2022-05-18 Nr. AB-12945-3-62-3-03605-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2349-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03605-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. C. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis S. C. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 21S39079 (toliau – ir Sprendimas) ir Departamento 1‑osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 6K-2500 (toliau – ir Komisijos sprendimas), taip pat įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog:

2.1. Pareiškėjas, atvykęs iš (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kadangi gimtojoje šalyje jam kilo pavojus, nes jis yra iš neturtingos šeimos ir turtingieji kėsinasi jį suvalgyti.

2.2. (duomenys neskelbtini) yra fiksuojami kanibalizmo faktai ir šie faktai tik patvirtina pareiškėjo argumentus. (duomenys neskelbtini) vyksta beatodairiškas asmenų persekiojamas ir teroras. Kanibalai gali imti persekioti asmenį dėl jo priklausymo skurdžiam visuomenės sluoksniui.

2.3. Pareiškėją imta persekioti siekiant paversti kanibalizmo auka, o teisėsaugos institucijos (duomenys neskelbtini) negina neturtingųjų interesų ir teisių. Pareiškėjas negali savo kilmės šalyje pasinaudoti savo valstybės apsauga ir pagrįstai bijo sugrįžti bijodamas smurto ir kanibalizmo.

2.4. Departamentas Sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, jį skundė, tačiau pareiškėjo skundas buvo atmestas iš esmės pateikiant tik sutrumpintus motyvus.

2.5. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad turi būti užtikrintas tiesioginis jo išklausymas, prašyta sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinta teisė būti išklausytam. Nesutiktina, kad pareiškėjas skunde nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui. Asmens teisė į tiesioginį ir teisingą procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija.

2.6. Nesutiktina su atsakovo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo teisingai įvertinti, taip pat pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, įrodymų, kurie paneigia atsakovo išvadas.

2.7. Nesutiktina su sprendimu išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, nes savo kilmės šalyje jis nesulaukė nei teisėsaugos pareigūnų, nei artimųjų pagalbos. Jei pareiškėjas bus grąžintas į savo kilmės šalį, jam gresia mirtis ir susidorojimas.

2.8. Vien tai, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas, negali būti savaime pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

3. Departamentas atsiliepimu į skundą su juo nesutiko, prašė atmesti.

4. Departamentas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad jis mokėsi iki 6 klasės, bet kai jo tėvai buvo suvalgyti, jis negalėjo toliau mokytis, tada jį priglaudė tėvo draugas, pas kurį jis gyveno ir dirbo traktoriaus vairuotoju.

4.2. Pareiškėjas teigė, kad nėra matęs raganių, tačiau yra girdėjęs istorijų, kad jie suvalgė žmones. Pareiškėjas pasakojo, kad vieną naktį, kai jis miegojo, pas jį atėjo žmogus ir pasakė, kad jį pasirinko raganiai, kurie ateis ir jį suvalgys, todėl patarė jam bėgti. Kai pareiškėjas atsibudo, šalia nieko nebuvo, ir jis nusprendė bėgti iš šalies. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad susistabdė sunkvežimio vairuotoją, kuriam papasakojo savo istoriją ir jis jam padėjo išvykti iš šalies. Pareiškėjas negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes ten neteks savo gyvybės.

4.3. Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

4.4. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, Departamentas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas istorija, kuri nėra patvirtinta jokiais patikimais įrodymais. Atsižvelgus į tai, ši istorija vertintina kaip pramanyta ir nepagrindžianti tarptautinės apsaugos būtinybės.

4.5. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių persekiojimo rizikos tikimybę, todėl pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir asmeniui nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

4.6. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

4.7. Pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas, kadangi pareiškėjas savo skunde nenurodė, o Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

4.8. Pareiškėjo pasakojimas, kuriuo jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, buvo abstraktus, nedetalus, prieštaringas. Į patikslinančius klausimus pareiškėjas pateikdavo minimalias ir nespecifines detales, atsakymai į klausimus buvo lakoniški arba į klausimus buvo neatsakoma, klausimus teko kartoti kelis kartus. Pareiškėjo pasakojimas apie raganius labiau improvizacinis, jis nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, neatsiminė, kada visa tai įvyko, neidentifikavo asmenų, kurie jį gali suvalgyti, o tik vadino juos raganiais.

4.9. Papildomai pastebėtina, kad pareiškėjas savo pasakojimą apie jam kylančias grėsmes (jį nori suvalgyti raganiai) grindžia išimtinai trečiųjų asmenų, kurių pasakojimo neįmanoma patikrinti ir kurių neįmanoma apklausti kaip pirminio informacijos šaltinio, tariamai pateikta informacija, o ne savo asmenine patirtimi. Taigi, įvertinus pareiškėjo pasakojimą apie priežastis, lėmusias jo išvykimą iš (duomenys neskelbtini), konstatuotina, kad pasakojimas nėra nei patvirtintas objektyviais, aktualiais ir patikimais įrodymais, nei savaime išsamus ir sklandus.

4.10. Pareiškėjo pasakojimas vertinamas kritiškai ir, nesant kitų pasakojimą patvirtinančių įrodymų, kaip turintis žemą įrodomąją galią. Atsižvelgiant į nustatytus pareiškėjo pasakojimo trūkumus, jis pagrįstai atmestas dėl patikimumo stokos ir nevertintas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo.

4.11. Priešingai nei teigia pareiškėjas, nei Departamentui nagrinėjimo metu, nei pateiktame skunde jis nenurodė konkrečių faktų, patvirtinančių, kad kilmės valstybėje jis yra persekiojamas ar diskriminuojamas. Pareiškėjas savo prašymą grindė abstrakčia, prieštaringa, nedetalia istorija, todėl tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

4.12. Departamentas Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta persekiojimui ir jam nekyla grėsmė dėl pareiškėjo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

4.13. Aplinkybių visuma pagrindė prielaidą išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir nustatyti maksimalų draudimo atvykti terminą.

4.14. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymąsi. Nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, nusprendė neteisėtai kirsti sieną – atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

6.2. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad kilmės šalyje jam kilo pavojus dėl to, kad jis priklauso neturtingųjų šeimai, todėl turtingųjų iniciatyva ir dėl kilmės šalyje vyraujančių papročių gali būti suvalgytas.

6.3. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Taip pat Departamentas nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6.4. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas apskundė jį Komisijai, tačiau Komisijos sprendimas pareiškėjo skundas buvo atmestas.

6.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu ir Komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą.

7. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasakojimas apie pasitraukimo iš kilmės valstybės priežastis buvo nedetalus, nenuoseklus, grindžiamas abejotinais, abstrakčiais, pernelyg nuo realybės nutolusiais argumentais dėl galimos grėsmės kilmės šalyje. Pareiškėjas nepateikė jokių jo prašymo motyvus patvirtinančių įrodymų, t. y. įrodymų, kad jis patyrė fizinį ar psichologinį smurtą, kad jam gresia tokio pobūdžio grėsmė (būti suvalgytam), todėl jo pasakojimo turinio patikimumą Departamentas pagrįstai vertino atsižvelgdamas į surinktą kilmės valstybės informaciją.

8. Teismo vertinimu, Departamentas surinko aktualią pareiškėjo kilmės valstybės informaciją ir nustatė, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei. Teismas pažymėjo, jog pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo kilmės valstybė negali ar nenori užtikrinti ilgalaikės pobūdžio apsaugos.

9. Teismas sutiko su Departamento padaryta išvada, jog pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu. Pareiškėjo istorija nėra pagrįsta kitais (be jo pasakojimo) įrodymais, pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl jam šiuo pagrindu negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas, todėl Departamentas ginčijamais sprendimais pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat darė išvadą, kad nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą.

11. Teismas nurodė, jog teisinis reglamentavimas neįpareigoja Komisijos visais atvejais organizuoti žodinio skundo nagrinėjimo. Šiuo atveju pareiškėjo skundą Departamente nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis skundo nagrinėjimas būtų reikalingas. Tokių aplinkybių neįvardijo ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas tik nurodė, kad turėjo būti užtikrinta asmens teisė būti išklausytam skundą nagrinėjant ikiteisminėje stadijoje, tačiau nenurodė, kokią svarbią bylai informaciją jis galėjo nurodyti Komisijai, jeigu jo skundas būtų nagrinėtas žodžiu. Be to, teisme posėdis vyko žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu), tad pareiškėjas turėjo galimybę visus savo argumentus tiesiogiai išsakyti teismui ir jo teisė būti išklausytam buvo užtikrinta, o jis ja pasinaudojo.

