2016-02-17 Nr. AB-3679-3-61-3-04484-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-283-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04484-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 9.2.1.4; 9.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų medienos grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų medienos grupė“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų medienos grupė“ (toliau – ir pareiškėjas, ir UAB „Vakarų medienos grupė“) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–6), kuriuo prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija, ir MGK) 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. S-175(7-128/2014) dalį, kuria pareiškėjo skundas perduotas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškino, kad Mokestinių ginčų komisija skundžiamu sprendimu panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2014 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 69-56 ir perdavė pareiškėjo skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. MGK nepagrįstai netyrė mokestinio ginčo iš esmės. Ginčas vyksta iš esmės tik dėl to, ar UAB „Alytaus AMDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ iki prijungimo vykdyta veikla gali būti laikoma investicine veikla.

MGK, motyvuodama tuo, kad patikrinimo metu nebuvo vertinta, ar bendrovėms vykdant su vertybinių popierių įsigijimu susijusią veiklą iš tikrųjų buvo siekiama investicinei veiklai keliamų reikalavimų, ar vis dėlto buvo siekiama tik formaliai atitikti esminius investicinės veiklos požymius, ir dėl to grąžindama skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, peržengė mokestinio ginčo ribas. MGK skundžiamame sprendime iškėlė idėją dėl naujo pagrindo apriboti pareiškėjo teisę pasinaudoti iš bendrovių perimtais mokestiniais nuostoliais ir įpareigojo centrinį mokesčių administratorių patikrinti jo pagrįstumą.

Teikiant skundą MGK pareiškėjas dėl šio klausimo neteikė argumentų ir įrodymų, todėl nukrypo nuo skundo pagrindo ir pažeidė mokestinio ginčo ribas. Taip pat pareiškėjo patikrinimo akte ir centrinio mokesčių administratoriaus sprendime yra išsamiai ištirtos ir detaliai aptartos ginčo aplinkybės, dėl jų byloje ginčo nėra, todėl MGK neturėjo pagrindo perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 155 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyta galimybė MGK perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo yra tik vienas iš alternatyvių sprendimų, kuriuos MGK gali priimti mokestiniame ginče. MGK pažeidė MAĮ 155 straipsnio 4 dalį, kadangi ji suteikia teisę MGK priimti tik vieną iš minėtoje dalyje nurodytų sprendimų, tačiau MGK priėmė du – panaikinti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą ir grąžinti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas MGK pateikė argumentus tik dėl dviejų centrinio mokesčių administratoriaus argumentų grupių, t. y. aplinkybės, jog UAB „Alytaus AMDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ patirti nuostoliai nebuvo susiję su jų įprastine veikla, o pareiškėjas bendrovių iki reorganizavimo vykdytos veiklos neperėmė ir jos toliau netęsė, todėl neturėjo teisės perimti ir šių bendrovių mokestinių nuostolių, bei aplinkybe, jog UAB „Alytaus AMDF“ nėra finansų įstaiga, todėl pareiškėjas neturėjo teisės savo mokestinio pelno susimažinti iš UAB „Alytaus AMDF“ perimtu mokestiniu nuostoliu, nes jis susidarė iš vertybinių popierių pardavimo veiklos.

