5aba2c7f-584d-4405-9392-13ea8b671ac6 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedÅ . apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-3092-431/2015 pagal ieÅ¡kovÄs A. Å . ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dÄl žalos atlyginimo, n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos Respublikos 465 003,70 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo dienos, kai buvo privaloma iÅ¡mokÄti atlyginimÄ , iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos, 5 procentus procesinių metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko 1995 m. gegužÄs 11 d. dekretu Nr. 639 âDÄl apylinkių teismų teisÄjų skyrimoâ buvo paskirta į Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo teisÄjo pareigas. 2006 m. vasario 21 d. dekretu Nr. 529 âDÄl teisÄjos A.
Legislator headnote
AI generated5aba2c7f-584d-4405-9392-13ea8b671ac6 · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovÄ taip pat teigÄ, kad teisÄ, suteikta Lietuvos Respublikos Prezidentui, sustabdyti apylinkių teismų teisÄjų įgaliojimus prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintam konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui, 1 straipsniui, 5 straipsnio 2 daliai, 6 straipsniui, 109 straipsnio 2 daliai, 114 straipsniui tokia apimtimi, kad jokia valstybÄs valdžios institucija negali sustabdyti apylinkių teisÄjų įgaliojimus. Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. vasario 21 d. dekretas yra priimtas dÄl baudžiamojo persekiojimo.
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2A-194-196/2016 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01498-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10; 2.5.10.2.1; 3.3.1.14LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Virginijos ÄekanauskaitÄs, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Gintaro PeÄiulio, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs A.
Å . apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-3092-431/2015 pagal ieÅ¡kovÄs A. Å . ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dÄl žalos atlyginimo, n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos Respublikos 465 003,70 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo dienos, kai buvo privaloma iÅ¡mokÄti atlyginimÄ , iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos, 5 procentus procesinių metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko 1995 m. gegužÄs 11 d. dekretu Nr. 639 âDÄl apylinkių teismų teisÄjų skyrimoâ buvo paskirta į Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo teisÄjo pareigas. 2006 m. vasario 21 d. dekretu Nr. 529 âDÄl teisÄjos A.
Å . įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jÄ baudžiamojon atsakomybÄnâ Lietuvos Respublikos Prezidentas âsustabdÄ Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo teisÄjos A. Å . įgaliojimusâ ir sutiko, âkad ji bÅ«tų patraukta baudžiamojon atsakomybÄn, suimta bei kitaip suvaržyta jos laisvÄâ. Nuo 2006 m. vasario 21 d. iki 2010 m. birželio 18 d. vyko baudžiamosios bylos nagrinÄjimas. Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužÄs 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1?50?401/2009 baudžiamÄ jÄ bylÄ ieÅ¡kovÄs atžvilgiu nutraukÄ suÄjus baudžiamosios atsakomybÄs senaties terminui.
Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A?337/2009 Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužÄs 7 d. nutartį panaikino ir dar kartÄ perdavÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Kauno apygardos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1?81?120/2010 iÅ¡teisino ieÅ¡kovÄ nepadarius nusikalstamų veikų požymius turinÄių veikų. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. birželio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A?290/2010 atmetÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) prokuroro apeliacinį skundÄ ir Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendį paliko nepakeistÄ .
Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A?323/2011 panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ ieÅ¡kovÄs atžvilgiu nutraukÄ suÄjus baudžiamosios atsakomybÄs senaties terminui. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinÄs sesijos 2012 m. gegužÄs 8 d. nutartimi buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis ir priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2012, kuriuo teismas nutraukÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ ieÅ¡kovÄs atžvilgiu suÄjus senaties terminui, nepasisakydamas dÄl kaltÄs. Generalinis prokuroras 2010 m. birželio 23 d. teikimu Nr. 17.2?11626 âDÄl teisÄjo įgaliojimų atnaujinimoâ, atkreipdamas dÄmesį į tai, jog âteismo sprendimu baudžiamojoje byloje teisÄja A.
Å . nepripažinta kaltaâ, todÄl âteisÄjo įgaliojimai vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalimi turi bÅ«ti atnaujinamiâ, kreipÄsi į Lietuvos Respublikos SeimÄ praÅ¡ydamas âatnaujinti Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo teisÄjos A. Å . įgaliojimusâ. 2010 m. liepos 1 d. Seimo TeisÄs ir teisÄtvarkos komitete buvo parengtas Seimo nutarimo âDÄl teisÄjos A. Å . įgaliojimų atnaujinimoâ projektas Nr. XIP?2308, kuriuo buvo siÅ«loma atnaujinti ieÅ¡kovÄs A.
Å . kaip Vilniaus miesto 3?iojo apylinkÄs teismo teisÄjos įgaliojimus. TaÄiau Seimas ketvirtosios eilinÄs sesijos metu tokio sprendimo nepriÄmÄ. Generalinis prokuroras 2010 m. liepos 15 d. raÅ¡tu Nr. 17.2?12817 âDÄl Vilniaus miesto treÄiojo apylinkÄs teismo teisÄjos A. Å .â kreipÄsi į Lietuvos Respublikos PrezidentÄ, nurodydamas jog âbÅ«tų tikslinga sprÄsti, ar teisÄja A. Å ., aiÅ¡kiai aplaidžiai atlikusi konkreÄiÄ teisÄjo pareigÄ civilinÄje byloje Nr. 2?2774?06/02, neįvykdÄ pareiginio nusižengimo ir nepažemino teisÄjo vardo bei nekenkÄ teismo autoritetui ir ar nÄra pagrindo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu sprÄsti klausimÄ dÄl teisÄjos A.
Å . atleidimo iÅ¡ pareigųâ. Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo pirmininkas 2011 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3.11?035 âDÄl tarnybinio patikrinimo komisijos sudarymoâ sudarÄ tarnybinio patikrinimo komisijÄ , kuri atliko tyrimÄ ir suraÅ¡Ä 2011 m. balandžio 26 d. datuotas iÅ¡vadas âDÄl teisÄjos A. Å . (iki santuokos â TarvainytÄs) procesinÄs veiklos patikrinimoâ. Vilniaus apygardos teismo pirmininkas 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V?59 âDÄl komisijos sudarymoâ sudarÄ Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų komisijÄ , kuri atliko patikrinimÄ ir suraÅ¡Ä âtarnybinio patikrinimo aktÄ dÄl A.
Å . procesinÄs veiklos patikrinimo pagrįstumoâ. Lietuvos Respublikos PrezidentÄ dekretu Nr. 1K?699 âDÄl kreipimosi į TeisÄjų tarybÄ â kreipÄsi į TeisÄjų tarybÄ patarimo dÄl ieÅ¡kovÄs, kaip Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo teisÄjos, atleidimo iÅ¡ pareigų âuž teisÄjo vardo pažeminimÄ â. 2011 m. liepos 15 d. TeisÄjų taryba priÄmÄ nutarimÄ Nr. 13P?88?(7.1.2) âDÄl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti A. Å . iÅ¡ Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo teisÄjo pareigųâ. 2011 m. liepos 18 d. dekretu Nr. 1K?764 âDÄl apylinkÄs teismo teisÄjos atleidimoâ Lietuvos Respublikos PrezidentÄ atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ teisÄjo pareigų.IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad žalos atsiradimo laikotarpiu, t. y. nuo 2006 m. vasario 21 d. iki 2012 m. gegužÄs 8 d., ieÅ¡kovÄs atžvilgiu vyko baudžiamasis persekiojimas, kuris baigÄsi įsiteisÄjusiu teismo sprendimu nutraukti bylÄ suÄjus patraukimo baudžiamojon atsakomybÄn senaties terminui.
Taip pat nuo 2011 m. kovo 29 d. iki 2011 m. liepos 18 d. vyko ieÅ¡kovÄs, kaip teisÄjos, veiklos tyrimas. Ji buvo atleista iÅ¡ pareigų pažeminus teisÄjo vardÄ dÄl netinkamų teisÄjo pareigų vykdymo, nustatyto ne baudžiamojo persekiojimo metu priÄmus įsiteisÄjusį sprendimÄ , o veiklos tyrimo metu ir konstatuoto įvairių komisijų suraÅ¡ytais aktais.IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad, sustabdžius jos, kaip teisÄjos, įgaliojimus, jai nebuvo mokamas atlyginimas bei privalomos įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondÄ ir atskaitomas gyventojų pajamų mokestis, todÄl ieÅ¡kovÄ negalÄjo naudotis vieÅ¡uoju sveikatos priežiÅ«ros aptarnavimu, nebuvo atskaiÄiuojama senatvÄs pensijai gauti, todÄl patyrÄ Å¾alÄ , siekianÄiÄ 465 003,70 Lt (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis tÅ«kstanÄius tris litus 70 ct).IeÅ¡kovÄs manymu, neteisÄti Lietuvos valstybÄs veiksmai yra padaryti 2006 m. vasario 21 d., priÄmus dekretÄ Nr. 529 âDÄl teisÄjos A.
Å . įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jÄ baudžiamojon atsakomybÄnâ, kuriuo Lietuvos Respublikos Prezidentas âsustabdÄ Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo teisÄjos A. Å . įgaliojimusâ ir sutiko, âkad ji bÅ«tų patraukta baudžiamojon atsakomybÄn, suimta bei kitaip suvaržyta jos laisvÄâ. Å ie neteisÄti veiksmai tÄsÄsi iki 2011 m. liepos 18 d., kai dekretu Nr. 1K?764 âDÄl apylinkÄs teismo teisÄjos atleidimoâ Lietuvos Respublikos PrezidentÄ atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ teisÄjo pareigų.
Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. vasario 21 d. priimto dekreto Nr. 529 âDÄl teisÄjos A. Å . įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jÄ baudžiamojon atsakomybÄnâ (ValstybÄs žinios, 2006-02-25, Nr. 24-784) dalis â<...> atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimÄ , sustabdau Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo teisÄjos A. Å . įgaliojimus <...>â yra neteisÄta, nes prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintam konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui, 1 straipsniui, 5 straipsnio 2 daliai, 114 straipsnio 2 daliai tokia apimtimi, kad Lietuvos Respublikos Prezidentui nÄra suteikti įgaliojimai sustabdyti teisÄjų įgaliojimus.
IeÅ¡kovÄ taip pat teigÄ, kad teisÄ, suteikta Lietuvos Respublikos Prezidentui, sustabdyti apylinkių teismų teisÄjų įgaliojimus prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintam konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui, 1 straipsniui, 5 straipsnio 2 daliai, 6 straipsniui, 109 straipsnio 2 daliai, 114 straipsniui tokia apimtimi, kad jokia valstybÄs valdžios institucija negali sustabdyti apylinkių teisÄjų įgaliojimus. Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. vasario 21 d. dekretas yra priimtas dÄl baudžiamojo persekiojimo.
Baudžiamojo proceso nuostatose nustatyta daug įvairių procesinÄs prievartos priemonių, tarp kurių yra ir nuÅ¡alinimas nuo darbo, bet ieÅ¡kovÄs atžvilgiu Å¡ios procesinÄs priemonÄs nebuvo taikomos. PažymÄtina, kad jeigu baudžiamojo persekiojimo metu bÅ«tų taikomos baudžiamojo poveikio priemonÄs, jas bÅ«tų galima peržiÅ«rÄti teisme ir vertinti jų teisÄtumÄ . Å iuo atveju Lietuvos valstybei priÄmus neteisÄtÄ individualų teisÄs aktÄ , kuris nÄra skundžiamas, iÅ¡ ieÅ¡kovÄs buvo atimta bet kokia galimybÄ ginti savo teises ir sumažinti patiriamus nuostolius bei žalÄ .Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos (2007/C 303/01) 17 straipsnis užtikrina nuosavybÄs teisÄs apsaugÄ , taip pat ir teisÄ Ä¯ atlyginimÄ , o 48 straipsnis garantuoja, jog ES valstybių narių valstybinÄs institucijos, vykdydamos vieÅ¡Ä sias funkcijas, o ypaÄ teisingumÄ , laikysis nekaltumo prezumpcijos.
Å ias garantijas privalo užtikrinti visos ES valstybių narių valdžios institucijos, tarp jų ir nacionaliniai teismai. Laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 21 d. iki 2011 m. liepos 18 d. netaikydama jokių baudžiamojo poveikio priemonių A. Å . ir neiÅ¡mokÄdama atlyginimo už šį laikotarpį, Lietuvos valstybÄ pažeidÄ minÄtas nuostatas, todÄl jos veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisÄtais.IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad Lietuvos valstybÄs neteisÄtus veiksmus sudaro atsisakymas ieÅ¡kovÄs atžvilgiu vykdant baudžiamÄ jį persekiojimÄ taikyti baudžiamojo proceso nuostatas, priÄmimas neteisÄto ir neskundžiamo 2006 m. vasario 21 d. dekreto sustabdyti ieÅ¡kovÄs įgaliojimus, dÄl kurio ieÅ¡kovÄ nebuvo atleista iÅ¡ darbo, nors darbo užmokestis nebuvo mokamas, o ieÅ¡kovÄ prarado socialines garantijas, nes negalÄjo iÅ¡eiti motinystÄs atostogų gimus vaikui, Å¡eima prarado sutuoktinio darbo užmokestį už šį laikotarpį, prarasta pensijos dalis dÄl to, kad nebuvo vykdomi atskaitymai socialiniam draudimui, nes laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 21 d. iki 2011 m. liepos 18 d. ieÅ¡kovei nebuvo skaiÄiuojamas darbo užmokestis ir Å¡is laikotarpis nebus įskaiÄiuotas į staÅ¾Ä pensijai gauti, todÄl sumažÄja ieÅ¡kovÄs socialinÄs garantijos.
VisÄ Å¾alos atlyginimo laikotarpį, t. y. nuo 2006 m. vasario 21 d. iki 2011 m. liepos 18 d., ieÅ¡kovÄ buvo teisÄja ir negalÄjo dirbti jokio kito darbo. MinÄtu laikotarpiu nebuvo atleista, tik jos įgaliojimai buvo sustabdyti. Taigi pagrindinÄ turtinÄ Å¾alÄ sudaro darbo užmokesÄio praradimas už laikotarpį nuo įgaliojimų sustabdymo iki atleidimo. ManÄ, kad jai padaryta reali turtinÄ Å¾ala dÄl neteisÄtų Lietuvos valstybÄs veiksmų, suvaržiusių ieÅ¡kovÄs teisÄ gauti darbo užmokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ. Teismas nurodÄ, kad, sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti konstatuota įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma civilinei atsakomybei kilti: neteisÄti veiksmai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir nuostolių, kaltÄ (iÅ¡skyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas iÅ¡imtis), žala (nuostoliai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.246â6.249 straipsniai).
Konstatavo, kad ieÅ¡kinys dÄl žalos atlyginimo yra grindžiamas ieÅ¡kovÄs nurodomais neteisÄtais atsakovo veiksmais, pasireiÅ¡kusiais Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. vasario 21 d. dekretu Nr. 529 âDÄl teisÄjos A. Å . įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jÄ baudžiamojon atsakomybÄnâ. Å iuo dekretu Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnio antrÄ ja dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio treÄiÄ ja dalimi, 89 straipsnio pirmÄ ja dalimi bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimÄ , sustabdÄ Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo teisÄjos A.
Å . įgaliojimus ir sutiko, kad ji bÅ«tų patraukta baudžiamojon atsakomybÄn, suimta bei kitaip suvaržyta jos laisvÄ. Teismas nurodÄ, kad sprendžiant dÄl žalos atsiradimo pagrindų Å¡ioje civilinÄje byloje nÄra keliamas klausimas dÄl Lietuvos Respublikos Prezidento 2011 m. liepos 18 d. dekreto atleisti A. Å . iÅ¡ teisÄjo pareigų teisÄtumo ar pagrįstumo, nekvestionuojamas Prezidento dekretų, priimtų 2011 metais, susijusių su atleidimu iÅ¡ darbo ir atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros taikymu, teisÄtumas, nes teismuose jau iÅ¡nagrinÄta civilinÄ byla pagal ieÅ¡kovÄs A.
Å . ieÅ¡kinį Å¡iems atsakovams â Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismui, Vilniaus apygardos teismui, TeisÄjų tarybai, treÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, dÄl neteisÄto ir nepagrįsto atleidimo iÅ¡ teisÄjo pareigų, individualių vidaus administravimo aktų pripažinimo negaliojanÄiais, nevisiÅ¡kai iÅ¡mokÄtos pareiginÄs algos ir priedų, ir įsiteisÄjusiu sprendimu ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. lapkriÄio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2A-2154/2012, teisminio proceso Nr. 2-55-3-02324-2011-0).
Teismas atmetÄ ieÅ¡kovÄs argumentus, kad Lietuvos Respublikos Prezidentui nÄra suteikti įgaliojimai sustabdyti teisÄjų įgaliojimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad teisÄjas negali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybÄn, suimtas, negali bÅ«ti kitaip suvaržyta jo laisvÄ be Seimo, o tarp Seimo sesijų â be Respublikos Prezidento sutikimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio ketvirtojoje dalyje reglamentuojama, kad teismų sudarymÄ ir kompetencijÄ nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas.
Teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje (nagrinÄjamam laikotarpiui aktuali redakcija), kurioje įtvirtintas teisÄjų imunitetas, taip pat nustatyta, kad teisÄjo laisvÄ negali bÅ«ti suvaržyta be Seimo, o tarp Seimo sesijų â be Respublikos Prezidento sutikimo, jeigu teisÄjas yra įtariamas arba kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , jo įgaliojimus gali sustabdyti Seimas, o tarp Seimo sesijų â Respublikos Prezidentas. TeisÄjo įgaliojimai sustabdomi iki sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisÄjimo.
Jei teisÄjas pripažįstamas nekaltu, jo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laikÄ . Teismas, vadovaudamasis nurodytomis teisÄs normomis, teisÄjos A. Å . įgaliojimų sustabdymÄ ir sutikimÄ patraukti baudžiamojon atsakomybÄn laikÄ teisÄtu.Teismas nustatÄ, kad teisÄjos A. Å . įgaliojimai sustabdyti po to, kai iÅ¡kilo jos teisinÄs â baudžiamosios â atsakomybÄs klausimas. Konstatavo, kad sprendimas baudžiamojoje byloje įsiteisÄjo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinÄs sesijos 2012 m. gegužÄs 8 d. nutartimi, panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį ir priÄmus galutinį ir neskundžiamÄ sprendimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2012, kuriuo teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ ieÅ¡kovÄs atžvilgiu nutraukÄ suÄjus senaties terminui.NagrinÄjamu atveju dar nepriÄmus teismo sprendimo baudžiamojoje byloje buvo pradÄtas tyrimas dÄl teisÄjos A.
Å . drausminÄs atsakomybÄs. IeÅ¡kovÄs atleidimas iÅ¡ teisÄjo pareigų buvo iÅ¡sprÄstas anksÄiau, negu įsiteisÄjo sprendimas baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos PrezidentÄ dekretu Nr. 1K?699 âDÄl kreipimosi į TeisÄjų tarybÄ â kreipÄsi į TeisÄjų tarybÄ patarimo dÄl ieÅ¡kovÄs, kaip Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo teisÄjos, atleidimo iÅ¡ pareigų âuž teisÄjo vardo pažeminimÄ â. 2011 m. liepos 15 d. TeisÄjų taryba priÄmÄ nutarimÄ Nr. 13P?88?(7.1.2) âDÄl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti A.
Å . iÅ¡ Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo teisÄjo pareigųâ. 2011 m. liepos 18 d. dekretu Nr. 1K?764 âDÄl apylinkÄs teismo teisÄjos atleidimoâ Lietuvos Respublikos PrezidentÄ atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ teisÄjo pareigų.Teismas, sprÄsdamas ieÅ¡kovÄs turtinÄs žalos, kuriÄ , anot jos, sudaro darbo užmokesÄio praradimas už laikotarpį nuo įgaliojimų sustabdymo iki atleidimo, pažymÄjo, kad Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas yra priimtas dÄl teisÄjos įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jÄ baudžiamojon atsakomybÄn, o tokia teisÄ iÅ¡plaukia iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 4 dalies reglamentavimo ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalies (nagrinÄjamam laikotarpiui aktuali redakcija) nuostatų.
Baudžiamojoje byloje priimtas sprendimas lemia teisinius teisÄjo įgaliojimų sustabdymo padarinius, t. y. jei teisÄjas pripažįstamas nekaltu, jo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laikÄ . Taigi, teismo vertinimu, įstatyme aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, kada teisÄjui gali bÅ«ti atlyginama už laikotarpį, kai sustabdyti teisÄjo įgaliojimai. Teismas atkreipÄ dÄmesį, kad teisÄjų įgaliojimų sustabdymo terminai nebuvo reglamentuojami įstatymu, todÄl jie tiesiogiai priklausÄ nuo baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinÄjimo terminų ir sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisÄjimo.
Nors, teismo vertinimu, teisÄjo įgaliojimų sustabdymas ilgesniam negu penkerių metų laikotarpiui nÄra pateisinamas, taÄiau sprendÄ, kad baudžiamosios bylos nagrinÄjimo trukmÄ nesudaro pagrindo atsakovÄs veiksmus, priimant Lietuvos Respublikos Prezidento dekretÄ dÄl teisÄjos įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jÄ baudžiamojon atsakomybÄn, pripažinti neteisÄtais. Teismas konstatavo, kad nÄra priežastinio ryÅ¡io tarp Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. vasario 21 d. dekreto Nr. 529 âDÄl teisÄjos A.
Å . įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jÄ baudžiamojon atsakomybÄnâ priÄmimo ir atsiradusių padarinių.Teismas pažymÄjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkriÄio 28 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 2A-2154/2012 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02324-2011-0) teisÄjų kolegija konstatavo, kad âteisÄjo įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu ieÅ¡kovei buvo nedraudžiama dirbti kitÄ darbÄ ir gauti pajamasâ. Taigi ieÅ¡kovÄ turÄjo tokį pasirinkimÄ â arba laukti baudžiamosios bylos baigties ir pagal tuo metu galiojusiÄ Teismų įstatymo redakcijÄ teisÄtai tikÄtis atlyginimo už įgaliojimų sustabdymo laikÄ sumokÄjimo tuo atveju, jei jos atžvilgiu ateityje bus priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, arba dirbti kitÄ darbÄ ir gauti pajamas.Teismas atmetÄ atsakovÄs argumentÄ , kad Lietuvos valstybÄs neteisÄtus veiksmus sudaro atsisakymas ieÅ¡kovÄs atžvilgiu vykdant baudžiamÄ jį persekiojimÄ taikyti baudžiamojo proceso nuostatas, priimant neskundžiamÄ 2006 m. vasario 21 d. dekretÄ sustabdyti ieÅ¡kovÄs įgaliojimus.
AtkreipÄ dÄmesį, kad ieÅ¡kovÄ iÅ¡ esmÄs neginÄija bet kurios iÅ¡ minimų priemonių jos atžvilgiu taikymo pagrįstumo, o jų parinkimo teisÄtumÄ lemia Teismų įstatymo 47 straipsnis, kuriame reglamentuojamas teisÄjų imunitetas. Specialaus įstatymo, kuriame nustatyta, kad teisÄjo laisvÄ tuo atveju, jeigu teisÄjas yra įtariamas arba kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti suvaržyta be Seimo, o tarp Seimo sesijų â be Respublikos Prezidento sutikimo, kad teisÄjo įgaliojimus gali sustabdyti Seimas, o tarp Seimo sesijų â Respublikos Prezidentas, nuostatos turi bÅ«ti taikomos ir baudžiamojo proceso normų atžvilgiu.Teismas, nenustatÄs atsakovÄs neteisÄtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisÄtų veiksmų ir padarinių, ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ atlyginti žalÄ atmetÄ.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovÄ A. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti; bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:DÄl Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. vasario 21 d. dekreto. Teismas, nustatÄs aplinkybÄ, kad Å¡is dekretas galÄjo bÅ«ti priimtas, priÄjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovÄ neįrodÄ Lietuvos valstybÄs neteisÄtų veiksmų.
TaÄiau nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄjo, kad valstybÄs neteisÄtus veiksmus sudarÄ ne pats dekretas, o tai, kad priÄmus tokį dekretÄ ir sustabdžius jos, kaip teisÄjos, įgaliojimus ne tik nebuvo suteikta galimybÄ jį apskųsti, bet ir nebuvo taikomos jokios baudžiamojo proceso numatytos prievartos priemonÄs (nuÅ¡alinimas nuo darbo), kurias galima peržiÅ«rÄti įstatymo nustatyta tvarka ir jau baudžiamajame procese iÅ¡vengti galimų nuostolių ir žalos. Taip ieÅ¡kovÄs atžvilgiu buvo pritaikytos tokios įstatymo nuostatos, kurios ne tik suvarÅ¾Ä ieÅ¡kovÄs galimybes aktyviai ginti savo civilines ir darbines teises, bet ir lÄmÄ didelius nuostolius.
Kita vertus, teismas pats pripažįsta, kad teisÄjų įgaliojimų sustabdymo terminai nebuvo reglamentuojami įstatymu, todÄl nagrinÄjamu atveju jie tiesiogiai priklausÄ nuo baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinÄjimo terminų ir sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisÄjimo. Taip teismas pats mato, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. vasario 21 d. dekretas tampa baudžiamosios bylos procesiniu dokumentu, nors toks nÄra, nes padariniai, susijÄ su baudžiamosios bylos nagrinÄjimu, atsiranda ne tik iÅ¡ baudžiamosios bylos dokumentų ir teismų sprendimų Å¡ioje byloje, bet ir iÅ¡ Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto.
DÄl teisÄjo įgaliojimų sustabdymo. Teismas sprendime taip pat konstatuoja, kad teisÄjo įgaliojimų sustabdymas ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui nÄra pateisinamas, taÄiau baudžiamosios bylos nagrinÄjimo trukmÄ nesudaro pagrindo pripažinti atsakovÄs veiksmus priimant dekretÄ neteisÄtais. Taigi teismas sutinka, kad baudžiamasis persekiojimas užsitÄsÄ ir tai galÄjo turÄti neigiamų padarinių, t. y. sukelti ieÅ¡kovei žalÄ , bet be pagrindo atmeta ryšį su 2006 m. vasario 21 d. dekretu.
Tokia teismo iÅ¡vada nepagrįsta, nes baudžiamajame procese numatytų procesinÄs prievartos priemonių netaikymas yra tiesiogiai susijÄs su tuo, kad dekretu ieÅ¡kovÄs įgaliojimai buvo neterminuotai sustabdyti. Taip atsakovÄs neteisÄti veiksmai yra ne tik aktyvus veikimas â dekreto priÄmimas, bet ir neveikimas baudžiamajame procese. DÄl prezidento dekreto prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dÄl teisių gynimo bei galimybÄs sumažinti nuostolius. AtsakovÄ, atsikirsdama į ieÅ¡kinį, yra nurodžiusi, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. vasario 21 d. dekretas turi bÅ«ti vertinamas imuniteto atÄmimo teisÄjo atžvilgiu kontekste.
Sprendžiant seimo narių imuniteto atÄmimo klausimÄ , yra duodamas leidimas patraukti baudžiamojon atsakomybÄn, taÄiau nÄra sprendžiami atlyginimo mokÄjimo ar nuÅ¡alinimo nuo darbo klausimai. TaÄiau ieÅ¡kovÄs atžvilgiu vienu dekretu buvo iÅ¡sprÄsti visi klausimai. Taigi Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. vasario 21 d. dekreto Nr. 529 âDÄl teisÄjos A. Å . įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jÄ baudžiamojon atsakomybÄnâ dalis â<...> atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimÄ , sustabdau Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo teisÄjos A.
Å . įgaliojimus <...>â yra neteisÄta, nes prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintam konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui, 1 straipsniui, 5 straipsnio 2 daliai, 114 straipsnio 2 daliai tokia apimtimi, kad Lietuvos Respublikos Prezidentui nÄra suteikti įgaliojimai sustabdyti teisÄjų įgaliojimus. Be to, anot ieÅ¡kovÄs, teisÄ, suteikta Lietuvos Respublikos Prezidentui, sustabdyti apylinkių teismų teisÄjų įgaliojimus prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintam konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui, 1 straipsniui, 5 straipsnio 2 daliai, 6 straipsniui, 109 straipsnio 2 daliai, 114 straipsniui tokia apimtimi, kad jokia valstybÄs valdžios institucija negali sustabdyti apylinkių teisÄjų įgaliojimus.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus Lietuvos Respublikos Prezidento dekretai yra baigtiniai aktai, kurie negali bÅ«ti skundžiami ar peržiÅ«rimi teismų. IÅ¡imtis padaryta specialiu įstatymu tik tiems Lietuvos Respublikos Prezidento dekretams, kuriais atleidžiama iÅ¡ darbo. Tik dÄl Å¡ių dekretų nuginÄijimo galima kreiptis į teismÄ , dÄl kitų dekretų kvestionavimo jokių galimybių nenumatyta. DÄl Å¡ios priežasties Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. vasario 21 d. dekretas teisme nebuvo peržiÅ«rÄtas ar ginÄijamas.
Å iuo atveju Lietuvos valstybei priÄmus neteisÄtÄ individualų teisÄs aktÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs buvo atimta bet kokia galimybÄ ginti savo teises ir taip sumažinti patiriamus nuostolius bei žalÄ . DÄl nekaltumo prezumpcijos ir nuosavybÄs teisÄs apsaugos. Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos (2007/C 303/01) 17 straipsnis užtikrina nuosavybÄs teisÄs apsaugÄ , taip pat ir teisÄ Ä¯ atlyginimÄ , o 48 straipsnis garantuoja, jog ES valstybių narių valstybinÄs institucijos, vykdydamos vieÅ¡Ä sias funkcijas, o ypaÄ teisingumÄ , laikysis nekaltumo prezumpcijos.
Å ias garantijas privalo užtikrinti visos ES valstybių narių valdžios institucijos, taip pat ir nacionaliniai teismai. Lietuvos valstybÄ, nuo 2006 m. vasario 21 d. iki 2011 m. liepos 18 d. netaikydama jokių baudžiamojo poveikio priemonių A. Å . ir neiÅ¡mokÄdama atlyginimo už šį laikotarpį, pažeidÄ minÄtas nuostatas, todÄl jos veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisÄtais. DÄl teisÄs dirbti kitÄ darbÄ ir gauti kitas pajamas. Teismo argumentas, kad ieÅ¡kovÄ galÄjo dirbti kitÄ darbÄ , nepagrįstas.
Nuo 2006 m. vasario 21 d. iki 2011 m. liepos 18 d. ieÅ¡kovÄ nebuvo atleista, tai reiÅ¡kia, kad visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį ieÅ¡kovÄ buvo teisÄja, negalinti dirbti kitokio darbo, iÅ¡skyrus pedagoginį. Taigi teismo argumentas, kad ieÅ¡kovÄ nebuvo apdairi ir pati pasirinko laukti baudžiamosios bylos baigties, yra deklaratyvus ir neparemtas bylos medžiaga. DÄl žalos atsiradimo pagrindų. Sprendžiant klausimÄ dÄl žalos atsiradimo pagrindų, Å¡ioje civilinÄje byloje nÄra keliamas klausimas dÄl Lietuvos Respublikos Prezidento 2011 m. liepos 18 d. dekreto atleisti A.
Å . iÅ¡ pareigų teisÄtumo ar pagrįstumo. Taip pat nÄra keliamas klausimas dÄl neiÅ¡mokÄto atlyginimo nutraukus darbo sutartį. Kaip jau buvo nurodyta, visi Å¡ie klausimai buvo keliami kitoje civilinÄje byloje ir jie yra iÅ¡sprÄsti. Taigi ieÅ¡kovÄ nekelia klausimo dÄl atleidimo iÅ¡ darbo ir atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros taikymo. Be to, atleidimas iÅ¡ darbo nebuvo tiesiogiai siejamas su baudžiamosios bylos, iÅ¡keltos A. Å ., baigtimi. Baudžiamasis persekiojimas Å¡ioje byloje pradÄtas 2006 m. vasario 21 d. ir baigtas 2012 m. gegužÄs 8 d.
Å ios aplinkybÄs patvirtina, kad atleidimas iÅ¡ darbo, kuris įvyko 2011 m. liepos 18 d., negali bÅ«ti grindžiamas galutiniu teismo sprendimu, kuris buvo priimtas tik 2012 m. gegužÄs 8 d. Kai buvo minÄta, ieÅ¡kovÄ buvo atleista iÅ¡ darbo dÄl įvairių pažeidimų, nustatytų specialių komisijų tiriant jos, kaip teisÄjos, veiklÄ civilinÄse bylose. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovÄ Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ atmesti.
Atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmÄs sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybÄmis, argumentais ir iÅ¡vadomis. Papildomai pažymima, kad apeliantÄ nuÅ¡alinta nuo pareigų ir atleista iÅ¡ teisÄjo pareigų teisÄtai, t. y. vadovaujantis Konstitucijos 115 straipsniu ir Teismų įstatymo nuostatomis, reglamentuojanÄiomis teisÄjo atleidimo iÅ¡ pareigų tvarkÄ . TodÄl, nenustaÄius atsakovÄs neteisÄtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisÄtų veiksmų ir padarinių, ieÅ¡kovÄs reikalavimas atlyginti žalÄ pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai.
AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329 straipsnis). DÄl žodinio bylos nagrinÄjimo ApeliantÄ praÅ¡o bylÄ nagrinÄti teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisÄ tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nusprÄsti dÄl bylos nagrinÄjimo žodinio proceso tvarka, taÄiau Å¡i teisÄ ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.
DÄl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dÄl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinÄjimas (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. gegužÄs 27 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje R. R. v. UAB âAltas assistanceâ, bylos Nr. 3K-3-304/2013; kt.). Å iuo atveju apeliantÄ tokių aplinkybių nenurodo.
Be to, Å¡alių pozicija iÅ¡samiai iÅ¡dÄstyta procesiniuose dokumentuose. NagrinÄjamoje byloje nÄra duomenų, kad bÅ«tų pažeistas rungimosi principas ar apribota apeliantÄs teisÄ bÅ«ti iÅ¡klausytai. TodÄl praÅ¡ymas netenkinamas.  DÄl civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinÄ atsakomybÄ apibrÄžta kaip turtinÄ prievolÄ, kurios viena Å¡alis turi teisÄ reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokÄti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokÄti netesybas (baudÄ , delspinigius).Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad bet kuriai civilinÄs atsakomybÄs rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas: nukentÄjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dÄl žalos atsiradimo Å¡alies neteisÄtus veiksmus (neteisÄtÄ neveikimÄ ) (CK 6.246 straipsnis); kaltÄ, kuri preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisÄtų veiksmų (neteisÄto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-467/2011).Valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.
Å iame straipsnyje nustatyta valstybÄs atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, ir savivaldybÄs atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepaisant konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybÄs darbuotojo kaltÄs (griežtoji civilinÄ atsakomybÄ) (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad turtinÄs (kaip ir neturtinÄs) žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs ar savivaldybÄs institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinÄs ir moralinÄs (neturtinÄs) žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybÄs ir savivaldybÄs atsakomybÄ atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti.
Kaip minÄta, valstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepaisant konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Taigi CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolÄ atlyginti turtinÄ ar neturtinÄ Å¾alÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužÄs 19 d. nutartį, priimtÄ administracinÄje byloje Nr. A-578-556/2015, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2016 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).IeÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde nurodo, kad valstybÄs neteisÄtus veiksmus sudaro jai pritaikytos tokios įstatymo nuostatos, kurios ne tik suvarÅ¾Ä apeliantÄs galimybes aktyviai ginti savo civilines ir darbines teises, bet ir sukÄlÄ jai nuostolius.
ApeliantÄ pažymi, kad jai nebuvo suteikta galimybÄ apskųsti Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. vasario 21 d. dekretÄ Nr. 529 âDÄl teisÄjos A. Å . įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jÄ baudžiamojon atsakomybÄnâ. ValstybÄs neteisÄtus veiksmus ieÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde taip pat kildina iÅ¡ to, kad Prezidento dekretu sustabdžius jos, kaip teisÄjos, įgaliojimus ir sutikus, kad ji bÅ«tų patraukta baudžiamojon atsakomybÄn, nebuvo taikomos jokios numatytos baudžiamojo proceso prievartos priemonÄs (nuÅ¡alinimas nuo darbo), kurias bÅ«tų galima peržiÅ«rÄti įstatymo nustatyta tvarka ir baudžiamajame procese iÅ¡vengti galimų nuostolių ir žalos.Pagal Konstitucijos 85 straipsnį Lietuvos Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus-dekretus.
Prezidento dekretai įsigalioja kitÄ dienÄ po jų paskelbimo, jeigu dekretuose nenurodyta kita jų įsigaliojimo data. NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. vasario 21 d. dekretu Nr. 529 âDÄl teisÄjos A. Å . įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jÄ baudžiamojon atsakomybÄnâ buvo sustabdyti apeliantÄs, kaip teisÄjos, įgaliojimai ir sutikta, kad ji bÅ«tų patraukta baudžiamojon atsakomybÄn, suimta bei kitaip suvaržyta jos laisvÄ. PirmÄ ja ir apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄtoje civilinÄje byloje (PanevÄžio apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimas civilinÄje byloje Nr. 2-358-425/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkriÄio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2A-2154/2012) teismai sprendÄ ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokÄtÄ pareiginÄ algÄ ir priedus už laikotarpį nuo 2006 m. vasario 21 d. iki 2011 m. liepos 18 d.
Teismai nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄs atleidimo iÅ¡ teisÄjo pareigų dienÄ , t. y. 2011 m. liepos 18 d., galiojusios Teismų įstatymo redakcijos 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisÄjo įgaliojimai sustabdomi iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisÄjimo. Jei ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kÄja aplinkybių, dÄl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžianÄių teisÄjo kaltÄ dÄl nusikalstamos veikos padarymo, arba teismo sprendimu baudžiamojoje byloje teisÄjas nepripažįstamas kaltu, teisÄjo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laikÄ .
Teismai iÅ¡aiÅ¡kino, kad tiksliniu požiÅ«riu Å¡i norma yra skirta nepagrįstai apribojimus, t. y. įgaliojimų sustabdymÄ , patyrusiam teisÄjui atlyginti už laikotarpį, kuriuo, jei ne nepagrįstas įgaliojimų sustabdymas, jis bÅ«tų gavÄs pajamas. IeÅ¡kovei įgaliojimai buvo sustabdyti 2006 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu, taÄiau apkaltinamasis nuosprendis nebuvo priimtas, nes suÄjo ieÅ¡kovei pareikÅ¡tuose kaltinimuose nurodytoms padarytoms veikoms taikoma aÅ¡tuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senatis, todÄl Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinÄ sesija 2012 m. gegužÄs 8 d. nutartimi baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukÄ.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas pažymÄjo, kad baudžiamosios bylos nutraukimas suÄjus baudžiamosios atsakomybÄs senaties terminui nereiÅ¡kia asmens reabilitavimo ir negali bÅ«ti tapatinamas su asmens iÅ¡teisinimu. TodÄl apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje nebuvimas dÄl to, kad baudžiamosios atsakomybÄs taikymas bÅ«tų buvÄs nebeaktualus, neleidžia konstatuoti, jog teisÄjo įgaliojimai buvo sustabdyti nepagrįstai. Taip pat nurodyta, kad baudžiamosios atsakomybÄs nerealizavimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įgaliojimų sustabdymas buvo neteisÄtas.
Taigi iÅ¡nagrinÄtoje civilinÄje byloje teismai padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nÄra pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovÄs, kaip teisÄjos, įgaliojimų sustabdymas buvo neteisÄtas.NagrinÄjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantÄs, kaip teisÄjos, įgaliojimų sustabdymas ir sutikimas patraukti jÄ baudžiamojon atsakomybÄn laikytinas teisÄtu.IeÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde pabrÄžia, kad valstybÄs neteisÄtus veiksmus sudaro ne tiek pats Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. vasario 21 d. dekretas Nr. 529 âDÄl teisÄjos A.
Å . įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jÄ baudžiamojon atsakomybÄnâ, o tai, kad jai nebuvo suteikta galimybÄ jo apskųsti, nes toks teisÄs aktas neskundžiamas. Atsižvelgdama į tai, teisÄjų kolegija pažymi, kad teisÄs akto apskundimo galimybÄ suteikta siekiant patikrinti teisÄs akto teisÄtumÄ ir (ar) pagrįstumÄ . Kaip minÄta, apeliantÄs, kaip teisÄjos, įgaliojimai buvo sustabdyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atmetÄ apeliantÄs argumentus dÄl to, jog Lietuvos Respublikos Prezidento tokie įgaliojimai nÄra suteikti.
TeisÄjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Lietuvos Prezidentas â tinkamas subjektas apeliantÄs, kaip teisÄjos, įgaliojimams sustabdyti (Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalis, 111 straipsnio 4 dalis, Teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalis). Be to, pažymÄtina ir tai, kad teisÄjos A. Å . įgaliojimai sustabdyti po to, kai iÅ¡kilo jos teisinÄs â baudžiamosios atsakomybÄs klausimas, o dar nepriÄmus teismo sprendimo baudžiamojoje byloje buvo pradÄtas tyrimas dÄl jos drausminÄs atsakomybÄs. DÄl to nÄra pagrindo teigti, kad nesuteikiant teisÄs Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. vasario 21 d. dekreto Nr. 529 apskųsti buvo pažeistos apeliantÄs teisÄs ar teisÄti interesai.
Be to, kaip minÄta, teismai įsiteisÄjusiais procesiniais sprendimais konstatavo, kad nÄra pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovÄs, kaip teisÄjos, įgaliojimų sustabdymas buvo neteisÄtas. ApeliantÄ taip pat teigia, kad valstybÄs neteisÄtÄ neveikimÄ sudaro baudžiamojo proceso metu procesinÄs prievartos priemonÄs â nuÅ¡alinimo nuo darbo â netaikymas, kuriÄ galima peržiÅ«rÄti įstatymo nustatyta tvarka ir taip iÅ¡vengti galimų nuostolių bei žalos. ApeliantÄs nuomone, taikius baudžiamojo proceso prievartos priemonÄ â nuÅ¡alinimÄ nuo darbo â ir suteikus galimybÄ jÄ apskųsti, ieÅ¡kovÄ galÄjo iÅ¡vengti galimų nuostolių ir žalos, kurios pagrindinÄ turtinÄ dalį sudaro darbo užmokesÄio praradimas už laikotarpį nuo įgaliojimų sustabdymo iki atleidimo.
NagrinÄjamu aspektu pažymÄtina, kad nuÅ¡alinimas nuo darbo yra procesinÄ prievartos priemonÄ, taikoma (baudžiamojo) teismo proceso metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnis). Å iuo atveju apeliantÄs, kaip teisÄjos, įgaliojimai buvo sustabdyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu, kuriuo taip pat buvo leista jÄ patraukti baudžiamojon atsakomybÄn, suimti bei kitaip suvaržyti jos laisvÄ. Taigi pagrindas sustabdyti apeliantÄs, kaip teisÄjos, įgaliojimus, taip pat ir teisÄs gauti darbo užmokestį suvaržymas sietinas su Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu, o ne su baudžiamuoju procesu.
NagrinÄjamu atveju pažymÄtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkriÄio 28 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 2A-2154/2012 nurodyta, jog drausminÄs atsakomybÄs vertinimo metu prieita prie iÅ¡vados, kad apeliantÄ dar iki jos įgaliojimų sustabdymo padarÄ tokių pažeidimų, kurie sudaro pagrindÄ pripažinti, kad ji akivaizdžiai aplaidžiai vykdÄ teisÄjo pareigas, todÄl nÄra pagrindo mokÄti jai darbo užmokestį už laikotarpį, kai jos įgaliojimai buvo teisÄtai sustabdyti iki atleidimo iÅ¡ pareigų.
Taigi nÄra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovÄ galÄjo iÅ¡vengti nuostolių, jei jai bÅ«tų buvÄ taikoma baudžiamojo proceso prievartos priemonÄ â nuÅ¡alinimas nuo darbo. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nuostolius (darbo užmokesÄio praradimÄ ) apeliantei sukÄlÄ ne baudžiamojo proceso prievartos priemonÄs â nuÅ¡alinimo nuo darbo â netaikymas ar vÄlesnÄ Å¡ios procesinÄs prievartos taikymo apskundimo galimybÄ, o jos paÄios veiksmai (neveikimas) â aplaidus teisÄjo pareigų vykdymas.
Be to, laikytini pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai, kad apeliantÄ, kol jos, kaip teisÄjos, įgaliojimai buvo sustabdyti, galÄjo dirbti kitÄ darbÄ . Nors apeliantÄ teigia, kad Å¡ie pirmosios instancijos teismo argumentai deklaratyvÅ«s, taÄiau teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas rÄmÄsi minÄta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkriÄio 28 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2A-2154/2012 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02324-2011-0). Å ia nutartimi apeliacinÄs instancijos teismas paliko nepakeistÄ PanevÄžio apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimÄ , kuriame konstatuota, kad teisÄjo įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu ieÅ¡kovei buvo nedraudžiama dirbti kitÄ darbÄ ir gauti pajamas.
TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad, palikus nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , Å¡is sprendimas įsiteisÄjo ir nagrinÄjamu atveju įgijo prejudicinÄ galiÄ (CPK 182 straipsnis). Taigi laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄ turÄjo pasirinkimÄ â arba laukti baudžiamosios bylos baigties ir pagal tuo metu galiojusiÄ Teismų įstatymo redakcijÄ teisÄtai tikÄtis atlyginimo už įgaliojimų sustabdymo laikÄ sumokÄjimo tuo atveju, jei jos atžvilgiu ateityje bus priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, arba dirbti kitÄ darbÄ ir gauti pajamas.
Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliantÄs argumentas, jog pirmosios instancijos teismo argumentai deklaratyvÅ«s, neparemti jokiais įrodymais.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, atmestini apeliantÄs argumentai, kad valstybÄs neteisÄtus veiksmus sudaro nebuvimas galimybÄs apskųsti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretÄ Nr. 529 âDÄl teisÄjos A. Å . įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jÄ baudžiamojon atsakomybÄnâ ir baudžiamojo proceso numatytos prievartos priemonÄs â nuÅ¡alinimo nuo darbo â netaikymas.
Taip pat nesutikina su apeliantÄs argumentu, kad nesant galimybÄs apskųsti minÄtÄ dekretÄ ir baudžiamojo proceso prievartos priemonÄs â nuÅ¡alinimo nuo darbo â netaikymas apribojo jos teises aktyviai ginti savo civilines ir darbines teises ir taip sukÄlÄ jai nuostolius. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinÄs sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieÅ¡kovÄ A. Å . kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu Å¡iems atsakovams â Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismui, Vilniaus apygardos teismui, TeisÄjų tarybai, treÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, dÄl neteisÄto ir nepagrįsto atleidimo iÅ¡ teisÄjo pareigų, individualių vidaus administravimo aktų pripažinimo negaliojanÄiais, nevisiÅ¡kai iÅ¡mokÄtos pareiginÄs algos ir priedų.
Å is ieÅ¡kinys buvo priimtas ir iÅ¡nagrinÄtas, priimtas PanevÄžio apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys buvo atmestas. IeÅ¡kovÄ A. Å . pateikÄ apeliacinį skundÄ , kuris taip pat buvo priimtas ir iÅ¡nagrinÄtas ir kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkriÄio 28 d. nutartimi buvo atmestas. Teismai minÄtuose sprendimuose iÅ¡samiai analizavo ieÅ¡kovÄs atleidimo iÅ¡ teisÄjo pareigų, įgaliojimų sustabdymo priežastis, nurodÄ ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo atmetimo argumentus bei priÄmÄ motyvuotus procesinius sprendimus, kurie yra įsiteisÄjÄ.
NagrinÄjamoje byloje ieÅ¡kovÄs A. Å . ieÅ¡kinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dÄl žalos atlyginimo taip pat buvo priimtas ir iÅ¡nagrinÄtas, taip pat priimtas ir iÅ¡nagrinÄtas jos apeliacinis skundas. IeÅ¡kovÄ nepateikia duomenų ar argumentų, kad minÄtuose civiliniuose procesuose bÅ«tų pažeista teisÄ Ä¯ teisingÄ teismÄ ar suvaržyta jos teisÄ bÅ«ti iÅ¡klausytai. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantÄs argumentai, kad valstybÄ atliko neteisÄtus veiksmus suvaržiusi jos galimybÄ aktyviai ginti civilines ir darbines teises.
Apibendrinant tai, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuotina, kad nuostolių atsiradimÄ (darbo užmokesÄio netekimÄ ) lÄmÄ ne valstybÄs, o paÄios apeliantÄs veiksmai. Nesant valstybÄs neteisÄtų veiksmų ir konstatavus, kad nuostolių atsiradimÄ lÄmÄ paÄios apeliantÄs veiksmai, nÄra pagrindo taikyti Lietuvos valstybei civilinÄ atsakomybÄ (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). DÄl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ IeÅ¡kovÄ pirmosios instancijos teismo praÅ¡Ä kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu nustatyti, ar Teismų įstatymo (Nr. I-480) 47 straipsnio 3 dalis tokia apimtimi, kuria nustatoma teisÄ teismų pirmininkams sustabdyti teisÄjų atlyginimo mokÄjimÄ dÄl teisÄjų įgaliojimų sustabdymo, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 1 straipsniui, 5 straipsnio 2 daliai, 6 straipsniui, 109 straipsnio 2 daliai, 114 straipsnio 1 daliai tokia apimtimi, kad jokia institucija negali kiÅ¡tis į teisÄjo veiklÄ , taip pat ir į įstatymo nustatytÄ teisÄjų atlyginimo mokÄjimo tvarkÄ .
Taip pat praÅ¡Ä kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu nustatyti, ar Teismų įstatymo (Nr. I-480) 47 straipsnio 3 dalis tokia apimtimi, kuria nustatoma teisÄ Lietuvos Respublikos Prezidentui sustabdyti apylinkių teismų teisÄjų įgaliojimus, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 1 straipsniui, 5 straipsnio 2 daliai, 6 straipsniui, 109 straipsnio 2 daliai, 114 straipsnio 1 daliai tokia apimtimi, kad jokia institucija negali sustabdyti apylinkių teisÄjų įgaliojimų, iÅ¡skyrus atvejus, kai jie numatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetÄ Å¡Ä¯ ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ .
IeÅ¡kovÄ apeliaciniame skunde teigia, kad yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad teisÄjo atlyginimo mokÄjimo klausimai teisÄjui jo įgaliojimų sustabdymo metu iÅ¡nagrinÄti pirmiau minÄtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkriÄio 28 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 2A-2154/2012 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02324-2011-0), todÄl Teismų įstatymo (Nr. I-480) 47 straipsnio 3 dalis tokia apimtimi, kuria nustatoma teisÄ teismų pirmininkams sustabdyti teisÄjų atlyginimo mokÄjimÄ dÄl teisÄjų įgaliojimų sustabdymo, yra nenagrinÄtina Å¡ioje byloje.
Teismų įstatymo (Nr. I-480) 47 straipsnio 3 dalis tokia apimtimi, kuria nustatoma teisÄ Lietuvos Respublikos Prezidentui sustabdyti apylinkių teismų teisÄjų įgaliojimus, nesudarÄ pagrindo manyti, kad įstatymas, kuris turÄtų bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai ar įstatymams, todÄl pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nÄra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .PažymÄtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas iÅ¡samiai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2010, ir kt.), todÄl, atsakÄs į esminius apeliacinio skundo argumentus, kitų apeliantÄs argumentų teismas iÅ¡samiau nenagrinÄja.
Atsižvelgdama į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nustatÄ faktines bylos aplinkybes, svarbias teisingam bylos iÅ¡nagrinÄjimui, nepažeidÄ materialinÄs ir proceso teisÄs normų, todÄl sprendimÄ pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nÄra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai                                                                      Virginija ÄekanauskaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Konstantinas Gurinas                                                                       Gintaras PeÄiulis