12. Teismas pažymėjo, jog Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl nurodytam tikslui pasiekti (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti termino taikymą. Taigi, nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

13. Atsižvelgdamas į tai, kad Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes buvo pažeistos proceso teisės normas, žmogaus teisė į teisingą bylos nagrinėjimą principas, o atsakovo surinkta ribota informacija, kuria rėmėsi teismas yra neobjektyvi ir prieštarauja pareiškėjo kilmės šalies realybei. Todėl bylą nagrinėjantis teismas buvo suklaidintas, o esminiai faktinių aplinkybių vertinimo trūkumai nebuvo pašalinti, kas taip pat sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėtų būti tiesiogiai išklausytas ir turėtų galimybę teikti paaiškinimus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas apklaustas Departamentui nagrinėjant jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, Sprendimo pagrįstumas patikrintas nagrinėjant klausimą Komisijoje – išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir jo atstovas advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

17. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Departamento Sprendimo teisėtumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti Komisijos sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir dėl to pakeitė Departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Departamento pažeistas proceso teisės normas, kurios numato žmogaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, o atsakovas nesurinko objektyvios informacijos apie pareiškėjo individualią situaciją ir jo padėtį kilmės šalyje, neparengta aktuali pažyma apie kilmės valstybę, atsakovo surinkta informacija neatitiko faktinės situacijos apie pareiškėjo padėtį, o, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šie trūkumai nepašalinti.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

21. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

22. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad jam gimtojoje valstybėje – (duomenys neskelbtini) – kyla grėsmė, nes jis buvo pasirinktas vietinių tradicijų besilaikančių „raganių“ kanibalizmo akto auka. Pasak prieglobsčio prašytojo, jo tėvai mirė būtent dėl kanibalizmo.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausose, kitą bylos (taip pat Departamento pateiktos užsieniečio bylos) medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti kanibalizmo auka. Pareiškėjas apklausos metu neįvardino, kas jį konkrečiai persekiojo kilmės šalyje, persekiotojus įvardijo abstrakčiai – vadino juos raganiais. Pareiškėjas savo pasakojimo dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus niekaip nedetalizavo ir neindividualizavo, jo pasakojimui trūksta konkretumo, kad būtų galima daryti tikėtiną išvadą, jog, kaip teigia pareiškėjas, grįžus į kilmės valstybę jo saugumui grėstų pavojus. Pabrėžtina, jog pareiškėjas jam esą kylančią grėsmę kildina ne iš asmeninės patirties, o iš informacijos, kurią jam pateikė tretieji asmenys. Abejonių kelia ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie sužinojimą, kad jį persekioja. Kaip matyti iš Departamento vykdytos apklausos transkripcijos, pareiškėjas nurodė, jog nematė kas jam pasakė, jog į jį taikosi kanibalai. Pareiškėjo teigimu, jam pabudus apie persekiojimą pranešusio asmens nebebuvo. Pareiškėjas negalėjo nurodyti jokios datos, kada atsitiko minėtas įvykis, teigdamas, kad tuo metu su savimi neturėjo įtaisų, galinčių nustatyti laiką. Be šio aspekto, taip pat paminėtina, jog visas pareiškėjo pasakojimas, kuriuo jis grindė savo prašymą suteikti prieglobstį, neišsamus, nedetalus ir prieštaringas.

26. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas pagrįstai vertino pareiškėjo pasakojimą kaip turintį žemą įrodomąją vertę. Kadangi pareiškėjas kitų įrodymų nepateikė, spręstina, jog prieglobstis jam nesuteiktas pagrįstai.

27. Iš Departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas aktualios skelbiamos informacijos apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo pasakojimą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo pasakojimas nepasižymi konkretumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais. Tyrimo metu nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

28. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), nevyksta vidaus konfliktai, todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

29. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Sprendimo dalis ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

31. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigą surinkti kilmės šalies informaciją ir įvertinti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį šios informacijos kontekste.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Departamento, tiek Komisijos sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

nutaria:

Pareiškėjo S. C. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan