Legislator Case Law & Legislation
5ac41c6f-da63-4ed0-bb11-4e824ed19295 AI generated

5ac41c6f-da63-4ed0-bb11-4e824ed19295 · Regionų administracinis teismas

Case Number 5ac41c6f-da63-4ed0-bb11-4e824ed19295
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Marijampolės pataisos namų 2020 m. spalio 23 d. sprendimÄ Nr. 9/07-12539 „Dėl A. A.“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ Nr. 2S-4748 „Dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo“;

Legislator headnote

AI generated

5ac41c6f-da63-4ed0-bb11-4e824ed19295 · Regionų administracinis teismas: Skundas atmetamas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl nuteistojo turėtų iÅ¡laidų už Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje atliktÄ tyrimÄ ir neturtinės žalos atlyginimo. Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI1-3567-283/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00074-2021-0 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; (S) 20. 2.3.1; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 21 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai PetuÅ¡kinienei, dalyvaujant per vaizdo konferencijÄ pareiÅ¡kėjui A. A., jo atstovei advokato padėjėjai Rasai Vilkelytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas A. A. (toliau – ir A. A., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė:

1) panaikinti Marijampolės pataisos namų 2020 m. spalio 23 d. sprendimÄ Nr. 9/07-12539 „Dėl A. A.“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ Nr. 2S-4748 „Dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo“;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN) priteisti 51,50 Eur turtinei žalai ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimÄ dėl Marijampolės PN 2020 m. spalio 23 d. raÅ¡to Nr. 9/07-12539 „Dėl A. A.“ ir Kalėjimų departamento 2020 m. gruodžio 29 d. raÅ¡to Nr. 2S-4748 “Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo.

PareiÅ¡kėjas Å¡ios nutarties dalies nustatyta tvarka neskundė, nutartis yra įsiteisėjusi. A. A. skunde nurodė, kad, atliekant bausmę Marijampolės PN, 2020 m. kovo 9 d. jis buvo patikrintas naudojant greitÄ apsvaigimo nustatymo testÄ â€žAll test“, kuris parodė teigiamÄ narkotinių medžiagų vartojimo rezultatÄ . PareiÅ¡kėjas teigė, kad Marijampolės PN naudotas testas „All test“ yra nekokybiÅ¡kas, todėl taip buvo dirbtinai sukurtas nepagrįstas įtarimas, kad jis vartojo psichikÄ veikiančias medžiagas.

Kadangi atlikti pakartotinį testÄ pareigÅ«nai atsisakė, nesutikdamas su panaudoto testo rezultatais, pareiÅ¡kėjas pareikalavo atlikti psichikÄ veikiančių medžiagų iÅ¡tyrimÄ Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje (toliau – Toksikologijos laboratorija). Už Å¡i iÅ¡tyrimÄ pareiÅ¡kėjas buvo priverstas sumokėti 51,50 Eur iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Gauta specialisto iÅ¡vada paneigė testo „All test“ parodymus ir patvirtino, jog psichikÄ veikiančių medžiagų pareiÅ¡kėja nevartojo.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad jeigu jis nebÅ«tų turėjęs asmeninėje sÄ skaitoje pinigų ir negalėjęs sumokėti už tyrimÄ Toksikologijos laboratorijoje, jis bÅ«tų nepagrįstai nubaustas, o tai bÅ«tų sukėlę teisines pasekmes – perkėlimÄ iÅ¡ lengvosios grupės į paprastÄ jÄ nuteistųjų grupę, užkertant keliÄ lygtiniam paleidimui, sukeliant eilę kitų neigiamų pasekmių. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2020 m. spalio 19 d. pateikė Marijampolės PN praÅ¡ymÄ kompensuoti patirtas 51,50 Eur dydžio iÅ¡laidas, kadangi Å¡ių piniginių lėšų negalėjo panaudoti maistui ir kitų bÅ«tinųjų higienos priemonių įsigijimui.

Marijampolės PN atsisakius tenkinti praÅ¡ymÄ motyvuojant tuo, kad teisės aktuose tokia galimybė nėra įtvirtinta, pareiÅ¡kėjas jį apskundė Kalėjimų departamentui, kuris Marijampolės PN sprendimÄ paliko nepakeistÄ . A. A. nurodė, kad 2020 m. kovo 9 d. Marijampolės PN laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 8.42-407 įraÅ¡e nėra nustatyta požymių, kurie leistų įtarti jį vartojus alkoholį ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas, tačiau nepaisant to, jis vis tiek buvo tikrinamas dėl alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo.

