5abaec20-2a52-4577-be3e-6e83029add45 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1681-957/2015      Proceso Nr. 1-13-1-00397-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.8.3;1.1.7.2.7; VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 15 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,posėdyje dalyvaujant vertėjai Irinai Pikčilinginei,prokurorei Neringai Pačėsaitei,kaltinamajam M. Z. (M. Z.), kaltinamojo gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui,nukentėjusiajam V.

Z.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, keturių klasių iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, įtrauktas į gyv. vietos neturinčių asmenų apskaitÄ , paties teigimu gyvenantis (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:1) 1996 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams su ¼ turto konfiskavimu, bausmės vykdytas atidėtas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams; 2) 1999 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams su 100 Lt vertės turto konfiskavimu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;3) 2000 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio l dalį ir 272 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams, subendrinus bausmę su bausme pagal 1999 m. lapkričio 22 d. nuosprendį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams su 100 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d.

įstatymo Nr. VIII-1619 dėl amnestijos akto 1 straipsnį, nuo neatliktos bausmės atleistas;4) 2001 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu; 5) 2001 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams su ½ turto konfiskavimu, bausmę subendrinus su bausme pagal 2000 m. kovo 1 d. nuosprendį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams su ½ turto konfiskavimu; 6) 2003 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams su 1/5 turto konfiskavimu; 7) 2004 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį areÅ¡tu 80 parų;8) 2005 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams;9) 2006 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areÅ¡tu 25 paroms; 10) 2007 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę subendrinus su bausme pagal 2006 m. gruodžio 13 d. nuosprendį, galutinė bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams; 11) 2010 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu 35 paroms;12) 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areÅ¡tu 25 paroms;13) 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį areÅ¡tu 36 paroms;14) 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu 62 paroms, 2011 m. spalio 3 d. paleistas iÅ¡ teismo salės nustačius, kad paskirtÄ bausmę atliko;15) 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams;16) 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;17) 2014 m. kovo 4 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, - 20 parų areštu; 18) 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, 65 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir 20 dienų;

Å¡iuo metu atliekantis laivės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose,kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymu, n u s t a t ė : M. Z. 2014 m. vasario 14 d., apie 00.34 val., atėjęs į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pas savo tėvÄ V. Z., tyrimo metu tiksliai nenustatytu daiktu sudavė pastarajam du kartus per galvÄ , vienÄ kartÄ per pečius, vienÄ kartÄ per Å¡onkaulius ir vienÄ kartÄ per deÅ¡inę Å¡launį, taip padarydamas poodinę kraujosruvÄ kaktoje, deÅ¡inio peties sÄ nario minkÅ¡tųjų audinių patinimÄ ir taip nežymiai sužalojo savo artimÄ giminaitį – tėvÄ V.

Z., t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.Kaltinamasis M. Z. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, jog tÄ kart buvo atėjęs pas močiutę, prašė pernakvoti, pavalgyti, tai galėjo bÅ«ti 2014 m. vasario 14 d., vakare. Močiutė jo neįleido, liepė eiti pas tėvÄ . Jis nuėjo pas tėvÄ , paskambino jam į duris. Jie išėjo į laiptinę ir kalbėjosi, tada paėmė tėvas jį už gerklės, ir dėl to jis jam sudavė porÄ smÅ«gių.

Tėvas nukrito nuo laiptų, jis paėmė iÅ¡kritusį tėvo telefonÄ , kažko pavalgyti ir išėjo. Jokios lazdos neturėjo. Tėvas paėmė už gerklės, nes buvo piktas, kad jis vartoja narkotikus, juos vartojo 2000 m., bet Å¡iuo metu jau virÅ¡ metų nebevartoja. Tėvui sudavė per petį vienÄ smÅ«gį ir jis nukrito nuo laiptų, dar pamena, kad patraukė tėvui už rankos ir Å¡is nukrito. Kai tėvas krito, matė, kaip atsitrenkė galva į laiptus, gal kokie 10 laiptelių buvo. Dėl poelgio gailisi, tėvo dar neatsiprašė.

Kai atėjo pas tėvÄ , buvo blaivus ir nebuvo vartojęs narkotinių medžiagų.Nukentėjusysis V. Z. apklausiamas teisme parodė, jog kaip pasakojo sÅ«nus M. Z., taip ir buvo, paskambino jo motina G. Z., paprašė M. Z. įleisti ir jis įleido, Å¡iaip neįleidinėja jo, nes viskÄ iÅ¡neÅ¡a iÅ¡ namų, yra narkomanas. Jis nuo laiptų nekrito, kaip teigė sÅ«nus, o pas sÅ«nų rankose kažkas buvo, gal pagalys. SÅ«nus jam su tuo daiktu sudavė namuose, o ne laiptinėje. Gal keturis kartus sudavė laikydamas tÄ daiktÄ rankose jam per galvÄ , per kojas.

Jį iÅ¡vežė greitoji. Taip ir buvo, kaip nurodyta kaltinime, tiek smÅ«gių sudavė. Tuo metu nebuvo kitų žmonių, kaimynas vėliau atsirado. Jis sÅ«nui nebuvo sugriebęs už gerklės. SÅ«nus paėmė iÅ¡ jo mobilųjį telefonÄ . TÄ vakarÄ jis vartojo alkoholį, iÅ¡gėrė gal 300 g, nedaug. Ranka taip neįmanoma suduoti per galvÄ stipriai. SÅ«nus narkotikus kažkur nuo 16 metų vartoja. Jis turi dar keturis vaikus, jie ne tokie kaip M. Z.. SÅ«nui jis atleidžia.Liudytoja G. Z., kurios parodymai teismo posėdžio metu pagarsinti BPK 276 straipsnyje numatyta tvarka, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jos anÅ«kas M.

Z. yra problematiÅ¡kas, vartoja narkotines medžiagas, dažnai ateidavo pas jÄ Ä¯ namus ir daužydavo duris, praÅ¡ydavo pinigų, iÅ¡ namų netgi daiktus įvairius iÅ¡neÅ¡davo. 2014 m. vasario mėn., tiksliai dienos neatsimena, pas jÄ Ä¯ namus atėjo M. Z. ir pasiprašė pernakvoti. Jokios sim kortelės jai M. Z. atidavęs nebuvo. Apie tai, kad pavogė telefonÄ , kad sumušė tėvÄ , nieko neminėjo. Apie tai ji sužinojo iÅ¡ sÅ«naus V. Z., kai jis jai paskambino ir papasakojo (b. l. 32, 33).   2014 m. vasario 14 d. vyr. patrulės I.

L. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad atvykus į įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog V. Z. sumušė jo sÅ«nus M. Z., kuris atėmęs tėvo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, pasiÅ¡alino. Nukentėjęs asmuo skundėsi galvos ir deÅ¡inio peties skausmu (b. l. 9-11).IÅ¡ specialisto B. S. 2014 m. vasario 14 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog 2014 m. vasario 14 d. apie 7.10 val. gautas Lazdynų ligoninės slaugytojos praneÅ¡imas apie tai, kad 2014 m. vasario 14 d. apie 1.50 val.

GMP brigada dėl galvos sumuÅ¡imo į ligoninę pristatė V. Z., kurį nakties metu namuose sumušė jo sÅ«nus M. Z. (b. l. 13).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3572/14 (01) nurodyta, kad V. Z. kliniÅ¡kai nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje, deÅ¡inio peties sÄ nario minkÅ¡tųjų audinių patinimas, padaryti paveikus kietais bukais daiktais prieÅ¡ kreipiantis į VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės priėmimo skyrių, t.y. 2014 m. vasario 14 d.

