5abbb1b4-ee75-494a-a182-8ed2dda0c38d · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                                Civilinė byla Nr. 2A-420- 252 - 2014Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė                              Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05255-2013-6                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                     44.2; 44.2.4.2; 44.5.2.5; 114.11; 121.14; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 1 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-115-940-2014 pagal ieÅ¡kovo R. P. ieÅ¡kinį atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas R.

P. prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 25 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad dėl sunkios turtinės padėties kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administracijÄ dėl socialinės paÅ¡alpos skyrimo. Pažymėjo, kad, bÅ«damas iÅ¡ dalies darbingas ir negalintis dirbti darbų, susijusių su priverstiniais liemens palenkimais bei kelti sunkesnių nei 15 kg krovinių rankomis, sutiko bÅ«ti pasitelktam visuomenei naudingai veiklai atlikti ir 2012-09-03 sudarė su Vadoklių seniÅ«nija visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį.

Tvirtino, kad buvo priverstas dirbti darbÄ , kenkiantį jo sveikatai, dėl ko pradėjo skaudėti stuburÄ , raumenis, negalėjo atsikelti iÅ¡ lovos. Nurodė, kad nesutiko dirbti visuomenei naudingo darbo pagal 2012-10-15 sutartį su Vadoklių seniÅ«nija. Teigė, jog dėl atsakovės struktÅ«rinio padalinio skirtų darbų, nesuderintų su jo sveikatos bÅ«kle, labai pablogėjo jo sveikata ir dėl to patyrė neturtinę žalÄ . Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 28 d. sprendimu R.

P. ieÅ¡kinį atmetė. Darė iÅ¡vadÄ , jog byloje esančių įrodymų visuma leido manyti, kad R. P. 2012-09-03 tikrai atliko visuomenei naudingus darbus. Liudytojo E. P. parodymus vertino kritiÅ¡kai dėl jų gavimo bÅ«do, kitų liudytojų parodymais nesirėmė, kaip neturinčiais reikÅ¡mės ginčo nagrinėjimui. Pripažino, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus vykdydama savarankiÅ¡kÄ savivaldybės funkcijÄ - piniginės socialinės paramos teikimÄ , privalėjo veikti, t. y. ieÅ¡kovui pavedant dirbti darbus, susijusius su nuolatiniu liemens palenkimu bei svorių kėlimu, nesant įsitikinus, kad asmuo, turintis neįgalumÄ , tokius darbus tikrai gali atlikti.

KritiÅ¡kai vertino teismo ekspertizės iÅ¡vadÄ . IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad 2012-09-04 dėl stiprių nugaros ir kojų skausmų kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Nustatė, jog ieÅ¡kovas į gydytojus kreipėsi 2012-09-28 dėl kitų sveikatos problemų ir tik 2012-10-31 kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ dėl sustiprėjusių nugaros skausmų. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kÄ ieÅ¡kovas veikė nuo 2012-09-04 iki 2012-10-31, ar tuo metu jo atlikti veiksmai nepaaÅ¡trino stuburo ligos.

Teismui kėlė abejonių ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad jis tris mėnesius negalėjo vaikščioti ir gulėjo lovoje, kai 2012-10-08 jam buvo iÅ¡duotas siuntimas atlikti visuomenei naudingÄ veiklÄ , o 2012-10-15 ieÅ¡kovas buvo nuvykęs pas Vadoklių seniÅ«nijos seniÅ«nÄ , kas paneigė minėtÄ ieÅ¡kovo aplinkybę. Pažymėjo, kad teismo eksperto iÅ¡vadoje nurodyti atlikti aplinkos tvarkymo darbai tiesioginės įtakos ieÅ¡kovui diagnozuotos ligos paÅ«mėjimui neturėjo. Darė iÅ¡vadÄ , jog priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovui sustiprėjusių nugaros skausmų ir apsunkinto vaikščiojimo, dėl ko patirta neturtinė žala, pernelyg nutolęs bei nesÄ lygotas kaltų ir neatsakingų atsakovės veiksmų.

Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai dirbo tik 4-5 valandas, nors turėjo dirbti 60 valandų, ir jam buvo iÅ¡mokėta socialinė paÅ¡alpa už tris mėnesius, ieÅ¡kovas neatidirbo paskirtų darbų ir nebuvo jo pareikalauta grÄ Å¾inti permokėtų lėšų, kas laikytina pakankama satisfakcija už ieÅ¡kovo patirtus nepatogumus. Kitų byloje dalyvavusių asmenų argumentų ir įrodymų, kaip neturinčių esminės reikÅ¡mės bylai, teismas neaptarė.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės neteisėtus veiksmus, tačiau nepagrįstai sprendė nebuvus priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir jo sveikatos pablogėjimo, atsiradusi žala nėra neteisėtų atsakovės veiksmų pasekmė. Pažymi, jog ekspertizės akto duomenys yra patikimesni nei kituose įrodymų Å¡altiniuose esantys duomenys. Teigia, kad teismas ekspertizės iÅ¡vados kritiÅ¡kumÄ pagrindžiančių aplinkybių nevertino drauge su eksperto iÅ¡vada, kuri patvirtina ieÅ¡kovo vaikščiojimo apsunkinimÄ .

Tvirtina, jog didžiulių pastangų dėka jis nuvyko pas gydytojus ir pakartotinai į Vadoklių seniÅ«nijÄ . Dėl iÅ¡ankstinės registracijos tik po dviejų mėnesių galėjo patekti pas gydytojÄ dėl nugaros skausmų, o dėl padidėjusio kraujospÅ«džio kreipėsi 2012-09-28, nes buvo užsiregistravęs iÅ¡ anksto. Nurodo, jog atsakovė, nesutikdama su ekspertizės iÅ¡vada galėjo pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis. Tvirtina esÄ Ä¯sitikinęs, kad teismo medicinos eksperto iÅ¡vadoje nurodytas sveikatos pablogėjimas yra tiesioginė 2012-09-04 atliktų aplinkos tvarkymo darbų pasekmė.

Mano, jog priežastiniam ryÅ¡iui konstatuoti pakanka nustatyti atsakovės neteisėtam pavedimui dirbti per sunkų darbÄ sÄ lygojus sveikatos pablogėjimÄ , o įrodyti esant darbams buvus vienintelei sveikatos pablogėjimo priežasčiai nebÅ«tina. Tvirtina, kad gauti socialinę paÅ¡alpÄ garantuoja Konstitucija bei įstatymas ir, atsakovei sumokėjus nustatyta tvarka ir pagrindais, pastaroji neturėjo jokio pagrindo reikalauti grÄ Å¾inti permokas lėšas. Be to, priduria, kad savivaldybė sustabdė socialinės paÅ¡alpos mokėjimÄ .

Nurodo, kad atsakovės padaryta žala yra pakankamai didelė ir vien pažeidimo konstatavimas negali bÅ«ti tinkama satisfakcija. Dėl atsakovės veiksmų patyrė didelį ir ilgalaikį fizinį skausmÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , prarado pasitikėjimÄ savivaldybės institucijomis, netikrumÄ dėl ateities. Teigia, kad atsakovės kaltė pasireiÅ¡kė dideliu neatsargumu.

Nurodo, jog atsakovės turtinė padėtis yra gera ir priteistinos neturtinės žalos sumokėjimas nesukeltų neigiamų turtinių pasekmių. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo R. P. apeliacinį skundÄ , atsakovė praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog teismui eksperto iÅ¡vada nėra privaloma ir vertinama teismo vidiniu įsitikinimu, o nurodyta kasacinio teismo nutartimi remtis negalima, nes skiriasi bylų ratio decidendi. Nesutinka su apelianto teiginiais dėl priežastinio ryÅ¡io ir nurodo, kad 2012-09-28 vizito pas gydytojÄ metu apeliantas nenurodė kentėjęs nugaros skausmus.

Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo priežastinio ryÅ¡io nebuvimÄ ir eksperto iÅ¡vadÄ vertino kritiÅ¡kai. Teigia, jog pati iÅ¡vada yra prieÅ¡taringa. Pažymi, kad ieÅ¡kovas jokių darbų neatliko, kÄ paliudijo Vadoklių seniÅ«nijos seniÅ«naitė ir ieÅ¡kovas to neginčijo, o tai, kad ieÅ¡kovas vykdė E. P. nurodymus, kuris nėra atsakovės darbuotojas, kilti atsakovei atsakomybė už kitų asmenų veiksmus negali. byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas dirbo jo nurodytus aplinkos tvarkymo darbus.

Nesuprantami apelianto teiginiai dėl atsakovės veiksmų dėl ekspertizės iÅ¡vados neaiÅ¡kumų. Pažymi, kad darbuotojo pareiga suteikti visÄ informacijÄ apie turimÄ neįgalumÄ , todėl prievolė elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai dėl savo sveikatos bei bendradarbiauti su atsakove dėl informacijos pateikimo tenka ieÅ¡kovui. Sutinka su teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovui neteisėtai iÅ¡mokėtų lėšų ir tai laiko atsakovės žala, atsakovė įstatymo nustatytais atvejais turi teisę kreiptis dėl lėšų susigrÄ Å¾inimo.IeÅ¡kovo R.

P. apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Kadangi keliamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų, apeliacinės instancijos teismas nevertins minėtos bÅ«tinosios civilinei atsakomybei kilti sÄ lygos nustatymo pagrįstumo. Pažymėtina tik tai, kad naudingos veiklos atlikimo sutartis negali bÅ«ti vertinama ir aiÅ¡kinama kaip darbo sutartis. Visų pirma, naudingos veiklos sutartis neatitinka darbo sutarčiai keliamų reikalavimų (Darbo kodekso 95 str.).

Antra, vertinant ir aiÅ¡kinant tokio pobÅ«džio sutartis bei Å¡alis siejančius santykius darbo teisės normų kontekste, bÅ«tų iÅ¡kreipta pati valstybės socialinės paramos suteikimo esmė.Apeliantas skunde teigia, jog yra priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir jo patirtos žalos – sveikatos pablogėjimo. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ ir kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti.

Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra pakankamas civilinei atsakomybei kilti, reikia atsižvelgti į tai, jog priežastinis ryÅ¡ys laikomas civilinės atsakomybės sÄ lyga tada, kai nustatoma, kad kilusi žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas.

Tai reiÅ¡kia, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu paveikė žalos atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-17 nutartis Nr. 3K-3-614/2002; 2013-10-22 nutartis Nr. 3K-3-531/2013 it kt.). IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad 2012-09-03 apeliantas V. P. ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vadoklių seniÅ«nija sudarė Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį Nr. VND-207, kuria apeliantas įsipareigojo 15 dienų po 4 valandas kasdien atlikti aplinkos tvarkymo darbus (1 t., b. l. 6).

Vadoklių seniÅ«nijos seniÅ«nas V. K. minėtoje sutartyje pažymėjo, kad R. P. visuomenei naudingÄ veiklÄ atliko per numatytÄ valandų skaičių. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylÄ , 2013-08-28 teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad apeliantas faktiÅ¡kai dirbo tik 2013-09-03, 4-5 valandas (1 t., b. l. 38-50). Pagal 2012-10-15 pasiraÅ¡ytÄ Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį Nr. VND-237 V. P. atsisakė atlikti visuomenei naudingÄ veiklÄ , motyvuodamas darbų nesuderinamumu su jo sveikatos bÅ«kle (1 t., b. l. 2-3, 7).

IÅ¡ VÄ® Panevėžio miesto poliklinikos raÅ¡to matyti, kad apeliantas 2012-09-28 kreipėsi į savo Å¡eimos gydytojÄ dėl pirminės arterinės hipertenzijos gydymo tęstinumo, o nuo 2012-10-31 kreipėsi ir dėl sustiprėjusių nugaros skausmų, pasunkinto vaikščiojimo (1 t., b. l. 96). Sprendžiant klausimÄ dėl 2013-09-03 apelianto dirbtų darbų įtakos jo sveikatos bÅ«klei, buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė (2 t., b. l. 54-55, 64-65). Minėtos ekspertizės iÅ¡vadoje, be kitko, nurodyta, jog 2012-09-03 apelianto atlikti 4-5 valandų darbai paaÅ¡trino medicininėje kortelėje 2012-10-31 ir 2012-12-04 užfiksuotus nugaros skausmus bei apsunkino vaikščiojimÄ ir neturėjo įtakos 2012-12-19 diagnozuotai Å«miai liumbalgijai.

Kolegija negali sutikti su apelianto teiginiais, esÄ pirmosios instancijos teismas eksperto iÅ¡vadų nevertino su bylos įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, o turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (CPK 218 str.).

Ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios. Tokia teismų praktikoje suformuota pozicija reiÅ¡kia, kad ekspertizės aktas, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, vertinamas pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles – atsižvelgiant į tai, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, vertinamas kiekvienas įrodymas ir jų visetas, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str.;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014; 2008-01-25 nutartis Nr. 3K-3-45/2008 ir kt.). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas teismo ekspertizės iÅ¡vadÄ , atsižvelgė į tai, jog byloje nėra pakankamų ir leistinų įrodymų, pagrindžiančių apelianto skubų kreipimÄ si į greitosios medicinos pagalbÄ (CPK 178 str.). Kolegija nurodo, kad papildomai iÅ¡reikalavus įrodymus, paaiÅ¡kėjo, jog 2012-09-04 apeliantui V. P. greitoji medicinos pagalba nebuvo kviesta (2 t., b. l. 111).

Skundžiamame sprendime buvo įvertinta tai, kad nėra duomenų apie apelianto veiklÄ po aplinkos tvarkymo darbų iki vizito pas Å¡eimos gydytojÄ dėl paÅ«mėjusių nugaros skausmų, apeliantas dėl nugaros skausmų kreipėsi tik praėjus pakankamai ilgam (apie 2 mėnesius) laiko tarpui, minimu laikotarpiu V. P. kreipėsi dėl socialinės paramos gavimo, vyko į Vadoklių seniÅ«nijÄ . KritiÅ¡kai vertintini apelianto teiginiai dėl jo galimybių kreiptis į gydytojus dėl sveikatos pablogėjimo.

Neginčijamai nustatyta, kad 2012-09-28 apeliantas kreipėsi į gydytojus dėl kitų sveikatos problemų ir byloje nėra duomenų bei apeliantas neįrodinėjo, kad minėtu metu jis galėjo kreiptis į medikus tik dėl konkretaus sveikatos nusiskundimo, Å¡iuo atveju hipertenzijos gydymo tęstinumo (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantas nepateikė pakankamų ir leistinų įrodymų, galinčių paneigti minėtas iÅ¡vadas. Byloje nustatyti prieÅ¡taringi apelianto teiginiai dėl jo sveikatos bÅ«klės, kur jis tris mėnesius po 2012-09-03 atliktų darbų gulėjo lovoje, vienur nurodė, jog pats vyko į greitosios medicinos pagalbos stotį, kur – kad kvietėsi pagalbÄ , 2013-10-09 teismo posėdžio metu apeliantas aiÅ¡kino, kad 2012-09-04 vyko į darbÄ (1 t., b. l. 38-50; 2 t., b. l. 36-45).

Ä®vertinus tai, kad apeliantui diagnozuota stuburo diskozė deÅ¡inėje, abipusė radikulopatija ir minėtos ligos savo esme yra lėtinio pobÅ«džio, galinčios bet kada paÅ«mėti, nuo 2012-09-03 atliktų visuomenei naudingų veiklų iki 2012-10-31 kreipimosi į medicinos įstaigÄ dėl sustiprėjusių nugaros skausmų praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, nėra duomenų, kokius atliko apeliantas veiksmus, t. y. kÄ veikė, minėtu laikotarpiu ir ar tie veiksmai galėjo įtakoti jo sveikatos pablogėjimÄ , teisėjų kolegija negali paneigti pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl priežastinio ryÅ¡io nebuvimo (2 t., b. l. 36-45).

Nors apeliantas skunde teigia, kad nėra bÅ«tina įrodyti atsakovės neteisėtiems veiksmams buvus vienintelei jo sveikatos pablogėjimo priežasčiai, tačiau viso ginčo metu apeliantas teigia prieÅ¡ingai - kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai buvo vienintelė to (sveikatos pablogėjimo) priežastis. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apeliantui sumokėta socialinė paÅ¡alpa už tÄ laikotarpį, už kurį apeliantas neatidirbo (2012 m. liepos-rugsėjo mėn.), pakankamas patirtų nepatogumų atlyginimas (CPK 185 str.).

Byloje nepaneigta, o juo labiau, pats apeliantas patvirtino, kad pagal 2012-09-03 Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį Nr. VND-207 faktiÅ¡kai iÅ¡ nustatytų 60 valandų apeliantas dirbo tik 4-5 valandas, kas reiÅ¡kia, jog V. P. nevykdė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 punkte (teisės akto redakcija galiojusi 2012-09-03 sutarties sudarymo metu) įtvirtintos pareigos dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, tačiau gavo socialinę paÅ¡alpÄ (1 t., b. l. 21).

Kadangi nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kolegija nevertina iÅ¡mokėtos apeliantui socialinės paÅ¡alpos grÄ Å¾inimo galimybių bei pagrįstumo. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pagal pateiktus įrodymus byloje nebuvo nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir apeliantui kilusios žalos – sveikatos pablogėjimo, ir vertinti apelianto patirtos neturtinės žalos dydį neturi pagrindo (CK 6.249-6.250 str.). Juo labiau, kaip aukščiau minėta, apeliantui diagnozuotos ligos lėtinės ir jos gali bet kada paÅ«mėti ir taip sukelti skausmus ar kitokius nepatogumus, kuriuos apeliantas nurodo skunde.

O tai, kad, kaip nurodo apeliantas, prarado pasitikėjimÄ savivaldybės institucijomis bei patyrė netikrumÄ dėl ateities - baimę neteikti socialinės paÅ¡alpos, paneigia byloje esantys įrodymai, patvirtinantys apelianto 2012-10-01 kreipimÄ si į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių dėl socialinės paÅ¡alpos gavimo (1 t., b. l. 76). Tuo pačiu nėra pagrindo vertinti ir atsakovės turtinės padėties, jos galėjimo sumokėti apelianto praÅ¡omÄ 25 000 Lt neturtinę žalÄ .Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnio.

Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryÅ¡ys.

Nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 str.). Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2012; 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013). Pripažintina, jog Å¡iuo atveju apeliantas neįrodė visų bÅ«tinųjų sÄ lygų taikyti Panevėžio rajono savivaldybės administracijai civilinę atsakomybę (CPK 185 str.).Kiti apelianto nurodyti argumentai teisinės reikÅ¡mės skundžiamo sprendimo teisėtumui neturi.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, neturi pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                 Eigirdas Činka                                                                                                              Birutė Jonaitienė                                                                                                                               Nijolė Danguolė Smetonienė