Dėl Å¡ių neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų patyrė turtinę bei neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ orumo pažeminimu, nepilnavertiÅ¡kumo jausmu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nemiga, nervingumu, galvos skausmais. PareiÅ¡kėjas A. A. posėdžio metu prašė tenkinti skundÄ , remiantis jame iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais, naujų papildomų paaiÅ¡kinimų nepateikė. PareiÅ¡kėjo atstovė advokato padėjėja Rasa Vilkelytė (toliau – ir advokato padėjėja R. Vilkelytė) posėdžio metu prašė tenkinti A.

A. skundÄ , iÅ¡ esmės remdamasi skunde nurodytais argumentais ir motyvais. Advokato padėjėja R. Vilkelytė pažymėjo, kad apsvaigimo nustatymo akte nėra nurodyta nė vieno požymio, galėjusio sukelti pareigÅ«nams įtarimÄ , kad pareiÅ¡kėjas yra apsvaigęs, tačiau, nepaisant to, pareiÅ¡kėjas buvo patikrintas. Teigė, kad Marijampolės PN apsvaigimui nustatyti buvo panaudotas nekokybiÅ¡kas testas, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir atliktas tyrimas Toksikologijos laboratorijoje. PareiÅ¡kėjas dėl alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo papildomo iÅ¡tyrimo patyrė pinigines iÅ¡laidas.

Lietuvos valstybei atstovaujantiems Marijampolės PN apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) nustatyta tvarka. Marijampolės PN prašė bylÄ nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Marijampolės PN atsiliepimu prašė A. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 2020 m. kovo 9 d., apie 10.43 val., įtarus, jog 11-ojo bÅ«rio nuteistasis A. A. yra galimai vartojęs narkotines (psichotropines) medžiagas, buvo sulaikytas atlikti testÄ dėl narkotinių medžiagų vartojimo.

Atliekant vizualinę nuteistojo apžiÅ«rÄ ir panaudojant vienkartinį poli testÄ , buvo nustatyta, kad A. A. ABP yra teigiamas, ir konstatuota, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 71 straipsnį. Nuteistajam buvo pasiÅ«lyta pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, pareiÅ¡kėjas su testo rezultatu nesutiko ir prašė apsvaigimui patikslinti jo mėginį siųsti į Toksikologijos laboratorijÄ . Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialistas davė iÅ¡vadÄ Nr. T-N 643/2020(01), kad pareiÅ¡kėjo Å¡lapime sintetinių kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta, tačiau iÅ¡vados pastabose specialistė nurodė, jog sintetinio kanabinoido ABP galimybės nustatyti nebuvo, nes laboratorija neturėjo kontrolinio standarto.

Be to, atsakovės atstovas nurodė, jog teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems kompensuoti jų patirtas iÅ¡laidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai bÅ«tų neigiami ar teigiami. Teigė, kad teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje kalinamus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros rezultatais, atlikti jo tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ savo lėšomis. Pažymėjo, jog pagal pareiÅ¡kėjo pinigų apskaitos žiniaraÅ¡tį, pareiÅ¡kėjas nepertraukiamai naudojosi galimybe apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, ir tvirtino, kad Marijampolės PN savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė.

Skundas atmetamas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl nuteistojo turėtų iÅ¡laidų už Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje atliktÄ tyrimÄ ir neturtinės žalos atlyginimo. Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu A.

A. teismo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo atliko Marijampolės PN 11-ajame bÅ«ryje. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 8.42-407 duomenimis, pareiÅ¡kėjas 2020 m. kovo 9 d. buvo tikrintas dėl psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo greitos tyrimo priemonės (testo) bÅ«du; testas parodė teigiamÄ sintetinių kanabinoidų (ABP) rezultatÄ . PareiÅ¡kėjas 2020 m. kovo 9 d. Marijampolės PN administracijai pateikė praÅ¡ymÄ Nr. 106/05-442 tarpininkauti iÅ¡siunčiant iÅ¡tyrimui tiriamÄ jÄ medžiagÄ Ä¯ Toksikologijos laboratorijÄ .

Å iame praÅ¡yme A. A. nurodė, jog nesutinka su testo rezultatais, prašė jo tiriamÄ jÄ medžiagÄ iÅ¡siųsti papildomam iÅ¡tyrimui dėl sintetinių kanabinoidų nustatymo, pinigus už tyrimÄ iÅ¡skaičiuojant iÅ¡ jo asmeninės sÄ skaitos. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. T-N 643/2020(1) duomenimis, A. A. Å¡lapime sintetinių kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta; grafoje „Pastabos“ nurodyta, kad nustatyti sintetinio kanabinoido AB-PINACA (ABP) nėra galimybės, nes laboratorija neturi kontrolinio standarto.

