neįmanoma. Sulaikytiems asmenims, įtariamiems padarius teisės pažeidimÄ , nurodoma jų sulaikymo priežastis, praneÅ¡ama apie jų teisių apribojamÄ . Be tyrėjo leidimo draudžiama leisti Å¡iems asmenims naudotis mobiliojo ryÅ¡io telefonais, kitomis ryÅ¡io priemonėmis.

Sulaikytas (-i) asmuo (-enys) į policijos įstaigÄ tarnybinėmis transporto priemonėmis gali bÅ«ti pristatomas (-i) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Sulaikytas asmuo perduodamas budėtojui, kartu pateikiamas ir tarnybinis praneÅ¡imas apie sulaikymÄ . Tarnybiniame praneÅ¡ime privalo bÅ«ti nurodyta, kas sulaikė, pristatė asmenį, sulaikymo laikas, vieta, pagrindas, priežastis ir aplinkybės, sulaikant ir pristatant rasti ir paimti ginklai, daiktai, įrankiai ar dokumentai, ar buvo naudojama prievarta.

Jei prievarta buvo naudota, nurodoma prievartos rÅ«Å¡is ir jos naudojimo padariniai, taip pat nurodomi sulaikyto asmens, nukentėjusiojo ir liudytojų anketiniai duomenys, pažeidėjo pristatymo į policijos įstaigÄ laikas (Veiklos instrukcijos 58 – 60 p.). Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjos bei liudytojų (E. Z., I. N., N. K., S. N., V. S. ir V. M.) parodymų nustatyta, kad Å¡iuo atveju policijos pareigÅ«nai veikė netinkamai (neteisėtai), t.y. pareiÅ¡kėjai įvykio vietoje nebuvo paaiÅ¡kinta galimo pažeidimo esmė remiantis atitinkamais teisės aktais (35 p.), aiÅ¡kiai ir garsiai neiÅ¡sakyti reikalavimai, susijusiÄ su policijos patrulio saugumo užtikrinimu ir / arba asmenų, įtariamų padarius teisės pažeidimÄ , sulaikymu, apžiÅ«ra ir pristatymu į policijos įstaigÄ (36 p.).

Be to, nei nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme, nei nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ nebuvo nustatyta, koks ir kokiu bÅ«du teisės pažeidimo pobÅ«dis, pavojingumas, pareiÅ¡kėjos elgesys ir / arba kitos aplinkybės bei situacija nulėmė pareiÅ¡kėjos sulaikymÄ ir pristatymÄ Ä¯Â policijos įstaigÄ asmenį bei specialiųjų policijos priemonių (antrankių) panaudojimÄ (52 p.), kokiam galimam teisės pažeidimui užkirsti keliÄ buvo siekiama ir / arba kokius asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus apsaugoti siekta sulaikant pareiÅ¡kėjÄ .

Nenustatyta ir tai, kad prieÅ¡ naudojant fizinę prievartÄ ir specialiÄ sias policijos priemones (antrankius), pareigÅ«nai bÅ«tų įspėjÄ pareiÅ¡kėjÄ apie šį ketinimÄ , suteikiant jai galimybę įvykdyti pareigÅ«no reikalavimus ar nurodymus (53 p.). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjai, bÅ«tų buvę nurodytos jos sulaikymo priežastys, praneÅ¡ta apie jos teisių apribojamÄ (58 p.). PareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose (Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11-11077-992/2016 b.l. 19-20, 21-22) nenurodyta sulaikymo pagrindas ir priežastis (60 p.).

Pagal Policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio 4 dalį pareigÅ«nas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę Å¡io įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartÄ . Policijos veiklos įstatymo 26 straipsnis nustato prievartos panaudojimo sÄ lygas. Pagal Policijos veiklos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį pareigÅ«nas turi teisę panaudoti prievartÄ , kai bÅ«tina užkirsti keliÄ nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), sulaikyti nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus.

Prievarta, dėl kurios žmogaus sveikata gali sutrikti ar jis gali mirti, gali bÅ«ti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinėjimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos naudojimo mastÄ pasirenka pareigÅ«nas, atsižvelgdamas į konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartÄ , pareigÅ«nas privalo stengtis iÅ¡vengti sunkių padarinių. PrieÅ¡ naudodamas fizinę prievartÄ arba specialiÄ sias policijos priemones, pareigÅ«nas privalo įspėti apie šį ketinimÄ , suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti pareigÅ«no reikalavimus ar nurodymus, iÅ¡skyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigÅ«no ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai įspėti yra neįmanoma (Policijos veiklos įstatymo 26 str. 2 d., 3 d.).

Policijos veiklos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareigÅ«nas turi teisę panaudoti prievartÄ sulaikydamas, pristatydamas, konvojuodamas ar atvesdindamas asmenį, padariusį nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ) ar įtariamÄ jų padarymu, taip pat asmenį, kuris vengia sulaikymo, pristatymo, konvojavimo ar atvesdinimo, arba sulaikius ar pristatant asmenį, siekdamas užtikrinti savo ar kitų asmenų saugumÄ . Kaip Å¡iame teismo sprendime jau minėta, nagrinėjant bylÄ nebuvo nustatytÄ jokių objektyvių aplinkybių, jog ginčo atveju pareiÅ¡kėja bÅ«tų dariusi (padariusi) nusikaltimÄ ar administracinio teisės pažeidimÄ , bÅ«tų kėlusi kitokiÄ grėsmę asmens ar visuomenės saugumui ir / arba interesams.

Vienas iÅ¡ atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais, bÅ«tina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6. 246 str. 1 d.). Neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (pvz.

LVAT 2007-05-17 nutartis Nr. A17-499/2007). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju policijos pareigÅ«nų veiksmai sulaikant pareiÅ¡kėjÄ jos tinkamai neinformuojant apie sulaikymo teisėtus pagrindus bei be teisėto pagrindo panaudojant pareiÅ¡kėjos atžvilgiu prievartÄ (fizinius veiksmus ir antrankius) buvo akivaizdžiai neteisėti. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (Konvencija) yra tarptautinė sutartis, sukurianti pareigas jos dalyvėms, t. y.

Å¡iuo metu jÄ ratifikavusioms valstybėms. Valstybės, ratifikuodamos KonvencijÄ , automatiÅ¡kai prisiima įsipareigojimus pagal Konvencijos 1 straipsnį: garantuoti, kad jų vidaus teisė atitinka Konvencijos nuostatas, Konvencijos dalyvės turi nepažeisti joje ginamų ir saugomų teisių bei laisvių. Lietuva yra Å¡ios Konvencijos dalyvė, ratifikavusi jÄ 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu, todėl prisiimti įsipareigojimai suponuoja tai, kad teisinis reguliavimas, asmens suteikiamos teisės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į tarptautinius Lietuvos valstybės įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė ratifikavusi KonvencijÄ .

Naudojantis Konvencija siekiama įgyvendinti ir laikytis jos reikalavimų, taip siekiama ne siaurinti, o užtikrinti, garantuoti žmogaus teisių apsaugos garantijas, nes svarbiausias Konvencijos tikslas vis dėlto yra apginti asmenis ir užtikrinti jų laisves. Konvencijoje taip pat yra akcentuojama, kad jos priėmimu buvo siekta garantuoti susitariančių valstybių kiekvienam jų jurisdikcijoje esančiam žmogui teises bei laisves, apibrėžtas Å¡ios Konvencijos pirmame skyriuje (Konvencijos 1 str.). Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina fundamentalias demokratinės visuomenės vertybes. Å i nuostata absoliučiai draudžia kankinimÄ ir nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį bei bausmes, neatsižvelgiant į aplinkybes ir nukentėjusio asmens elgesį (žr., pvz., EŽTT 2000 m. balandžio 6 d. sprendimÄ Labita prieÅ¡ ItalijÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė.

Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Peers prieÅ¡ GraikijÄ ). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Teismo vertinimu, anksčiau apraÅ¡ytais policijos pareigÅ«nų veiksmais padaryti pažeidimai, ypač naudojant pareiÅ¡kėjos atžvilgiu fizinius veiksmus (pargriaunant pareiÅ¡kėjÄ ant žemės, užlaužiant rankas už nugaros) ir uždedant antrankius, žinant apie pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klę (tiek pati pareiÅ¡kėja, tiek įvykio vietoje buvę asmenys, pvz. pareiÅ¡kėjos motina I.

N. pareigÅ«nams sakė, jog pareiÅ¡kėja yra invalidė, turi stuburo sveikatos problemų) taip neabejotinai sukeliant jai fizinį skausmÄ , pasiekė tokį žiaurumo lygį, kuris sudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjos sulaikymas buvo vykdomas pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytÄ EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ ).

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiÅ¡kėjos atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos bÅ«klė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečiÄ situacijÄ yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iÅ¡ esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi bÅ«ti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais, kai konkrečiu atveju atsižvelgus į individualiÄ situacijÄ yra sprendžiama dėl tokio dydžio priteisimo.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (pvz., LVAT 2015-09-09 nutartis Nr. A-2711-520/2015). Teismų praktikoje (LVAT 2008-04-16 sprendimas Nr. A444 – 619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010-06-23 nutartis Nr. A858 – 940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. PareiÅ¡kėja skunde patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 2500 Eur. Ä®vertinus tai, kad byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėja dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų be teisėto pagrindo jÄ sulaikant ir jos atžvilgiu panaudojant antrankius (priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (sveikatos sužalojimo) įrodytas 2016-07-04 specialisto iÅ¡vada Nr. G 2012/2016(01)), patyrė fizinį skausmÄ ir sveikatos (kas savaime yra gintina vertybė) sužalojimus, akivaizdų pažeminimÄ artimųjų akivaizdoje bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVMP, priteistina praÅ¡oma 2500 Eur dydžio neturtinės žala.

Ä®rodžius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį) pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas visiÅ¡kai. PareiÅ¡kėja, be kita ko, praÅ¡o priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjos skundÄ patenkinus visiÅ¡kai ji įgijo teisę į pagrįstų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pareiškėja byloje yra pateikusi duomenis apie šias pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2017-02-14, 2017-04-14, 2017-04-19 ir 2017-09-21 pinigų priėmimo kvitais advokatei J. Tamulevičiūtei sumokėtas 450 Eur atstovimo išlaidos (skundo parengimas (300 Eur) ir pasiruošimas bei atstovavimas teismo posėdyje 2017-09-20 (150 Eur)). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijų 2 punktÄ , nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ;

Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų (b.l. 103-106), teisinės paslaugos, už kurias praÅ¡oma atlyginti iÅ¡laidas, pareiÅ¡kėjai buvo teikiamos 2017 m. vasario, balandžio ir rugsėjo mėnesiais, t.y. 2017 m. I, II ir III ketvirčiais. Teismas, remdamasis Rekomendacijų 7 punktu, atsižvelgia į Lietuvos statistikos departamento skelbiamÄ užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2016 m. III ir IV ketvirčių bei 2017 m. I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris buvo atitinkamai: 793,30 Eur, 822,80 Eur ir 817,60 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį koeficientas yra 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo, teismui pateikto 2017-04-26, parengimÄ , gali bÅ«ti 2 057 Eur (822,80 Eur x 2,5), o pareiÅ¡kėja praÅ¡o tik 450 Eur. Pagrįstu vertintinas ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atlyginti 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už jos atstovės, advokatės J. TamulevičiÅ«tės pasiruoÅ¡imÄ ir dalyvavimÄ teismo posėdyje (2017-09-20).

Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko), į bylos sudėtingumÄ , trukmę, teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ , pobÅ«dį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertindamas pareiÅ¡kėjos atstovės suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sÄ naudas, teikiant teisines paslaugas Å¡ioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, bei tai, kad pareiÅ¡kėjos skundas patenkintas visiÅ¡kai, pareiÅ¡kėjai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, priteistina visa 450 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2017-06-07 pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (2.15)NTP-7-3482 (b. l. 153), kurioje nurodoma, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos J. S. pagal 2019-05-02 sprendimÄ Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-1423-7318 (b.l. 156-157) iÅ¡laidas sudaro 162,50 Eur. Vadovaujantis ABTÄ® 42 straipsnio 1 dalimi, jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , mutatis mutandis taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Vadovaujantis ABTÄ® 42 straipsniu valstybei priteistinos ir Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132-133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos J. S. skundÄ tenkinti. Priteisti pareiÅ¡kėjai J. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 2 500 Eur (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 450 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, į valstybės biudžetÄ (įmokos kodas 5630) 162,50 Eur (Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus penkiasdeÅ¡imt euro centų). Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Margarita Stambrauskaitė