Nustatyti kÅ«no sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 30). Dėl M. Z. veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, kad M. Z. nežymiai sužalojo savo tėvÄ V. Z.. Pats kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino iÅ¡ dalies ir apklausiamas teisme parodė, jog tÄ kart buvo atėjęs pas močiutę, prašė pernakvoti, pavalgyti, tačiau Å¡i jo neįleido ir liepė eiti pas tėvÄ . Nuėjęs pas tėvÄ , paskambino jam į duris. Jie išėjo į laiptinę ir kalbėjosi, tada tėvas, supykęs už tai, kad jis vartoja narkotikus, paėmė jį už gerklės, ir dėl to jis Å¡iam sudavė porÄ smÅ«gių.

Tėvas nukrito nuo laiptų, o jis paėmė iÅ¡kritusį tėvo telefonÄ , kažko pavalgyti ir išėjo. Jokios lazdos neturėjo. Tėvui sudavė per petį vienÄ smÅ«gį ir jis nukrito nuo laiptų, dar pamena, kad patraukė tėvui už rankos ir Å¡is nukrito. Kai tėvas krito, matė, kaip atsitrenkė galva į laiptus, gal kokie 10 laiptelių buvo. Taigi, kaltinamasis iÅ¡ esmės aplinkybės, jog sudavė tėvui, neneigė, tačiau kategoriÅ¡kai neigė mušęs jį kokiu nors daiktu, be to, nesutiko sudavęs kaltinime nurodytÄ smÅ«gių skaičių, tvirtino, kad V.

Z. nukrito nuo laiptų ir tai galėjo būti jo susižalojimo priežastimi. Vis tik, šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, ir remiasi jais tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Pažymėtina, kad tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktų ir ištirtų reikšmingų duomenų visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis teigdamas, jog nukentėjusiajam sudavė tik pora smūgių ir nenaudojo jokio daikto žmogui žaloti, tokiu būdu siekia menkinti savo veiksmų reikšmę sužalojant nukentėjusįjį ir atitinkamai švelninti savo teisinę padėtį.

Visų pirma pažymėtina tai, jog tiek tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme M. Z. nebuvo visiÅ¡kai nuoseklus, parodymus dėl tam tikrų esminių faktinių aplinkybių keitė. Å tai 2014 m. kovo 17 d. ikiteisminio tyrimo apklausoje jis paaiÅ¡kino, kad įvykio metu tėvui du kartus sudavė kumščiu į apatinę kÅ«no dalį, tačiau kur tiksliai, neprisimena (b. l. 47-48), prie Å¡ių savo parodymų pasiliko ir vėlesnėje apklausoje (b. l. 64), tuo tarpu teismo posėdžio metu, vienu atveju, teigė, jog tėvui paėmus jį už gerklės, sudavė Å¡iam porÄ smÅ«gių ir tėvas nukrito nuo laiptų, vėliau tvirtino V.

Z. sudavęs per petį vienÄ smÅ«gį, dar pamena, kad patraukė tėvui už rankos ir tuomet Å¡is nukrito nuo laiptų, į kuriuos ir susitrenkė galvÄ . Å ioje dalyje prieÅ¡taringus kaltinamojo paaiÅ¡kinimus paneigia nukentėjusiojo V. Z. parodymai, kurie prieÅ¡ingai kaltinamojo M. Z. nurodytoms aplinkybėms, iÅ¡ esmės iÅ¡liko nuoseklÅ«s viso proceso metu. BÅ«tent nukentėjusiojo parodymai laikytini turinčiais svariÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę sprendžiant dėl kaltinamojo kaltės apskritai, o kartu ir nustatant tikrÄ sias faktines įvykio aplinkybes.

Nukentėjusysis V. Z. teismo posėdžio metu tvirtino, jog jis nuo laiptų nekrito, kaip teigė sÅ«nus, o pas sÅ«nų rankose kažkas buvo, gal pagalys. SÅ«nus jam su tuo daiktu sudavė namuose, o ne laiptinėje. Gal keturis kartus sudavė laikydamas tÄ daiktÄ rankose jam per galvÄ , per kojas. Buvo taip, kaip nurodyta kaltinime, tiek smÅ«gių sudavė. Ranka taip neįmanoma suduoti per galvÄ stipriai. Taip pat ir ikiteisminio tyrimo apklausoje nukentėjusysis nuosekliai nurodė, kad sÅ«nus kažkÄ laikė rankose, kÄ tiksliai, jis neįsidėmėjo, galimai tai buvo kažkoks pagalys.

SÅ«nus su ta lazda pradėjo jį muÅ¡ti – du kartus su lazda sudavė jam per galvÄ , vienÄ kartÄ - per pečius, vienÄ kartÄ - per Å¡onkaulius ir vienÄ kartÄ - per deÅ¡inę Å¡launį (b. l. 15-16). Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis tuoj pat po įvykio taip pat tvirtino, jog jį sumušė sÅ«nus M. Z. – tai matyti iÅ¡ 2014 m. vasario 14 d. policijos pareigÅ«nės I. L. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotų aplinkybių (b. l. 9-11), kaip nurodyta specialisto B.

S. 2014 m. vasario 14 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, tai, jog nakties metu buvo sumuÅ¡tas sÅ«naus, nukentėjusysis patvirtino ir pristatytas į gydymo įstaigÄ (b. l. 13), Å¡iÄ aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir teisme pagarsinti liudytojos G. Z. parodymai. Taigi, nukentėjusysis niekuomet neužsiminė apie tai, kad bÅ«tų nukritęs nuo laiptų, jog sÅ«nus jį stÅ«mė ar pan., prieÅ¡ingai nuosekliai ir nedviprasmiÅ¡kai teigė, jog sužalojimus jis patyrė bÅ«tent dėl tiesioginio smurtinio M.

Z. poveikio. Pirmiau aptartų aplinkybių kontekste teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais ir dėl to, jog M. Z. jam sudavė ne vienÄ ar kelis smÅ«gius, kaip teigė pats kaltinamasis, bei tuo, jog sÅ«nus jį mušė ne rankomis ar pan., bet kažkokiu daiktu. Teismo vidinį įsitikinimÄ nukentėjusiojo nurodytomis įvykio aplinkybėmis stiprina specialisto iÅ¡vada Nr. G 3572/14 (01), kurioje nurodyta, jog įvertinus V. Z. medicininę bÅ«klę, nustatyta, kad jam padaryta poodinė kraujosruva kaktoje, deÅ¡inio peties sÄ nario minkÅ¡tųjų audinių patinimas, sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, jie pripažintini nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti faktai, visų pirma sudaro pagrindÄ manyti, jog V. Z. sveikata buvo sutrikdyta ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Å i aplinkybė, vertinant jÄ kartu su faktu, jog kaltinamojo parodymai dėl smÅ«gių skaičiaus ir jų lokalizacijos buvo prieÅ¡taringi, o nukentėjusiojo parodymai iÅ¡liko nuoseklÅ«s viso proceso metu, sudaro pagrindÄ patikėti bÅ«tent nukentėjusiojo V. Z. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kad sÅ«nus jam sudavė du kartus per galvÄ , vienÄ kartÄ per pečius, vienÄ kartÄ per Å¡onkaulius ir vienÄ kartÄ per deÅ¡inę Å¡launį, nors kitose jo nurodytose kÅ«no vietose smurtinių žymių ir neliko.

Be to, padarytų sužalojimų pobūdis leidžia spręsti, jog jie atsirado dėl stipresnio smurtinio poveikio, nei sudavus ranka ar pan., kaip teigė ir pats nukentėjusysis. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju vien nukentėjusiojo parodymų nepakanka tiksliai nustatyti, kokiu būtent daiktu sūnus jam sudavė, kadangi jis pats konkrečiai šio daikto apibūdinti negalėjo, teigė, jog tai galėjo būti pagalys ar lazda, todėl kaltinimas šioje dalyje tikslintinas teismo iniciatyva, nurodant, kad kaltininkas nukentėjusiajam sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytu daiktu.

Teismas atmeta kaltinamojo gynėjo argumentus, jog vien dėl to, kad nukentėjusysis negalėjo tiksliai įvardinti daikto, kuriuo jam buvo suduoti smÅ«giai, pastaroji aplinkybė byloje apskritai nėra įrodyta, taip pat nepagrįsta pripažįsta gynybos pozicijÄ , jog V. Z. net negalėjo objektyviai suvokti minėtos aplinkybės, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai tuo tarpu kaltinamasis M. Z., Å¡iÄ aplinkybę kategoriÅ¡kai neigęs, įvykio metu nebuvo pavartojęs jokių psichikÄ veikiančių medžiagų.

Visų pirma pažymėtina, kad pats nukentėjusysis apklausiamas teisme neneigė vartojęs alkoholinių gėrimų, tačiau paaiÅ¡kino, jog girtas nebuvo, iÅ¡gėrė gal 300 g. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ manyti, jog V. Z. buvo apsvaigęs tiek, kad iÅ¡kreiptai vertintų susidariusiÄ faktinę situacijÄ . Be to, kaip jau aptarta pirmiau, nukentėjusiojo parodymų patikimumu neleidžia abejoti jų nuoseklumas viso proceso metu. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog, nors kaltinamasis tvirtino įvykio metu buvęs blaivus ir narkotinių medžiagų nevartojęs, tiek raÅ¡ytine bylos medžiaga, tiek paties kaltinamojo parodymais nustatyta, jog jis turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, o nukentėjusysis V.

Z. tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad pagal iÅ¡siplėtusius vyzdžius suprato, jog sÅ«nus pas jį atėjo pavartojęs narkotikų (b. l. 15-160), o tai leidžia suabejoti tuo, ar pats kaltinamasis tinkamai vertino aplinkÄ ir savo veiksmus. Apibendrinant, atsižvelgus į pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , konstatuotina, jog M. Z. tyrimo metu tiksliai nenustatytu daiktu sudavė nukentėjusiajam V. Z. du kartus per galvÄ , vienÄ kartÄ per pečius, vienÄ kartÄ per Å¡onkaulius ir vienÄ kartÄ per deÅ¡inę Å¡launį, taip padarydamas poodinę kraujosruvÄ kaktoje, deÅ¡inio peties sÄ nario minkÅ¡tųjų audinių patinimÄ , t. y. sužalojimus, kurie vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nukentėjusysis V. Z. yra kaltinamojo M. Z. tėvas, todėl pastaroji aplinkybė kaltinamojo padarytÄ nuskalstamÄ veikÄ â€“ nežymiai sužalojant nukentėjusįjį, leidžia kvalifikuoti kaip padarytÄ prieÅ¡ artimÄ giminaitį t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Dėl M. Z. skirtinos bausmės Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobÅ«džio nusikaltimas prieÅ¡ artimÄ asmenį – tėvÄ ).

Be to, įvertintina ir tai, jog byloje nenustatyta jokių kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nors M. Z. teismo posėdžio metu teigė, kad dėl poelgio gailisi, tai nelaikytina pakankamu pagrindu nustatyti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Å i atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai yra bent vienas iÅ¡ trijų alternatyvių pagrindų:

1) kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis;

2) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti padarytoje nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, Å¡ie parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tuo tarpu nuoÅ¡irdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalÄ ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-78/2014, 2K-187/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme M. Z. savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, skirtingai nurodė tam tikras faktines aplinkybes, nebuvo nuoseklus, be to, nukentėjusiojo – savo tėvo, dėl netinkamo poelgio neatsiprašė, to nepadarė ir teismo posėdžio metu, tik nurodė, kad galimybė atsipraÅ¡yti iÅ¡ esmės yra. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti esant kaltinamojo prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailestį. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus, kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis – nuo 2014 m. vasario 4 d.

įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ (b. l. 66); nedirbantis (b. l. 68); administracine tvarka baustas – daugiausia už smulkaus svetimo turto pagrobimÄ ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimÄ (b. l. 69-81), anksčiau ne kartÄ teistas taip pat už nusikalstamas veikas nuosavybei, ar susijusias su disponavimu kontroliuojamomis medžiagomis (b. l. 86-104), aptariamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitÄ Ä¯raÅ¡ytas nuo 2004 m. gegužės 25 d., diagnozė: priklausomybės sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus (b. l. 85), VÅ Ä® Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 84).

Atsižvelgdamas į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jos pobÅ«dį, taip pat kaltinamÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. Z. yra gana pavojingas visuomenei, todėl BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas nevirÅ¡ijantis Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės vidurkio. Teismo vertinimu, tokia bausmė Å¡iuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu skirtina bausmė bausmių dalinio sudėjimo bÅ«du bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi nepaisant to, jog BK 11 straipsnio prasme, veikos, už kurias M. Z. pripažintas kaltu pirmesniuoju nuosprendžiu ir veika už kuriÄ jis teisiamas Å¡iuo nuosprendžiu priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, jos abi susijusios su smurto panaudojimu, t. y. pagal pavojingumÄ iÅ¡ esmės labai nesiskiria.

M. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 49-50) ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 51), kurios paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Dėl žalos atlyginimo Byloje civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 129,82 Lt, kas atitinka 37,60 Eur, civilinį ieÅ¡kinį dėl nukentėjusiojo V. Z. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų yra civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieÅ¡kinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje kaltinamÄ jį M. Z. pripažinus kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, jam kyla pareiga atlyginti kilusiÄ turtinę žalÄ . Pažymėtina ir tai, jog pats kaltinamasis M. Z. apklausiamas teisme civilinio ieÅ¡kinio neginčijo, t. y. jį pripažino. Esant Å¡ioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgus į tai, jog byloje pateikti nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas pagrindžiantys raÅ¡ytiniai įrodymai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo Teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisimo. PraÅ¡yme nurodyta, jog 2015 m. gegužės 19 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Benediktas Paulauskas teikia antrinę teisinę pagalbÄ kaltinamajam M. Z. teisme ir nuo 2015 m. balandžio 7 d. tas pats gynėjas atstovavo jo interesus ikiteisminio tyrimo metu.

Teisinės pagalbos išlaidos iki 2015 m. gegužės 1 d. sudaro 70,44 Eur.Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ioje baudžiamojoje byloje teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi perduodamas bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinamojo M. Z. gynėjo dalyvavimÄ pripažino bÅ«tinu, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo galimybės savarankiÅ¡kai susirasti gynėjÄ yra apsunkintos, be to, atsižvelgta ir į tai, jog jis vartoja narkotines medžiagas (BPK 51 straipsnio 2 dalis).

Tokiu bÅ«du valstybei kilo pareiga užtikrinti kaltinamojo konstitucinę teisę į gynybÄ , kuri yra absoliuti bei negali bÅ«ti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sÄ lygomis. Teismo vertinimu, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis bei jų priteisimas iÅ¡ kaltinamojo, Å¡iuo atveju, su minėtos teisės įgyvendinimu yra akivaizdžiai nesuderinamas, todėl pasinaudodamas diskrecijos teise, teismas konstatuoja, jog praÅ¡ymas priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas yra atmestinas.

Pozicijos, jog kaltinamojo gynėjo dalyvavimÄ pripažinus bÅ«tinu, nepriklausomai nuo jo valios, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos nepriteistinos, laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K–322/2014).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : M. Z. (M.

Z.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme ir M. Z. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ dvejiems metams trims mėnesiams ir dvideÅ¡imčiai dienų.Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. birželio 15 d.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį bei Å¡iuo nuosprendžiu įskaičiuotus laikotarpius.IÅ¡ M.

Z. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 37,60 Eur nukentėjusiojo V. Z. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.M. Z. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                  Marijus Kursevičius