PareiÅ¡kėjas 2020 m. spalio 20 d. kreipėsi į Marijampolės PN administracijÄ praÅ¡ymu grÄ Å¾inti jam pinigus už jo tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ Toksikologijos laboratorijoje. Marijampolės PN 2020 m. spalio 23 d. pateikė pareiÅ¡kėjui atsakymÄ , kad jo praÅ¡ymas netenkinamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2019 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XIII-2699 redakcija) 113 straipsnyje nustatyta, jog pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra Å¡ios: pataisos įstaigų apsauga; teisės pažeidimų prevencija ir atskleidimas;

įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iÅ¡ jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė; pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais arba nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, Å¡iurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarkÄ , atvejais. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraÅ¡e (toliau – ir ApraÅ¡as) nurodyta, jog Å¡is ApraÅ¡as reglamentuoja laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymÄ ir įforminimÄ (1 punktas); ApraÅ¡as taikomas visose Kalėjimų departamentui pavaldžiose laisvės atėmimo vietose kontroliuojant ir nustatant, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (2 punktas); neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi bÅ«ti atliekamas iÅ¡ karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas (5 punktas); jei suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratorijÄ iÅ¡tyrimui ( 15 punktas).

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo kontrolės, medicininės apžiÅ«ros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti atlikimo ir atlyginimo asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigai už joje atliktÄ medicininę apžiÅ«rÄ neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiÅ«rimų asmenų neblaivumÄ arba apsvaigimÄ nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimÄ ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintÄ metodikÄ vertindami bendrÄ asmens bÅ«klę arba atlikdami jo medicininę apžiÅ«rÄ ; laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiÅ«rimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius; jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiÅ«ros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandÄ po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiÅ«ros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administracijÄ , kad Å¡i tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, kartu su tiriamÄ ja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ sumokėtas.

Byloje nagrinėjamo ginčo atveju A. A. prašė, kad jo mėginys bÅ«tų iÅ¡siųstas iÅ¡tyrimui į Toksikologijos laboratorijÄ , kadangi jis nesutiko su greitojo testo rezultatais, ir sutiko už šį tyrimÄ susimokėti savo turimomis piniginėmis lėšomis. Teismo vertinimu, pagal Taisyklių 21 punkte vartojamÄ teisės normos konstrukcijÄ , laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys, atsisakę tikrintis ar medicininės apžiÅ«ros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros rezultatais, ne vėliau kaip per valandÄ po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiÅ«ros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros gali, t. y. turi teisę, tačiau neprivalo, kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administracijÄ , kad Å¡i tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje.

Atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , kaip nepagrįstas atmetamas pareiÅ¡kėjo atstovės teiginys, kad Marijampolės PN privertė A. A. atlikti jo Å¡lapimo tyrimÄ Toksikologijos laboratorijoje. Teismas sprendžia, kad taikomi teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems gauti atlyginimÄ (kompensacijÄ ) už iÅ¡laidas, patirtas apmokant tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai bÅ«tų neigiami ar teigiami.

Pagal taikomÄ teisinį reguliavimÄ , laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų, nesutinkančių su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros rezultatais, tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimas Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje atliekamas nuteistojo lėšomis. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad Marijampolės PN tinkamai vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir pagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo kompensuoti jo patirtas iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas tvirtino, jog testÄ dėl alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo Marijampolės PN pareigÅ«nai atliko be pagrindo, be to, teigė, kad pataisos įstaiga žinojo, jog naudojamas testas yra nekokybiÅ¡kas.

Minėta, kad ApraÅ¡o 2 punktas nustato, jog Å¡is apraÅ¡as taikomas visose Kalėjimų departamentui pavaldžiose laisvės atėmimo vietose kontroliuojant ir nustatant, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. ApraÅ¡o 2.1.2 punktu laisvės atėmimo vietų direktoriams pavesta užtikrinti, kad jų vadovaujamose įstaigose bÅ«tų iÅ¡mokytas reikalingas pareigÅ«nų skaičius nustatyti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumÄ (girtumÄ ) arba apsvaigimÄ nuo psichikÄ veikiančių medžiagų; kontroliuoti ir nustatyti, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, turi teisę laisvės atėmimo vietų pareigÅ«nai, iÅ¡klausę neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo kursus ir gavę pažymėjimus (ApraÅ¡o 3 punktas).

Pagal ApraÅ¡o II skirsnio ,,Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo laisvės atėmimo vietose“ 4 punktÄ , suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymÄ sudaro: neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens bÅ«klės vertinimas; tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį); tiriamosios medžiagos paėmimas; tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs); tiriamosios medžiagos siuntimas į Toksikologijos laboratorijÄ ir tyrimo iÅ¡vados gavimas;

Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto suraÅ¡ymas. Taigi, pareigÅ«nai turi teisę kontroliuoti ir nustatyti, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. ApraÅ¡o 6 punkte nustatyta, kad pareigÅ«nas gali įtarti, jog suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį arba kitas psichikÄ veikiančias medžiagas esant tokiems požymiams: iÅ¡ burnos sklinda alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; neriÅ¡li kalba; nekoordinuoti judesiai.

Pagal ApraÅ¡o 10 punktÄ , pareigÅ«nas, vertindamas bendrÄ asmens bÅ«klę (odÄ , gleivines, elgsenÄ , eisenÄ , stovėsenÄ , pirÅ¡tų virpėjimÄ , nuotaikÄ , judesių tikslumÄ , dėmesio koncentravimÄ , kvapÄ ), užpildo akto 1–8 punktus, o įvertinus bendrÄ asmens bÅ«klę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir iÅ¡tiria greita tyrimo priemone (testu); greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai įraÅ¡omi į aktÄ (14 punktas). Marijampolės PN 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus pareigÅ«no 2020 m. kovo 9 d. tarnybinio praneÅ¡imo „Dėl 11-ojo bÅ«rio nuteistojo A.

A. pažeidimo“ duomenys patvirtina, kad 2020 m. kovo 9 d., apie 10.43 val. pareigÅ«nui įtarus, kad 11-ojo bÅ«rio nuteistasis A. A. yra galimai vartojęs narkotines (psichotropines) medžiagas, buvo sulaikytas atlikti testÄ dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 8.42-407, parengto 2020 m. kovo 9 d., duomenys patvirtina, kad pareigÅ«nas užfiksavo, jog A. A. oda ir gleivinės pabalę, nuteistais suirzęs; pareigÅ«nas, nustatęs Å¡iuos nuteistojo apsvaigimui bÅ«dingus požymius, įvertinęs jo bÅ«klę, paėmė nuteistojo tiriamosios medžiagos ir, A.

A. sutikus, jÄ iÅ¡tyrė greita tyrimo priemone (testu). Teismas sprendžia, kad byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nai bÅ«tų pažeidę A. A. apsvaigimo nustatymo procedÅ«rines taisykles. PareiÅ¡kėjas argumentų apie pareigÅ«nų konkrečius veiksmus, kuriais jie galimai pažeidė testų dėl psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo fakto nustatymo atlikimo tvarkÄ , nepateikė, be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių argumentų, kad tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai buvo Å¡aliÅ¡ki.

Bylos duomenimis, gavus Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadÄ Nr. T-N 643/2020(01), kad pareiÅ¡kėjo Å¡lapime sintetinių kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta, administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta, pataisos įstaiga drausminių priemonių A. A. netaikė. Vertinant pareiÅ¡kėjo teiginius, jog psichikÄ veikiančių medžiagų aptikimui Marijampolės PN naudojo nekokybiÅ¡kÄ testa, atsižvelgiama į tai, kad ApraÅ¡as leidžia testų naudojimÄ apsvaigimui nustatyti, pareiÅ¡kėjo aukščiau nurodyti teiginiai vertinami kaip deklaratyvÅ«s, nepagrįsti leistinais įrodymais.

Aplinkybės, kad Toksikologijos laboratorijoje A. A. Å¡lapime nebuvo nustatytas sintetinis kanabinoidas AB-PINACA (ABP), nėra pagrindo vertinti kaip pagrindžiančios Marijampolės PN naudoto testo nepatikimumÄ , nes Toksikologijos laboratorija nurodytos psichotropinės medžiagos pareiÅ¡kėjo Å¡lapine nerado, kadangi neturėjo kontrolinio standarto. Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad, nagrinėjant bylÄ , nenustatyta, jog Marijampolės PN pareigÅ«nai, 2020 m. kovo 9 d. greita tyrimo priemone (testu) atlikdami tyrimÄ , ar A.

A. vartojo psichikÄ veikiančias medžiagas, veikė neteisėtai, pažeisdami teisės aktų nustatytus reikalavimus. Minėta, kad valstybės vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nurodytų CK 6.246, 6.249 ir 6.247 straipsniuose, buvimo, o nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Nenustačius neteisėtų Marijampolės PN pareigÅ«nų veiksmų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: pareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Dalytė Zlatkuvienė