Kadangi pareiškėjas MGK pateikė argumentus tik dėl šių dviejų paminėtų argumentų grupių, tai ir sudarė skundo pagrindą ir atitinkamai apibrėžė mokestinio ginčo ribas. Spręsdama ginčą MGK peržengė šias skundo ribas, todėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 85–87) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad MGK pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą ir grąžino jį centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Centrinis mokesčių administratorius, skirdamas pakartotinį patikrinimą, savo sprendime taip pat privalo nurodyti, jog panaikinamas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kadangi nepanaikinus ankstesnio (pirminio) vietos mokesčių administratoriaus sprendimo ir vietos mokesčių administratoriui atlikus pakartotinį mokestinį patikrinimą bei priėmus naują sprendimą dėl mokesčio mokėtojo mokestinių prievolių už tą patį mokestinį laikotarpį būtų sukurta teisiškai negalima situacija, kai tuo pačiu klausimu (dėl tų pačių mokestinių teisinių santykių) galiotų du skirtingi vietos mokesčių administratoriaus sprendimai. Taip pat skundžiamu sprendimu nebuvo peržengtos mokestinio ginčo ribos – ginčas skundą teikiant MGK vyko dėl 2 819 981 Lt pareiškėjo persikeltų mokestinių nuostolių ir atitinkamai nuo jų apskaičiuotų pelno mokesčio sumų, delspinigių bei baudų. MGK sprendimą priėmė būtent dėl pelno mokesčio apskaičiavimo nuo persikeltų mokestinių nuostolių pagrįstumo, todėl MGK sprendė ginčą mokestinio ginčo ribose. MGK nurodė mokesčių administratoriui ištirti papildomas faktines aplinkybes, leisiančias pagrįstai identifikuoti arba paneigti UAB „Alytaus AMDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ vykdytą galbūt investicinę veiklą, kurios nustatymas arba nenustatymas turi tiesioginę įtaką Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir Pelno mokesčio įstatymas, ir PMĮ) nuostatų taikymui ir ginčo baigčiai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu (I t., b. l. 126–132) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Mokestinių ginčų komisijos 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. S-175(7-128/2014) teisėtumo.

Teismas konstatavo, kad apmokestinamojo pelno sumažinimą prijungimo būdu reorganizuotų įmonių mokestiniais nuostoliais reglamentuoja 2011 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 30 straipsnis, 17 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 1 dalis. Kaip teisingai nurodė MGK, centrinis mokesčių administratorius savo sprendime išdėstė poziciją, jog pareiškėjas neturėjo teisės savo apmokestinamojo pelno mažinti iš UAB „Alytaus AMDF“ perimtu mokestiniu nuostoliu. UAB „Alytaus AMDF“ nevykdė įprastinės savo veiklos, kuri buvo gamybinė, ir pajamų negavo, vykdė prekybą vertybiniais popieriais, nes iš S. P. ir R.

P. pirko pareiškėjo akcijas, o sumokėjimui už akcijas naudojo gautas paskolas. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, jog pareiškėjas negalėjo tęsti UAB „Alytaus AMDF“ vykdytos veiklos, kadangi pastaroji veiklos nevykdė. Dėl UAB „Jungtinė medienos kompanija“ centrinis mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Pelno mokesčio įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatą – 2009 metais persikėlė UAB „Jungtinė medienos kompanija“ 2008 m. ir laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 22 d. mokestinius nuostolius, kuriuos sudarė palūkanos už suteiktas paskolas, ir kurios priskiriamos bendro pobūdžio sąnaudoms, t. y. pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, jog finansinės investicinės veiklos sąnaudos akivaizdžiai susijusios su konsultacinių paslaugų veikla, todėl perimtų mokestinių nuostolių suma 2 666 523 Lt buvo padidintas 2009 metų apmokestinamasis pelnas.

Teismas sutiko su MGK vertinimu, kad centrinio mokesčių administratoriaus sprendime neištirta, ar perkeliami nuostoliai atitiko Pelno mokesčio įstatymo 30, 43 straipsnių nuostatas, t. y., ar pareiškėjo nurodomi jo perimtų vienetų veiksmai, susiję su vertybinių popierių įsigijimu, gali būti vertinami kaip investicinė veikla, kurios vykdymą perėmė ir vykdo pareiškėjas. Pagal teismų praktiką, pagrindas MGK perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo atsiranda, kai nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios trukdo priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-563/2009).

Tokia situacija gali susidaryti dėl padarytų esminių procedūrinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras, arba nepilnai ištyrus visas reikšmingas bylai aplinkybes, be kurių yra negalimas pagrįsto sprendimo priėmimas. Centriniam mokesčių administratoriui tinkamai neištyrus visų reikšmingų faktinių aplinkybių, MGK neturėjo įgaliojimų tai atlikti (LVAT 2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1710/2006), todėl MGK pagrįstai skundą grąžino nagrinėti centriniam mokesčių administratoriui.

Pareiškėjas skundu MGK ginčijo centrinio mokesčių administratoriaus 2014 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 69-56. Skunde pareiškėjas suformulavo reikalavimą pakeisti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad MGK, panaikindama centrinio mokesčių administratoriaus 2014 m. birželio 2 d. sprendimą, panaikino ir grąžino skundą nagrinėti iš naujo, peržengė skundo ribas. Tiek sprendžiamoje byloje skundžiamame MGK sprendime, tiek juo panaikintame centrinio mokesčių administratoriaus sprendime, buvo sprendžiamas klausimas dėl tos pačios mokestinės nepriemokos, pareiškėjo siekio įskaityti nuostolius iš prijungtų ūkio vienetų veiklos, pagal Pelno mokesčio įstatymo 30, 43 straipsnių nuostatas – pareiškėjas MGK prašė pakeisti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą tokiu būdu, kad pareiškėjui būtų suteikta teisė perimti 2 819 981 Lt mokestinį nuostolį, tenkantį investicinei veiklai.

Centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas buvo priimtas dėl pelno mokesčio, apskaičiuoto nuo 2 919 502 Lt perimtų mokestinių nuostolių, tačiau skunde MGK pareiškėjas sutiko neperimti 99 521 Lt (2 919 502 – 2 819 981) mokestinio nuostolių ir apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 19 904 Lt papildomą pelno mokesčio sumą. Taigi ginčas skundą teikiant MGK vyko dėl 2 819 981 Lt pareiškėjo persikeltų mokestinių nuostolių ir atitinkamai nuo jų apskaičiuotų pelno mokesčio sumų, delspinigių bei baudų. MGK sprendimas priimtas būtent dėl pelno mokesčio apskaičiavimo nuo persikeltų mokestinių nuostolių pagrįstumo.

Todėl abiem sprendimais buvo sprendžiami iš esmės tie patys klausimai, t. y. MGK neperžengė leistinų ginčo nagrinėjimo ribų. Sprendimas grąžinti skundą nagrinėti centriniam mokesčių administratoriui pagrįstas, kadangi aplinkybių, kurias nurodė MGK, ištyrimas yra taip pat susijęs su įrodymų rinkimu ir vertinimu, kurį vykdyti yra įgalioti mokesčių administratoriai, o MGK kompetencija šioje srityje yra siauresnė. Tai, kad centrinis mokesčių administratorius nebuvo ištyręs minėtų aplinkybių, trukdė MGK tinkamai ištirti mokestinio ginčo aplinkybes.

Pareiškėjo nurodomas neatitikimas tarp skundo MGK reikalavimo ir MGK sprendimo, kuriuo šis skundas išnagrinėtas, negali būti tapatinamas su situacijomis, kuriose priimamas kitoks sprendimas, negu prašo pareiškėjas ir mokestinis ginčas yra užbaigiamas. Šiuo atveju įsiteisėjus MGK sprendimui mokestinis ginčas neužbaigiamas ir pareiškėjas yra išsaugojęs galimybę siekti jam palankaus galutinio sprendimo. MGK sprendime suformuluotu teisiniu nurodymu pareiškėjo padėtis nebuvo pabloginta. Be to, sprendžiamoje byloje atsižvelgtina į tai, kad ginčo mokestinė nepriemoka ir kitos mokėtinos sumos yra santykinai didelės, todėl faktinės aplinkybės turi būti ištiriamos išsamiai.

Skundžiamu sprendimu nenukentėjo teisės ginamos vertybės, priešingai – MGK procese veikiant aktyviai yra prisidedama prie teisingo ginčo išsprendimo. MGK turi pareigą veikti aktyviai, nustačius skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti, tai suponuoja poreikis apsaugoti viešąjį interesą, įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.).

Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas klaidingai aiškina MAĮ 155 straipsnio 4 dalies nuostatą. Ši nuostata negali būti traktuojama, kaip draudžianti panaikinti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą ir grąžinti jam skundą nagrinėti iš naujo. Priešingai, nepanaikinus centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo skundą grąžinta administratoriui išnagrinėti iš naujo, būtų sudaromos prielaidos susiklostyti situacijai, kada tuo pačiu klausimu (dėl tų pačių mokestinių teisinių santykių) galiotų du skirtingi mokesčių administratoriaus sprendimai. Teismo vertinimu, MGK pagrįstai pripažino, kad klausimas, ar pareiškėjo nurodomi prijungtų bendrovių veiksmai, susiję su vertybinių popierių įsigijimu, gali būti vertinami kaip investicinė veikla, kurios vykdymą perėmė ir vykdo pareiškėjas, yra reikšmingas. Ši aplinkybė nebuvo ištirta priimant centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą Nr. 69-56, todėl skundas turėjo būti grąžintas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, kadangi, kaip buvo minėta, MGK pati neturėjo įgaliojimų tirti aplinkybių, kurių jis nebuvo išnagrinėjęs. Todėl pareiškėjo argumentas, kad MGK neturėjo teisės panaikinti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą ir grąžinti jam skundą nagrinėti iš naujo, yra nepagrįstas. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje surinktų įrodymų visumą ir faktines aplinkybes, tai, kad skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai taikant materialinės teisės normas, laikantis jo priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, priėjo išvadą, jog nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamo Mokestinių ginčų komisijos 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. S-175(7-128/2014). Pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (I t., b. l. 137–143) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą ir grąžinti pareiškėjo skundą Mokestinių ginčų komisijai išnagrinėti iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai vertino bylos duomenis, nepagrįstai nurodė, kad tam, jog MGK galėtų išnagrinėti ginčą iš esmės, trūksta informacijos apie faktines aplinkybes, bei neteisingai konstatavo, kad MGK neperžengė mokestinio ginčo ribų.

2. MGK sprendime palaikė ir patvirtino visus pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindė savo poziciją, kad atitinkama bendrovių vykdyta veikla yra investicinė veikla. Net ir konstatavusi, kad centrinis mokesčių administratorius atliko netinkamą surinktų faktinių bylos duomenų tyrimą ir vertinimą, MGK sprendime neįvardina, kad trūktų kokių nors konkrečių faktinių duomenų. MGK sprendime faktinių duomenų pakankamumo klausimo nekelia. MGK bylą nagrinėti iš naujo VMI prie FM grąžina vien tam, kad pastaroji įvertintų naują MGK iškeliamą versiją dėl galimo bendrovių vykdytų ūkinių operacijų teisinio traktavimo, t. y. „ar tokio pobūdžio veiksmais iš tikrųjų buvo siekiama investicinei veiklai keliamų tikslų, ar buvo siekiama formaliai atitikti esminius investicinės veiklos požymius, norint pasinaudoti palankesnėmis apmokestinimo sąlygomis“. Tačiau, net ir siekiant įvertinti šį naują mokestinio ginčo aspektą, MGK nenurodo, kad jai trūktų kokių nors faktinių duomenų ar įrodymų apie ūkinių operacijų turinį. Taigi iš esmės VMI prie FM įpareigojama tik pateikti naują teisinį jau žinomų faktinių aplinkybių vertinimą, bet ne nustatyti papildomas faktines aplinkybes ar surinkti naujus įrodymus. Toks įpareigojimas prieštarauja MAĮ nuostatoms ir LVAT praktikai.

3. MAĮ 155 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtinta MGK teisė perduoti skundą nagrinėti centriniam mokesčių administratoriui iš naujo nėra absoliuti, t. y. tinkamam jos taikymui yra būtinas tam tikrų sąlygų egzistavimas. Šių sąlygų egzistavimas turi būti tinkamai aptartas bei pagrįstas MGK sprendimo motyvuojamojoje dalyje. MAĮ 155 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatų taikymas ir skundo perdavimas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo yra galimas tik tais atvejais, kai būtina naujai atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo, pašalinimu (LVAT 2009 m. gegužės 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-563/2009, 2011 m. gegužės 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1053/2011). Nagrinėjamos bylos atveju MGK sprendime nėra nurodytos bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės, kurios būtų trukdžiusios MGK priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo, bei neįvardyti įrodymų surinkimui ir faktinių aplinkybių nustatymui reikalingi objektyvūs veiksmai, kuriuos minėtoms aplinkybėms pašalinti privalo atlikti mokesčių administratorius. Tai suponuoja, kad nurodytos LVAT praktikos požiūriu MGK neturėjo teisės grąžinti bylos centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

