5aba9211-0dfc-4975-ac23-76faabcc2e83 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-238-449/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06334-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.10.1.; 1.2.14.4.2.2.; 1.2.18.8.3.; 1.2.18.10.;1.2.29.1.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Ernesto Rimšelio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, nuteistajam V.

U., gynėjui Ričardui Suslavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. U. ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. U. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – areÅ¡tu 50 (penkiasdeÅ¡imt) parų; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – areÅ¡tu 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) parų; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius, likusios neatliktos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant V.

U. įpareigojimÄ pradėti dirbti per tris mėnesius po laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo ir vienerius metus neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. V. U. dėl kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Valstybinės mokesčių inspekcijos 4 500 Eur civilinis ieÅ¡kinys atmestas. IÅ¡ V. U., vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti valstybei konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 208 940,91 Eur.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. V. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. bÅ«damas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Klubas) direktoriumi, o nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. vasario 21 d. faktiniu direktoriumi, pats vadovaudamas Klubo Å«kinei komercinei veiklai ir realiai jÄ vykdęs už formalų (statytinį) Klubo direktorių U. A. (direktorius nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d.) ir A.

M.-Z. (direktorė nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. vasario 21 d.), turėdamas savo žinioje grynuosius Klubo pinigus, taip turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdamas Klubo vardu, naudai ir interesams, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis bÅ«damas atsakingas už Klubo apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., Klubo registracijos adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiko, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ Klubo buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent: 1.1. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad Å«kio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiančiam asmeniui, kadangi Klubo apskaitoje nefiksuotas darbo užmokesčio priskaitymas ir iÅ¡mokėjimas, nes jis surašė ne visus darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius, nesurašė darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo dokumentų (Kasos iÅ¡laidų orderių); 4 straipsnio reikalavimus, kad Å«kio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams, kadangi Klubo apskaitos registrai nesutvarkyti iki galo, neiÅ¡samÅ«s, nepateiktos visos finansinės ataskaitos (į kurias duomenys suraÅ¡omi iÅ¡ apskaitos registrų), apskaitos informacija nepalyginama ir neiÅ¡sami; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, kad privalomas apskaitos dokumento rekvizitas yra Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys, kadangi jis 2013–2017 metais iÅ¡ Klubo kasos paėmė 174 500 Eur, nurodęs, kad jie skirti atsiskaityti su I.

K., jų panaudojimo nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais, o tyrimo metu nustatyta, kad sandoris realiai neįvyko; 1.2. pažeidė 1996 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428: 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus, kad vieÅ¡osios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kad kiekvienais metais per keturis mėnesius nuo vieÅ¡osios įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas, kad vieÅ¡osios įstaigos vadovas eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui privalo pateikti vieÅ¡osios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir praėjusių finansinių metų vieÅ¡osios įstaigos veiklos ataskaitÄ ; 11 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad vieÅ¡osios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį, o tais atvejais, kai auditas atliktas, audituotÄ metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus iÅ¡vada pateikia juridinių asmenų registrui, nes Klubas tyrimui pateikė ne visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus, taip pat VÄ® Registrų centrui nepateikė 2015–2017 m. finansinių atskaitomybių.

Dėl padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti VšĮ Siaurojo geležinkelio klubo turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

2. Be to, V. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. bÅ«damas Klubo direktoriumi, o nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. vasario 21 d. faktiniu direktoriumi, pats vadovaudamas Klubo Å«kinei komercinei veiklai ir realiai jÄ vykdęs už formalų (statytinį) Klubo direktorių U. A. (direktorius nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d.) ir A. M.-Z. (direktorė nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. vasario 21 d.), turėdamas savo žinioje grynuosius Klubo pinigus, taip turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdamas Klubo vardu, naudai ir interesams, pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , nuo 2014 m. rugsėjo 7 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d. Klubo registracijos adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751: 14 straipsnio 1 dalies nuostatas prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ atsiranda, kai Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka iÅ¡raÅ¡oma PVM sÄ skaita faktÅ«ra ar kitas Å¡iame Ä®statyme numatytas vietoj PVM sÄ skaitos faktÅ«ros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas; 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, pirkimo PVM gali bÅ«ti įtraukiamas į PVM atskaitÄ tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ; tyčia, siekdamas Bendrovės naudai iÅ¡vengti mokesčių – 12 735 Eur pardavimo PVM sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ , neįtraukė į PVM ataskaitÄ už 2014 m. birželio mėnesį 2014 m. birželio 25 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų pardavimo UAB „Litcon“ už 248 215,31 Lt (PVM 43 078,69 Lt), bei 2015 m. sausio mėn., balandžio mėn., liepos mėn. ir lapkričio mėn. PVM deklaracijose deklaravo įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, nesant prekių ir paslaugų įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų – pirkimo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, tokiu bÅ«du, užpildžius einamo laikotarpio PVM deklaracijas bei jas pateikus Panevėžio AVMI, Durpyno g. 3, Panevėžys, tai yra: 2014 m. rugsėjo 7 d. pateikus PVM deklaracijÄ už 2014 m. birželio mėnesį, iÅ¡vengė 12 477 Eur mokesčių; 2015 m. gruodžio 11 d. pateikus PVM deklaracijÄ už 2015 m. sausio mėnesį, iÅ¡vengė 168 Eur mokesčių; 2015 m. gegužės 26 d. pateikus PVM deklaracijÄ už 2015 m. balandžio mėnesį, iÅ¡vengė 47 Eur mokesčių; 2015 m. gruodžio 11 d. pateikus PVM deklaracijÄ už 2015 m. liepos mėnesį, iÅ¡vengė 4 Eur mokesčių; 2015 m. gruodžio 28 d. pateikus PVM deklaracijÄ už 2015 m. lapkričio mėnesį, iÅ¡vengė 39 Eur mokesčių; tokiu bÅ«du jis iÅ¡vengė Bendrovės naudai mokesčių – 12 735 Eur pardavimo PVM sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ .

3. Be to, V. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. bÅ«damas Klubo direktoriumi, o nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. vasario 21 d. faktiniu direktoriumi, pats vadovaudamas Klubo Å«kinei komercinei veiklai ir realiai jÄ vykdęs už formalų (statytinį) Klubo direktorių U. A. (direktorius nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d.) ir A. M.-Z. (direktorė nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. vasario 21 d.), turėdamas savo žinioje grynuosius Klubo pinigus, taip turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdamas Klubo vardu, naudai ir interesams, nuo 2014 m. sausio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d., Klubo registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ â€“ Klubo turtÄ , o bÅ«tent: 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iÅ¡ Estijos Respublikos piliečio M.

H. (atstovavusio „Ne pelno siekiančios geležinkelio paveldo bendrovės „Estijos geležinkelių muziejus“), mainų bÅ«du įgijęs 2 vienetus siaurabėgių geležinkelio ieÅ¡mų 750 mm 1/9, siekdamas pasisavinti jo žinioje buvusį svetimÄ â€“ Klubo turtÄ â€“ pinigus, nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d., pagaminęs netikrus dokumentus: „2013-12-03 prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1“, jame įraÅ¡ydamas tikrovę neatitinkančius duomenis, kad I.

K. ((duomenys neskelbtini)) parduoda VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubui, atstovaujamai V. U., 2 vienetus siaurabėgių geležinkelio ieÅ¡mų 750 mm 1/9 už 140 000 Eur, bei jÄ pateikęs pasiraÅ¡yti ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, tokiu bÅ«du suklastojęs I. K. paraÅ¡Ä ; „PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1 prie 2013-12-02 prekių pirkimo pardavimo sutarties Nr. 1“, jame įraÅ¡ydamas tikrovę neatitinkančius duomenis, kad I. K. (gyv. Narvos m., Johvi 80 g., Estija) parduoda VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubui, atstovaujamai V.

U., sutaria, kad pardavėjas papildomai atlieka 750 mm pločio 150 m kelio montavimo darbus siaurabėgio geležinkelio stotyje Sudergyje, Lietuva, už 34 500 Eur, bei jÄ pateikęs pasiraÅ¡yti ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, tokiu bÅ«du suklastojęs I. K. paraÅ¡Ä ; bei juos panaudojo įtraukdamas į Klubo buhalterinę apskaitÄ , po ko, pagamintų ir į Klubo buhalterinę apskaitÄ Ä¯trauktų Å¡ių netikrų dokumentų pagrindu, pagal Kasos iÅ¡laidų orderius (toliau –KIO) paimdamas iÅ¡ kasos pinigus, nurodant pagrindÄ :

„atsiskaitymui su I. K.“:

1. Pagal 2013 m. gruodžio 2 d. KIO Nr. 16 paimdamas 103 584 Lt (30 000 Eur);

2. Pagal 2014 m. sausio 13 d. KIO Nr. 17 paimdamas 34 528 Lt (10 000 Eur);

3. Pagal 2014 m. balandžio 11 d. KIO Nr. 21 paimdamas 34 528 Lt (10 000 Eur);

4. Pagal 2015 m. gegužės 4 d. KIO Nr. 1 paimdamas 2 500 Eur;

5. Pagal 2015 m. lapkričio 24 d. KIO Nr. 2 paimdamas 5 400 Eur;

6. Pagal 2015 m. gruodžio 29 d. KIO Nr. 3 paimdamas 30 000 Eur;

7. Pagal 2016 m. balandžio 12 d. KIO Nr. 4 paimdamas 14 600 Eur;

8. Pagal 2016 m. gruodžio 29 d. KIO Nr. 5 paimdamas 34 000 Eur;

9. Pagal 2017 m. rugsėjo 7 d. KIO Nr. 6 paimdamas 38 000 Eur; ir nepagrįsdamas jų panaudojimo buhalterinės apskaitos dokumentais, tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ â€“ VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubo turtÄ â€“ 174 500 Eur.

4. Be to, V. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. bÅ«damas Klubo direktoriumi, o nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. vasario 21 d. faktiniu direktoriumi, pats vadovaudamas Klubo Å«kinei komercinei veiklai ir realiai jÄ vykdęs už formalų (statytinį) Klubo direktorių U. A. (direktorius nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d.) ir A. M.-Z. (direktorė nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. vasario 21 d.), turėdamas savo žinioje grynuosius Klubo pinigus, taip turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdamas Klubo vardu, naudai ir interesams, nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d., Klubo registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ â€“ Klubo turtÄ , o bÅ«tent: jis, kaip atskaitingas asmuo, iÅ¡ Klubo kasos bei Klubo banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“ AB, paimdamas pinigus – 52 963,9 Eur, juos įvardijant, kad tai „avansas“ arba „atskaitingam asmeniui“, atitinkamai:

1) Iš Klubo kasos kaip „atskaitingam asmeniui“ paėmė 5 932,76 Eur (20 484,65 Lt.): pagal 2012 m. gruodžio 31 d. KIO Nr. 15, paėmė 897,65 Lt; pagal 2014 m. sausio 31 d. KIO Nr. 18, paėmė 3 279,68 Lt; pagal 2014 m. kovo 4 d. KIO Nr. 19, paėmė 9 030,70 Lt; pagal 2014 m. balandžio 19 d. KIO Nr. 22, paėmė 99,33 Lt; pagal 2014 m. rugpjūčio 29 d. KIO Nr. 23, paėmė 3 633,96 Lt; pagal 2014 m. lapkričio 26 d. KIO Nr. 24, paėmė 3 543,33 Lt.

2) IÅ¡ klubo banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d., per 45 kartus paėmė, įvardijant „avansas“ 47 031,14 Eur, 18 523 Eur grÄ Å¾inęs (2015 m. vasario 24 d. 800 Eur įnešė į Klubo sÄ skaitÄ , o 17 723 Eur įnešė į Klubo kasÄ ), o likusiÄ paimtų pinigų dalį – 34 440,91 Eur, nepagrindęs jų panaudojimo buhalterinės apskaitos dokumentais, taip tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ â€“ VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubo turtÄ â€“ 34 440,91 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai 5. Nuteistasis V. U. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendį panaikinti, priimti naujÄ nuosprendį ir V. U. iÅ¡teisinti dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. 5.1. Apeliantai nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, esmingai pažeidė baudžiamosios teisės normas netinkamai jas iÅ¡aiÅ¡kinęs ir pritaikęs, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos, padarė kitų procesinių pažeidimų, kas turėjo esminės reikÅ¡mės nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimui.

Teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ ir pilnai perkėlė įrodinėjimo pareigÄ nuo prokuroro V. U., t. y. ne valstybinis kaltintojas įrodinėjo kaltę remiantis bylos medžiaga, tačiau V. U. pats buvo priverstas įrodinėti savo nekaltumÄ . Teismas užėmė kaltintojo vaidmenį, visiÅ¡kai nevertino V. U. argumentų, iÅ¡kreipė ne tik jo, bet ir liudytojų parodymų, įrodymų turinio esmę ir pats „pritraukė“ bylos medžiagÄ prie kaltinimo, jame akivaizdžiai pakeisdamas faktines bylos aplinkybes.

Toks teisminis nagrinėjimas pažeidžia BPK 7 straipsnyje numatytÄ rungimosi principÄ . Teismas, priimdamas V. U. apkaltinamÄ jį nuosprendį, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir padarė esminius BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų pažeidimus, nes teismo iÅ¡vados dėl V. U. kaltės padarius nusikaltimus, nepagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. 5.2. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad V. U. buvo faktinis Klubo vadovas. 5.2.1.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ asmuo yra pripažintinas įmonės vadovu de facto (faktiniu) tik tuomet, kai jis: atlikinėjo veiksmus, kurie yra bÅ«dingi įmonės vadovui; įmonė veikė tokio asmens vadovaujama; vadovui bÅ«dingų veiksmų atlikimas ir vadovavimas įmonei buvo nuolatinis ir sistemingas. Skundžiamu nuosprendžiu V. U. buvo pripažintas juridinio asmens – Klubo faktiniu vadovu nenustačius, kad jis atliko veiksmus, kurie yra bÅ«dingi įmonės vadovui, t. y. kad Klubas laikotarpiu nuo 2014-04-30 iki 2018-02-21 veikė jo vadovaujamas, kad jis vadovui bÅ«dingus veiksmus atliko ir vadovavo nuolat ir sistemingai.

Teismas iÅ¡vadÄ apie V. U. kaip faktinį vadovÄ grindė liudytojo G. K. parodymais, tačiau liudytojas nuo 2011-11-04 nebebuvo Klubo dalininku, todėl jo parodymai neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant Klubo vadovo de facto klausimÄ po 2014-04-30. Be to, nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad A. M.-Z. buvo formali V. U. statytinė Klubo vadovė. Tuo tarpu teismo iÅ¡vada, kad U. A. niekada nebuvo Klubo direktoriumi prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams: juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡e pažymėta, kad U.

A. K. direktoriumi buvo nuo 2014-04-30 iki 2014-12-01; liudytojas U. A. teisme ne kartÄ parodė, kad jam tapus Klubo direktoriumi, jis pats teikė VÄ® Registrų centrui duomenis dėl direktoriaus pasikeitimo, mokėjo už tokių duomenų pakeitimo VÄ® Registrų centre; liudytojas Klubo vienintelio dalininko sprendimu save atleido iÅ¡ Klubo direktoriaus pareigų ir paskyrė A. M.-Z. direktore, su ja sudarė ir pasirašė darbo sutartį. Vien Å¡ie tiesioginiai byloje surinkti įrodymai paneigia teismo padarytas nepagrįstas ir neteisėtas iÅ¡vadas, kad nurodytu laikotarpiu Klubo direktoriumi toliau buvo V.

U.. 5.2.2. Apeliantai teigia, jog prieÅ¡ingai negu konstatavo teismas skundžiamame nuosprendyje, 2010-10-28 sÄ skaita Nr. SKF 004034, iÅ¡duota tiekėjo AS „Stružanu kudras fabrika“, o taip pat 2010-10-29 nuotraukos, kuriomis užfiksuojamas Klubo vardu geležinkelio ieÅ¡mų R30 pakrovimas, nepagrindžia jokių Å¡iai bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių dėl V. U. de facto vadovo funkcijų atlikimo. Be to, teismas nenurodė, kokie valdingi vadovavimo veiksmai buvo atlikti Klubo sÄ skaita apmokėjus 2015-12-28 sÄ skaitÄ Nr. 1509PRJ Nr. 38 už V.

U. skrydį į Paryžių. Tam, kad konstatuoti, jog bÅ«tent V. U. pasinaudojo Klubo sÄ skaita (jos prisijungimo duomenimis) apmokant nurodytÄ sÄ skaitÄ , byloje turėjo bÅ«ti surinkti tiesioginiai įrodymai, kad apmokant nurodytÄ sÄ skaitÄ jungėsi bei apmokėjimÄ atliko bÅ«tent V. U.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje yra Informacinių technologijų tarnybos duomenys, kuriuose nėra fiksuota, kad nurodyta sÄ skaita buvo apmokėta jungiantis iÅ¡ V. U. priklausančio IP adreso. 5.2.3. Teismo iÅ¡vada V.

U. buvus Klubo de facto direktoriumi grindžiama vos dvejomis datomis jam jungiantis prie Klubo banko sÄ skaitos, t. y. 2017 m. lapkričio 8 ir 11 dienomis. Nurodytas dviejų kartų prisijungimas prie banko sÄ skaitos nepatvirtina nuolatinio pobÅ«džio – asmens sistemingų veiksmų, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus bÅ«dingi juridinio asmens vadovui per tokį ilgÄ â€“ visÄ nuo 2014-04-30 iki 2018-02-21 laikotarpį, kuriuo jis buvo pripažintas kaip de facto vadovas: visų pirma, atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo surinkta informacija, kad per 2017 m. lapkričio–2018 m. kovo mėn. laikotarpį prie Klubo sÄ skaitų jungtasi iÅ¡ 17-os skirtingų IP adresų, 22 kartus.

Taigi aukščiau nurodyti duomenys akivaizdžiai paneigia teismo iÅ¡vadÄ apie tai, kad byloje įrodyta aplinkybė, kad V. U. atliko valdingus veiksmus su Klubo banko sÄ skaitos valdymu ir kad tai jis vykdė sistemingai, kas bÅ«tų bÅ«dinga juridinio asmens vadovui. 5.2.4. Apeliantai nurodo, kad V. U. kasdieninės privalomos buhalterinės apskaitos nebetvarkė nuo 2014-04-30, ja nesirÅ«pino. Jis dėl kaltinamų veiksmų atsiranda tik 2017 m. pabaigoje–2018 metų pradžioje, kai jo sutvarkyti buhalterijÄ papraÅ¡o A.

M.-Z., tačiau Å¡i aplinkybė liko teismo neįvertinta. Jau minėta, kad liudytojui U. A. tapus Klubo vadovu, pastarasis teikė VÄ® Registrų centras reikalingus duomenis dėl Klubo direktoriaus pakeitimo, mokėjo už tokių pakeitimų atlikimÄ reikalingus mokesčius. To neneigė ir pats U. A.. Tapęs Klubo direktoriumi, jis teikė komercinius pasiÅ«lymus bendrovei UAB „LitCon“ dėl rangos darbų atlikimo, pasirašė ant 2014-06-25 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų pardavimo UAB „LitCon“, 2014 m. birželio mėn. perdavė atliktus darbus bendrovei UAB „LitCon“.

Duomenų, kad nurodyti dokumentai bÅ«tų buvę suklastoti nebuvo nustatyta. Liudytojas U. A. 2014-09-04 AB „Lietuvos geležinkeliai“ teikė pasiÅ«lymÄ dėl nenaudojamo siaurojo geležinkelio komplekso įsigijimo. Panevėžio apskrities VMI 2014-09-10 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR1042-10228 pažymėta, kad operatyvaus patikrinimo metu buvo bendrauta su Klubo vadovu U. A.. 2015-01-20 bendradarbiavimo sutartį Nr. 4, 2015-03-05 susitarimÄ ir 2015-07-20 susitarimÄ Nr. 2 pagal 2015-01-20 bendradarbiavimo sutartį Nr. 4, 2016-03-22 bendradarbiavimo sutartį Nr. 29 Klubo vardu taip pat pasirašė U.

A., t. y. U. A. ne tik savo vadovavimo laikotarpiu, bet ir vėliau A. M.-Z. vadovavimo metu, bÅ«damas Klubo dalininku toliau sudarinėjo sandorius, atstovaudamas Klubo interesus. Tuo tarpu, kokiu bÅ«du Å¡iuose įvykiuose de facto dalyvavo V. U. teismas nenurodė. 5.2.5. Apeliantas V. U. apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o atkreipti ypatingÄ dėmesį į liudytojo U. A. duotų parodymų nenuoseklumÄ , t. y. liudytojas U. A. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmuose teismo posėdžiuose nurodė (iÅ¡vardino) detaliai visÄ turtÄ , kurį turėjo Klubas, taip pat konkrečius sandorius, kuriuose dalyvavo Klubas, tačiau tik vėliau teisme pakeitė pozicijÄ ir jau teigė, kad jam niekas nebuvo žinoma apie Klubo veiklÄ , kad Klubo dokumentų jam V.

U. neperdavė. Akivaizdu, kad taip jis pasielgė prispaustas užduodamų klausimų, kurie bÅ«tent ir atskleidžia jo tiek de jure, tiek de facto vadovavimÄ Klubui. Tai akivaizdžiai patvirtina liudytojo U. A. teisme duoti ne tik, kad neobjektyvÅ«s parodymai, bet netgi nepagrįstai V. U. kaltinantys, kad jis jo vardu klastojo dokumentus, jo paraÅ¡us (nors tokie duomenys ikiteisminio tyrimo metu nepasitvirtino), kad V. U. toliau vadovavo Klubui, tačiau negalėjo nurodyti kokiais konkrečiais veiksmais tai darė. Atkreiptinas dėmesys ir į patį ikiteisminio tyrimo atlikimÄ , pvz.: krata atliekama tik pas V.

U., taip pat A. M.-Z., tačiau tokie veiksmai visiÅ¡kai neatliekami pas liudytojÄ U. A., nors jis 2014-04-30–2014-12-01 buvo Klubo direktoriumi; tikrinami V. U. asmeninėse banko sÄ skaitose pinigų judėjimai, tačiau tai neatliekama pas U. A.. Nors atlikus raÅ¡ysenos ekspertizę nepasitvirtino faktas, kad nurodytus dokumentus pasirašė V. U. suklastojęs U. A. paraÅ¡us, tačiau teismas vis viena padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent V. U. turėjo teisę priimti sprendimus Klubo vardu bei kontroliavo Klubo veiklÄ .

BÅ«tina atkreipti dėmesį ir į tai, jog visÄ teismo pripažintÄ V. U. de facto direktoriavimo laikotarpį nuo 2014-04-30 iki 2017-12-18 dalininku buvo U. A.. 5.2.6. Papildomai iÅ¡reikalautos ir prie bylos medžiagos prijungtos Panevėžio apskrities VMI kitos operatyvaus patikrinimo pažymos patvirtina, kad liudytoja A. M.-Z., kaip Klubo direktorė, bet ne V. U. dalyvavo operatyviniuose patikrinimuose, kurių buvo ne vienas. A. M.-Z. tvirtina finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014 finansinius kalendorinius metus, teikia Pelno mokesčio deklaracijas už 2014 metus, 2015 metus, 2016 metus, 2017 metus, kitas kasmėnesines deklaracijas.

Laikotarpiu nuo 2015 iki 2017 metų pabaigos Klubo vardu pasirašinėja paramos sutartis, kasos pajamų orderius ir kt. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad 2015-11-30 liudytoja A. M.-Z. sudarė Klubo vardu apskaitos paslaugų teikimo sutartį su UAB „Nilreka“, ir jau po to, ženkliai vėliau, 2018-01-03 sudaroma dar viena sutartis su UAB „Audito nauda“, t. y. būtent tuomet, kaip V. U. parodė, kad pati A. M.-Z. kreipėsi pagalbos, nes prasidėjo VMI patikrinimas. Išdėstytos aplinkybės parodo, kad V.

U. veiksmai per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nebuvo nukreipti į Klubo de facto valdymÄ ir, kad ne jis buvo atsakingas už Klubo apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ . Byloje esančiuose 2018-04-11 kratos protokoluose neužfiksuoti jokie duomenys, kad pas V. U. bÅ«tų rasti kokie nors su kaltinamuoju laikotarpiu susiję buhalterinės apskaitos dokumentai. PrieÅ¡ingai, A. M.-Z. ikiteisminiam tyrimui perdavė dokumentus, o ne V. U.. Tai, jog V. U. padėjo A. M.-Z. buhalterijos tvarkyme kaip užfiksuota telefoniniuose pokalbiuose, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad jis veikė de facto Klubo vardu. 5.2.7.

Apeliantai nurodo, kad teismas taip pat nevertino ir tų duomenų, kad Klubo vieninteliu dalininku nuo 2017-12-18 tapo dar kitas asmuo – E. V., kuris nuo 2018-02-21 paskyrė dar kitÄ asmenį – J. V. Klubo direktore, tačiau nuosprendyje visiÅ¡kai nemotyvuojama, kokios sÄ sajos su Å¡iais asmenimis, nenurodomos kitos svarbios aplinkybės, kodėl V. U. ir vietoj Å¡ių asmenų turėtų bÅ«ti laikomas de facto vadovu. Teismas nevertino ir FNTT specialistės parodymų dėl buhalterinės apskaitos vedimo, kuriais ji parodė, kad iki 2014-04-30 buhalterinė apskaita buvo vesta tvarkingai.

Būtent tai patvirtina, kad po V. U. atleidimo iš vadovo pareigų, jis de facto nebeveikė, t. y. jo veiksmai (objektyvioji pusė), tyčia (subjektyvioji pusė) nebuvo nukreipti toliau priiminėti Klubo vardu strateginius verslo sprendimus, sistemingai ir visapusiškai veikti de facto Klubo vardu ir jo interesais, kitaip ir toliau būtų buvusi savalaikiai ir tvarkingai vykdoma Klubo buhalterinė apskaita. 5.2.8. Šioje byloje galima būtų vadovautis prielaida, kad po 2014-04-30 toliau vadovavo Klubo veiklai V. U., tačiau lieka nepaneigti duomenys, kad po V.

U. atleidimo liudytojas U. A. dalininko teises perleido E. V., kuris susijęs su U. A. per bendrÄ jų advokatÄ J. V.. Minėti asmenys kreipėsi į A. M.-Z. dėl Klubo dokumentacijos perdavimo – kodėl ne į V. U.? Akivaizdu, jeigu visi valdingi veiksmai bÅ«tų buvę atlikinėjami V. U., E. V. teisme nebÅ«tų davęs parodymų apie tai, kad bÅ«tent liudytojas U. A. jam pasakė, kad nebekontroliavo savo paskirtos direktorės A. M.-Z., bet ne V. U., kad nebenori dalyvauti Klubo veikloje ir dėl to nori parduoti nuosavybės dalininko teises, kad iÅ¡ liudytojo U.

A. sužinojo, kad Klubas turi ir turto ir skolų, iÅ¡ pažymos, buvusios pas advokatÄ J. V. žinojo, kad Klubas turi pastatų. Liudytojo E. V. paskirtas direktoriumi D. T. teisme nenorėjo atskleisti tarpininko, kuris jam pasiÅ«lė tapti Klubo direktoriumi, tačiau nurodė, kad bendravo su advokatu J. V., su kuriuo jį suvedė tarpininkai. Akivaizdu, kad Klubo dalininkų bei vadovų pasikeitimai po 2014-04-30, Å¡ių asmenų veiksmai Klubo veikloje, jų tikslai ir motyvai (nepagrįstai apkaltinant V. U.), parodo jų siekį iÅ¡vengti savo asmeninės atsakomybės vadovautu laikotarpiu. 5.2.9.

Be to, teismas iÅ¡vadÄ , kad V. U. buvo faktiniu Klubo direktoriumi, grindė elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų duomenimis, tačiau nepagrįstai savaip interpretavo Å¡ių duomenų turinį. IÅ¡ minėtų protokolų turinio matyti, kad pokalbiai yra abstraktaus turinio, juose savo esme jokie konkretÅ«s įvykiai ar veiksmai neaptariami, kuriais bÅ«tų galima vadovaujantis konstatuojant atlikus įmonės vadovui bÅ«dingus veiksmus. Be to, pokalbiai fiksuoti laikotarpiu nuo 2018-02-09 iki 2018-04-09, todėl neaiÅ¡ku, kaip Å¡iuo laikotarpiu užfiksuoti duomenys susiję su visu kaltinamuoju nuo 2014-04-30 iki 2018-02-09 pokalbių įraÅ¡ymo laikotarpiu.

V. U. parodė, kad jo pokalbiai užfiksuoti tik todėl, kad pagelbėti su buhalterijos sutvarkymu jo paprašė A. M.-Z., tik dėl to jis jai padėdamas ieÅ¡kojo buhalterių, kurios galėtų sutvarkyti apskaitÄ . Tokiu bÅ«du teismas nurodytų telefoninių pokalbių turinį, kurie turinio prasme yra visiÅ¡kai neinformatyvÅ«s, nuosprendyje iÅ¡aiÅ¡kino labai plečiamai ir kryptingai, žodžiams ir sÄ vokoms suteikiant kitÄ , nei bendrai suprantamÄ , prasmę, iÅ¡vadas padarė prielaidų forma. 5.3.

Nuteistasis ir jo gynėjas teigia, jog teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl ieÅ¡mų įsigijimo, jų surinkimo ir kitų įrengimo darbų Surdegio geležinkelio stotyje atlikimo, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. U. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje. 5.3.1. Teismas nustatė, kad 2010 metais Klubas mainų bÅ«du įgijo lengvesnio modelio nei siaurojo geležinkelio bėgių R30 markės ieÅ¡mus ir, kad Surdegio geležinkelio stotyje buvo sumontuoti R33 bėgių tipo ieÅ¡mai.

Tačiau nemotyvavo kokiu bÅ«du ir kaip jis nustatė, kad R33 modelio bėgių ieÅ¡mai yra tie patys, t. y. lengvesni ieÅ¡mai, kurie ir buvo sumontuoti. Liudytojas U. A. parodė, kad nurodytas siaurabėgių geležinkelių strėles Klubas įsigijo už metalo laužo kainÄ iÅ¡ Estijos, po to jos dingo, t. y. nepriklausomai nuo to, kad liudytojas parodė, kad jo 2010 metais įsigytos iÅ¡ Estijos strėles dingo, teismas nusprendė, kad jos buvo sumontuotos ženkliai vėliau 2014 metais. Kito posėdžio metu liudytojas U.

A. patikslino, kad 2010 metais organizavo siaurojo geležinkelio bėgių, kurios buvo paimtos Latvijoje, mainus į Estijoje surastas strėles, o apie 2012 metus nieko nežino, taip pat parodė, kad jam nėra žinomos aplinkybės, kad būtų tos pačios Estijoje išmainytos strėlės paklotos Surdegio geležinkelio stotyje. Estų geležinkelių muziejaus atstovo atsakyme pažymėta, kad kreipiamosios (iešmai) (3 vnt.) nebuvo parduoti Klubui, o buvo išmainyti į kitus iešmus – lengvesnio modelio bėgių markės. Liudytojas M.

H. parodė, kad estų pusė turėjo R30 ir norėjo gauti R24, strėlių mainuose dalyvavo ir bendravo su U. A.. Nurodyti liudytojų parodymai yra neprieÅ¡taraujantys vieni kitiems, aiÅ¡kÅ«s ir suprantami, t. y. kad U. A., atstovavęs KlubÄ Latvijoje nupirko siaurojo geležinkelio bėgių R30 modelio ieÅ¡mus, kuriuos iÅ¡mainė su Estijos geležinkelių muziejumi į lengvesnio modelio markės bėgių ieÅ¡mus. NurodytÄ faktÄ patvirtina 2010-10-28 sÄ skaita Nr. SKF 004034. Taigi pirmiausia teismas privalėjo nustatyti aptariamų konkrečių geležinkelio bėgių modelių technines charakteristikas, jas nustatęs atlikti jų atitikimo lengvumo kriterijui vienas kito atžvilgiu vertinimÄ ir tik tai nustatęs pagrįstai ir teisėtai nustatyti, kuris iÅ¡ Å¡ių modelių yra sunkesnis, o kuris lengvesnis.

Pažymėtina, kad apie jų skirtumus nuteistasis V. U. nuolatos nurodinėjo, tačiau teismas į juos nekreipė jokio dėmesio, todėl kartu su apeliaciniu skundu yra teikiami ir bėgių atitinkamu laikotarpiu galioję GOST standartai. 5.3.2. Nuteistasis V. U. ir jo gynėjas apeliacinio teismo prašo atkreipti dėmesį į tai, jog geležinkelio kelio bėgiai ir jų modeliai nustatomi pagal konkrečius techninius parametrus. Be kitų kriterijų, bėgių modelius skiriantys kriterijai yra: bėgio plotis, bėgio aukštis ir jo svoris.

Teismas aptaria geležinkelio bėgių R30 į lengvesnio modelio mainų su Estijos geležinkelio muziejumi aplinkybes ir R33 modelio Surdegio geležinkelio stotyje įrengimo aplinkybes, todėl apeliantai iÅ¡skiria tik Å¡ių bėgių modelių (tipų) skirtumus: R24 modelio bėgio plotis 92 mm, aukÅ¡tis 108 mm ir 1 metro masė yra 24,90 kg; R33 modelio bėgio plotis 110 mm, aukÅ¡tis 128 mm ir 1 metro masė yra 33,48 kg. Taigi teismas padarė akivaizdžiÄ klaidÄ R33 tipo bėgių ieÅ¡mus prilyginęs juos lengvesnio modelio bėgiams, kurie buvo iÅ¡mainyti 2010 metais su Estijos geležinkelio muziejumi.

Todėl skundžiamame nuosprendyje aprašyti veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės akivaizdžiai neatitinka faktinių aplinkybių. Iš UAB „Urban line“ 2021-01-07 lydraščio Nr. LD-2021/1 matyti, kad techninio – darbo projekto sutartis buvo sudaryta 2012-12-19. Taigi V. U. iš anksto (2010 metais) suplanuoti nusikalstamų veiksmų objektyviai negalėjo, nes Surdegio geležinkelio stotyje buvo sumontuoti sunkiausi R33, bet ne lengvesnio tipo (modelio) siaurojo geležinkelio bėgių iešmai.

Todėl teismo iÅ¡vada, kad R33 tipo ieÅ¡mai iÅ¡ I. K. nebuvo nupirkti ir sumontuoti, o buvo iÅ¡mainyti Estijos geležinkelių muziejuje, kurie ir buvo pakloti Surdegio geležinkelio stoties rekonstrukcijos metu yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir neteisėta. 5.3.3. UAB „LitCon“ iÅ¡ Klubo priėmė darbus bÅ«tent už projekte numatytų R33 geležinkelio bėgių strėlių nupirkimÄ bei jų suklojimÄ . UAB „LitCon“ iÅ¡ Klubo priėmė ir papildomai atliktus kitus pagal 2013-12-02 papildomÄ susitarimÄ Nr. 1 geležinkelio kelio (bet ne ieÅ¡mų) montavimo darbus už 34 500 Eur.

Teismas nenurodė, iš kur tada Klube atsirado R33 modelio iešmai, kas kitas tokių iešmų paklojimo bei kitų bėgių paklojimo darbus atliko, kas kitas juos perdavė UAB „LitCon“. Liudytojas V. A. nurodė, kad darbus atliko rusakalbiai žmonės, o iešmai buvo atvežti iš Rusijos. Todėl nepasitvirtino teismo konstatuojamas faktas, kad tretieji asmenys (I. K.) neatliko Klubui jokių paslaugų. Tai, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo apsiribota I. K. asmens paieška tik Estijos gyventojų duomenų bazėje ir toks asmuo joje nebuvo rastas, jokiu būdu nepaneigia tokių liudytojo parodymų bei realiai įvykdytų R33 modelio bėgių įgijimo, jų paklojimo bei kitų rangos darbų atlikimo faktų, kuriuos kaip parodė liudytojas atliko rusakalbiai žmonės. Tokiu būdu skundžiamu nuosprendžiu buvo konstatuotos visai kitos veikos padarymo aplinkybės, vieta, laikas, būdas, kitos aplinkybės, nei įvykiai vyko iš tikro.

Taigi V. U. siaurojo geležinkelio R33 modelio ieÅ¡mų įsigijimo bei atsiskaitymo dokumentų kaip netikrų nepagamino, nurodytos atsiskaitymo sumos visiÅ¡kai atitinka į apskaitos sÄ skaitas įtrauktas bei FNTT prie VRM 2019-10-17 specialisto iÅ¡vadoje aptartas sumas. Dėl iÅ¡dėstytų argumentų apeliantai daro iÅ¡vadÄ , kad veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nebuvo padarytos. 5.3.4. Nagrinėjamoje byloje teismas turėjo įvertinti, ar dėl V. U. veiksmų realiai kilo žala Klubui.

Tačiau teismas padarė tik formaliÄ ir formuojamai teismų praktikai prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡ aplinkybių visumos konteksto iÅ¡skyręs vien 174 000 Eur pinigų sumos iÅ¡ kasos iÅ¡mokėjimo aplinkybę ir jÄ susiejęs su žalos Klubui padarymu. Nors nusikalstamos veikos tikslas yra fakultatyvinis požymis, tačiau tiek kaltinamuoju aktu, tiek bylos medžiaga turi bÅ«ti įrodyta, kokiam tikslui Å¡ios lėšos buvo panaudotos. Vien tai, kad nurodyta piniginė suma, pasak teismo, buvo iÅ¡mokėta nepagrįstai, tai yra ne pasisavinimas, kaip baudžiamoji veika – nepagrįstai iÅ¡mokėtos sumos priteisiamos civilinio proceso tvarka.

Byloje surinkti duomenys patvirtina realiai įvykusių Å«kinių – komercinių įvykių sudėtį: Surdegio siaurojo geležinkelio stotyje vykdant Klubo sudarytÄ rangos sutartį su UAB „LitCon“, Klubas įgijo ir įmonei UAB „LitCon“ pardavė siaurojo geležinkelio 2 vnt. R33 modelio bėgių ieÅ¡mus, kuriuos UAB „LitCon“ priėmė ir už kuriuos sumokėjo; Klubas suteikė įmonei UAB „LitCon“ Å¡ių ieÅ¡mų surinkimo paslaugas, už kuriuos UAB „LitCon“ sumokėjo;

Klubas atliko papildomus geležinkelio bėgių įrengimo darbus, už kuriuos UAB „LitCon“ taip pat sumokėjo. Tai reiÅ¡kia, jog visa už nurodytus daiktus ir darbus 174 000 Eur suma, kuriÄ pasak teismo buvo pasisavinta V. U., Klubui įmonės UAB „LitCon“ buvo apmokėta. Teisme liudytojas V. A. parodė, kad visus nurodytus rangos darbus atliko rusakalbiai žmonės, t. y. liudytojas patvirtino V. U. parodymus, kad Klubas persamdė trečiuosius asmenis tokių darbų atlikimui. Akivaizdu, kad Klubas turėjo su tokiais trečiaisiais asmenimis ir atsiskaityti.

Todėl net ir formaliai eliminuojant 2013-12-03 pirkimo–pardavimo sutartį, papildomÄ susitarimÄ Nr. 1 su I. K. ir kasos iÅ¡laidų orderius (nuosprendyje nurodomus kaip pagamintus netikrus, kuriais viso iÅ¡mokėta 174 500 Eur suma), bylos R33 modelio ieÅ¡mų įgijimo bei vėliau Klubo vardu jų perdavimas, sumontavimas ir kitų papildomų rangos darbų atlikimo įmonei UAB „LitCon“ faktas – aplinkybės Å¡ioje byloje liko nepaneigtos. Taigi byloje neegzistuoja absoliučiai jokių įrodymų, kad Klubas patyrė realiÄ Å¾alÄ , o pagal teismų praktikÄ , vien piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo faktas, nepatvirtina, kad buvo padaryta realios žalos Klubui, kas nulemia, jog V.

U. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, bÅ«tinų požymių. 5.3.5. Be to, teismas visiÅ¡kai nemotyvavo V. U. tyčios turinio padarant BK 183 straipsnyje numatytÄ veikÄ (nemotyvavo ir dėl BK 300 straipsnio). Å ioje byloje nėra įrodyta Å¡io nusikaltimo subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia. Byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog V. U. turėjo tikslÄ pasisavinti neteisėtai iÅ¡grynintus pinigus ar juos panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Apeliantas V. U. teisme ne kartÄ nurodė, kad paimta iÅ¡ kasos 174 500 Eur pinigų suma buvo skirta atsiskaityti su I. K., įgyti daiktai bei paslaugos buvo realiai panaudoti Klubo veikloje. Todėl prieÅ¡ingos teismo iÅ¡vados neabejotinai prieÅ¡tarauja nekaltumo prezumpcijai bei nepagrįstai sunkina nuteistojo padėtį, nes nekaltumo įrodinėjimo naÅ¡ta neteisėtai ir nepagrįstai perkelta nuteistajam, o tai laikoma Å¡iurkščiu BPK pažeidimu. 5.3.6. Apeliantai teigia, kad teismas vertindamas tiek 174 500 Eur, tiek 34 440,91 Eur sumos iÅ¡mokėjimus privalėjo prioritetÄ suteikti ne baudžiamosioms, bet civilinėms pažeistų teisių atkÅ«rimo priemonėms.

Nagrinėjamos bylos atveju pažeistų teisių atkÅ«rimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis netapo probleminis ir nėra jokių kliūčių padarytÄ Å¾alÄ Klubui atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Be to, V. U. 2013-12-02 suteikė Klubui 103 584 Lt paskolÄ , tačiau teismas Å¡ios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė. Taigi nagrinėjamos bylos atveju pažeistų teisių atkÅ«rimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis netapo probleminis, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnį negalėjo bÅ«ti taikoma. 5.4.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai V. U. veiksmus kvalifikavo kaip apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ . Nuteistasis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie tai, kad jis savęs nuo 2014-04-30 nebelaikė Klubo direktoriumi, atskirus veiksmus (bet ne sistemingus) atliko iÅ¡duotų įgaliojimų pagrindu, bet ne veikdamas savarankiÅ¡kai. FNTT specialistė parodė, kad iki 2014-04-30 buvo vesta tvarkingai. Tai patvirtina, kad po V. U. atleidimo iÅ¡ vadovo pareigų de jure, jo veiksmai (objektyvioji pusė), tyčia (subjektyvioji pusė) nebuvo nukreipti veikti Klubo vardu, atitinkamai jo motyvai ir tikslai nebuvo nukreipti nuolatiniam ir tvarkingam buhalterinės apskaitos vedimui, bei pateikė logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamus parodymus, kad 2017 m. pabaigoje–2018 m. pradžioje tik atėjo į pagalbÄ iÅ¡ draugiÅ¡kumo tuo metu buvusiai Klubo direktorei A.

M. Z. dėl buhalterijos sutvarkymo. Apeliantai dar kartÄ primena, kad bylos duomenys patvirtina, kad 2014-04-30–2018-02-21 laikotarpiu kiti Klubo vadovai: liudytojai U. A., A. M.-Z. dalyvavo VMI patikrinimuose kaip Klubo vadovai, A. M.-Z. buvo administracine tvarka bausta už atitinkamų jos kaip Klubo direktorės pareigų netinkamo vykdymo, po 2018-02-21 buhalterinius registrus bei finansines ataskaitas už 2017 metus turėjo jau pateikti naujieji Klubo direktoriai. Be to, teismas nemotyvavo kaip pasireiÅ¡kia negalimumas iÅ¡ dalies nustatyti Klubo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei jų struktÅ«ros pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Skundžiamame nuosprendyje kaip nusikalstamas pasekmes teismas nurodo tik 174 500 Eur iÅ¡ kasos iÅ¡mokėtÄ pinigų sumÄ . Kaip minėta, jeigu nurodyta suma buvo iÅ¡mokėta nepagrįstai, visa tai yra ne baudžiamosios, o civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes Klubui iÅ¡lieka teisė tokios sumos reikalauti atlyginti. Be to, esant aiÅ¡kiai konkrečiai iÅ¡mokėtai iÅ¡ kasos sumai, negalima daryti iÅ¡vados, kad dėl to negalima visiÅ¡kai nustatyti Klubo turto, veiklos, įsipareigojimų bei struktÅ«ros.

Teismas nuosprendyje nurodė tik motyvus dėl buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimo, o nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų neišdėstė, nors būtent tokie BK 222 straipsnyje numatytos veikos požymiai, kaip negalimumas nustatyti turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio – padariniai, šios veikos atribojimas nuo administracinio teisės pažeidimo, yra vertinamojo pobūdžio. 5.5. Apeliantai nurodo, jog V. U. neatliko jokių tyčinių mokesčių vengimo veiksmų, todėl jis nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nepagrįstai. 5.5.1.

Skundžiamame nuosprendyje teismo iÅ¡vada, kad V. U. kaip Klubo vadovas buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , kuomet buvo teikiama 2014 m. birželio mėn. PVM deklaracija, yra nepagrįsta. PrieÅ¡ingai negu nurodė teismas, Å¡ios iÅ¡vados nepatvirtina Panevėžio apskrities VMI 2014-09-10 operatyvaus patikrinimo pažyma, kurios turinys akivaizdžiai paneigia, kad V. U. kaip Klubo direktorius dalyvavo VMI nurodyto patikrinimo metu, t. y. patikrinimo metu visus duomenis bei reikalingÄ dokumentacijÄ teikė U.

A.. V. U. teisme nurodė, kad liudytojas U. A. jam iÅ¡davė įgaliojimÄ su nurodyta VMI Operatyvaus patikrinimo pažyma susipažinti ir jÄ paimti, nes liudytojas U. A. buvo Kaune, o jis Panevėžyje. Todėl vien tai, kad V. U. VMI 2014-09-10 operatyvaus patikrinimo pažymÄ pasirašė, jokiu bÅ«du nepatvirtina, kad jis VMI nurodyto patikrinimo metu atliko Klubo direktoriaus funkcijas. 5.5.2. Panevėžio apskrities VMI 2014-09-10 operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuota, kad operatyvaus patikrinimo metu Klubas patikslino 2014 metų sausio, vasario, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesių pateiktas PVM deklaracijas. 2014-06-25 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų pardavimo UAB „LitCon“ už 248 215,31 Lt pasirašė U.

A., kaip Klubo atstovas, t. y. jos direktorius. Teismas niekaip nepaÅ¡alina savo paties akivaizdžiai prieÅ¡taraujančios iÅ¡vados, nuspręsdamas, kad V. U. nurodytu metu buvo Klubo direktoriumi, bet tuo pačiu nepaaiÅ¡kina, kodėl tuomet yra ne jo, o U. A. paraÅ¡ai ant nurodytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. Klubo deklaracijų pateikimo iÅ¡raÅ¡as, kad patikslinančiÄ PVM deklaracijÄ už laikotarpį nuo 2014-06-01 iki 2014-06-30, 2014-09-07 pateikė V. U. parodo tik tokios deklaracijos pateikimo VMI faktÄ . Byloje nėra jokių duomenų, kad nurodytÄ patikslinamÄ deklaracijÄ užpildė ir joje nurodė atitinkamus duomenis bÅ«tent V.

U.. Kaip minėta, operatyvaus patikrinimo metu bendrauta su Klubo vadovu U. A., taigi aplinkybės dėl PVM deklaracijos duomenų tikslinimo buvo pateikti U. A., o ne V. U.. Ä®staigos deklaracijų pateikimo iÅ¡raÅ¡e taip pat atsispindi, kad kitas patikslinamÄ sias deklaracijas teikė kitas asmuo – N. A.. FNTT specialistė nurodė, kad už 2015 metų sausio–gruodžio mėn. laikotarpį PVM atitinkamo turinio deklaracijos buvo taip pat teikiamos, tačiau duomenų, kad jas teikė V. U. nėra. Kodėl Å¡itie duomenys nevertinami, o automatiÅ¡kai nusprendžiama, kad visa tai atliko V.

U. ir jam perkeliama atsakomybė teismas nenurodė. 5.5.3. 2014-06-25 Klubo direktoriumi bÅ«nant U. A. ir jam asmeniÅ¡kai iÅ¡raÅ¡ius 2014-06-25 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ bÅ«tent jam galėjo ir turėjo bÅ«ti žinomos aplinkybės apie atitinkamų PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytų duomenų teisingÄ Ä¯raÅ¡ymÄ (perkėlimÄ ) į deklaracijÄ ir jÄ teikiant valstybės įgaliotai institucijai, o ne V. U., kuris nedalyvavo Å¡ios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo metu. 2015 m. sausio, balandžio, liepos ir lapkričio mėnesiais Klubo direktorė buvo A.

M.-Z., su ja U. A. sudarė ir pasirašė darbo sutartį, o duomenų, kad už nurodytus laikotarpius PVM deklaracijas teikė V. U. nėra. Todėl turėjo bÅ«ti konstatuota, kad ir dėl Å¡ių atitinkamų duomenų teisingÄ Ä¯raÅ¡ymÄ Ä¯ deklaracijas ir jų pateikimÄ valstybės įgaliotai institucijai V. U. negali bÅ«ti atsakingas. IÅ¡dėstyti argumentai patvirtina, kad ir dėl veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje padarymo teismas vertino tik selektyviai atrinktus V. U. kaltinančius įrodymus, ir visiÅ¡kai neįvertino nuteistÄ jį teisinančių įrodymų. 5.6.

Nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė savo dydžiu yra aiškiai per griežta ir paskirta neatsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalies bei BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tai, kad nuteistasis V. U. siekdamas išvengti atsakomybės bei neigdamas kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, savo atsakomybę siekė perkelti kitam asmeniui – U. A. reiškia tik tai, kad nebuvo pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Tačiau reikalavimas nebandyti iÅ¡vengti atsakomybės negali bÅ«ti aplinkybe, dėl kurios kaltinamajam skiriama griežtesnė bausmė, nes tai prieÅ¡tarauja asmens konstitucinei ir BPK numatytai jo teisei į gynybÄ . PraÅ¡ymÄ paskirti adekvačiÄ bei teisingÄ bausmę apeliantai motyvuoja tuo, kad nusikalstamos veikos nebuvo smurtinio pobÅ«džio, atlikti veiksmai nebuvo padaryti sunkinančiomis atsakomybę aplinkybėmis, nesukėlė sunkių pasekmių, praėjo beveik 5 metai po jų atlikimo, per šį terminÄ V.

U. kitų veikų nepadarė, teisiamas pirmÄ kartÄ , nebaustas administracine tvarka, yra saistomas Å¡eiminiais ryÅ¡iais – vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, dirba Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje. Viso baudžiamojo proceso metu V. U. atvykdavo į apklausas, atsakingai dalyvavo procese, nepažeidinėjo kardomosios priemonės, procesui netrukdė ir savo elgesiu pateisino teisėsaugos institucijų ir teismo pademonstruotÄ pasitikėjimÄ bei įrodė, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų nebedarys. 5.6.1.

Be to, apeliantų nuomone, teismas turėjo taikyti ne Å¡iuo metu galiojančiÄ , bet nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiÄ BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijÄ . Turto pasisavinimas, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė, kaip tęstinė veika buvo baigta 2017 m. rugsėjo 7 d. Å iai datai galiojo BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija. Apeliantai mano, kad nurodytos redakcijos BK 75 straipsnio nuostatos gali bÅ«ti taikomas ir V. U.. 5.6.2. Apeliantai mano, jog apeliacinės instancijos teismas taip pat turėtų peržiÅ«rėti teismo V.

U. paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ vienerius metus neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. V. U. dirba Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje vyriausiojo specialisto pareigose, kuriomis be kitų funkcijų atlikimo yra paskirtas ir į Eismo organizavimo darbo grupę. Nurodytų pareigų atlikimas yra tiesiogiai susijęs su darbo funkcijų atlikimu ne vien Panevėžio miesto ribose, bet ir rajono, darbo funkcijų atlikimui bÅ«tina vykti ir į kitus miestus.

Dėl Å¡ios priežasties, įpareigojimas V. U. gauti priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimÄ kiekvienu atveju norint iÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (Panevėžio) apribotų V. U. galimybes vykdyti tiesiogines darbines funkcijas. Kita vertus, bÅ«tų apkraunamas ir priežiÅ«rÄ vykdančių institucijų darbas. Be to, iÅ¡vykti į kitus miestus V. U. reikia ir mažamečių vaikų interesais (kitame mieste geresnis gydytojas specialistas, aplankyti kitame mieste gyvenančius draugus ar giminaičius, savaitgaliais nuvežti vaikus edukaciniais bei pažintiniais tikslais į kitas Lietuvos vietas).

Dėl Å¡ių nurodytų priežasčių akivaizdu, kad įpareigojimas neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo yra perteklinis, kadangi tiesiogiai apriboja V. U. galimybę atlikti darbo funkcijas ne tik gyvenamojo miesto, bet Lietuvos mastu, taip pat bÅ«tų nesuderinamas su mažamečių vaikų interesų įgyvendinimu. Ä®pareigojimo pakoregavimas praÅ¡omu bÅ«du nepakeistų jo esmės ir drausminančio poveikio. 5.7. Apeliantai nurodo, jog teismas neteisėtai pasisavintÄ sumÄ pripažino konfiskuojamu turtu.

BÅ«tina vertinti tai, jog Å¡iuo konkrečiu atveju valstybė nepatyrė jokios turtinės žalos, pasisavintas turtas buvo sukurtas Klubo, kurios direktoriumi teismas pripažino patį V. U. ir kuris tokį turtÄ pasisavino. Tai, jog Klubas civilinio ieÅ¡kinio dėl pasisavintos pinigų sumos nereiÅ¡kė Å¡ioje byloje, nereiÅ¡kia, kad jis negali bÅ«ti pareikÅ¡tas atskiroje civilinėje byloje. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties Nr. 2K-7-130-699/2015 iÅ¡aiÅ¡kinimais, pasisavintos 208 940,91 Eur pinigų sumos konfiskavimas yra neproporcinga (neadekvati) V.

U. padarytam teisės pažeidimui taikyta baudžiamojo poveikio priemonė, dėl to nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo taip pat yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

6. Teismo posėdyje nuteistasis V. U. ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Nuosprendžio dalį dėl V. U. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį, V. U. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. Taip pat praÅ¡o iÅ¡ naujo subendrinti už kitas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, bet galutinę subendrintÄ bausmę paskirti ir BK 75 straipsnį vėl taikyti taip, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje.

Kitos nuosprendžio dalies praÅ¡o nekeisti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 7. Nuteistojo V. U. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų 8. Apeliantai skunde nurodė, jog nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , priimti teisingÄ nuosprendį.

Toks skundo motyvas atmetamas kaip nepagrįstas. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus apeliantai pirmiausia sieja su įrodymų vertinimu, nes akcentuoja byloje nesant jokių V. U. kaltės įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tirdamas ir vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepadarė esminiais pripažintinų procesinių pažeidimų. Skundžiamo nuosprendžio turinys rodo, kad nuteistojo V. U. kaltė padarius nusikaltimus, dėl kurių jis pripažintas kaltu, pagrįsta teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.

9. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, jog teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie pagal įstatymo prasmę įvertinami, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog vertinusio įrodymus pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kita sÄ lyga įrodymų vertinimui – įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

Teisėjų kolegija nustatė, kad nuosprendyje išdėstyti įrodymai atitinka jiems keliamus reikalavimus, o įrodymų turinys bus analizuojamas, aptariant nuteistojo kaltę.

10. Apeliacinio skundo argumentai dėl tendencingo įrodymų vertinimo neturi jokio realaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus (liudytojų U. A., A. M.–Z., R. R., N. A., E. V., D. T., G. K., M. H., A. S., R. S., V. A. parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ , specialistės A. Marozaitės parodymus, kitus raÅ¡ytinius bylos įrodymus), juos vertino ne atsietai, o kaip visumÄ , visus įrodymus aptarė ir padarė iÅ¡vadas pagrįstas byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymu visuma.

Nuosprendyje įvertintas įrodymų visetas ir motyvuotai iÅ¡dėstyta, kodėl teismas atmetė nuteistojo V. U. parodymus. Nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo priimto sprendimo vien dėl to, jog apeliantai ir teismas skirtingai vertino įrodymus. Be to, aplinkybė, kad V. U. skundžiamu nuosprendžiu dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas rodo, kad teismas vertino ne tik kaltinančius, bet ir nuteistÄ jį teisinančius įrodymus. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismas tendencingai vadovavosi vien kaltinančiais įrodymais ir visiÅ¡kai netyrė kitų bylos duomenų.

11. Apeliantai skunde teigia, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko pažeidžiant rungimosi principÄ , įtvirtintÄ BPK 7 straipsnyje, kuris reiÅ¡kia, kad byla turi bÅ«ti sprendžiama ginčo keliu. Pagal BPK 7 straipsnio 2 dalį kaltinimo ir gynybos Å¡alys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus ir pareikÅ¡ti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylÄ ir turinčiais reikÅ¡mės jai teisingai iÅ¡spręsti. Teisę pareikÅ¡ti praÅ¡ymus bylos teisminio nagrinėjimo dalyviai turi iki įrodymų tyrimo pabaigos. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad Å¡ia teise aktyviai naudojosi ir gynyba, dalis jos praÅ¡ymų buvo patenkinta, todėl, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija neįžvelgia rungimosi principo pažeidimo.

12. Teisėjų kolegija neįžvelgė ir nuteistojo V. U. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde minimo in dubio pro reo bendrojo teisės principo pažeidimo. Abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai, iÅ¡naudojus visas galimybes, nepavyksta jų paÅ¡alinti. Nagrinėjamoje byloje nėra abejonių dėl nuteistojo V. U. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas ne įrodymais, bet prielaidomis. Taigi nepagrįstas apeliantų skundo argumentas, jog nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas pažeidė iÅ¡ nekaltumo prezumpcijos principo kylančiÄ sÄ lygÄ , kad visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, bei BPK 20 straipsnio reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimui.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamajame procese numatytų įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių ir, kaip to reikalauja BPK 301 straipsnio nuostatos, apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindė tik tais įrodymais, kurie iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Dėl V. U. pripažinimo faktiniu Klubo vadovu 13. Å ioje baudžiamojoje byloje skundžiamu nuosprendžiu V. U. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį nuteistas laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. jam bÅ«nant VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubo (toliau – ir Klubas) direktoriumi ir nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. vasario 21 d. bÅ«nant faktiniu Å¡io Klubo direktoriumi.

Tuo tarpu nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad V. U. nuo 2014 m. balandžio 30 d. nebuvo susijęs su Klubo veikla, neturėjo pareigos tvarkyti Klubo buhalterinės apskaitos, jo vaidmuo pasireiÅ¡kė tik padėjimu Klubui surasti buhalterinę apskaitÄ tvarkančias įmones. Atsakant į skundo argumentus bÅ«tina aptarti, kodėl baudžiamojon atsakomybėn turi bÅ«ti traukiamas faktinis vadovas, nors jis įstaigos dokumentuose neminimas ir nėra registruotas registrų centre kaip įstaigos vadovas.

Viskas priklauso nuo to, koks turinys įdedamas į direktoriaus pareigas ir kokius veiksmus asmuo atliko, ar jie atitinka direktoriaus pareigų turinį.

14. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali bÅ«ti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytÄ Å¾alÄ taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013).

Kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetencijÄ priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas). De facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, bÅ«dingus Å¡iai pozicijai.

BÅ«tent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovÄ skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 35 punktÄ ). Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra:

1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas);

2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Sandorių pasirašymas bendrovės vardu nėra esminis kriterijus nustatant, ar asmuo yra de facto vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

15. Dėl formalaus ir faktinio vadovų atsakomybės yra pasisakyta ir teismų praktikoje baudžiamosiose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pripažinus, jog formaliai juridinio asmens vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ taikoma tais pačiais pagrindais kaip ir de jure (pagal teisę) vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-427/2013, e3K-3-324-915/2017;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-788/2017). Juridinio asmens vadovo baudžiamoji atsakomybė, ypač už kitų asmenų padarytus veiksmus, negali būti grindžiama vien tik jo pareigomis ir jam formaliai priskirta kompetencija. Bet kuri nusikalstama veika visada pasireiškia konkrečiu visuomenei pavojingu ir baudžiamojo įstatymo uždraustu veikimu ar neveikimu (BK 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis), o nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių inkriminavimas turi būti pagrįstas byloje esančiais įrodymais, o ne prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019).

16. Å ioje baudžiamojoje byloje yra nagrinėjami nusikaltimai, kuriuos gali padaryti specialiųjų požymių turintys subjektai: pasisavinti turtÄ gali tas, kam tas turtas buvo patikėtas ar buvęs jo žinioje, apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ gali tas, kas privalo organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ar jÄ tvarkyti, o neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikti gali tas, kas privalo pildyti ir valstybės įgaliotai institucijai pateikti deklaracijÄ . Tokios pareigos kyla iÅ¡ teisės aktų arba užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu ir dažniausiai jos yra priskiriamos bendrovės vadovui (direktoriui).

17. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu V. U. yra nuteistas už VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubo turto pasisavinimÄ , dokumentų klastojimÄ , neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ir turtÄ pateikimÄ bei apgaulingÄ VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubo buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . V. U. nuteistas kaip Klubo direktorius (nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. balandžio 30 d.) ir kaip faktinis Å¡io Klubo direktorius (nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. vasario 21 d.).

18. VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubas įregistruota 2009 m. lapkričio 2 d., kurio akcininkais tapo V. U., U. A. ir G. K.. Pagal 2011 m. lapkričio 4 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ , G. K. išėjus iÅ¡ Klubo dalininkų, jo akcijas nupirko V. U.. Klubo direktoriumi nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. buvo V. U.. Nuo 2014 m. gruodžio 1 d. vienintelio dalininko U. A. sprendimu Klubo direktore paskirta A. M.-Z. 2017 m. gruodžio 18 d. visas turimas dalininko teises U. A. pardavė E. V..

19. Apklaustas teisme V. U. neigė buvęs direktoriumi po 2014 m. balandžio 30 d., kuomet kilus viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktui, jis Klubo vadovavimÄ ir visas dalininko teises perdavė U. A.. Nuo to momento jis Klubo turtÄ , finansinius dokumentus, prisijungimus prie banko, raktus nuo patalpų perdavė U. A., o savo veiksmus po 2014 m. balandžio 30 d. apibÅ«dino kaip pagalbÄ Klubui. Tačiau tokius V. U. parodymus paneigė U. A.. Apklaustas teisme U. A. parodė, kad vieninteliu Klubo akcininku jis tapo V.

U. pasitraukus iÅ¡ Klubo po to, kai paaiÅ¡kėjo, jog Klubas nemoka mokesčių, neatsiskaito su tiekėjais, nerodomi apskaitos dokumentai. U. A. kaip vienintelę savo klaidÄ nurodė pernelyg didelį pasitikėjimÄ V. U. ir tikėjimÄ pažadais, kad V. U. jam perduos Klubo turtÄ , buhalterinės apskaitos dokumentus ir antspaudÄ , prisijungimo prie sÄ skaitos duomenis. Tačiau jokie dokumentai jam nebuvo perduoti, V. U. visÄ tÄ laikÄ disponavo Klubo finansais, dokumentais, antspaudu. PrieÅ¡ingai negu teigiama apeliaciniame skunde, liudytojo U.

A. parodymai nėra vieninteliai įrodymai, kuriais teismas rėmėsi, vertindamas nuteistojo V. U. veiksmus ir vaidmenį Klubo veikloje. Specialisto iÅ¡vados Nr. 04/14-2-17-10899 dėl VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubo Å«kinės–finansinės veiklos tyrimo duomenys patvirtina, kad Klubo Å«kinės finansinės veiklos metu nuo 2015 metų V. U. į Klubo kasÄ Ä¯neÅ¡inėjo pinigus ir juos gavo atsiskaitymui su I. K.; iÅ¡imdavo pinigus kaip avansÄ iÅ¡ Klubo banko sÄ skaitos; priimdavo sprendimus ir duodavo nurodymus bei teikdavo duomenis Klubo direktorei A.

M.-Z.; disponavo prisijungimo prie Klubo banko sÄ skaitos priemonėmis, antspaudu, buhalterinės apskaitos dokumentais; buvo įgaliotas kaip iÅ¡orinis vartotojas atstovauti Klubui VMI bei 2015–2018 metais kreipėsi į UAB „Audito nauda“, UAB „Apskaitos konsultantai“ ir UAB „Nilreka“ dėl Klubo buhalterinės apskaitos sutvarkymo. Taigi iÅ¡dėstyti įrodymai patvirtina, kad V. U. net ir atleistas iÅ¡ Klubo direktoriaus pareigų, vis tik toliau atliko veiksmus, kurie priskiriami įmonės vadovui.

20. Analizuojant ar V. U. atitinka įmonės vadovo kriterijus, svarbÅ«s kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoja V. J. parodė, kad su V. U. nuo 2013–2016 metais dirbo VÅ¡Ä® ,,AukÅ¡taitijos siaurasis geležinkelis“. Jai susidarė nuomonė, kad VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubui visÄ laikÄ vadovavo V. U., nes jis pats tai sakydavo, per susirinkimus kalbėdavo apie Klubo veiklos planus. Liudytoja N. P., tvarkiusi Klubo buhalterinę apskaitÄ , taip pat patvirtino, kad iÅ¡eidama iÅ¡ darbo Klube, korteles ir banko iÅ¡raÅ¡us atidavė V.

U.. Kitos byloje apklaustos buhalterės – N. A. ir R. R. taipogi patvirtino, kad jas sutvarkyti Klubo buhalterinę apskaitÄ samdė ir joms dokumentus pristatydavo arba žadėjo pristatyti V. U.. Liudytoja R. R. patvirtino U. A. parodymus, kad banko generatorius buvo pas V. U. bei parodė, jog tvarkydama buhalterinę apskaitÄ matė, jog pinigus imdavo V. U.. Liudytoja N. A. irgi parodė, kad V. U. 2015 metais disponavo Klubo grynaisiais pinigais, pagal duomenis matė, jog pinigai buvo imami iÅ¡ banko. Liudytojas E. V. parodė, kad 2017 m. gruodžio 18 d. jam nupirkus įmonę, jis negavo buhalterinės apskaitos dokumentų.

Dokumentų prašė A. M.-Z., tačiau ji teigė, jog visi dokumentai yra pas V. U.. Liudytoja A. M.-Z. parodė, kad jai tapus Klubo direktore, ji neperėmė jokių dokumentų, neturėjo prisijungimo prie įmonės sÄ skaitos. Dažniausiai pasiraÅ¡yti dokumentus jai pateikdavo V. U., įmonės dokumentus auditui taip pat perdavė V. U., taip pat ji iÅ¡davė V. U. pinigus įmonės skoloms padengti. Nors apklausiama teisme nurodė, kad daugelį veiksmų atliko U. A. nurodymu, ikiteisminio tyrimo metu ji teigė prieÅ¡ingai, o bÅ«tent, kad dokumentai, Klubo pinigai, raktai nuo Klubo patalpų buvo pas V.

U., dokumentus ji gaudavo iš V. U. bei pasirašydavo įvairius dokumentus, duotus būtent V. U., o ne U. A.. Panevėžio valstybinei mokesčių inspekcijai A. M.-Z. 2017 m. gruodžio 6 d. paaiškinime nurodyta, kad ji Klubo apskaitos netvarkė, tik pagal pateiktus duomenis deklaruodavo VMI, kuriuos jai pateikdavo V. U. (t. 3, b. l. 9). Liudytoja A. M.-Z. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taigi išdėstyti liudytojų parodymai patvirtina U. A. parodymus, kad jam nebuvo perduoti įmonės finansiniai dokumentai ir, kad V.

U. visÄ tÄ laikÄ disponavo Klubo finansais ir Klubo apskaitos buhalteriniais dokumentais.

21. Apeliantai skunde vardija dokumentus (paramos sutartis, kasos pajamų orderius, 2016 m. kovo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartis dėl nekilnojamųjų daiktų įsigijimo, 2018 m. sausio 17 d. taikos sutartis ir kt.), kuriuos kaip Klubo direktorė pasirašė A. M.-Z., tačiau nemini pačios A. M.-Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos ji teisme patvirtino kaip teisingus, jog visus dokumentus pasirašyti jai duodavo pats V. U.. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad 2015 m. lapkričio 30 d. liudytoja A.

M.-Z. sudarė Klubo vardu apskaitos paslaugų teikimo sutartį su UAB „Nilreka“ ir 2018 m. sausio 3 d. su UAB „Audito nauda“, tačiau vėlgi Å¡ios sutartys sudarytos V. U. iniciatyva. Tai patvirtino ir Å¡ių bendrovių buhalterės N. A. ir R. R., kad jas samdė bÅ«tent V. U.. PrieÅ¡ingai negu teigiama skunde, teisėjų kolegija tokius nuteistojo veiksmus vertina ne kaip pagalbÄ Klubui, o kaip realų Klubo valdymÄ , nes V. U. priiminėjo sprendimus, o A. M.-Z. duodavo tik pasiraÅ¡yti dokumentus.

22. Taip pat svarbÅ«s įrodymai, padedantys objektyviai įvertinti nuteistojo veiksmus ir vaidmenį Klubo veikloje, yra V. U., A. M.-Z. ir R. R. telefoniniai pokalbiai. 2018 m. vasario 15 d. pokalbis tarp A. M.-Z. ir R. R., patvirtina, kad A. M.-Z. konsultuojasi su V. U. apie tai, kokį jai parodyti atlyginimÄ (t. 4, b. l. 120, 122). 2018 m. vasario 15 d. pokalbio metu A. M.-Z. tariasi su V. U. dėl jos atlyginimo apskaitoje parodymo (t. 4, b. l. 123). 2018 m. vasario 27 d. įvykusio pokalbio metu, V. U. domisi, kaip R. R. sekasi suvesti apskaitÄ , o pastaroji nurodo, kad „neatrenka galų“ (t. 4, b. l. 110). 2018 m. kovo 13 d. pokalbio metu V.

U. duoda nurodymus A. M.-Z., kaip jai elgtis Klube atsiradus naujam dalininkui (t. 4, b. l. 111). 2018 m. kovo 18 d. įvykusio pokalbio tarp A. M.-Z. ir R. R. turinys patvirtina, kad Klubo buhalterinėje 2015, 2016, 2017 metų apskaitoje nėra dokumentų apie panaudotÄ gautÄ paramÄ , kad V. U. žadėjo, kad dokumentai pateisinantys paramÄ kažkaip atsiras, be to, nėra normalių balansų, o Å¡io pokalbio metu visa esama apskaita vadinama „koÅ¡maru“ (t. 4, b. l. 132–135). 2018 m. kovo 19 d. pokalbis tarp R.

R. ir A. M. Z. patvirtina, kad V. U. vis dar turi prisijungimus (yra prijungtas) prie banko, kad disponuoja informacija, kad visas Klubo turtas nupirktas ir atiduotas VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ 2014 metais, pažymos be pavardžių, nėra apmokėjimų, inventorizacijų, kad viskas „verdama“ daroma A. M.-Z. rankomis, kad nedirbdamas Klube V. U. ėmė avansus (t. 4, b. l. 135–142). 2018 m. kovo 21 d. įvykęs telefoninis pokalbis tarp R. R. ir A. M.-Z. patvirtina, kad V. U. turi ne visus dokumentus, kad kažkas jam jų nepersiunčia.

R. R. Å¡io pokalbio metu pasakė, kad iÅ¡ esmės iÅ¡ trejų metų dokumentų yra tik viena bylutė, kurioje susegti septyni popieriai, susiję su gauta parama, ir pasiÅ«lė sėsti ir kažkÄ sukurti, kad atskaitingas asmuo 2014 metais bÅ«tų kažkÄ nupirkęs, o 2015 metais dalį skolos pasiima, 2016 metais kitÄ dalį, todėl siÅ«lė sudaryti sutartį, jog V. U. rÅ«pinosi technikos pirkimu Klubui, be to, R. R., vertindama prisijungimų prie banko duomenis, pasakė, kad V. U. buvo Klubo faktinis vadovas (t. 4, b. l. 142–145).

IÅ¡ 2018 m. kovo 23 d. įvykusio pokalbio turinio tarp V. U. ir R. R. matyti, kad V. U. buvo praÅ¡oma pateikti likusios buhalterinės apskaitos dokumentus, o Å¡is nurodė, kad juos turės tik kitÄ dienÄ (t. 4, b. l. 112). 2018 m. kovo 28 d. pokalbio metu tarp V. U. ir R. R., pastaroji teigia, jog apskaitoje mato didžiules sumas, tačiau neįsivaizduoja, kaip suvesti (užbaigti) apskaitÄ (t. 4, b. l. 112). 2018 m. balandžio 11 d. užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp A. M.-Z. ir asmens vardu Gražvydas, kurio metu teigiama, kad V.

U. ir U. A. nebyliai kariavo, kad V. U. pasidarė sau pinigų ir nesidalino, kad parama buvo gauta realiai, kad V. U. buvo prijungtas prie banko ir turėjo Klubo dokumentus U. A. vadovavimo laiku (t. 4, b. l. 115–116).

23. Vertinant Å¡ių pokalbių turinį negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad V. U. tik siekė pagelbėti A. M.-Z. su buhalterijos tvarkymu. PrieÅ¡ingai, Å¡ių pokalbių turinį susiejus su kitais byloje esančiais ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtais bei įvertintais įrodymais daroma neabejotina iÅ¡vada, jog bÅ«tent V. U. domisi ir tariasi kaip sutvarkyti Klubo buhalterinę apskaitÄ , jis disponuoja prisijungimo prie banko duomenimis ir pažada pateikti Klubo finansinius dokumentus. Å ių pokalbių turinys visiÅ¡kai paneigia V.

U. paaiÅ¡kinimus, kad Klubo veiklÄ organizavo ir buhalterinės apskaitos dokumentus turėjo U. A., nes iÅ¡ Å¡ių telefoninių pokalbių aiÅ¡ku, kad Å¡iuos veiksmus atliko V. U.. Be to, pokalbių turinys patvirtina, kad net E. V. tapus dalininku, V. U. toliau rÅ«pinosi ir vadovavo įmonei. Tai rodo, kad jis atliko veiksmus, kurie priskiriami vadovui. Dėl to nepagrįstas apeliantų skundo argumentas, jog užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys yra visiÅ¡kai neinformatyvus ir atspindi tik V. U. norÄ padėti A.

M.-Z. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. vasario 6 d., todėl telefoniniai pokalbiai užfiksuoti nuo 2018 m. vasario 9 d. Be to, minėtų pokalbių turinys vertinamas ne atskirai, o visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste.

24. Kratos V. U. automobilyje metu buvo rasti ir paimti VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubo dokumentai iÅ¡ 130 lapų (t. 8, b. l. 75–77). Be to, tarnybinio praneÅ¡imo ir Informacinių technologijų tarnybos (t. 3, b. l. 39, 43) duomenimis nustatyta, kad IP adresas 212.52.39.204, iÅ¡ kurio 2017 m. lapkričio 26 d. buvo jungtasi prie Klubo sÄ skaitų, priklauso J. U., o IP adresas 90.138.218.178, iÅ¡ kurio prie Klubo sÄ skaitų buvo jungtasi 2017 m. lapkričio 8 d. ir 2017 m. lapkričio 11 d., priklauso V. U. (t. 3, b. l. 45). Å ie įrodymai kartu su kitais Å¡iame nuosprendyje iÅ¡dėstytais įrodymais patvirtina, kad V. U. disponavo Klubo finansiniais dokumentais ir turėjo galimybę disponuoti Klubo sÄ skaitomis.

25. Apeliantai skunde teisingai nurodė, kad vienas iš vadovavimo požymių yra nuolatinis vadovavimo pobūdis – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Šioje byloje susidariusi situacija rodo, kad nuo pat VšĮ Siaurojo geležinkelio klubo įsteigimo pradžios jai vadovavo V. U., net ir tuomet kai dėl objektyvių priežasčių jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Nors formaliai, kaip Klubo direktorė, dokumentus pasirašydavo A.

M.-Z., tačiau bÅ«tent V. U. sprendė Klubo veiklos, disponavimo piniginėmis lėšomis klausimus, pateikdavo finansinius dokumentus, jam (V. U.) buvo iÅ¡duodami grynieji pinigai. Byloje nustatyta, kad atleidus V. U. iÅ¡ direktoriaus pareigų, jis neperdavė Klubo sÄ skaitų valdymo instrumentų, Klubo turto, neperdavė buhalterijos. Tai reiÅ¡kia, kad Klubo turtas liko jo žinioje ir jis realiai jį valdė. Å ios aplinkybės rodo, kad V. U. veikla buvo nuolatinio pobÅ«džio, todėl jis atitinka vadovo požymius.

Vertinant iÅ¡tirtus įrodymus teisėjų kolegija daro vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad tik V. U. buvo faktinis Klubo vadovas.

26. Apeliaciniame skunde ginčijama teismo iÅ¡vada, kad U. A. niekada nebuvo Klubo direktorius. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs Sodros duomenis kartu su specialisto iÅ¡vada ir specialistės A. Marozaitės pateiktais teismui paaiÅ¡kinimais. Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo vieÅ¡osios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su vieÅ¡osios įstaigos vadovu ir jÄ nutraukia. Kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimÄ atÅ¡aukti vieÅ¡osios įstaigos vadovÄ , su vieÅ¡osios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama.

Pagal Å¡io įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ vieÅ¡osios įstaigos vadovÄ skiria ir atÅ¡aukia, nustato jo darbo sutarties sÄ lygas visuotinis dalininkų susirinkimas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė I. Karkauskienė taip pat patvirtino pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad U. A. nebuvo Klubo direktorius ir paaiÅ¡kino, kad Sodros duomenys ir darbo sutartis yra pagrindiniai dokumentai, kurie nurodo samdomo darbuotojo darbo laikotarpį. Pagal Sodros duomenis U. A. įmonėje nebuvo įdarbintas, nebuvo sudaryta darbo sutartis.

Nors jo, kaip vienintelio dalininko 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu jis pats save atleido iš Klubo direktoriaus pareigų, bet jis pagal oficialius dokumentus įmonėje nebuvo nei įdarbintas, nei jis dirbo. Specialistė nurodė, kad juridinių asmenų registro išraše nurodyta aplinkybė, jog U. A. direktoriumi buvo nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. nepaneigia jos paaiškinimų, kad U. A. įmonėje nebuvo įdarbintas ir su juo nesudaryta darbo sutartis. Taigi, nors U. A. vadovavimas tinkamai nebuvo įformintas, tačiau jis pats parodė, kad buvo direktoriumi nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d.

Kita vertus, byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai neleidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad U. A. buvo aktyvus kaip Klubo direktorius. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad ir Å¡iuo laikotarpiu (2014 m. balandžio 30 d.–2014 m. gruodžio 1 d.) V. U. disponavo įmonės sÄ skaitų valdymo instrumentais, finansiniais įmonės dokumentais, t. y. realiai valdė įmonę.

27. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad V. U. laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. vasario 21 d. buvo faktinis VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubo vadovas, yra pagrįsta ir teisinga. Dėl turto pasisavinimo ir dokumento suklastojimo 28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingÄ bei pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. U., laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. bÅ«damas Klubo direktoriumi, o nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. vasario 21 d. faktiniu Klubo direktoriumi ir pagal einamas pareigas savo žinioje turėdamas Klubo turtÄ , pagaminęs netikrus dokumentus ir juos panaudojęs, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubui priklausantį turtÄ â€“ 174 500 Eur.

Teismas taip pat nustatė, kad V. U., kaip atskaitingas asmuo, iÅ¡ Klubo kasos ir Klubo sÄ skaitos paėmė 52 963,9 Eur, juos įvardijant, kad tai ,,avansas“ arba ,,atskaitingam asmeniui“: laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. per Å¡eÅ¡is kartus iÅ¡ Klubo kasos paėmė 5 932,76 Eur, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. per keturiasdeÅ¡imt penkis kartus iÅ¡ Klubo sÄ skaitos paėmė 47 031,14 Eur, iÅ¡ jų 18 523 Eur grÄ Å¾ino, o likusiÄ paimtų pinigų dalį – 34 440,91 Eur pasisavino.

Apeliacinio skundo argumentus, jog byloje nėra jokių neginčijamų V. U. kaltės įrodymų, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl V. U. nusikalstamų veikų įvertinimo bei jų kvalifikavimo.

29. Nuteistasis neigia pasisavinęs jam inkriminuotÄ Klubui priklausantį turtÄ ir teigia visas kaltinime nurodytas pinigines lėšas panaudojęs iÅ¡imtinai Klubo reikmėms ir interesams, t. y. ieÅ¡mų pirkimui ir jų sumontavimui Surdegio geležinkelio stotyje. Teismų praktikoje aiÅ¡kinant BK 183 straipsnio sudėtyje esantį žalos požymį, taip pat tyčios turinio (kryptingumo) nustatymo reikÅ¡mę, aiÅ¡kinama, kad jei kaltininkas paima jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ ir jį panaudoja turto savininko interesais, tai tokie jo veiksmai nereiÅ¡kia pasisavinimo ir tokiuose jo veiksmuose nėra žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-648/2017, 2K-211-895/2017).

Tokie veiksmai turi bÅ«ti įrodyti patikimais įrodymais, tačiau dažniausiai juos patvirtina tik parodymus apie tai duodančio asmens pasakojimas. AiÅ¡kinant Å¡ių požymių nustatymo kriterijus teismų praktikoje yra nurodyta, kad kaltininko parodymai, jog bendrovės lėšos buvo paimtos ir naudotos jos reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimÄ jo padarytoje veikoje.

Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms turi bÅ«ti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti jam patikėtu svetimu turtu tokio turto savininko interesais (naudai), kvalifikuojant kaltininko veikÄ kaip turto pasisavinimÄ (BK 183 straipsnis) neturi reikÅ¡mės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-719/2019).

30. Duodamas parodymus teisme V. U. paaiškino, kad paimtus pinigus (174 500 Eur) jis sumokėjo I. K. pagal sutartį. Iš 2013 m. gruodžio 3 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1 turinio matyti, kad I. K. parduoda Klubui, atstovaujamam V. U., 2 vienetus 750 mm siaurabėgių geležinkelio iešmų už 140 000 Eur. Prie minėtos sutarties pridėto susitarimo Nr. 1 turinys rodo, kad I. K. parduoda Klubui, atstovaujamam V. U., ir sutaria, kad pardavėjas papildomai atlieka 750 mm pločio 150 m kelio montavimo darbus siaurabėgio geležinkelio stotyje Surdergis, Lietuva už 34 500 Eur (t. 6, b. l. 153–156).

V. U. parodė, kad sutartį ir kelionę į skalÅ«no alyvos Å¡achtÄ Estijoje organizavo U. A.. BÅ«tent U. A. surado I. K.. Važiavo jis, A. U. ir D. L.. Å achtos teritorijoje buvo ofisas, kur jis susitiko su tais žmonėmis, vienas kurių ir buvo I. K.. Jie buvo paruošę sutartį, todėl suprato, kad su U. A. jie sutartį suderinę. Tuos ieÅ¡mus atvežė ir sumontavo I. K. su savo žmonėmis. Tai įrodo, kad sandoris buvo realus, kad ieÅ¡mai buvo nupirkti. Kvitai, susiję su pinigų perdavimu I.

K., taip pat buvo, kvitus jis paduodavo A. M.-Z.. Taigi nors nuteistasis V. U. tvirtina, kad grynuosius pinigus jis perdavė I. K., tačiau iÅ¡ I. E. nacionalinio biuro praneÅ¡imo matyti, kad duomenų bazėse asmuo I. K. neegzistuoja (t. 6, b. l. 162). Liudytojas U. A. neigė ruošęs minėtÄ sutartį ir suradęs I. K., nes ieÅ¡mus mainų bÅ«du gavo iÅ¡ Estijos geležinkelių muziejaus. Liudytojai A. U. ir D. L. taip pat nepatvirtino, kad komandiruotės į skalÅ«no Å¡achtÄ Estijoje metu V. U. kÄ nors bÅ«tų pirkęs. Taigi prieÅ¡ingai negu teigiama skunde, minėtos aplinkybės ne patvirtina, o paneigia, kad V.

U. E. iš I. K. nupirko iešmus ir už juos atsiskaitė. Tai, jog liudytojas V. A. parodė, kad bėgiai ir iešmai buvo vežami iš Rusijos, juos montavo įvairūs žmonės, iš jų ir rusakalbiai, nepatvirtina V. U. versijos, kad iešmai buvo nupirkti iš I. K..

31. Apeliacinio skundo argumentÄ , kad siaurabėgių geležinkelio ieÅ¡mų pirkimo–pardavimo sutartis buvo realiai sudaryta ir vykdoma paneigia ir kiti byloje esantys duomenys. Nagrinėjamoje byloje liudytojų U. A. ir M. H. parodymais bei raÅ¡ytiniais įrodymais (2010 m. spalio 28 sÄ skaita Nr. SKF 004034, 2010 m. spalio 29 d. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas ieÅ¡mų pakrovimas Estijoje, iÅ¡ M. H. gautas elektroninis laiÅ¡kas) nustatyta, kad Klubas Latvijoje nupirktus R30 modelio ieÅ¡mus iÅ¡mainė į kito modelio ieÅ¡mus Estijos geležinkelių muziejuje.

Liudytojas U. A. parodė, kad iÅ¡mainyti ieÅ¡mai buvo atvežti į Panevėžį ir iÅ¡krauti. Liudytojas R. S. teisme patvirtino, kad jis padėjo surasti vietÄ Panevėžyje, kur buvo iÅ¡krauti iÅ¡ Estijos atvežti ieÅ¡mai. Jis taip pat parodė, kad atvežti ieÅ¡mai buvo skirti Surdegio geležinkelio stočiai. Apeliaciniame skunde ypač daug dėmesio skiriama skundžiamame nuosprendyje aptariamų geležinkelio bėgių modelių techninei charakteristikai, motyvuojant, jog teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Surdegio geležinkelio stotyje sumontuoti R33 tipo bėgių ieÅ¡mai yra lengvesnio modelio bėgiai, kurie ir buvo iÅ¡mainyti 2010 metais su Estijos geležinkelių muziejumi.

Tačiau toks apeliacinio skundo argumentas prieÅ¡tarauja pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai. Paties V. U. parodymais bei Surdegio geležinkelio stoties G10K42P projekto duomenimis nustatyta, kad Surdegio geležinkelio stotyje buvo sumontuoti R33 bėgių tipo ieÅ¡mai. Liudytojas A. S. teisme parodė, kad V. U. skambino ir jo klausė, ar turi R30, R33 modelio ieÅ¡mų. Apklausiamas teisme liudytojas M. H. parodė, kad strėlės, kurias iÅ¡mainė buvo R30 modelio, Lietuva norėjo gauti R24 modelio ieÅ¡mus. 2010 m. spalio 28 d. sÄ skaita Nr. SKF 004034 patvirtina, kad Estijos pusei buvo pateikti R30 modelio ieÅ¡mai.

Estijos geležinkelių muziejaus pateiktame raÅ¡te, kurį pasirašė M. H., nurodyta, kad ieÅ¡mai nebuvo parduoti Siaurojo geležinkelio klubui, o buvo pakeisti santykiu 1:1 į kitus ieÅ¡mus – lengvesnio modelio bėgių markės (t. 6, b. l. 170). Ä®vertinęs Å¡iuos įrodymus kitų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų kontekste, teismas nustatė, kad iÅ¡ Latvijos nupirkti R30 modelio ieÅ¡mai buvo iÅ¡mainyti į kitokio tipo ieÅ¡mus. Taigi prieÅ¡ingai negu teigia apeliantai teismas nevertino iÅ¡mainytų ieÅ¡mų charakteristikos, t. y. jie buvo lengvesni ar sunkesni už R30 modelio ieÅ¡mus, o tik nustatė faktÄ , kad jie buvo iÅ¡mainyti į kitokio tipo ieÅ¡mus.

Kita vertus, nuo įvykio (mainų) praėjo labai ilgas laiko tarpas (apie 10 metų), todėl liudytojų parodymai dėl išmainytų iešmų modelio skiriasi, tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje nenustatyta jokia kita priežastis dėl ko buvo vykdomi mainai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Surdegio geležinkelio stoties rekonstrukcijos metu pakloti iešmai nebuvo nupirkti iš I. K., o buvo išmainyti Estijos geležinkelių muziejuje. Aplinkybė, jog iešmų mainai vyko 2010 metais, o Surdegio geležinkelio stoties techninis–darbo projektas sudarytas 2012 m. gruodžio 19 d., nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad iešmai nebuvo nupirkti iš I.

K.. Liudytojas V. A. parodė, kad jis parengė Surdegio geležinkelio stoties projektÄ , kai jo vadovaujama UAB ,,U. L.“ 2009 metais laimėjo konkursÄ parengti kompleksÄ Siaurojo geležinkelio projektų, iÅ¡ kurių vienas buvo Surdegio geležinkelio stotis, statybos prasidėjo 2010 metais. Surdegio geležinkelio stoties projekto dalyje ,,Projektavimo etapas“ nurodyta, kad techninis darbo projektas koreguojamas ir tikslinamas, vadovaujantis 2009 metų techninio darbo projekto ,,1“ laidos sprendiniais. Taigi iÅ¡dėstytos aplinkybės nepaneigia V.

U. galimybės iš anksto suplanuoti aptariamus veiksmus.

32. Apeliantai skunde teigia, jog teismas neįvertino fakto, kad V. U. 2013 m. gruodžio 2 d. suteikė klubui 103 584 Lt paskolÄ . Specialistė A. Marozaitė, atlikusi VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubo Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , paaiÅ¡kino, kad galbÅ«t V. U. suteikė klubui paskolÄ , galbÅ«t jam buvo mokami pinigai, tokiu bÅ«du jam buvo grÄ Å¾inama paskola, tačiau tyrimui nebuvo pateikti jokie duomenys, patvirtinantys, kad buvo sudaryta paskolos sutartis ir kokiam tikslui Klubas tÄ paskolÄ panaudojo. Dėl to nėra galimybės nustatyti, kiek Klubas realiai turėjo pinigų prieÅ¡ sandorį. Todėl skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai dėl Å¡ios aplinkybės nepasisakė.

33. Nors V. U. tvirtino nepasisavinęs ir 34 440,91 Eur, o Å¡ias pinigines lėšas panaudojęs Klubo reikmėms, t. y. padengti įsiskolinimus už sumokėtas prekes ir paslaugas, tačiau skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo iÅ¡keltÄ versijÄ patikrino Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡i versija nepagrįsta, nes, be paties nuteistojo parodymų, jos nepatvirtina jokie kiti duomenys. Å iame kontekste pažymėtina, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, tai nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimÄ jo padarytoje veikoje.

Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymai gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nurodytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-719/2019).

Byloje nustatyta, kad VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubas iÅ¡mokėjo V. U. 34 440,91 Eur, kuris Å¡ių piniginių lėšų į Klubo sÄ skaitÄ negrÄ Å¾ino ir nepateikė dokumentų, pateisinančių jų panaudojimÄ Klubo reikmėms. Tai reiÅ¡kia, kad Klubas nepagrįstai pinigines lėšas iÅ¡mokėjo V. U., kurias nuteistasis valdė, disponavo ir naudojosi Å¡iomis lėšomis savo nuožiÅ«ra. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. U. VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubui priklausančias pinigines lėšas (34 440,91 Eur) pasisavino.

34. Apeliantai skunde teigia, jog dėl V. U. veiksmų nepasunkėjo nukentėjusiojo pažeistų teisių atkÅ«rimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, todėl tarp nuteistojo ir VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubo susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie, pasak apeliantų, neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nukentėjusiojo pažeistų teisių atkÅ«rimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasunkinimas nėra esminis kriterijus sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už turto pasisavinimÄ (BK 183 straipsnis).

Sprendžiant dėl BK 183 straipsnio taikymo į šį kriterijų gali bÅ«ti atsižvelgiama, tačiau jis negali paneigti bÅ«tinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų turto pasisavinimo požymių. Turto pasisavinimo esmė yra tai, kad kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu, ir taip padaro žalÄ turto savininkui. BÅ«tent nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, iÅ¡tirti įrodymai patvirtina tai, kad V.

U. buvusį jo žinioje jam svetimÄ VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubo turtÄ neteisėtai pavertė savo turtu pažeisdamas turto patikėjimo, perdavimo jo žiniai sÄ lygas, t. y. ėmė elgtis su juo kaip su nuosavu, ir padarė žalÄ turto savininkui VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubui.

35. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar dėl V. U. veiksmų realiai Klubas patyrė žalos. Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl, inkriminuojant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui, tačiau žalai konstatuoti neturi įtakos tai, jog byloje nebuvo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys. Byloje nustatyta, kad iÅ¡ Klubo kasos ir banko sÄ skaitos paimtais pinigais disponavo nuteistasis V.

U., taip pat nustatyta, kad paimti iÅ¡ Klubo kasos ir banko sÄ skaitos pinigai nebuvo panaudoti Klubo reikmėms, todėl akivaizdu, kad pasisavinus Klubo pinigus jam padaryta žala. Taigi turtinė žala VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubui buvo padaryta ir jos nepaneigia nepareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys. Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes, galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog V. U. suprato, kad jo žinioje buvusį Klubo turtÄ â€“ pinigines lėšas savinasi neteisėtai ir neatlygintinai, tuo ne tik pažeisdamas Klubo interesus, bet ir darydamas Klubui žalÄ (208 940,91 Eur), ir to norėjo.

Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. U. tęstinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimas.

36. Skundžiamu nuosprendžiu V. U. nuteistas už tai, kad pagamino (2013 m. gruodžio 3 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1 ir prie Å¡ios sutarties papildomÄ susitarimÄ Nr.

1) ir panaudojo (įtraukė į Klubo buhalterinę apskaitÄ ) netikrus dokumentus. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog V. U. veikoje nebuvo tyčios pagaminti netikrus dokumentus. Teisėjų kolegija, tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad V. U. pagamino 2013 m. gruodžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1 ir papildomÄ susitarimÄ Nr. 1, juose įraÅ¡ydamas objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis. Å ie dokumentai buvo panaudoti Klubo buhalterinėje apskaitoje, kurių pagrindu nuteistasis pasisavino Klubui priklausančias pinigines lėšas.

Tokie V. U. veiksmai atitinka netikrų dokumentų pagaminimo ir netikrų dokumentų panaudojimo (BK 300 straipsnio 1 dalis) požymius. Dėl to nuteistojo veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo 37. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė teismÄ nepagrįstai nusprendus, jog V. U. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nuteistajam nepadarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl V.

U. kaltumo pagrįstos byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.

38. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymÄ :

1) apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , 2) apskaitos dokumentų paslėpimÄ , 3) apskaitos dokumentų sunaikinimÄ , 4) apskaitos dokumentų sugadinimÄ . Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje iÅ¡vardintų veikų padarymo atsiranda alternatyvÅ«s padariniai (bent vienas iÅ¡ jų): negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Å i nusikalstama veika padaroma, veikiant tyčia. Nagrinėjamoje byloje aktuali viena iÅ¡ Å¡ių alternatyvių nusikalstamų veikų – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sÄ moningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba Å¡ios apskaitos tvarkymas, sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų bei Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

39. Nuteistojo V. U. nusikalstama veika pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, bÅ«damas VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubo direktorius iki 2014 m. balandžio 30 d., o vėliau faktinis Å¡io Klubo direktorius ir bÅ«damas atsakingas už tinkamÄ Ä¯monės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , nepateikė Klubo buhalterinę apskaitÄ tvarkiusioms buhalterėms visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įmonėje įvykusias Å«kines, finansines operacijas, dėl to buhalterės, neturėdamos visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, jų neužregistravo apskaitos registruose, nepateikė visų finansinių ataskaitų. Tai sukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius – laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. iÅ¡ dalies negalima nustatyti VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubo turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio.

40. Dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai byloje nustatyti, remiantis specialisto iÅ¡vada Nr. 04/14-2-17-10899 dėl VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubo Å«kinės finansinės veiklos (t. 7, b. l. 1–32), kurioje konstatuota, kad VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubas nepateikė 2015, 2016 ir 2017 metų finansinių ataskaitų; 2009–2017 metų apyvartos žiniaraÅ¡tyje fiksuoti likučiai tiriamuoju laikotarpiu neatspindi tikrovės, kadangi į žiniaraÅ¡tį neperkelta informacija iÅ¡ 2012–2014 m. atsiskaitymų su tiekėjais suvestinių, iÅ¡ 2013–2014 metų atsiskaitymų su pirkėjais suvestinių, iÅ¡ 2013–2014 metų PVM deklaracijų suvestinių, nefiksuotos 2012–2014 m. banko apyvartos, nefiksuotas 2012–2017 metų apskaitytas darbo užmokestis ir darbo užmokesčio sÄ naudos bei nesuvesta ir nefiksuota informacija apie 2012–2017 metų apyvartÄ , nesuraÅ¡yti pirminiai dokumentai ir jų duomenys neperkelti į registrus, registrai nepilnai užpildyti ir neiÅ¡samÅ«s;

Klubas nepateikė 2012–2013 metų pirkimo/pardavimo registrų, 2014 metų pardavimo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų bei pardavimo registro (iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų), 2016–2017 metų pirkimo/pardavimo registrų, nepateikti 2015 metų sausio, balandžio, liepos ir gruodžio mėnesių pirkimų dokumentai (deklaruotas pirkimo PVM; bankiniais pavedimais apmokėtos sÄ skaitos, kurios tyrimui nepateiktos), atskaitingo asmens avansinių apyskaitų, nepateiktos 2014 ir 2017 metų didžiosios knygos, pajamų/sÄ naudų suvestinės, mokėtinų ir gautinų sumų registrai metų pabaigai, nepateikti inventorizacijos dokumentai (inventorizacijos apraÅ¡ai, sutikrinimo žiniaraščiai, inventorizacijos aktai).

Tyrimui pateiktos ilgalaikio turto apskaitos kortelės, tačiau jos nėra pilnai užpildytos, tyrimui nepateikti dokumentai, patvirtinantys ilgalaikio turto įsigijimÄ (pateiktos transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys, tačiau jose informacija pateikta nepilnai, kai kuriose net nenurodyti pardavėjo duomenys, nepateikti apmokėjimo dokumentai), iÅ¡ ilgalaikio turto apskaitos kortelėse pateiktos informacijos negalima nustatyti turto nusidėvėjimo ir likutinės vertės. Tyrimo metu nustatyta, kad iÅ¡ kasos buvo mokami pinigai, nurodant, kad tai skirta V.

U. atsiskaityti su I. K.: 2013 m. – 30 000 Eur, 2014 m. – 20 000 Eur, 2015 m. – 37 900 Eur, 2016 m. – 48 600 Eur ir 2017 m. – 38 000 Eur, tačiau nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad I. K. gavo pinigus. Tyrimo metu nustatyta, kad Klubas neiÅ¡saugojo dalies buhalterinės apskaitos dokumentų – 2015 metų liepos ir rugsėjo mėnesių pirkimo dokumentų, todėl negalima nustatyti ar įstaiga įrašė teisingus duomenis į 2015 metų liepos ir rugsėjo mėnesių PVM deklaracijas ir 2015 metų metinę pelno mokesčio deklaracijÄ .

Dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti VšĮ Siaurojo geležinkelio klubo turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

41. Nuteistasis V. U. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad iÅ¡ kasos iÅ¡mokėta pinigų suma (174 500 Eur) negali sukelti tokių padarinių, kad dėl jų nebÅ«tų galima nustatyti įmonės turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų, nes tiksliai žinant kokia pinigų suma buvo iÅ¡mokėta galima detaliai nustatyti įmonės veiklÄ , jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ . Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad realiÄ asmens (Å«kio subjekto) veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus.

Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė A. Marozaitė parodė, visi dokumentai pateikti ne pilnai užpildyti ir neiÅ¡samÅ«s, todėl negalima nustatyti kokia reali situacija buvo.

Ar Klubas turėjo 140 000 Eur tam, kad iÅ¡mokėtų už tuos ieÅ¡mus, ar buvo tie pinigai užpajamuoti, ar jie buvo sÄ skaitoje, ir ar realiai buvo užpajamuota 170 000 Eur. Pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kiek Klubas realiai turėjo pinigų prieÅ¡ pirkimo sandorį, registrai visiÅ¡kai neiÅ¡samÅ«s, neužpildyti. Be to, nagrinėjamoje byloje užfiksuota ne tik viena realiai neįvykusi Å«kinė operacija, bet daug kitų specialisto iÅ¡vada Nr. 04/14-2-17-10899 nustatytų pažeidimų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių buvimo.

Remdamasis specialisto išvada, teisiamajame posėdyje specialistės duotais paaiškinimais, liudytojų parodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuabejojo, kad dėl V. U. veikos kilę padariniai visiškai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytus padarinius.

42. Apeliantai skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė kaltės formÄ . Pažymėtina, kad įstatymas reikalauja tiesioginės ar netiesioginės tyčios dėl BK 222 straipsnyje numatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų, t. y. reikalaujama, kad kaltininkas suvoktų, jog jis apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitÄ , numato, kad tai iÅ¡kreipia buhalterinę apskaitÄ ir dėl jo veikos bus neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių nori arba tiesiog yra abejingas dėl jų kilimo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė subjektyvųjį veikos požymį – kaltę, kuri pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia. Nekyla jokių abejonių, kad V. U. žinojo, kad pagal kasos iÅ¡laidų orderius grynieji pinigai jam iÅ¡mokėti suklastotos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, nes realiai toks sandoris neįvyko, suvokė, kad minėtus dokumentus įtraukdamas į įmonės buhalterinę apskaitÄ , savo veiksmais iÅ¡kreipia įmonės buhalterinę apskaitÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visų iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog V.

U. tiesiogine tyčia, t. y. sÄ moningai, netinkamai vykdė buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reglamentuojančių įstatymų (kurie įvardyti skundžiamame nuosprendyje) nuostatas numatydamas, kad dėl to gali kilti BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai, ir to norėjo.

43. Nuteistasis V. U. teigia, jog jis nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas. Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, kad baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį traukiami asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , t. y. buhalteris, vyriausiasis buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015).

Vis dėlto, tokia aplinkybė pati savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad bendrovės vadovas negali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ . Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ , t. y. už tai, kad įmonėje bÅ«tų vedama buhalterinė apskaita. Tais atvejais, kai formaliai įmonės vadovu esantis asmuo realiai įmonės vadovo funkcijų neatlieka, baudžiamosios atsakomybės subjektu gali bÅ«ti pripažintas asmuo, faktiÅ¡kai vadovaujantis įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-507/2015, 2K-615-507/2015).

Å iame nuosprendyje jau pasisakyta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V. U. buvo VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubo direktorius iki 2014 m. balandžio 30 d., o vėliau faktinis Å¡io Klubo direktorius, todėl atsakingas už tinkamÄ Ä¯monės buhalterinės apskaitos organizavimÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas V. U. teisingai pripažino nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu.

44. Apeliantai skunde teigia, jog teismas nepasisakė dėl galimybės už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ taikyti administracinę, o ne baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Pažymėtina, kad svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus yra BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių atsiradimas, nes (duomenys neskelbtini) straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už apskaitos pažeidimus, padariniai nenumatyti.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , kai per tikrinamÄ laikotarpį dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo sumokėta tam tikra suma mokesčių, o baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal BK 222 straipsnį kyla tada, kai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kad dėl V.

U. apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, jam administracinė atsakomybė netaikytina. Taigi, esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, nuteistajam pagrįstai taikyta baudžiamoji, o ne administracinė atsakomybė. Dėl to V. U. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

45. Pasisakydamas baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė V. U. dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo iÅ¡teisinti motyvuojant tuo, kad specialisto iÅ¡vadoje nenustatyta, kad iki 2014 m. balandžio 30 d. jis apgaulingai tvarkė apskaitÄ . V. U. direktoriumi buvo nuo 2009 metų, o tyrimas pradėtas tik nuo 2012 metų. Teisėjų kolegija su tokiu prokuroro praÅ¡ymu nesutinka ir konstatuoja, jog byloje nustatyta, kad V. U. nuo VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubo įsteigimo realiai organizavo Klubo veiklÄ ir valdė KlubÄ , t. y. iki 2014 m. balandžio 30 d. buvo jo direktorius, o vėliau faktinis Klubo direktorius, todėl bÅ«tent V.

U. turėjo pareigÄ tinkamai organizuoti VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubo buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ne tik iki 2014 m. balandžio 30 d., bet ir bÅ«damas faktiniu Klubo direktoriumi. BÅ«tent V. U. realizavo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl jis ir turi už tai atsakyti. Dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimas 46. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. U. nepagrįstai nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Apeliantai V. U. nekaltumÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad jis nėra Å¡ios nusikalstamos veikos subjektas, nes ne jis buvo atsakingas už įmonės buhalterijos tvarkymÄ .

Su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.

47. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kilti bÅ«tinos Å¡ios objektyvios sÄ lygos:

1) įraÅ¡ymas į deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ;

2) Å¡ių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įraÅ¡o žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ Ä¯ deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.

48. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali bÅ«ti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamÄ finansinės apskaitos organizavimÄ , teisingos finansinės atskaitomybės pateikimÄ , tiek ir už finansinę apskaitÄ atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitÄ ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumÄ . Pagal teismų praktikÄ galimi atvejai, kai už įmonės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų netinkamÄ atlikimÄ , užtraukiantį baudžiamÄ jÄ atsakomybę, atsako asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įmonės vadovu nepaskirtas, tačiau faktiÅ¡kai organizuojantis įmonės veiklÄ ir jÄ valdantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, 2K-202-303/2020).

49. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad nors V. U. nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu (2014 m. rugsėjo 7 d.–2015 m. gruodžio 28 d.) nebuvo teisės aktų tvarka paskirtas VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubo vadovu, tačiau teisėjų kolegija jau pasisakė, kad bÅ«tent V. U. realiai organizavo Klubo veiklÄ ir jam vadovavo, t. y. buvo faktinis jo vadovas. Formali įmonės vadovė A. M.-Zabielienė tik pasiraÅ¡ydavo įmonės dokumentuose, kai tai nurodydavo padaryti V. U.. Todėl bÅ«tent V. U., kaip faktinis Klubo vadovas, buvo atsakingas už tai, kad valstybės institucijoms bÅ«tų pateiktos deklaracijos ir jose bÅ«tų įraÅ¡yti duomenys, teisingai atspindintys įmonės finansinę bÅ«klę. BÅ«tent V. U. privalėjo užtikrinti pateikiamose deklaracijose ir ataskaitose nurodomų įstaigos finansinių duomenų teisingumÄ .

50. IÅ¡ VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubo PVM deklaracijų pateikimo iÅ¡raÅ¡o pagal elektroninės deklaravimo sistemos duomenis matyti, kad V. U. 2014 m. rugsėjo 7 d. pateikė patikslinančiÄ PVM deklaracijÄ už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. ir 2015 m. gegužės 26 d. pateikė pirminę PVM deklaracijÄ už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. (t. 8, b. l. 17). Nuo 2010 m. spalio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. V. U. buvo įgaliotas iÅ¡orinis vartotojas VMI teikti Klubo deklaracijas elektroninio deklaravimo sistemoje (t. 3, b. l. 3).

Kitas PVM deklaracijas už laikotarpius nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 30 d., nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. pateikė N. A. (t. 8, b. l. 17). Apeliantai skunde teigia, jog byloje nėra jokių duomenų, kad nurodytas deklaracijas užpildė bÅ«tent V. U.. Paties nuteistojo parodymais nustatyta, kad VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubo buhalterinę apskaitÄ savanoriÅ¡kai tvarkė kelios buhalterės, iÅ¡ kurių jis prisimena tik N. P..

Pastaroji teisme patvirtino, kad prieÅ¡ deÅ¡imt metų padėjo tvarkyti VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubo buhalterinę apskaitÄ . Byloje taip pat nustatyta, kad nuo 2015 m. lapkričio 30 d. Klubo buhalterinę apskaitÄ tvarkė samdytos bendrovės buhalterė N. A.. Apklausta teisme N. A. patvirtino, kad pagal V. U. pateiktus dokumentus ji suvedė buhalterinę apskaitÄ už 2015–2016 metų, ruošė ir teikė PVM deklaracijas 2015 metais. Ji nurodė, kad V. U. jai pateikė ne visus dokumentus, nes trÅ«ko sÄ skaitų ir sutarčių, ji prašė pateikti papildomus dokumentus, tačiau jų taip ir negavo.

Kaip matyti iÅ¡ teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl Å¡io nusikaltimo subjektų, jei buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam asmeniui vadovas pateikia neteisingus dokumentus, o Å¡is, nežinodamas jų turinio neteisingumo, pagal juos sudaro deklaracijas, tokiu atveju buhalterinę apskaitÄ tvarkantis asmuo atsakomybėn nėra traukiamas, o už neteisingų duomenų apie pelnÄ pateikimÄ atsakomybėn traukiamas bendrovės vadovas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apeliantÄ teisingai pripažino nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, subjektu.

Nuteistasis V. U. kaip faktinis Klubo vadovas buvo atsakingas už tinkamÄ Ä¯staigos pajamų deklaravimÄ , todėl privalėjo užtikrinti, kad mokesčių inspekcijai bÅ«tų pateikiamos teisingos įstaigos finansinę padėtį atspindinčios deklaracijos.

51. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, siekiant iÅ¡vengti mokesčių. Byloje nustatyta, kad V. U., siekdamas Klubo naudai iÅ¡vengti mokesčių, neįtraukė į PVM ataskaitÄ už 2014 m. birželio mėnesį 2014 m. birželio 25 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų pardavimo UAB „Litcon“ už 24 8215,31 Lt (PVM 43 078,69 Lt) bei PVM deklaracijose deklaravo įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, nesant prekių ir paslaugų įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų – pirkimo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, pateikus PVM deklaracijas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriui Klubo naudai iÅ¡vengė 12 735 Eur pardavimo PVM sumokėjimo į biudžetÄ .

Pagal byloje nustatytas bylos aplinkybes, iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus nėra pagrindo abejoti nuteistÄ jį suvokus, jog Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriui teikiami finansiniai dokumentai su juose įraÅ¡ytais neteisingais duomenimis apie jo vadovaujamo Klubo pajamas, ir norėjo taip veikti. Dėl to V. U. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Dėl nuteistajam V. U. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės ir dėl bausmės vykdymo atidėjimo 52.

Apeliaciniame skunde skundžiama tik V. U. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė, argumentuojant tuo, kad ji yra per griežta bei paskirta neatsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas.

53. Pirmosios instancijos teismas už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrė V. U. ketverių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Parinkdamas bausmės dydį V. U. teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), jis teisiamas pirmÄ kartÄ , nebaustas administracine tvarka, vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, dirba Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pasisavintų pinigų vertė net dvideÅ¡imt vienÄ kartÄ didesnė už ribÄ , nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir į aplinkybę, kad neigdamas kaltę savo atsakomybę siekė perkelti nekaltam asmeniui. Taip motyvuodamas savo sprendimÄ nustatyti bausmės dydį teismas formaliai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytomis bausmės skyrimo nuostatomis, tačiau neatsižvelgė į kai kurias aplinkybes, į kurias, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, privalėjo atsižvelgti.

54. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisingumo principo reikÅ¡mę skiriant bausmes, yra nurodęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiÅ¡kia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamÄ sias medicinos priemones) bÅ«tina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

Kita vertus, valstybė taiko kraÅ¡tutinę griežčiausiÄ laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrÄ jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgiant taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir iÅ¡ties, kai tai yra bÅ«tina (kitos teisinės priemonės yra aiÅ¡kiai nepakankamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).

55. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nėra pasisakęs dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio ir kaltininko asmenybės, kas yra ne mažiau svarbu nei kitos aplinkybės. Vertinant V. U. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ atsižvelgtina ne tik į tai, kad formaliai nusikaltimas priskirtinas prie sunkių, bet ir nusikaltimo dalykÄ , t. y. į tai, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas priskiriamas turtinių nusikaltimų kategorijai, juo nepasikėsinta į svarbiausias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – gyvybę, sveikatÄ .

Be abejonės, V. U. įvykdytu sunkiu nusikaltimu nuosavybei buvo padaryta didelė turtinė žala VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubui, tačiau Å¡ioje byloje nėra pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl jo pasisavintų pinigų. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad griežtos laisvės atėmimo bausmės už turtinio, ekonominio ar finansinio pobÅ«džio nusikaltimus neturėtų bÅ«ti taikomos. Tai akivaizdžiai mažina V. U. veiksmų pavojingumÄ ir daro juos mažiau pavojingus nei kiti Å¡ios rÅ«Å¡ies nusikaltimai.

56. Kaip jau minėta, parinkdamas nuteistajam bausmės dydį, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad neigdamas kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nuteistasis savo atsakomybę bandė perkelti U. A.. Tačiau kaltininko neprisipažinimas ir bandymas atsakomybę perkelti kitam asmeniui teismo jau buvo įvertintas sprendžiant klausimÄ dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių nustatymo ir padaryta iÅ¡vada, kad V. U. lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl dar kartÄ tÄ pačiÄ aplinkybę vertinti ir ja motyvuoti sprendimÄ skirti griežtesnę bausmę nebuvo pagrindo.

Nuteistasis V. U. teisiamas pirmÄ kartÄ , dirba, yra vedęs, turi nepilnamečių vaikų, per laikotarpį nuo nusikaltimo padarymo nepadarė jokių naujų pažeidimų. Visos Å¡ios aplinkybės teigiamai apibÅ«dina nuteistojo asmenybę. Atsižvelgus į Å¡iuos argumentus teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas V. U. paskyrė neteisingÄ bausmę, todėl pirmosios instancijos nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas), o nuteistajam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė Å¡velninama iki artimesnės sankcijos žemutinei ribai.

57. Pirmosios instancijos teismas V. U. taikė BK 75 straipsnio 3 dalį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), kuri numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimÄ , <...> teismas gali iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . IÅ¡ dalies atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali bÅ«ti trumpesnė kaip Å¡eÅ¡i mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ .

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

58. Pagal BK 3 straipsnio 1, 2, 3 dalis, veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.

Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naujoji BK 75 straipsnio redakcija (2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 redakcija) nustato griežtesnes bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas, t. y. sunkina nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens padėtį, todėl nagrinėjamu atveju, suÅ¡velninus V. U. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtÄ bausmę, tuo pačiu taikomas 2015 m. kovo 19 d. redakcijos BK 75 straipsnis.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

59. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu V. U. nuteistas už sunkų, apysunkius ir nesunkų nusikaltimus, tačiau jie nesmurtinio pobÅ«džio. Nuteistasis Å¡iuo metu dirba, augina ir iÅ¡laiko nepilnamečius vaikus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo V. U. nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, todėl, atsižvelgdama į pirmiau aptartÄ nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jo asmenybės pavojingumas nėra toks, kad jis turėtų bÅ«ti izoliuotas nuo visuomenės ir Å¡eimos, todėl bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, taikant V.

U. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant bausmės vykdymÄ bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemones (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija). Kita vertus, jam nepateisinus parodyto pasitikėjimo ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarius naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , baudžiamasis įstatymas numato griežtas pasekmes. Vertinant visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , teisėjų kolegija mano, kad V. U. yra apribota galimybė daryti nusikalstamas veikas, yra pagrindo tikėti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Dėl iÅ¡dėstytų motyvų, atsižvelgus į nusikaltimais sukeltų padarinių mastÄ , V. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam laikui. Be to, jam skiriama pareiga tęsti darbÄ ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Paskirdama nuteistajam konkrečias BK 75 straipsnyje numatytas pareigas, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kokios pareigos V. U. buvo paskirtos skundžiamu nuosprendžiu laikantis nuostatos, kad tos pareigos Å¡iuo nuosprendžiu neturi bÅ«ti plečiamos.

60. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. U. dirba Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje vyriausiuoju specialistu, taip pat yra paskirtas į Eismo organizavimo darbo grupę. Nurodytų pareigų atlikimas yra tiesiogiai susijęs su darbo funkcijų atlikimu ne vien Panevėžio miesto ribose, bet ir rajono, darbo funkcijų atlikimui būtina vykti ir į kitus miestus. Be to, V. U. išvykti į kitus miestus reikalinga ir nepilnamečių vaikų interesais (kitame mieste geresnis gydytojas specialistas, kelionės su vaikais po Lietuvos pažintines vietas ir pan.).

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ios aplinkybės nepatvirtina, kad nuteistajam dėl darbo funkcijų ar vaikų interesų yra bÅ«tinumas nuolat vykti į kitus Lietuvos miestus. Apelianto patiriami suvaržymai ar nepatogumai nėra pagrindas įpareigojimÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo keisti, juo labiau kad bet kuri bausmė visų pirma yra nusikaltimÄ padariusio asmens nubaudimas, t. y. turi savyje žmogaus teisių ir laisvių suvaržymo elementų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo 61. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas iÅ¡ nuteistojo V. U. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. IÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kuriÄ kaltininkas gauna padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jo pasipelnymas iÅ¡ nusikalstamos veikos. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

62. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. U. pasisavino didelės vertės svetimÄ â€“ VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubui priklausantį turtÄ â€“ 208 940,91 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nusikalstamu bÅ«du užvaldytos VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubui priklausančios lėšos buvo kaltininko padarytų nusikalstamų veikų rezultatas ir atitiko BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ vienÄ konfiskuotino turto rÅ«Å¡ių. VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubas civilinio ieÅ¡kinio dėl pasisavinto turto nepareiÅ¡kė, nerastas ir neapraÅ¡ytas iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas (pinigai), todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs V. U. kaltu dėl VÅ¡Ä® Siaurojo geležinkelio klubo turto pasisavinimo, pagrįstai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nusprendė iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (208 940,91 Eur).

63. Apeliantai skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015, kurioje pasisakyta dėl turto konfiskavimo taikymo proporcingumo principo aspektu. Pažymėtina, kad cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta ne analogiÅ¡koje byloje, bet byloje dėl kitos nusikalstamos veikos – pinigų kontrabandos (BK 199 straipsnio 1 dalis), kurioje vienas iÅ¡ argumentų buvo tai, kad byloje nebuvo duomenų, jog neteisėtai per valstybės sienÄ gabenti pinigai buvo gauti nusikalstamu bÅ«du.

Taigi Å¡i byla nelaikytina precedentu nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, gynėjas teisus apeliaciniame skunde teigdamas, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nėra pakankami teigti, kad nagrinėjamu atveju turto konfiskavimo taikymas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimÄ nėra pagrindo laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuriÄ paskyrus bÅ«tų aiÅ¡kiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėjÄ ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a : Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendį pakeisti: N. V. U. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Å¡iÄ bausmę ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnes, ir galutinę subendrintÄ bausmę V.

U. paskirti laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), nuteistajam V. U. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams. Paskirti nuteistajam V. U. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tokias pareigas:

1) tęsti darbÄ ;

2) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai Justas Namavičius Ernestas RimÅ¡elis Linas Å iukÅ¡ta