5ac3b440-0c18-45a9-9bbd-eae8b4b39ab1 · Utenos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-323-731/2019 Proceso Nr. 2-54-3-01008-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.4; 3.2.6.5 UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 24 d. Zarasai Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų teisėja Liudmila Kuzmickienė, sekretoriaujant S. Z., dalyvaujant: ieÅ¡kovės Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atstovams Živilei Žilėnienei, Jovitai Biveinienei, atsakovei S. D., jos atstovui advokatui Jonui Stankevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės miÅ¡kų tarnybos ieÅ¡kinį atsakovui S. D. dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Teismas nustatė: IeÅ¡kovė Valstybinė miÅ¡kų tarnyba pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės S. D. 2121,66 Eur (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 66 et) aplinkai padarytai žalai atlyginti ir priteistÄ sumÄ pervesti į Valstybinės miÅ¡kų tarnybos sÄ skaitÄ LT65 4010 0425 0231 3838,esančiÄ Luminor banke. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 11d. Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio vyriausioji specialistė J.

B. patikrinimo metu nustatė, kad privačioje miÅ¡ko valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje nuosavybės teise S. D., esančioje Samanių k., Zarasų r., VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijos Zarasų regioninio padalinio Antazavės girininkijos 210 kvartalo 1, 11, 12, 19 ir 23 taksaciniuose sklypuose, S. D. 2018 m. kovo mėn. savavaliÅ¡kai, t.y. neturėdama įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo kirsti miÅ¡kÄ , neplynu kirtimu IV miÅ¡kų grupės medyne iÅ¡kirto 19,338 m3 žalių medžių, iÅ¡ jų pusamžiuose medynuose - 6,63 m3, pribręstančiuose ir brandžiuose- 12,708 m3.

Å iais neteisėtais veiksmais Atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimus bei padarė 2121,66 Eur dydžio žalÄ aplinkai. Vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 (toliau - Metodika) 1 p., „fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miÅ¡kuose padarę žalÄ aplinkai, privalo jÄ atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto bÅ«klę.

Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius“. Žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Metodikos 2.1 ir 2.2 punktais bei šios Metodikos priedo “Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai” 1.4.2 punktu. 2018 m. balandžio 17 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinis poskyris 2018 m. rugsėjo 5 d.

Atsakovei pateikė pretenzijÄ Nr. S-7K-12 dėl neteisėtais veiksmais padarytos 2121,66 Eur dydžio žalos aplinkai. Atsakovė per pretenzijoje nurodytÄ terminÄ aplinkai padarytos žalos neatlygino, motyvuoto praÅ¡ymo žalos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dalimis nepateikė. IeÅ¡kovės atstovė Živilė Žilėnienė teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakove buvo paskirta administracinė nuobauda, sprendimas yra įsiteisėjęs. S. D. prisipažino atlikusi neteisėtus veiksmus.

Žala, kaip tai numato Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 4 punktas, yra padaryta. Atsakovė patvirtino, jog leidimo kirsti miÅ¡kÄ neturėjo ir apie numatomÄ kirsti miÅ¡kÄ malkoms MiÅ¡kų tarnybai, kaip to numato įstatymas, nepranešė. Neteisėtų veiksmų faktas konstatuotas administracinio nusižengimo byloje, žalos dydis paskaičiuotas vadovaujantis teisės aktais, žala susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. IeÅ¡kovės atstovė J.

B. papildomai paaiÅ¡kino, jog ji dirba apie 30 metų Å¡ioje tarnyboje ir galinti patvirtinti, jog S. D. miÅ¡ke atliktas neteisėtas kirtimas 1,40 ha miÅ¡ko žemėje, medžiai nukirsti sveiki, žali, nesimatė, jog bÅ«tų kertami bebrų apgraužti medžiai. Žala apskaičiuota pagal metodikÄ teisingai. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su juo nesutinka. Nurodė, jog 8,53 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklype yra nurodyta , kad miÅ¡ko žemės plotas yra 1,4 ha. Taip pat nurodyta, kad indeksuota miÅ¡ko medynų vertė 434 Eur.

Miško žemėje esantys medynai buvo pažeisti dėl bebrų poveikio. Dalis išvalytų medžių bebrai visiškai nugraužė ir nuvertė, o kitus tik apgraužė. Medkirčiai nupjovė bebrų nugraužtų medžių kelmus ir pagraužtus padžiūvusius medžius, todėl klaidingai buvo paskaičiuota, kad buvo nupjauti žali medžiai. Miško žemė dėl bebrų veikos pastoviai yra užliejama, todėl dėl vandens poveikio medynai pradeda džiūti nuo viršūnės. Ruošiant malkas visi apdžiūvę medynai taip pat buvo pašalinti.

Be to, buvo pašalintos ir vėjovartos. Šiuo metu dėl bebrų veiklos vėl yra masiškai išguldyti medynai, o dėl vandens poveikio medynai apdžiūvę, o kiti ir išlūžinėję. Nurodė, jog jos, S. D., pajamos per mėnesį yra netekto darbingumo pensija -245,94 Eur ir našlių pensija - 39,24 Eur. LR CK 6.251 str. 2d. numato , kad teismas , atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šaliųturinę padėtį, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Teismo posėdžio metu S. D. parodė, jog miškas, kuriame iškirsti medžiai, priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.

Ji leido sÅ«nui Virginijui iÅ¡sikirsti medžių malkoms. KÄ jis samdėsi ir kiek buvo iÅ¡kirsta miÅ¡ko nežino. Pripažino, jog ji žino apie tai, kad reikia praneÅ¡ti MiÅ¡kų tarnybai apie miÅ¡ko kirtimÄ , tačiau to nepadarė. Dėl įvykusio nuoÅ¡irdžiai gailisi, pergyvena. Prašė atsižvelgti į tai, jog jos sunki materialinė padėtis ir praÅ¡oma priteisti žala jai yra per didelė ir nepakeliama. Teismas k o n s t a t u o j a : LR miÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miÅ¡ko iÅ¡teklius negavus nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.

Pagal Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 3 punktÄ teisė kirsti miÅ¡kÄ Ä¯gyjama gavus leidimÄ , nuo leidime nurodytos datos. Leidimai neprivalomi privačių miÅ¡kų savininkams Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte nustatytais atvejais. Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (20 punkte nurodyta, kad leidimai kirsti miÅ¡kÄ privalomi visiems kirtimams, iÅ¡skyrus nurodytus 20.1-20.8 punktuose:

1) jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose);

2) atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos;

3) atrankinius sanitarinius kirtimus;

4) baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimÄ neplynais kirtimais III-IV miÅ¡kų grupių miÅ¡kuose, nesvarbu, koks medyno amžius;

5) neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo;

6) neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo;

7) plynuosius sanitarinius kirtimus - stichinių nelaimių miškuose atvejais;

8) retinimo ir einamuosius kirtimus. Privačių miÅ¡kų savininkai, norėdami vykdyti Nuostatų 20.3, 20.4, 20.5, 20.7 ir 20.8 punktuose nurodytus kirtimus, privalo leidimu kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o nustatyta tvarka pateikti praneÅ¡ima apie ketinimus kirsti miÅ¡kÄ Valstybinės miÅ¡ku tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra numatyti kirsti miÅ¡kai. Privačių miÅ¡kų savininkai, per leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡e nustatytus terminus negavę neigiamo Valstybinės miÅ¡kų tarnybos teritorinio padalinio atsakymo ar gavę suderinimÄ , gali savo miÅ¡ko valdoje vykdyti praneÅ¡ime nurodytus kirtimus.

Žala aplinkai– tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas).

Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai iÅ¡laikyti rÅ«Å¡ių ar buveinių tinkamai apsaugos bÅ«klei, taip pat biologinės įvairovės, miÅ¡kų, kraÅ¡tovaizdžio, saugomų teritorijų bÅ«klei (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Asmeniui, padariusiam žalÄ gamtai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka turi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos keturios CK 6.246- 6.249 straipsniuose numatytos sÄ lygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-916/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas pagal ieÅ¡kovės Valstybinės miÅ¡kų tarnybos ieÅ¡kinį atsakovui D.S., trečiajam asmeniui UAB „G“, dėl žalos aplinkai atlyginimo apibendrinta, kad civilinė atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ aplinkai kyla, kai ieÅ¡kovas įrodo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala.

Antra, žalÄ aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamÄ aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimÄ . Ä®rodinėdamas Å¡iÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ ieÅ¡kovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas.

Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalÄ sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė padarius tokio pobÅ«džio pažeidimus yra preziumuojama. Byloje nustatyta, kad atsakovei S. D. nuosavybės teise priklauso 8,53 ha žemės sklypas, esantis Samanių k., Suvieko sen., Zarasų r., kadastrinis Nr. . 4350/0002:6. Sklypas yra žemės Å«kio paskirties, kurio 1,40 ha yra miÅ¡ko žemė. Nekilnojamojo turto registre nurodyta indeksuota miÅ¡ko vertė yra 434 Eur., dalį 8,53 ha sklypo sudaro pelkės ir Å¡altinynai.

S. D. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2018 m. balandžio 11 d. patikrinus miÅ¡ko valdÄ , nuosavybės teise priklausančiÄ S. D., esančiÄ Samanių k., Suvieko sen., Zarasų r., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miÅ¡ko savininkei S. D. leidus, neteisėtai, negavus leidimo kirsti miÅ¡kÄ ir nepateikus praneÅ¡imo apie ketinimus kirsti miÅ¡kÄ , miÅ¡ko žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančiame į VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijos Zarasų regioninio padalinio Antazavės girininkijos 210 kvartalo 1, 11, 12, 19 ir 23 taksacinius sklypus, 2018 m. kovo mėn. neplynu kirtimu buvo nukirsta 53 vnt.

žalių medžių, viso 19,338 kubinių metrų medienos. Tuo S. D. pažeidė Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 9 str. 6 d. 2018-08-14 Utenos apylinkės teismo (Zarasų rÅ«mų) nutartimi (po skundo iÅ¡nagrinėjimo) S. D., pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirta 50 eurų dydžio bauda. Byloje nėra ginčo dėl to, kad medžius, dėl kurių iÅ¡kirtimo praÅ¡oma priteisti žalÄ , atsakovės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, iÅ¡kirto sÅ«naus pasamdyti darbininkai.

S. D. leido sÅ«nui iÅ¡sikirsti miÅ¡ko malkoms. Atsakovė pripažino, kad jai teisės aktų reikalavimai dėl miÅ¡kų kirtimo yra žinomi, jai buvo žinoma, kad miÅ¡ko kirtimui reikalingas leidimas ar praneÅ¡imas MiÅ¡kų tarnybai. Be to, Å¡ios aplinkybės taip pat buvo užfiksuotos ir suraÅ¡ant atsakovei administracinio teisės pažeidimo protokolÄ bei priėmus nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo atsakovė buvo nubausta už padarytÄ neteisėtÄ veikÄ . Å io nutarimo atsakovė neskundė, su jame nustatytomis aplinkybėmis sutiko, jų neginčijo (buvo ginčijamas tik baudos dydis).

Nors atsakovės sÅ«nus V. D. teisme aiÅ¡kino, jog jis liepė kirtėjams kirsti bebrų pažeistus medžius, tačiau pripažino, jog pats kirtimo nekontroliavo, tiesiogiai kokį medį kirsti nei jis, nei jo motina nenurodinėjo. Pripažino, jog trijose atvežtose priekabose buvo įvairių medžių, ne tik bebrų apgraužtais galais. Nei atsakovė, nei jos sÅ«nus nedalyvavo miÅ¡ke kertant medžius. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punktu, gamtos iÅ¡teklių naudotojai privalo neteisėta veika padarę žalos aplinkai padarytÄ jÄ Å¾alÄ atlyginti.

Žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintÄ metodikÄ , įvertinant pirminę aplinkos bÅ«klę (sÄ lygas), neigiamo poveikio aplinkai reikÅ¡mingumÄ , natÅ«ralaus aplinkos atsikÅ«rimo galimybes ir laikÄ , atliktus veiksmus, užtikrinančius terÅ¡alų ir (arba) kitokių darančių žalÄ aplinkai veiksnių skubiÄ kontrolę, sulaikymÄ , paÅ¡alinimÄ ar kitokį valdymÄ siekiant sumažinti ar iÅ¡vengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkÅ«rimo priemones (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalis).

Atsakovė nesutinka su ieškovės prašoma priteisti paskaičiuota žala, nurodo, kad ji realios žalos gamtai nepadarė, o paskaičiuota žala yra per didelė. Ieškovė pateikė teismui duomenis apie tai, jog žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249, 2.1 ir 2.2 punktais bei šios Metodikos priedo “Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai” 1.4.2 punktu.

Aplinkai padarytos žalos dydis miÅ¡ko žemėje, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskaičiuotas pagal Å¡iuos kriterijus: Žala aplinkai neteisėtai iÅ¡kirtus 6,63 m3 žalių medžių 12 ir 19 taksaciniuose sklypuose yra: MiÅ¡kų grupė IV, neplynas kirtimas - 60,00 Eur už 1 m3 medienos (Metodikos priedo 1.4.2 p.); Medynai pusamžiai 12 ir 19 taksaciniuose sklypuose - žalos dydis skaičiuojamas taikant koeficientÄ 1,5 (Metodikos 2.1 p.).6,63 x 60 x 1,5 = 596,70 Eur. Žala aplinkai neteisėtai iÅ¡kirtus 12,708 m3 žalių medžių 1, 11 ir 23 taksaciniuose sklypuose yra:

MiÅ¡kų grupė IV, neplynas kirtimas - 60,00 Eur už 1 m3 medienos (Metodikos priedo 1.4.2 p.); Medynai pribręstantys ir brandÅ«s 1, 11 ir 23 taksaciniuose sklypuose - žalos dydis skaičiuojamas taikant koeficientÄ 2,0 (Metodikos 2.2 p.).12,708 x 60 x 2,0 = 1524,96 Eur. IÅ¡ viso žala aplinkai neteisėtai iÅ¡kirtus 19,338 m3 žalių medžių miÅ¡ko valdoje, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra 2121,66 Eur. Ä®vertinus byloje surinktÄ medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai iÅ¡kertant MiÅ¡kÄ .

Netikėti specialistės J. B. parodymais, ieÅ¡kovės pateikta medžiaga, žalos paskaičiavimais, teismas neturi pagrindo. Atsakovė pateikė teismui nuotraukas, iÅ¡ kurių matyti jog dalis žemės sklypo užlieta, medžiai pagraužti bebrų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog buvo kertama bÅ«tent nurodytuose, bebrų pažeistuose miÅ¡ko plotuose, nepateikė duomenų, leidžiančių abejoti specialisto apskaičiavimu, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nupjautų medžių tÅ«ris buvo suskaičiuotas teisingai.

Be to ir Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad neteisėtu miÅ¡ko kirtimu padarytos žalos atlyginimo bylose miÅ¡kų pareigÅ«nų pateikti duomenys pripažįstami tinkamais įrodymais Å¡ios kategorijos bylose (žr. pvz. LAT 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-472/2004), todėl byloje nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė neteisingai apskaičiavo padarytos žalos dydį. Padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Atsakovė prašė sumažinti priteistinų nuostolių dydį, savo turtinei padėčiai pagrįsti pateikė duomenis apie gaunamas pajamas. Jos pajamos yra netekto darbingumo pensija -245,94 Eur, našlių pensija - 39,24 Eur.

Atsakovė garbaus amžiaus, gyvena viena, padeda neįgaliam sÅ«nui. Be to, atsižvelgtina į tai, jog toks pažeidimas padarytas pirmÄ kartÄ , viso S. D. priklausančio sklypo indeksuota vertė yra 2186 Eur, miÅ¡ko -434 Eur, o praÅ¡oma atlyginti suma 2121,66 Eur, todėl teismo manymu, priteisus visÄ praÅ¡omÄ Å¾alÄ , atsakovei atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių dėl jos sunkios turtinės padėties, be to ji nebÅ«tų proporcinga padarytam pažeidimui. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes priteistinos žalos aplinkai dydis mažintinas iki 500 Eur sumos.

Mažinant žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, jog atsakovei tais pačiais pagrindais buvo sumažinta administracinė nuobauda už padarytÄ administracinį pažeidimÄ . IeÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovės valstybei priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista ir 4,98 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 79, 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268- 270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovės S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis Å¡imtus eurų ) padarytos žalos aplinkai atlyginimÄ ieÅ¡kovei Valstybinei miÅ¡kų tarnybai, į. k. 302471705, Å¡iÄ sumÄ pervedant į Valstybinės miÅ¡kų tarnybos sÄ skaitÄ Nr. LT65 4010 0425 0231 3838, esančiÄ Luminor banke. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 19,98 (devyniolika eurų 98 ct) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, sumokant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mams. Teisėja Liudmila Kuzmickienė