4. Remiantis LVAT praktika (2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2765/2011), MGK neturėjo teisės grąžinti bylos VMI prie FM vien tam, kad būtų įvertintas naujas MGK iškeltas argumentas/versija, t. y. ar pareiškėjo veiksmais iš tikrųjų buvo siekiama investicinei veiklai keliamų tikslų. Pareiškėjo nuomone, kadangi byloje jau buvo atliktas išsamus mokestinis patikrinimas, kurio metu buvo visapusiškai nustatytos su nagrinėjamomis ūkinėmis operacijomis susijusios faktinės aplinkybės, MGK privalėjo veikti aktyviai, ex officio išanalizuoti bylos medžiagą ir išnagrinėti mokestinį ginčą iš esmės. Grąžinusi bylą centriniam mokesčių administratoriui tam, kad jis pateiktų naują jau žinomų bylos faktinių aplinkybių vertinimą, MGK pažeidė savo, kaip specializuotos mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos, pareigą užtikrinti greitą, ekonomišką ir profesionalų mokestinio ginčo išsprendimą ir objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą (MAĮ 148 str. 2 d.; LVAT 2013 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-705/20013). Tokią išvadą sustiprina aplinkybė, kad VMI prie FM priimtas sprendimas MGK nesaistys ir ji galės jį pakeisti.

5. MGK sprendimas yra nepagrįstas ir ta apimtimi, kuria MGK išėjo už mokestinio ginčo ribų ir iškėlė naują, ankstesnėse ginčo stadijose nenagrinėtą argumentą/versiją dėl bendrovių ūkinių operacijų vertinimo, t. y. ar bendrovėms vykdant su vertybinių popierių įsigijimu susijusią veiklą iš tikrųjų buvo siekiama investicinei veiklai keliamų reikalavimų, ar vis dėlto buvo siekiama tik formaliai atitikti esminius investicinės veiklos požymius. Pareiškėjas remiasi LVAT administracine byla Nr. A8-1710/2006, administracine byla Nr. A602-455/2013. MGK, iškėlusi idėją dėl naujo pagrindo apriboti pareiškėjo teisę pasinaudoti iš bendrovių perimtais mokestiniais nuostoliais ir įpareigojusi VMI prie FM patikrinti jo pagrįstumą, nukrypo nuo pareiškėjo skundo pagrindo ir pažeidė mokestinio ginčo ribas.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–4) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą palikti galioti, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisingas, priimtas išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Centrinis mokesčių administratorius nesutinka su tuo, kad MGK, spręsdama ginčą, peržengė skundo ribas. LVAT praktikoje išaiškinta, jog mokestinio ginčo ribas pirmiausia apibrėžia mokesčių mokėtojo skundas, kuriame jis išreiškia savo materialiuosius reikalavimus. Ginčas skundą teikiant MGK vyko dėl 2 819 981 Lt pareiškėjo persikeltų mokestinių nuostolių ir atitinkamai nuo jų apskaičiuotų pelno mokesčio sumų, delspinigių bei baudų.

MGK sprendimą priėmė būtent dėl pelno mokesčio apskaičiavimo nuo persikeltų mokestinių nuostolių pagrįstumo. Pažymi, kad nei MGK, nei kita ginčus nagrinėjanti institucija, nėra apribota skundą nagrinėti ir savo sprendimą grįsti tik skundžiančiojo argumentais, kaip tai reikalauja daryti pareiškėjas, tačiau minėtos institucijos yra apribotos mokesčių mokėtojo skunde išdėstytu reikalavimu (panaikinti visą skundžiamą sprendimą arba jo dalį, pakeisti skundžiamą sprendimą). Centrinis mokesčių administratorius savo sprendime išdėstė poziciją, jog pareiškėjas neturėjo teisės savo apmokestinamojo pelno mažinti iš UAB „Alytaus AMDF“ perimtu mokestiniu nuostoliu ir taip pažeidė Pelno mokesčio įstatymo 30 bei 43 straipsnius.

Tokią poziciją mokesčių administratorius rėmė argumentuodamas, jog UAB „Alytaus AMDF“ nevykdė įprastinės savo veiklos, kuri buvo gamybinė, ir pajamų negavo, vykdė prekybą vertybiniais popieriais, nes iš S. P. ir R. P. pirko pareiškėjo akcijas, o sumokėjimui už akcijas naudojo gautas paskolas. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, jog pareiškėjas negalėjo tęsti UAB „Alytaus AMDF“ vykdytos veiklos, kadangi pastaroji veiklos nevykdė. Dėl UAB „Jungtinė medienos kompanija“ mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė PMĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatą, 2009 metais persikėlė UAB „Jungtinė medienos kompanija“ 2008 m. ir laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 22 d. mokestinius nuostolius, kuriuos sudarė palūkanos už suteiktas paskolas, ir kurios priskiriamos bendro pobūdžio sąnaudoms, t. y. pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, jog finansinės investicinės veiklos sąnaudos akivaizdžiai susijusios su konsultacinių paslaugų veikla, todėl perimtų mokestinių nuostolių suma 2 666 523 Lt buvo padidintas 2009 metų apmokestinamasis pelnas.

Šią išvadą mokesčių administratorius rėmė argumentais, jog 2006, 2007, 2008 metais įmonė veiklos nevykdė ir pajamų negavo, o mokestinį nuostolį patyrė tik dėl išmokėto darbo užmokesčio, banko palūkanų, o 2009 metais mokestinį nuostolį sudarė palūkanos už paskolas, kurios nesusijusios su vykdoma įprastine konsultavimo veikla, todėl pareiškėjas neturėjo teisės perimtų mokestinių nuostolių suma mažinti savo apmokestinamojo pelno. MGK nesutiko su tokia mokesčių administratoriaus pozicija ir nurodė, kad iš priimto sprendimo nėra aišku, kokios konkrečios pozicijos laikomasi atsisakant pripažinti pareiškėjo teisę perimti mokestinius nuostolius.

Nurodė, jog identifikuojant ūkio subjekto veiklą vieninteliu kriterijumi negali būti nurodytas atitinkamas EVRK kodas, tuo tarpu UAB „Alytaus AMDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ veiksmai, susiję su vertybinių popierių įsigijimu, kaip galbūt atskiros, savarankiškos investicinės veiklos, susijusios su finansinio turto (vertybinių popierių) įsigijimu ir turėjimu vykdymas, vertinti nebuvo, kaip ir nebuvo pagrįsta, kodėl su vertybinių popierių įsigijimu susiję veiksmai nebuvo pripažinti realiai mokėtojų vykdyta veikla.

Pažymi, kad remiantis LVAT praktika MAĮ 155 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatų taikymas ir skundo perdavimas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo yra galimas tik tais atvejais, kai būtina iš naujo atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo, pašalinimu (pavyzdžiui, iš naujo pakartoti tam tikras administracines procedūras, surinkti papildomų įrodymų, ištirti nenagrinėtas faktines aplinkybes, įrodymus ir pan.) (LVAT 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1803/2013).

Nagrinėjamu atveju MGK būtent ir nurodė mokesčių administratoriui ištirti papildomas faktines aplinkybes, leisiančias pagrįstai identifikuoti arba paneigti UAB „Alytaus AMDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ vykdytą galbūt investicinę veiklą, kurios nustatymas arba nenustatymas turi tiesioginę įtaką PMĮ nuostatų taikymui ir ginčo baigčiai. Kartu pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai savo skunde nurodo, jog MGK savo sprendime palaikė ir patvirtino visus pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindė savo poziciją, kad UAB „Alytaus AMDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ veikla yra investicinė, kadangi MGK būtent ir nurodė, jog UAB „Alytaus AMDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ vykdyti veiksmai, susiję su vertybinių popierių įsigijimu, kaip galbūt atskira savarankiška investicinė veikla, susijusi su finansinio turto (vertybinių popierių) įsigijimu ir turėjimu, vertinti nebuvo.

Taigi MGK, priimdama sprendimą, neperžengė skundo ribų ir nagrinėjo ginčą pareiškėjo reikalavimų ribose, laikėsi teisės aktų nuostatų bei LVAT suformuotos praktikos, reglamentuojančių skundo perdavimą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalis apibrėžia Mokestinių ginčų komisijos galimus priimtinus sprendimus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų ir susideda iš penkių punktų. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punktą – Mokestinių ginčų komisija turi teisę perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Tai reiškia, kad Mokestinių ginčų komisija neturi galimybės priimti sprendimo numatyto kituose Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies punktuose ir dar, pagal byloje esančius duomenis, egzistuoja galimybė bei būtinybė atlikti veiksmus priskirtus būtent mokesčių administratoriui, kurie sąlygotų ir atitinkamą pakartotinį sprendimą.

Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytos centrinio mokesčių administratoriaus teisės pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą paskirtis - pašalinti aplinkybes, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo. Paprastai pagrindas priimti tokį sprendimą atsiranda, kai vietos mokesčių administratorius nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai yra ištyręs bei nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes ir (arba) kai yra padaryta esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1146/2010). Sprendimas pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą gali būti priimtas ne tik tais atvejais, kai būtina surinkti papildomų duomenų, bet ir tais atvejais, kai būtina pašalinti mokesčių apskaičiavimą, mokėjimą ir mokesčių administravimą reguliuojančių teisės normų pažeidimus, kuomet tokių teisės normų pažeidimų pašalinimas negalimas be pavedimo atlikti pakartotinį patikrinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2805/2012).

Iš administracinėje byloje turimos medžiagos matyti, kad MGK, priimdama sprendimą dėl bylos grąžinimo mokesčių administratoriui, nurodė, jog nėra aišku, kokios konkrečios pozicijos laikomasi atsisakant pripažinti pareiškėjo teisę perimti mokestinius nuostolius. Taip pat pažymėjo, kad identifikuojant ūkio subjekto veiklą vieninteliu kriterijumi negali būti nurodytas atitinkamas EVRK kodas, tuo tarpu UAB „Alytaus AMDF“ ir UAB „Jungtinė medienos kompanija“ veiksmai, susiję su vertybinių popierių įsigijimu, kaip galbūt atskiros, savarankiškos investicinės veiklos, susijusios su finansinio turto (vertybinių popierių) įsigijimu ir turėjimu vykdymas, vertinti nebuvo, kaip ir nebuvo pagrįsta, kodėl su vertybinių popierių įsigijimu susiję veiksmai nebuvo pripažinti realiai mokėtojų vykdyta veikla. Kitaip tariant, MGK buvo tos nuomonės, kad paneigiant mokesčių mokėtojo galimybę perimti mokestinius nuostolius nepakanka tų duomenų, kuriuos surinko mokesčius administratorius. Nurodė, jog atsisakymas pripažinti pareiškėjo teisę į mokestinių nuostolių perėmimą nėra galimas be kitokio pobūdžio vertinimo, t. y. MGK nepaneigė galimybės į mokestinių nuostolių perėmimą, o tik nurodė, kad atsakymas į šį klausimą įmanomas tik surinkus bei įvertinus visumą faktinių duomenų, kurie nebūtinai gali suponuoti negatyvų sprendimą pareiškėjo (apelianto) atžvilgiu. MGK priimto sprendimo siekis – visapusiškas bei objektyvus ginčo išnagrinėjimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo teiginiui, kad yra veikiama prieš greitą ir ekonomišką mokestinio ginčo išsprendimą. Be faktinių duomenų visumos bei tinkamo jų įvertinimo sprendimas negalėtų būti teisėtas bei pagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog būtent skundo dalykas ir pagrindas iš esmės apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1832/2005; 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-747/2007; 2009 m. vasario 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-66/2009).

Skundo dalykas – materialinis teisinis reikalavimas. Skundo pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą ir tai patvirtinantys įrodymai.

Pareiškėjas kreipėsi į MGK dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 69-56 panaikinimo. MGK šį reikalavimą tenkino iš dalies. Panaikino VMI prie FM 2014 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 69-56 ir perdavė pareiškėjo skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Vadinasi, pateiktas pareiškėjo reikalavimas iš dalies buvo patenkintas, tačiau procesas nesibaigė, nors to ir buvo siekta. Šios aplinkybės leidžia tvirtinti, kad MGK veikė skundo ribose. Mokesčių administratoriui nėra atimta teisinė galimybė, nustačius tas aplinkybes, kurias nurodė MGK, priimti ir palankų sprendimą mokesčių mokėtojo atžvilgiu, t. y. patenkinti materialinį teisinį reikalavimą, nepriklausomai nuo skundo pagrindo.

Mokestinių ginčų komisija Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu, matydama egzistuojantį poreikį gauti papildomus faktinius duomenis bei po to atlikti įrodymų vertinimą ir priimti sprendimą, teisėtai grąžino skundą nagrinėti iš naujo centriniam mokesčių administratoriui ir tam, dėl aukščiau nurodytų priežasčių, buvo pakankamas pagrindas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų medienos grupė“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius