5ab916aa-d121-4a06-8826-e2c5181dd170 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinės bylos Nr. e2A-797-567/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09074-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.4; 2.6.10.5.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Å vedienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14199-294/2020 pagal ieÅ¡kovo Biuro ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Baltusa“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Biuras kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Baltusa“ 1 351,49 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 189,05 Eur už dokumentų vertimÄ iÅ¡ italų į lietuvių kalbÄ , 6 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 24 d. Italijoje dėl H. P., vairavusio transporto priemonę DAF XF 480 FT, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala.

Eismo įvykio dienÄ nurodytos transporto priemonės naudotoju pagal lizingo sutartį buvo atsakovė, kuri nebuvo sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Italijos nacionalinis draudikų biuras pateikė ieÅ¡kovei reikalavimÄ dėl 1 351,49 Eur žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas atlygino žalÄ užsienio draudikų biurui ir regreso teise įgijo reikalavimÄ Ä¯ atsakovę, kuri iki Å¡iol neatlygino ieÅ¡kovo patirtų nuostolių (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str.).

2. Atsakovė UAB „Baltusa“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad apie eismo įvykį Italijoje nieko nežino, o ieškovas nepateikė įvykį pagrindžiančių dokumentų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo Biuro 8,38 Eur pašto išlaidų valstybei.

4. Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 24 d. H. P., vairavęs transporto priemonę DAF XF 480 FT, Italijoje padarė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala. Italijoje nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ir pateikė reikalavimÄ 1 351,49 Eur sumai ieÅ¡kovui, kuris, kaip kaltininko transporto priemonės registracijos valstybės nacionalinis draudikų biuras, atlygino žalÄ Italijos nacionaliniam draudikų biurui. IeÅ¡kovas Biuras, atlyginęs Italijos nacionaliniam draudikų biurui jo turėtas 1 351,49 Eur iÅ¡laidas, kreipėsi į atsakovÄ , reikalaudamas regreso tvarka grÄ Å¾inti Italijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtÄ sumÄ .

Eismo įvykio metu transporto priemonės valdytoju buvo atsakovė UAB „Baltusa“. Atsakovės transporto priemonės vairuotojas dėl eismo įvykio aplinkybių neprieštaravo, tačiau su savo kalte nesutiko. Policijos pareigūnai nei vieno iš eismo įvykyje dalyvavusių asmenų nenubaudė, kadangi aplinkybes eismo dalyviai apibūdino prieštaringai, todėl, teismo vertinimu, teigti, kad dėl eismo įvykio kaltas tik atsakovo vairuotojas, negalima.

5. Teismui kilo abejonių, kodėl, ieÅ¡kovo manymu, atsakovės transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo drausta privalomuoju draudimu. Teismas nurodė, kad paties ieÅ¡kovo pateiktos nuotraukos patvirtina, jog transporto priemonė ir priekaba eismo įvykio metu turėjo draudimÄ . PareigÅ«nų pildytoje eismo įvykio deklaracijoje taip pat pažymėta, kad vilkikas ir priekaba buvo drausti. IeÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovei buvo praneÅ¡ta apie eismo įvykį, jai buvo suteikta teisė duoti paaiÅ¡kinimus ir gintis, todėl Å¡ios pareigos netinkamas vykdymas teismui taip pat kėlė abejonių dėl ieÅ¡kovo teisėtų veiksmų.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas atlygino Italijos draudikų biuro pateiktÄ reikalavimÄ visiÅ¡kai, nereiÅ¡kia, kad atsakovas turi bÅ«ti laikomas atsakingu ir iÅ¡ jo turi bÅ«ti priteisiama žala. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl nusprendė ieÅ¡kinį atmesti (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str., 12 str., 17 str., 23 str., 41 str.; CPK 12 str., 177–178 str., 185 str.) III.

Apeliacinio skundo argumentai 6. IeÅ¡kovas Biuras apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodė, kad atsakovė neįrodė, kad eismo įvykio dienÄ jai priklausanti transporto priemonė buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovė net neginčijo, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu. Aplinkybė, kad privalomuoju draudimu buvo apdrausta vilkiko priekaba, nepanaikina atsakovės atsakomybės atlyginti žalÄ , kadangi eismo įvykis buvo administruotas pagal vilkiko draudimÄ .

Teismas, atsiradus abejonėms dėl atsakovo vilkiko draudimo, galėjo parengiamojo teismo posėdžio metu pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti įrodymus, tačiau Å¡ios pareigos neatliko, sprendime vadovavosi prielaidomis. Su apeliaciniu skundu teikiamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad eismo įvykio dienÄ atsakovei priklausantis vilkikas nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Jei teismas sprendė, kad atsakovės vilkikas buvo apdraustas, tai teismas turėjo į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu įtraukti vilkikÄ apdraudusį draudikÄ . Jei vilkikas iÅ¡ tiesų bÅ«tų apdraustas, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, tai teismo sprendimas neabejotinai sukeltų draudikui teisines pasekmes, nes ieÅ¡kovas turėtų teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis bÅ«tent į atsakovės vilkiko draudikÄ . Teismas neatsižvelgė, kad, administruojant ginčo įvykį, atsakovė buvo pasyvi.

Atsakovė ne tik neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos per 3 darbo dienas nuo įvykio dienos praneÅ¡ti ieÅ¡kovui apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymÄ , bet ir neteikė savalaikių paaiÅ¡kinimų bei argumentų. IeÅ¡kovės reikalavimas yra pagrįstas iÅ¡imtinai kompetentingo subjekto, t. y. Italijos nacionalinio draudikų biuro, pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Italijoje yra pakankami, nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtÄ Å¾alÄ .

Pirmosios instancijos teismas ignoravo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės įgyvendinimÄ tokio pobÅ«džio bylose, nes, nepaisydamas atsakovės pasyvumo ir jai tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymo, neigiamų pasekmių rizikÄ nepagrįstai perkėlė ieÅ¡kovui (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str., 16 str., 28 str.; CPK 176–179 str., 185 str., 329 str.).

7. Atsakovė UAB „Baltusa“ nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kovo Biuro apeliacinį skundÄ . Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

9. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės apie atsakovės valdomo vilkiko DAF XF 480 FT, (duomenys neskelbtini), draudimo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu laikotarpius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas įstatymo (CPK 314 str.), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nauju įrodymu grindžiamos teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybes ir bÅ«tinybė pateikti naujÄ Ä¯rodymÄ iÅ¡kilo po skundžiamo sprendimo priėmimo, yra pagrindas priimti apelianto pateiktÄ Ä¯rodymÄ .

10. Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės teisinės atsakomybės pagrindų ir sÄ lygų, kai Biuras, iÅ¡mokėjęs kitos Europos SÄ jungos valstybės narės (Italijos) transporto priemonių draudikų biurui reikalaujamÄ sumÄ , pareiÅ¡kė regresinį reikalavimÄ dėl iÅ¡mokėtos sumos grÄ Å¾inimo iÅ¡ neapdrausto ir atsakingo už žalÄ transporto priemonės valdytojo.

11. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kurio 4 str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota. Atsakingas už žalÄ , padarytÄ neapdrausta transporto priemone, asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti Biurui, prieÅ¡ingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant.

Asmuo, dėl kurio sukelto eismo įvykio yra mokama iÅ¡moka, turi pateikti Biurui eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ deklaracijÄ ar kitÄ eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ apie įvykio aplinkybes (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 3 d.).

12. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., 5 d. nacionalinis draudikų biuras iÅ¡moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos SÄ jungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Biuras iÅ¡mokÄ dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos iÅ¡moka žalÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. nurodyta, kad biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iÅ¡ atsakingo už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ asmens iÅ¡mokėtos pinigų sumos.

13. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 28 str. 4–5 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazėje tvarkomus duomenis (apie transporto priemones, valdytojus, draudimo liudijimus ir pan.) privalo nemokamai teikti įmonės, įstaigos ir organizacijos, Lietuvos Respublikos teisės aktų įpareigotos registruoti ir tvarkyti tokius jų valdomų ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių duomenis, Biuro nariai, duomenų subjektai.

Duomenis teikiančios institucijos duomenis perduoda Biurui elektroniniu bÅ«du. Biuro nariai duomenis apie sudarytas draudimo sutartis, iÅ¡duotus draudimo liudijimus, su žalos padarymu susijusiÄ informacijÄ ir Å¡ių duomenų pasikeitimus nedelsdami perduoda Biurui elektroniniu bÅ«du. Biuro nariai duomenis apie paskirtus atstovus pretenzijoms nagrinėti privalo pateikti elektroniniu bÅ«du nedelsdami, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atstovo paskyrimo dienos. Jeigu duomenys pasikeičia, Biurui duomenis teikiančios institucijos ir Biuro nariai privalo juos atnaujinti.

Pasibaigus draudimo sutartims, duomenų bazėje tvarkomi duomenys apie draudimo sutartis turi būti saugomi 7 metus.

14. Pagal Biurų tarybos vidaus nuostatų, paskelbtų Europos Komisijos 2003 m. liepos 28 d. sprendimu dėl direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo 2003/564 (toliau – Vidaus nuostatai) 1 str. Å¡ių nuostatų tikslas yra reglamentuoti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius. Pagal Vidaus nuostatų 3 str. 1 d., kai eismo įvykio vietos draudikų biurui praneÅ¡ama apie eismo įvykį, į kurį pateko kitos valstybės transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalÄ , ima tirti autoavarijos aplinkybes.

Neapdraustos transporto priemonės atveju apie tokį eismo įvykį jis praneÅ¡a transporto priemonės registracijos vietos draudikų biurui, tačiau negali bÅ«ti kaltinamas dėl Å¡ių veiksmų neatlikimo. Visas žalas eismo įvykio vietos draudikų biuras administruoja visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis autoavarijos Å¡alyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais.

Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Vidaus nuostatų 3 str. 4 d.). Pagal Vidaus nuostatų 6 str. 1 d. kiekvienas biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių 5 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017) 15.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Biuras, pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iÅ¡ atsakovo, pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , t. y. dvi sÄ lygas:

1) transporto priemonės savininko civilinės teisinės atsakomybės sÄ lygas, 2) aplinkybę, kad iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Å ių sÄ lygų egzistavimas sudaro faktinį Biuro regresinio ieÅ¡kinio pagrindÄ . Tai, kad iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomÄ jį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas.

Tais atvejais, kai Biuras pareiÅ¡kia regresinį reikalavimÄ dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos iÅ¡siieÅ¡kojimo iÅ¡ galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieÅ¡taravimus vertina regresinio ieÅ¡kinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020).

16. Pagal CK 6.263 str. kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalÄ â€“ atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Atsakomybę mažinančių sÄ lygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sÄ lygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiÅ¡kai iÅ¡vengti žalos atlyginimo. Biuras reikalavimÄ atsakingam už žalÄ asmeniui reiÅ¡kia tuo pagrindu, kad asmuo yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį ir žalÄ , padarytÄ tokiu eismo įvykiu, o Biuras įstatymo pagrindu atlygino Å¡io asmens padarytÄ Å¾alÄ , todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį.

Biuras reikalavimÄ asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiÅ¡kia už specialiame įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimÄ . Å iam asmeniui Biuras turi teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ nepriklausomai nuo to, kad jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui. Tai lemia ir atitinkamÄ civilinės atsakomybės sÄ lygų taikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

17. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Neteisėti transporto priemonės savininko veiksmai pasireiÅ¡kia specialiame Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko elgesiu (neveikimu).

Pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besÄ lyginė pareiga, todėl neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu. Žala (nuostoliai), kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, reguliuojama CK 6.249 str. ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. prasme laikytina Biuro patirtais nuostoliais, atlyginant kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pagrįstai iÅ¡mokėtÄ sumÄ .

Pagal aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas Biuro pareiga iÅ¡mokėti atitinkamÄ sumÄ eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui kyla dėl to, nes transporto priemonės savininkas (valdytojas) neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonės savininkas, besielgdamas kaip protingas ir apdairus asmuo, turi galimybę numatyti, kad tuo atveju, jei jis neįvykdys jam įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę ir įvyks eismo įvykis, Å¡iuo įvykiu nukentėjusiam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ turės atlyginti Biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

18. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, kad bylose, kuriose Lietuvos Biuras reiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d., o atsakovas ginčija Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ , atsakovas, siekdamas paneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , taip pat teikia savo pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali bÅ«ti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiÅ¡kinimu) susiję įrodymai. Atsakovui paprastai nepakanka reikÅ¡ti abejonę dėl ieÅ¡kovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieÅ¡kovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018).

19. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017).

Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Vertinant keletÄ Ä¯rodymų, reikÅ¡mės turi ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai.

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ paÅ¡alinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kuriÄ atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismui pateikė eismo įvykio faktÄ ir eismo įvykio metu padarytos žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, Italijos teisės, reglamentuojančios eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nustatymÄ ir jos atlyginimÄ , turinį (Italijos Civilinio kodekso 2043 str., 2054 str., 2697 str.; Kelių kodekso 154 str.; Civilinio proceso kodekso 244 str.). IeÅ¡kovo pateikti dokumentai patvirtina, kad 2019 m. balandžio 24 d.

H. P., vairavęs UAB „Baltusa“ transporto priemonę DAF XF 480 FT, Italijoje padarė eismo įvykį, kurio metu lengvajam automobiliui Renault Megane, (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala (buvo pažeistos kairės pusės durelės, sparnas, statramstis). Eismo įvykio tipas: šoninis susidūrimas išorinėje aikštelėje, išvažiuojant iš greitkelio rinkliavos punkto. Italijos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos departamento Valstybės policijos greitkelių policijos poskyrio sudarytame Kelių eismo įvykio, kurio metu padaryta tik materialinė žala, užfiksavimo vadove, nurodyta, kad aikštelėje abu vairuotojai, laikydamiesi saugaus eismo taisyklių, artėdami prie įprastinio važiavimo juostų, turėjo laikytis labiau šone, kad išvengtų pavojaus ir eismo kamščio.

Vairuotojų parodymai prieÅ¡taringi, todėl, nesant pakankamai užtikrintų ir neginčytinų elementų, kuriais remiantis bÅ«tų galima užtikrintai atkurti įvykį, atsižvelgiant į tai, kad sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas gali nepastebėti galimai esančių transporto priemonių priekyje deÅ¡inėje, nes jų nematyti galinio vaizdo veidrodėlyje, Valstybinės policijos rinktinis pareigÅ«nas nesiėmė bausti eismo įvykio dalyvių. 2019 m. liepos 9 d. Italijos automobilių draudikų biuras kreipėsi į BiurÄ dėl žalos atlyginimo.

PaaiÅ¡kėjus, kad UAB „Baltusa“ neįvykdė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 3 d. nustatytos pareigos per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymÄ praneÅ¡ti Biurui, ieÅ¡kovas 2019 m. liepos 18 d. raÅ¡tu pareikalavo UAB „Baltusa“ nurodyti įstatyme nustatytos pareigos neįvykdymo priežastis, užpildyti praneÅ¡imo apie eismo įvykį formÄ . Tuo pačiu raÅ¡tu atsakovė buvo informuota, kad eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ administruoja Italijos nacionalinis draudikų biuras, į kurį atsakovė turi teisę nedelsiant kreiptis, jei nelaiko savęs atsakinga už žalÄ , dalyvauti žalos administravimo procese. 2019 m. liepos 18 d. ieÅ¡kovo raÅ¡tas siųstas Juridinių asmenų registre nurodytu galiojančiu UAB „Baltusa“ elektroninio paÅ¡to adresu (CPK 179 str. 3 d.).

21. Eismo įvykio faktÄ konstatavusių teisėsaugos institucijų medžiagos pagrindu Italijos transporto priemonių draudikų biuras dėl prieÅ¡taringų įvykio dalyvių pateiktų parodymų (abu vairuotojai nepripažino kaltės) pripažino abipusę eismo įvykio dalyvių atsakomybę (50:50), todėl nukentėjusiai įmonei SEAC SPA Italijos automobilių draudikų biuras apmokėjo 50 % patirtų nuostolių žalai atlyginti, t. y. 1 351,49 Eur, bei pareiÅ¡kė reikalavimÄ ieÅ¡kovui, kuris, kaip vieno iÅ¡ kaltininko transporto priemonės registracijos valstybės nacionalinis draudikų biuras, atlygino žalÄ Italijos automobilių draudikų biurui. 2019 m. rugsėjo 5 d. ir pakartotinai 2019 m. rugsėjo 12 d. bei 2019 m. spalio 24 d. ieÅ¡kovas pateikė pretenzijÄ UAB „Baltusa“ dėl sumokėtų sumų grÄ Å¾inimo regreso teise ir įspėjo, kad, skolos nesumokėjus per 30 dienų, ieÅ¡kovas kreipsis į teismÄ dėl skolos priteisimo arba bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė duomenis iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės, patvirtinančius, kad ginčo eismo įvykio metu atsakovės UAB „Baltusa“ vairuotojo valdoma transporto priemonė DAF XF 480 FT, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė yra atsakinga už jos valdomos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustos transporto priemonės padarytÄ Å¾alÄ (50 %) Italijos juridiniam asmeniui priklausančiai transporto priemonei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas byloje pateikė Italijos taikytinos teisės nuostatas ir atsakovės civilinę atsakomybę pagrindžiančius įrodymus, Italijos automobilių draudikų biuro informacijÄ , taip pat įrodymus, kad atsakovė buvo informuota apie pareigÄ nedelsiant kreiptis į Italijos automobilių draudikų biurÄ , jei nelaiko savęs atsakinga už žalÄ , dalyvauti žalos administravimo procese.

IeÅ¡kovas taip pat pateikė įrodymus, kad dar 2019 m. liepos 18 d., paaiÅ¡kėjus, jog UAB „Baltusa“ neįvykdė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 3 d. nustatytos pareigos per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymÄ praneÅ¡ti Biurui, ieÅ¡kovas reikalavo iÅ¡ atsakovės nurodyti įstatyme nustatytos pareigos neįvykdymo priežastis, užpildyti praneÅ¡imo apie eismo įvykį formÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga, privalėjo ir turėjo suvokti savo atsakomybę dėl žalos padarymo, todėl, jeigu eismo įvykis iš tiesų įvyko ne dėl atsakovės vairuotojo kaltės, atsakovė privalėjo aktyviai bendradarbiauti su Italijos automobilių draudikų biuru ir ieškovu, o vėliau ir teismu, pateikiant atsakovės vairuotojo kaltę dėl eismo įvykio paneigiančius įrodymus, nes šios kategorijos bylose būtent atsakovei tenka pareiga paneigti ieškovės nurodomus duomenis, taip įrodant, kad nukentėjęs asmuo nepatyrė tokios žalos ar kad yra kitų aplinkybių, leidžiančių sumažinti ieškovo reikalaujamos žalos atlyginimo dydį.

Nagrinėjamu atveju atsakovė apsiribojo tik pirmosios instancijos teismui pateiktu argumentu, kad apie eismo įvykį nieko nežinojo, nors ieškovo 2019 m. liepos 18 d. raštas, 2019 m. rugsėjo 5 d., 2019 m. rugsėjo 12 d. bei 2019 m. spalio 24 d. pretenzijos, taip pat Italijos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos departamento Valstybės policijos greitkelių policijos poskyrio sudarytas Kelių eismo įvykio, kurio metu padaryta tik materialinė žala, užfiksavimo vadovas, kuriame užfiksuotos ginčo eismo įvykio aplinkybės, atsakovės vairuotojo duomenys ir paaiškinimas patvirtina, jog atsakovė negalėjo nežinoti apie ginčo eismo įvykį.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės pasirinkta pasyvi pozicija, niekuo nepagrįstos abejonės dėl ginčo eismo įvykio kėlimas ir įrodymų nepateikimas, kurie pagrįstų jos pozicijÄ dėl praÅ¡omos priteisti žalos dydžio nepagrįstumo, nesudaro teisinio pagrindo abejoti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrįstumu, nes ieÅ¡kinys buvo grindžiamas iÅ¡imtinę kompetencijÄ turinčio subjekto Italijos automobilių draudikų biuro įrodymais, Italijos teisės aktų nuostatomis.

Nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme atsakovė neginčijo ieškovo pateiktų įrodymų, žalos dydžio skaičiavimų. Ginčo eismo įvykis įvyko užsienyje, todėl įvykio fiksacijai, žalos administravimo, remonto taisyklėms buvo taikoma Italijos teisė ir susiklosčiusi praktika. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina eismo įvykio ir žalos apskaičiavimo aplinkybes, kurių atsakovė neginčijo, todėl vien atsakovės pareikštos abejonės dėl ginčo eismo įvykio fakto nepaneigia ieškovės pareikšto regresinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas įrodė, jog atsakovei negalėjo bÅ«ti nežinoma apie ginčo įvykį, todėl atsakovė, siekdama iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ ar jos dalį, turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius jos civilinės atsakomybės sÄ lygas, ginčyti žalos dydį, kaltę, priežastinį ryšį, įrodinėti kito eismo įvykio dalyvio (didesnę nei nustatyta) kaltę ir pan.

Atsakovei neįrodžius, kad ji nėra atsakinga už žalos padarymÄ , neginčijus žalos dydžio, apskaičiavimo ir bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, yra teisinis pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, nes byloje nustatyta, jog atsakovė buvo informuota apie eismo įvykį ir žalos administravimo procesÄ . Atsakovės pareikÅ¡tos abejonės dėl eismo įvykio fakto nebuvimo nėra pagrįstos įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas negrÄ Å¾ina bylos nagrinėti iÅ¡ naujo, nes byloje nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir byloje pakanka įrodymų jos iÅ¡nagrinėjimui iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, siekiant užtikrinti proceso operatyvumÄ ir ekonomiÅ¡kumÄ (CPK 7 str., 8 str., 320 str.).

25. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl yra pagrindas skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinant visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ atsakovės UAB „Baltusa“ ieÅ¡kovui Biurui 1 351,49 Eur nuostolių atlyginimÄ . Kiti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės bylos nagrinėjimo dalykui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CK 6.246–6.249 str., 6.253 str.; Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str., 12 str., 17 str., 23 str., 28 str.; CPK 2 str., 7 str., 178 str., 185 str.).

26. IeÅ¡kovo pagal CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d. reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo tenkinamas, priteisiant iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas pažymi, kad pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra atsakovės atsakomybė už tai, kad ji neatlygino nuostolių geruoju, dėl to ieÅ¡kovas turėjo kreiptis į teismÄ . Per bylinėjimosi laikÄ atsakovė naudojosi ieÅ¡kovui priklausančiomis lėšomis, gavo iÅ¡ to naudos, tuo pažeisdama ieÅ¡kovo interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palÅ«kanas, kurios vertinamos, kaip minimalÅ«s ieÅ¡kovo nuostoliai (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

27. Pagal CPK 93 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

28. CPK 79 str. 1 d. nurodyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Bylinėjimosi iÅ¡laidų sÄ raÅ¡as nurodytas CPK 88 str. 1 d. Prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos:

1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra;

2) atsakovo paieškos išlaidos;

3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu;

4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu;

5) atlyginimo už kuratoriaus darbÄ iÅ¡laidos;

6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti;

7) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu;

8) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu;

9) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

29. IeÅ¡kovas už ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo pateikimÄ sumokėjo po 30 Eur žyminio mokesčio, už Italijos automobilių draudikų biuro pateiktų dokumentų vertimÄ iÅ¡ italų į lietuvių kalbÄ â€“189,05 Eur. Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys ir apeliacinis skundas yra tenkinami, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistina po 30 Eur pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtų žyminio mokesčio iÅ¡laidų atlyginimo bei 189,05 Eur iÅ¡laidų už dokumentų vertimÄ atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,38 Eur. Kadangi ieÅ¡kovo reikalavimai tenkinami visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės priteistina 8,38 Eur suma valstybės naudai (CPK 93 str., 96 str.). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., nusprendžia: Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Baltusa“ 1 351,49 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 351,49 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 219,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Baltusa“ 8,38 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų atlyginimo valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Baltusa“ 30 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai. Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėja Neringa Švedienė