2021-03-03 Nr. AB-4614-3-61-3-02970-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-137-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02970-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja T. Ž. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-894-281/2020 ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti, nes teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą registruota pašto siunta gavo tik 2020 m. gruodžio 3 d., o paskyros Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (toliau – ir EPP) neturi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas persiuntė pareiškėjos apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmimo klausimui spręsti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti netenkino, jos apeliacinio skundo nepriėmė ir grąžino jį pareiškėjai.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, su kuriuo pareiškėja nesutinka, priimtas 2020 m. kovo 10 d., todėl paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti dėl šio sprendimo buvo 2020 m. balandžio 9 diena. Pareiškėja apeliacinį skundą dėl teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo išsiuntė teismui 2020 m. gruodžio 9 d., todėl praleido ABTĮ nustatytą terminą apeliaciniam skundui pateikti.

Teismas pareiškėjos nurodomas aplinkybes dėl praleisto termino vertino kaip subjektyvaus pobūdžio ir nesudarančias pagrindo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti. Teismas atkreipė dėmesį, kad administracinė byla pradėta vesti elektroniniu būdu pagal pareiškėjos EPP sistemoje pateiktą skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad ji neturi EPP paskyros, o teismo sprendimą, su kuriuo nesutinka, gavo tik 2020 m. gruodžio 3 d., neatitinka realios faktinės situacijos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir Liteko) duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimas išsiųstas pareiškėjai 2020 m. kovo 12 d., todėl, vadovaujantis ABTĮ 74 straipsnio 8 dalimi, laikomas įteiktu pareiškėjai kitą darbo dieną, t. y. 2020 m. kovo 13 dieną. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja paskutinį kartą prie savo EPP paskyros buvo prisijungusi 2020 m. gegužės 22 d., todėl darė išvadą, kad po teismo sprendimo priėmimo informacija apie priimtą teismo sprendimą jai buvo prieinama. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja, turėdama EPP paskyrą, galėjo ir turėjo domėtis jos atžvilgiu priimtais sprendimais teisme. Pareiškėjos nurodoma sprendimo įteikimo data – 2020 m. gruodžio 3 d., yra diena, kai pareiškėjai įteikta teismo sprendimo kopija, pagal jos pateiktą 2020 m. lapkričio 12 d. prašymą dėl sprendimo ir bylos dokumentų kopijų pateikimo.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėja nenurodė objektyvių pagrindų, dėl kurių jai būtų sudarytos kliūtys laiku pateikti apeliacinį skundą, o praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo nulemtas pačios pareiškėjos pasirinkto veikimo būdo. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir pareiškėjos apeliacinį skundą atsisakė priimti ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

II. Pareiškėja T. Ž. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą ir jos apeliacinį skundą priimti. Pareiškėja paaiškina, kad sprendimas šioje byloje dėl teismo kaltės ir nerūpestingumo jai nebuvo laiku įteiktas. Pareiškėja tvirtina neturinti prieigos prie EPP ir juo nesinaudojanti.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja atskirajame skunde nepateikia argumentų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo nutartimi.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad dalyvavo ne vienoje administracinėje byloje, kurioje pareiškėja buvo administracinio proceso dalyvė ir dokumentus teikė, taip pat iš teismo dokumentus gavo per EPP. Be to, skundą teismui, kuris priėmė pareiškėjos apeliaciniu skundu siekiamą panaikinti 2020 m. kovo 10 d. sprendimą, pareiškėja taip pat pateikė per EPP.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti netenkintas, jos apeliacinis skundas nepriimtas ir grąžintas pareiškėjai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų.

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko, įskaitant) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-54-492/2017). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas, dėl kurio buvo teikiamas apeliacinis skundas, priimtas ir paskelbtas 2020 m. kovo 10 d., pareiškėjos apeliacinis skundas dėl jo išsiųstas 2020 m. gruodžio 9 d., kai paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2020 m. balandžio 9 d., todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti. Pareiškėja apeliaciniame skunde pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pažymėtina, kad pareiškėja neginčija, jog ji praleido ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą trisdešimties kalendorinių dienų terminą apskųsti pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą.

ABTĮ 95 straipsnyje įtvirtinta, kad, jeigu įstatymas nenustato kitaip, per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos proceso šalims, kurios nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiami administracinio teismo sprendimo patvirtintos kopijos (nuorašai). Rašytiniu prašymu sprendimo patvirtintos kopijos (nuorašai) išsiunčiamos ir posėdyje dalyvavusioms proceso šalims. Šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismo sprendimai siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis. ABTĮ 74 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant proceso dalyviui, liudytojui, specialistui, ekspertui ar vertėjui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo proceso dalyviui, liudytojui, specialistui, ekspertui ar vertėjui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (ABTĮ 74 str. 8 d.).

Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau – ir Taisyklės), 7 punktas nustato, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir VEP) posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiuos veiksmus: 1) įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą;

2) patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje);

3) patvirtina, kad sutinka, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais. Pažymėtina, jog paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 p.). Pagal Taisyklių 34 punktą, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu.

Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą. Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą.

Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas.

Atsižvelgus į tai, kad teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas kartu su lydraščiu 2020 m. kovo 12 d., o aktyvuodama paskyrą Liteko VEP posistemyje pareiškėja privaloma tvarka išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 74 straipsnio 8 dalies nuostatomis, sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo įteikimo data laikytina 2020 m. kovo 13 diena. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjai teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimas nebuvo įteiktas laiku. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų deaktyvavusi savo paskyrą ar atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis Taisyklėse nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad pareiškėja galimai nepatikrino ar neturėjo galimybės patikrinti savo LITEKO VEP posistemio paskyros, nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose panašiose bylose (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-794-442/2017).

Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, kad ji neturi prieigos prie EPP ir juo nesinaudoja. Kaip matyti, skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kurį išnagrinėjęs teismas priėmė pareiškėjos siekiamą apskųsti apeliaciniu skundu 2020 m. kovo 10 d. sprendimą, pareiškėja pateikė per EPP. Pareiškėja yra pateikusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jos LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi. Šią išvadą patvirtina ir aplinkybės, kad pareiškėja visus procesinius dokumentus teismui byloje teikė per LITEKO VEP posistemio paskyrą.

Pareiškėjos atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo nuorašą gavo tik 2020 m. gruodžio 3 d., neturi teisinės reikšmės, kadangi teismo sprendimo nuorašas jai buvo išsiųstas pagal jos pateiktą 2020 m. lapkričio 12 d. prašymą dėl sprendimo ir bylos dokumentų kopijų pateikimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytus argumentus dėl termino praleidimo, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjai laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos iš esmės panašiose bylose, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė