5ab8ae1e-c699-48a7-97d4-34feaf7c4de2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                                    Administracinė byla Nr. I-4132-580/2015                                                                     Proceso Nr. 3-61-3-02995-2014-5                  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, dalyvaujant pareiškėjui I.

O. (I. O.),atsakovės Lietuvos valstybės atstovo VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. O. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Alytaus pataisos namų, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas I. O. praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje jam bÅ«tų skiriama ne mažiau kaip 4 kv. m atskaičius tualeto, prausyklos ir baldų užimamÄ plotÄ , bei iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 300 000 Lt (86 886 Eur) neturtinės žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.PaaiÅ¡kino, kad į teismÄ negalėjo kreiptis anksčiau, kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) nutarimai, kurie aiÅ¡kina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio taikymÄ , nėra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ .

Iki Å¡iol pareiÅ¡kėjas yra susipažinęs su jais tik iÅ¡ nuogirdų. PrancÅ«zų kalbos I. O. nemoka, todėl negalėjo suprasti, kad jo teisės pažeidžiamos. Lietuvos valstybė yra atsakinga už Konvencijos 3 straipsnio iÅ¡aiÅ¡kinimų vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ . Be to, nuo pat pirmų dienų laisvės atėmimo vietoje pareigÅ«nai grasino, kad, jeigu pareiÅ¡kėjas kreipsis į teismÄ dėl nežmoniÅ¡kų gyvenimo sÄ lygų, jam pagal suklastotus kaltinimus bus skirtos nuobaudos, bus pavesta neatlygintinai plauti pasivaikščiojimų kambarius ir sporto salę, jis nebus iÅ¡leistas lygtinai į laisvę, bus perkeltas į kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje I.

O. bus daromas psichologinis bei moralinis spaudimas, o tai buvo ir yra daroma. Tvirtino, kad LukiÅ¡kių TI-K jam buvo draudžiami ilgalaikiai pasimatymai su Å¡eimos nariais ir dėl to jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , didelę neturtinę žalÄ . Nuo 2011-11-23 iki 2013 m. spalio mėnesio pareiÅ¡kėjas neturėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus su sugyventine, todėl ji nutarė iÅ¡siskirti. Nuo 2011-11-23 I. O. neturi teisės į ilgalaikius pasimatymus su Å¡eima, sÄ moningai trukdoma Å¡eimos bei giminių apsilankymui ir taip ardoma Å¡eimos gerovė.

Trumpalaikiai pasimatymai suteikiami tik šeimos nariui ar draugui iš anksto užsiregistravus, o tai visapusiškai pažeidžia žmogaus teises. Pažymėjo, kad nuo 2011-12-23 iki 2013-03-05 buvo laikomas Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinėje (toliau – ir Klaipėdos VPK areštinė). Pareiškėjas buvo nuolat konvojuojamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Klaipėdos VPK areštinę tardyti bei į teismo posėdžius. Klaipėdos VPK areštinės kamerose Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 19 I.

O. buvo laikomas daugiau nei 5 mėnesius. Å ioje areÅ¡tinėje yra apie 40 kamerų, jos įrengtos rÅ«syje. Gyvenimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, kameros nebuvo remontuotos nuo XX a., buvo pastatytos tik dvi dviejų aukÅ¡tų lovos. Kameros yra keturvietės, o jų maksimalus plotas gali siekti apie 10 kv. m, vienam asmeniui tekdavo apie 2,5 kv. m kameros ploto, neatėmus baldų, tualeto bei prausyklos plotų. Langas atsidarydavo tik apie 25 procentus, nes iÅ¡ vidaus yra grotos. Vėdinimo nebuvo, todėl dažnai trÅ«ko oro, buvo drėgna, drėgnumas siekė apie 70 procentų, iÅ¡skalbti rÅ«bai pradėdavo pÅ«ti.

Kameros prasivėdindavo tik per langelį, esantį duryse, atneÅ¡us maisto davinį. Vidutinė temperatÅ«ra žiemÄ buvo 12–14 °C. Tualete nebuvo įrengto klozeto, tik skylė grindyse. Tualetas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, nebuvo uždaromos kabinos. IÅ¡ tualeto sklido baisus kvapas. Vanduo tualete nenusileisdavo arba nusileisdavo labai blogai. Nebuvo iÅ¡duodamas tualetinis popierius. Kameroje buvo tarakonų. Patalpos nebuvo dezinfekuojamos. Asmenys vienÄ kartÄ per dienÄ vienÄ valandÄ buvo vedami pasivaikščioti į kiemelį, kurio plotas 7 kv. m, juo vienu metu naudojosi 4 žmonės. Tvirtina, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui.

Å is komitetas Antrajame bendrajame praneÅ¡ime Nr. CPT/Inf(92)3 iÅ¡aiÅ¡kino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. EŽTT pripažino, kad to paties reikalauja ir Konvencijos 3 straipsnis. DuÅ¡e buvo galima iÅ¡simaudyti kartÄ per savaitę 15 minučių. Taip žmogui uždraudžiama laikytis higienos ir žalojama sveikata. Prausimosi priemonės (muilas) nebuvo duodamos. Pastato sienose, kanalizacijoje, stogo dangoje yra asbesto. Pastatas pastatytas prieÅ¡ maždaug 100 metų.

Langai nebuvo valomi, nebuvo jokio inventoriaus kamerai tvarkyti. Maisto energetinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 600 kcal, o pareiškėjo ūgis – 1,87 m, svoris – 100 kg. Nebuvo duodama vitaminų ir vaisių. I. O. buvo draudžiami ne tik ilgalaikiai, bet ir trumpalaikiai pasimatymai, dėl to socialinė integracija tapo daug sudėtingesnė. Nebuvo kamerų, skirtų norintiems mesti rūkyti arba nerūkantiems. Taip pat nebuvo kamerų, skirtų sergantiems tuberkulioze, infekuotiems žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ŽIV) ir tai kėlė grėsmę ne tik pareiškėjo sveikatai, bet ir gyvybei.

Pažymėjo, kad Klaipėdos VPK areÅ¡tinės direktorius atsisakė pareiÅ¡kėjui suteikti informacijÄ apie bausmės atlikimo tvarkÄ ir sÄ lygas, taip pažeisdamas jo teises bei Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 punktÄ . Nuo 2012-01-04 iki 2013-03-13 I. O. buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose Nr. 9, Nr. 26, Nr. 42 ir Nr.

59. Å ios kameros yra 8 vietų, juose buvo 4 dviaukÅ¡tės lovos. Kameros buvo nuolat užpildytos arba perpildytos. Nuo 2012-05-29 iki 2012-06-14 kamerose buvo iki 10 nuteistųjų, teko miegoti ant grindų, ant stalo. Asmenys vienÄ kartÄ per dienÄ buvo vedami pasivaikščioti į kiemelį, kurio plotas iki 8 kv. m, juo vienu metu naudojosi iki 10 žmonių. Kamerų langai buvo prastos bÅ«klės, jų pakeisti, įstaigos direktoriaus nuomone, nebuvo įmanoma. ŽiemÄ kamerose buvo Å¡alta, temperatÅ«ra siekė 11–12 °C, o vasarÄ buvo 28–32 °C, drėgna (drėgnumas sudarė apie 75 procentus), nebuvo vėdinimo.

Vienintelis vėdinimo Å¡altinis buvo langelis duryse, kuris buvo atidaromas dalinant maisto davinį. Tualete nebuvo įrengto klozeto, tik skylė grindyse, iÅ¡ kurios sklido dujų kvapas. Dezinfekcija buvo atliekama kartÄ per dvi savaites. Nebuvo sÄ lygų laikyti maistui (nebuvo Å¡aldiklio). Į duÅ¡Ä buvo galima nueiti kartÄ per savaitę, o taip žmogus negali laikytis higienos reikalavimų. Nebuvo leidžiami ilgalaikiai pasimatymai ir tai tiesiogiai griovė Å¡eimos gerovę, santykius su žmona ar sugyventine.

Å iaulių tardymo izoliatorius yra pastatytas 1911 m, pastato konstrukcijoje yra asbesto, kuris daro žalÄ sveikatai. Kalinimo sÄ lygos prieÅ¡tarauja Konvencijos 3 straipsniui. Nurodė, kad Alytaus pataisos namuose paskutinį kartÄ bausmę atliko nuo 2013-01-02 iki 2013-02-26. Pažymėjo, kad Alytaus pataisos namuose apie 70 procentų nuteistųjų yra infekuoti ŽIV ir tai kėlė didelį pavojų užsikrėsti. ŽIV infekuoti asmenys laikomi kartu su sveikais nuteistaisiais. Alytaus pataisos namuose nebuvo laikomasi EŽTT jurisprudencijoje įtvirtintų minimalaus 4 kv. m ploto, atskaičius baldų plotÄ , reikalavimų vienam asmeniui, reikalavimų.

Valstybė neužtikrino tinkamo uždaro tualeto, vėdinimo, Å¡ildymo, kaloringo maisto, higienos reikalavimų. Aplinkui gyvenamÄ sias patalpas buvo įrengti telefono ryÅ¡io blokatoriai, kurie darė žalÄ sveikatai – nuolat skaudėdavo galvÄ , pykindavo. Gyvenamosiose patalpose buvo laikoma nuo 6 iki 8 asmenų. Draugai ir giminės neturėjo teisės pareiÅ¡kėjui perduoti maisto, vaisių ir daržovių. Maiste nebuvo vitaminų, nebuvo duodama vaisių. Maisto davinių kaloringumas buvo 1 400–1 700 kcal.

DuÅ¡u vienu metu galėjo naudotis iki 50–60 asmenų. Pažymėjo, kad Alytaus pataisos namų direktorius atsisakė pareiÅ¡kėjui suteikti informacijÄ apie bausmės atlikimo tvarkÄ ir sÄ lygas, taip pažeisdamas jo teises bei Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 punktÄ . 2013-03-14 I. O. buvo uždarytas į LukiÅ¡kių TI-K dvivietę kamerÄ Nr. 223, kurios plotas 6,83 kv. m. Å ioje kameroje yra dviejų aukÅ¡tų lova, kurio matmenys 1,95 cm ir 75 cm. Kameroje yra stalas, spintelė, tualetas, prausykla. Kameroje buvo labai Å¡alta, temperatÅ«ra siekė iki 10 °C, o drėgnumas buvo apie 70 procentų.

Minėta kamera buvo rÅ«syje. Langai buvo prastos bÅ«klės, per jų tarpus pÅ«tė vėjas. Po skundų pateikimo pareiÅ¡kėjas 2013-03-21 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 88A, kurios plotas 7,64 kv. m. Joje buvo dvi dviejų aukÅ¡tų lovos, užimančios apie 4 kv. m., dar buvo tualetas, baldai prausykla. Å ioje kameroje su I. O. buvo dar 2 asmenys. Pažymėjo, kad teismo nuosprendis nubuvo įsiteisėjęs, tačiau pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kartu su už sunkius nusikaltimus įkalintais asmenimis, kurių kaltė įrodyta. 2013-03-21 pareiÅ¡kėjui papraÅ¡ius jį perkelti į kitÄ , ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimus atitinkančiÄ kamerÄ , jis buvo perkeltas į keturvietę kamerÄ Nr. 93, kurios plotas 7,94 kv. m.

Šioje kameroje buvo laikomi du asmenys, tačiau ploto, atėmus baldų, tualeto ir prausyklos plotus, neužteko net vienam. Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose Nr. 117 ir Nr. 293 nėra buvęs.Pagal kameros Nr. 93 būklę sprendė, kad ji nebuvo remontuojama mažiausiai nuo 2000 m. Kameroje esančios lovos surūdijusios, ant sienų pelėsis, medinės grindys supuvusios, iš jų išlindusios vinys. Langų rėmai taip pat supuvę, langai praleidžia iki 10 liuksų natūralios dienos šviesos.

Tualetas nėra atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, nėra vėdinimo. Per vėdinimo angas iÅ¡vedžioti elektros laidai bei televizijos antenų laidas. Trumpo sujungimo atveju, kiltų gaisras, o tai kelia grėsmę ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Tualetas yra prie kameros durų, todėl pareigÅ«nams atidarius duris, matosi asmenys, atliekantys gamtinius reikalus, jų lytiniai organai. 90 procentų atidarančių kamerų duris yra moterys. Nusiprausti leidžiama tik kartÄ per savaitę 15 minučių. Du kartus per savaitę asmenys yra vedami į treniruoklių salę, jie, intensyviai sportuodami, suprakaituoja, tačiau neturi teisės nusiprausti.

Be to, į duÅ¡Ä tyčia vedama prieÅ¡ kirpimÄ .Nėra jokių sÄ lygai maistui laikyti, nėra Å¡aldiklių, maistas genda, todėl kyla grėsmė apsinuodyti. Kameroje nebuvo stalo, todėl apie 8 mėnesius pareiÅ¡kėjas valgė sėdėdamas ant lovos. Maisto kaloringumas geriausiu atveju siekė 1 400–1 700 kcal. Pareikalavus priklausančio maisto davinio, buvo skiriamos nuobaudos. Ä® skundus nekreipiamas dėmesys. Ne darbo dienomis, kai nėra vadovų, pareiÅ¡kėjas gauna tik apie 50 procentų priklausančio maisto davinio.

Ä® pasivaikščiojimo kiemelį asmenys iÅ¡vedami kartÄ per parÄ ir tik 1 valandai bei 30 minučių, o tai prieÅ¡tarauja Konvencijos 3 straipsniui. Asmenys 80 procentų bausmės atlikimo laiko nejuda, nes tam nėra vietos. Neleidžiami ilgalaikiai pasimatymai. I. O. neturi teisės lankyti mokyklos, įstaigos parduotuvės. Jis tiesiog uždaromas kameroje. PareigÅ«nai nuolat grasina dėl skundų raÅ¡ymo. Be to, reikia pasirinkti: eiti pasivaikščioti arba į sporto salę. Nuo 2014 m. vasario pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į dvivietę 6,5 kv. m ploto kamerÄ Nr. 228, kuri yra rÅ«syje.

Atėmus baldų, tualeto ir prausyklos plotus, asmenims lieka po 1 kv. m kameros ploto. Kameros temperatÅ«ra yra apie 13 °C, drėgnumas siekia 65 procentus. Nėra vėdinimo, tualetas neatskirtas nuo kameros plotos, klozetas praleidžia vandenį. Priemonės langams valyti bei kameroms tvarkyti nėra duodamos. Tualetas nedezinfekuojamas. Jis yra tiesiai prieÅ¡ kameros duris, o tai pažeidžia orumÄ .Langas geriausiu atveju praleidžia 15–20 procentų dienos Å¡viesos. Nėra kur džiovinti iÅ¡skalbtų drabužių, jie pÅ«va ant lovos.

Draudžiama pledais uždengti lovas. Asmenys verčiami dirbti neapmokamus darbus, tvarkyti patalpas, kurias turi tvarkyti darbuotojai. RaÅ¡omi praneÅ¡imai už tai, kad asmenys užsikloja, nes jiems Å¡alta.I. O. 2012-12-28 buvo etapuojamas į LukiÅ¡kių TI-K ir Alytaus pataisos namus. Informacija apie etapavimÄ jam nebuvo suteikta, taip pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 punktÄ . Pažymėjo, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnybos mikroautobusuose telpa iki 14 asmenų. Kameros padarytos iÅ¡ organinio stiklo, jose nėra vėdinimo, Å¡ildymo, saugos diržų, langų.

Sveiki asmenų etapuojami kartu su sergančiais. PareiÅ¡kėjas taip buvo etapuojamas apie 40 kartų. Automobilių plotÄ sudaro apie 8 kv. m, o vienam asmeniui tenka apie 1 kv. m ploto kartu su sėdima vieta. Nurodė, kad iÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės į Klaipėdos apygardos bei apylinkės teismus buvo konvojuojamas be saugos diržų. Etapuojant I. O. iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K į Klaipėdos VPK areÅ¡tinę, kai kelionė trukdavo apie 10 valandų, jam buvo duodamas maisto davinys, kurį sudarė 500 ml vandens, 20 g. sÅ«rio, 100 g. duonos ir apie 50 g. deÅ¡relė.

Tai yra asmenų marinimas badu. Etapuojant į Alytaus pataisos namus, asmenys vežami tiesiog geležinėse dėžėse, kuriose yra medinis apie 30 cm pločio ir 4 metrų ilgio suolas. Kameros plotas yra apie 1 kv. m. Kartu su asmeniniais daiktais, kurių galima turėti iki 30 kg, tokioje kameroje buvo etapuojama nuo 8 iki 10 asmenų. Kelionė trukdavo daugiau nei 2 valandas. Kameroje nėra Å¡ildymo, vėdinimo, buvo sunku kvėpuoti. Žmonės su asmeniniais daiktais grÅ«dami kaip bulvių maiÅ¡ai.Pažymėjo, kad siekdamas surinkti nežmoniÅ¡kų gyvenimo sÄ lygų įrodymus, I.

O. kreipėsi į visus valstybės administravimo subjektus su praÅ¡ymais pateikti informacijÄ , tačiau laisvės atėmimo vietos pareigÅ«nai atsisakė priimti praÅ¡ymus, juos registruoti, motyvuodami tuo, kad pareiÅ¡kėjas yra kvailas. Jie taip pat atsisakė siųsti praÅ¡ymus kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams. Grasino, kad I. O. gaus nuobaudÄ , jeigu dar kartÄ skųsis dėl nežmoniÅ¡kų gyvenimo sÄ lygų arba bandys pateikti kokį nors su Å¡ia problema susijusį praÅ¡ymÄ . Tais atvejais, kai pavykdavo iÅ¡siųsti praÅ¡ymus, vieÅ¡ojo administravimo subjektai atsisakydavo pateikti informacijÄ , pateikdavo netiksliÄ arba neteisingÄ .Tvirtina, kad laisvės atėmimo vietose visÄ laisvės atėmimo laikotarpį sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ir pažeidė Konvencijos 3 straipsnį.

Ilgametė EŽTT jurisprudencija nustato, kad minimalus vidutinis gyvenamasis plotas vienam suimtajam arba nuteistajam turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 4 kv. m. Valstybė turi užtikrinti tinkamÄ ir uždarÄ tualetÄ , vėdinimÄ , Å¡ildymÄ , kaloringÄ maistÄ , tinkamÄ konvojavimÄ bei kitas sÄ lygas. Prie Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prisideda ir tai, kad laisvės atėmimo vietų pareigÅ«nai nėra reguliariai tikrinami dėl sadistinio asmenybės sutrikimo. IÅ¡ pareigÅ«nų elgesio su pareiÅ¡kėju akivaizdu, kad daugeliui iÅ¡ jų yra sadistinis asmenybės sutrikimas, o didelė pareigÅ«nų dalis serga sadizmu.

Jungtinių Amerikos Valstijų jurisprudencijoje sadistinis asmenybės sutrikimas vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė nustatant asmeninę pareigÅ«no atsakomybę, bet kaip sunkinanti aplinkybė nustatant valstybės kaltę dėl atlyginamos neturtinės žalos dydį. NežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos, žeminančios elementarų žmogaus orumÄ , sukėlė I. O. didelius dvasinius skausmus, depresijÄ , sužalojo jo sveikatÄ , todėl pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnį turi bÅ«ti atlyginta neturtinė žala.

Pabrėžė, kad Lietuvos teismai dažnai priteisia mažesnį neturtinės žalos atlyginimÄ nei EŽTT, motyvuodami tuo, kad Lietuvoje yra žema minimali mėnesinė alga. Mano, kad toks argumentavimas yra diskriminacinis ir pažeidžia ne tik tautinės lygybės principÄ , bet ir mažesnes bei didesnes pajamas gaunančių asmenų lygybės principÄ . Tokia diskriminacija yra nesuderinama su Konvencijos 14 straipsniu. Pagal Europos socialinės chartijos 4 straipsnio 1 dalį, iÅ¡aiÅ¡kintÄ Europos socialinių teisių komiteto jurisprudencijoje, minimali mėnesinė alga, atskaičiavus mokesčius, Lietuvoje Å¡iuo metu sudaro 60 procentų vidutinės mėnesinės algos, atskaičius mokesčius.

Å iuo metu Lietuvos valstybės nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis yra neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos valstybė nuolat pažeidinėja KonvencijÄ , bÅ«tų neteisinga, priteisiant neturtinę žalÄ , vadovautis tais pačiais koeficientais iÅ¡ EŽTT jurisprudencijos kaip bylose prieÅ¡ kitas Europos valstybes. Lietuvai turi bÅ«ti taikomas pakankamo atgrasinamojo poveikio principas. Pažymėjo, kad jo sveikatai buvo padaryta didelė ir nepataisoma žala. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Pažymėjo, kad tik 2013-03-13 gyvenamoje kameroje, į kuriÄ buvo uždarytas pareiÅ¡kėjas, vakare buvo 3 asmenys ir tai neatitiko nustatytų reikalavimų, o nuo 2013-03-14 iki 2014-05-05 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti tardymo izoliatorių, kalėjimÄ ir areÅ¡tinę. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 625, o didžiausias areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius neturi virÅ¡yti 29.

Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias LukiÅ¡kių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima virÅ¡yti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1 000 asmenų. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti Å«kio darbus.

Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie laikomi po vienÄ (tik retais atvejais jų pačių praÅ¡ymu jie gali bÅ«ti laikomi po 2 asmenis). LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius visÄ laikÄ pristatomas į kameras, iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus resursus ir iÅ¡ valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontÄ .

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pažymėjo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.Suimtieji ir nuteistieji LukiÅ¡kių TI-K maitinami vadovaujantis Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo iÅ¡laidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis mitybos normomis.

Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Minėti teisės aktai numato nedirbančiam vyrui per parÄ mitybos normos energinę vertę (kcal) ne mažiau kaip 2 298. 2013-12-19 atlikus maisto laboratorinius tyrimus, nustatyta nedirbančių vyrų 2013-12-18 paros maisto davinio energinę vertę sudaro 2 856 kcal.

LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2010-03-04 įsakymu Nr. 1-38 buvo patvirtintas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų įsigijimo tvarkos apraÅ¡as, kuris nustato įstaigoje laikomų asmenų maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų įsigijimo tvarkÄ . Pagal šį apraÅ¡Ä , LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose korpusuose įrengtos dėžutės su užraÅ¡u „Parduotuvė“, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų įmesti savo raÅ¡ytinius praÅ¡ymus, norėdami įsigyti bÅ«tiniausių reikmenų bei maisto produktų, iÅ¡vardintų pakabintame sÄ raÅ¡e. Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus jaunesnieji pareigÅ«nai patikrina, ar praÅ¡ymus pateikę asmenys turi teisę įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų bei praÅ¡ymus perduoda Buhalterinės apskaitos skyriui patikrinti suimtųjų (nuteistųjų) asmenų, pateikusių praÅ¡ymus, asmeninėse sÄ skaitose turimÄ pinigų sumÄ .

Apsaugos ir priežiÅ«ros jaunesnieji pareigÅ«nai perduoda patikrintus suimtųjų (nuteistųjų) praÅ¡ymus parduotuvei, kurios darbuotojai pagal suimtųjų (nuteistųjų) praÅ¡ymus komplektuoja užsakymus. Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus jaunesnieji pareigÅ«nai kontroliuoja kompleksuotų užsakymų pristatymÄ iÅ¡ parduotuvės į gyvenamÄ sias patalpas, bei užkardo draudžiamų suimtiesiems (nuteistiesiems) turėti daiktų patekimÄ Ä¯ jas. Patikrinus anketinius duomenis, užsakymai suimtiesiems (nuteistiesiems) įteikiami pasiraÅ¡ytinai.

Ä®staiga pareiÅ¡kėjo skundų dėl apsipirkimų LukiÅ¡kių TI-K nebuvo gavusi.Pažymėjo, kad trumpalaikiai pasimatymai organizuojami remiantis teisės aktais. LukiÅ¡kių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) IV skyriuje, kuriame kalbama apie pasimatymų patalpų įrengimÄ , yra numatyta tik trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpų įrengimas.

Ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nėra nustatyta ir teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės). Asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areÅ¡tu, turi ne vėliau kaip prieÅ¡ 15 dienų suderinti pasimatymo datÄ , laikÄ , trukmę, užsiregistruoti LukiÅ¡kių TI-K pasimatymo biure telefonu, paÅ¡tu, raÅ¡tu arba tiesiogiai atvykus. Asmenys, norintys atvykti pasimatyti arba asmenys, kurie yra laikomi LukiÅ¡kių TI-K, pasimatymui gali registruotis ne ilgesniam nei 15 dienų laikotarpiui.

Minėtu laikotarpiu galima registruotis tik vienam pasimatymui. Asmenys kitam pasimatymui registruojami tik iÅ¡naudoję ankstesnį pasimatymÄ , kuriam buvo užsiregistravę. Asmenys, kurie atvyko ir nori pasimatyti tÄ pačiÄ dienÄ , gali gauti pasimatymÄ , jeigu yra laisvų vietų. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K neturi teisinio pagrindo savavaliÅ¡kai keisti Bausmių vykdymo kodekso, teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) ar kitų teisės aktų.

Remdamasis Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 dalimi, atsakovo atstovas tvirtino, kad yra tiksliai apibrėžta darbų, darbų, kuriuos nuteistieji privalo atlikti nemokamai, pobÅ«dį, tai pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo darbai bei nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbai. Å iuose darbuose dalyvaujama pagal pataisos įstaigos administracijos sudarytÄ grafikÄ . Tai specialaus pasirengimo nereikalaujantys darbai, kurie skirti prižiÅ«rėti bei gerinti nuteistųjų buities ir kultÅ«ros sÄ lygas.

LukiÅ¡kių TI-K netaiko specialių priverstinių priemonių ir neverčia nuteistųjų atlikti darbus, kurie negali bÅ«ti jiems taikomi.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Å iaulių tardymo izoliatorius prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 punkte įtvirtinta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl preziumuojama, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.PareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ etapuotas 2012-01-04 ir įstaigoje periodiÅ¡kai laikytas iki 2013-03-13. Å iaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 9 I. O. buvo laikomas nuo 2012-01-04 iki 2012-10-01 su dar 1–9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 1,62 kv. m. iki 8,31 kv. m ploto, kameroje Nr. 59 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2012-10-01 iki 2012-12-28 ir nuo 2013-03-05 iki 2013-03-08 vienas ar dar su 1–6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,32 kv. m iki 16,26 kv. m ploto, kameroje Nr. 26 jis buvo laikomas nuo 2013-01-23 iki 2013-01-25 vienas ar dar su 1–2 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 5,65 kv. m iki 16,69 kv. m ploto, o kameroje Nr. 42 I.

O. buvo laikomas nuo 2013-03-08 iki 2013-03-13 su dar 6–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,85 kv. m iki 3,26 kv. m kameros ploto. Kamerose esančių asmenų skaičius nėra pastovus, tam tikrais atvejais pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas, o kartais norma buvo virÅ¡ijama. I. O. Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas 283 dienas. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. Pažymėjo, kad Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas 1911 m., laikantis tuo metu galiojusių reikalavimų ir yra perpildytas.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatų kompleksas yra įtrauktas KultÅ«ros vertybių registrÄ bei saugomų objektų sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybių padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomÄ vėdinimo sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ ). Å iaulių tardymo izoliatorius pripažintas saugotinu vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui, todėl vadovaujantis Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo 19 straipsniu, vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingÄ sias savybes sumenkinantys statybos darbai.

Lietuvos higienos norma HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimai netaikytini.Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 9 2012-04-11 ir 2012-06-25 buvo atlikti Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimai. Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad kameroje Nr. 9 reikalingas paprastais remontas.

Dirbtinė apšvieta ir santykinė oro drėgmę atitinka nustatytus higienos normos reikalavimus, tačiau užfiksuoti nežymūs natūralaus apšvietimo, dirbtinės naktinės apšvietos, oro temperatūros ir oro judėjimo greičio pažeidimai. Iš 2012-07-02 patikrinimo akto Nr. EP-237 matyti, kad kameroje remontas dar neatliktas, tačiau oro temperatūros pažeidimas nenustatytas. Pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rÅ«pintis Å¡vara ir tvarka patalpoje. Kamerų bÅ«klė priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtÄ blogina patalpų bÅ«klę. Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, kad įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su laikymo sÄ lygomis kamerose.Å iaulių tardymo izoliatorius neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

Pažymėjo, kad tiek mikroklimato, tiek apšvietos parametrams būdingas momentiškumas. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nei Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio.

PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje kalėjo su 1–9 asmenimis, tai ir pasivaikščioti buvo vedamas su dar 5 asmenimis. Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. DuÅ¡ai įrengti pagal galiojančius reikalavimus. Gyvenamosiose kamerose klozetai yra įrengti, o pareiÅ¡kėjo įvardijamas tariamas trÅ«kumas nebuvo užfiksuotas patikrinimų metu. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimai netaikomi, nes tokio pobÅ«džio įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2014-06-19 pažymoje Nr. 62/08-138 nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus korpuse gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimais. Kamerose yra teisės aktuose nurodytas inventorius. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punktas reglamentuoja, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rÅ«pintis Å¡vara ir tvarka patalpoje. Teisės aktuose nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti valymo inventoriaus komplektas (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėmis ir kibiras). Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo, Å iaulių tardymo izoliatorius neturi galimybės visas gyvenamÄ sias kameras aprÅ«pinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) papraÅ¡ius, į kiekvienÄ kamerÄ iÅ¡duodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus juo, jis gražinamas atsakingiems pareigÅ«nams.Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį bÅ«tina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymÄ (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.).

Esant reikalui, laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiÅ«ra (valymas, dezinsekcijÄ , dezinfekcija, deratizacija) iki 2012 m. Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir jų nustatytais reikalavimais bei medicinos normomis.

Vadovaujantis direktoriaus 2011-12-30 patvirtintu grafiku Nr. 20/01-2719 „Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos grafikas 2012–2013 m.“, atliekama kamerų dezinsekcijÄ , dezinfekcija ir deratizacija. I. O. jokių skundų dėl netinkamos dezinfekcijos vykdymo ir neÅ¡varaus tualeto įstaigos direktoriui nebuvo pateikęs. IÅ¡ Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2012-07-09 patikrinimo akto Nr. EP-254 matyti, kad suimtiesiems apgyvendinimo patalpoms valyti iÅ¡duodama kalcinuota soda. Kamerose valymo inventorius nelaikomas.

Kasdieninį patalpų valymÄ dezinfekcinėmis priemonėmis atlieka įstaigos darbuotoja – dezinfektorė. Apgyvendinimo patalpų dezinfekcijai naudojamas „Sokrena“ 1 procento dezinfekcinis tirpalas. Tirpalai gaminami kasdien. Darbuotoja turi saugos duomenų lapus ir naudojimo instrukcijas. Objekto kasdieninio valymo kontrolės žurnale pažymima apie patalpų valymÄ . Ä®staigoje atliekamas profilaktinis aplinkos nukenksminimas, mechaninis ir cheminis apdorojimas, vedamas dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos žurnalas, deratizacija atliekama mechaniniu bÅ«du.

Å iaulių tardymo izoliatorius tvirtino, kad ilgalaikių pasimatymų suteikimas pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktus nuteistiesiems priskirtiniems asmenims tardymo izoliatoriuose nėra nustatytas. Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006-01-11 priimtų Europos kalinimo įstaigų taisyklių 22.4 punktÄ , kaliniams turi bÅ«ti užtikrinta teisė bendrauti su giminėmis ir kitais asmenimis, tačiau bendravimas ir pasimatymai gali bÅ«ti apribojami, jei to reikia tinkamai įstaigos tvarkai, saugumui ir apsaugai palaikyti.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014-01-14 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad patikrinimo dienos maisto raciono bendras kilokolorijų kiekis buvo nepakankamas (bendra paros davinio praktinė energinė vertė 1 844 kcal). Iš UAB „Pontem“ 2014-03-06 rašto Nr. 05-09-94 „Dėl patikrinimų metu nustatytų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ matyti, kad mėginių paėmimo vietoje buvo atliktas neplaninis auditas ir atlikti papildomi cheminiai tyrimai gaminamo maisto energetinei vertei ištirti.

Tyrimų rezultatai buvo atitinantys nustatytas ribas. Neatitikimai gali bÅ«ti vienetiniai arba kilę dėl maisto produktų tiekėjų produkcijos, tiekiamos maisto gamintojui, neatitikimo deklaruojamai kokybei. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2014-02-27 atlikto patikrinimo metu cheminiam iÅ¡tyrimui buvo paimtas laisvės atėmimo vietose laikomiems nedirbantiems vyrams skirto paros maisto racionas. Nustatyta, kad patikrinimo dienos maisto raciono bendra energetinė vertė atitinka patvirtintÄ normÄ . I. O. tokių duomenų apie netinkamÄ maitinimÄ nepateikė.

I. O. nenurodė jokių žalÄ sÄ lygojančių veiksnių, nepateikė neturtinės žalos įrodymų. LakoniÅ¡kai dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ lemti galinčios aplinkybės apie įstaigos patalpų bÅ«klę savaime neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima sieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu.

Å iaulių tardymo izoliatorius prašė nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . PaaiÅ¡kino, kad I. O. laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose atliko nuo 2001-03-20 iki 2004-04-16, nuo 2006-05-09 iki 2006-10-26, nuo 2008-02-05 iki 2011-08-25 ir nuo 2013-01-02 iki 2013-02-26.

Visais bausmės atlikimo laikotarpiais pareiÅ¡kėjas gyveno 8 ir 9 lokalinių sektorių 2, 9, 17 ar 18 bÅ«riuose. Visos miegamosios patalpos buvo bendrabučio tipo, nerakinamos net naktį. Taigi, I. O. dienotvarkėje nustatytu laiku turėjo judėjimo laisvę po visÄ teritorijÄ . BÅ«rių, kuriuose gyveno nuteistasis, gyvenamosios patalpos yra geros bÅ«klės, naujai įrengtos 2003 m. Lovos vieno aukÅ¡to, gyvenamuosiuose kambariuose yra po 8 lovas, kurios ne visada užimtos, nes nuteistieji iÅ¡vyksta etapais, bÅ«na trumpalaikiuose ar ilgalaikiuose pasimatymuose, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos intensyvaus stebėjimo izoliatoriuje.

Kiekvienam nuteistajam užtikrinamas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11 punkte nustatytas minimalus 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotas. Teisės aktai nenustato, kad baldų užimami plotai būtų išskaičiuojami iš bendrojo patalpos gyvenamojo ploto, Lietuvos higienos norma HN 76:2010 to taip pat nereglamentuoja, tai reglamentavo anksčiau galiojusi sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“.Tualetai yra įrengti atskirai nuo gyvenamųjų patalpų, juose įrengta ištraukiamoji ventiliacija.

Tualetai įrengti su mÅ«rinėmis pertvaromis bei užsklandomis, užtikrinančiomis privatumÄ . Didžiausias leidžiamas laikyti nuteistųjų skaičius Alytaus pataisos namuose yra 1 460, Å¡is skaičius niekada nevirÅ¡ijamas. ŽIV infekuotų asmenų Alytaus pataisos namuose bÅ«na iki 300, taigi apie 20 procentų visų nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Å altuoju metų laikotarpiu gyvenamosios patalpos yra Å¡ildomos, jų temperatÅ«ra nebÅ«na žemesnė nei nustato Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktas.

Maistas, gaminamas pataisos namų valgykloje, yra kaloringas ir įvairus. Kalorijų kiekis nebūna mažesnis nei nustatyta Vyriausybės 2002-01-09 nutarime Nr.

14. Nedirbantiems asmenims maisto energetinė vertė nebÅ«na mažesnė nei 2 298 kcal. Asmenims, atvykstantiems į ilgalaikius pasimatymus su nuteistaisiais, nėra draudžiama atsineÅ¡ti skanų ir kaloringÄ maistÄ .Mobiliojo ryÅ¡io blokavimo įranga atitinka teisės aktų numatytus reikalavimus. 8-ojo lokalinio sektoriaus duÅ¡o diena yra ketvirtadienis, 9-ojo – trečiadienis. Vienam nuteistajam buvimo duÅ¡e laikas neribojamas. DuÅ¡o dienÄ duÅ¡u naudotis savo nuožiÅ«ra galima nuo 8.00 val. iki 16.00 val.

Yra 5 duÅ¡o sieteliai, vienu metu jais naudojasi iki 5 asmenų, tačiau naudojimosi duÅ¡u laikas ilgas.Mano, kad I. O. skundas yra paremtas tik asmeniniais samprotavimais. Atlikdamas bausmę, pareiÅ¡kėjas į Alytaus pataisos namų administracijÄ dėl gyvenimo sÄ lygų ar sveikatos pablogėjimo nesikreipė. I. O. nebuvo laikomas blogesnėmis sÄ lygomis nei kiti nuteistieji. Byloje nėra objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl Alytaus pataisos namų administracijos veiksmų ar kad bÅ«tų siekta sÄ moningai pabloginti jo laikymo sÄ lygas, nežmoniÅ¡kai su juo elgtasi.I.

O. jokių įrodymų nepateikia, nedetalizuoja aplinkybių. Alytaus pataisos namų pareigÅ«nų neteisėti veiksmai neįrodyti. BÅ«tina įrodyti, kokios Alytaus pataisos namų veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos. PareiÅ¡kėjas nurodo deklaratyvias bei patariamÄ sias EŽTT ir Konvencijos nuostatas, kurios neprivalomos Europos sÄ jungos narėms, kadangi kiekviena valstybė turi savo įstatymus ir negali bÅ«ti taikomos konkrečiai valstybei, Europos sÄ jungos narei.Alytaus pataisos namai 2015-01-02 pateikė praÅ¡ymÄ reikalavimams dėl galimai padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų senaties terminÄ (t. 2, b. l. 146).Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad asmenys Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje yra laikomi vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-357 patvirtinta Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, kurios 23 punkte yra nustatyti į policijos areÅ¡tinę uždarytų asmenų paskirstymo reikalavimai.

Kiekvienoje Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje esančioje kameroje yra įrengti ir atitverti tualetai bei prausyklos, yra galiojantys Lietuvos policijos generalinio komisaro leidimai eksploatuoti visas areÅ¡tinės kameras. I. O., bÅ«damas Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje, nusiskundimų ar pageidavimų dėl laikymo sÄ lygų nepateikė. Pažymėjo, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2 (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

PareiÅ¡kėjas Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės kamerose nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2011-12-22 iki 2013-03-05 iÅ¡ viso buvo laikomas 104 dienas, o pažeidžiant minimalų areÅ¡tinės kamerų plotÄ vienam asmeniui, buvo laikomas tik 14 dienų. Minimalaus ploto vienam asmeniui pažeidimai buvo labai nedideli, t. y. vienÄ dienÄ vienam asmeniui teko 3,25 kv. m ir 13 dienų – 3,54 kv. kameros ploto. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų kilusios neigiamos pasekmės, bei kad jis bÅ«tų laikomas areÅ¡tinėje blogesnėse sÄ lygose nei kiti sulaikyti asmenys.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos neturi duomenų apie I. O. konvojavimÄ 2012-12-21, 2013-01-13, 2013-01-17, 2013-01-20 ir 2013-01-31, o kitomis nurodytomis datomis pareiÅ¡kėjas buvo konvojuotas „Volkswagen“ markės specialiaisiais automobiliais. „Volkswagen Crafter“ yra vienaukščiai mažieji autobusai pritaikyti kaliniams vežti. Vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukcijÄ reikalavimų 8, 8.2, 15, 15.5 ir 15.6.3 punktais, transporto priemonės registracijos liudijime paskirtis žymima kodu M2-CWK.

Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai. Tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimais su paskirties nurodymu bei kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Šie dokumentai išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės).

Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengtas tualetas ar saugos diržai kiekvienam konvojuojam asmeniui. Pagal saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Nurodė, kad specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus dirbtinės šviesos ir vėdinimo efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, atlikusi patikrinimus, nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama asmenims konvojuoti. Vadovaudamasi Konvojavimo taisyklių 109 punktu, Viešojo saugumo tarnyba prie užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, skiriamos papildomos transporto priemonės. Pažymėjo, kad konvojuojant I.

O., konvojuojamų asmenų skaičius neviršijo automobiliuose įrengtų sėdimų vietų skaičiaus, o dažnai būdavo žymiai mažesnis negu maksimaliai leistinas. Nurodė, kad Viešojo saugumo tarnyba neaprūpina konvojuojamųjų maisto daviniu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 98.5 punktu, konvojuoti nepriimami konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu jų lydėjimas iki paskirties punkto ir atgal truks ilgiau nei 6 valandas. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu.

Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, konvojaus virÅ¡ininkas apie tai daro įraÅ¡us konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje. Pateiktuose žiniaraščiuose nėra užfiksuota I. O. skundų ar praÅ¡ymų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Atkreipė dėmesį, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnyba konvojuojamųjų į teismo posėdžius nekonvojuoja. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Atsakovo atstovų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Alytaus pataisos namų ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ administracinės bylos proceso Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai (t. 2, b. l. 134). Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo atstovų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Alytaus pataisos namų ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, Å iaulių tardymo izoliatoriuje, Alytaus pataisos namuose ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinėje bei VieÅ¡ojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos neužtikrinant tinkamų konvojavimo sÄ lygų, atlyginimo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje I. O. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius LukiÅ¡kių TI-K, Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Alytaus pataisos namų, Klaipėdos apskrities VPK ir VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad dėl kamerų ploto trÅ«kumų, kitų kalinimo bei konvojavimo sÄ lygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ vertina 300 000 Lt (86 886 Eur).

Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmųNuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Taigi, I. O. reikalavimas perkelti jį į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje vienam asmeniui bÅ«tų skiriama ne mažiau kaip 4 kv. m atskaičius tualeto, sanitarinio prausyklos ir baldų užimamÄ plotÄ , atmestinas kaip nepagrįstas.

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiÅ¡kėjÄ LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 111, kurios plotas 7,45 kv. m, 2013-03-13 vakare, buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai. I. O. ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 419 dienų (buvimas LukiÅ¡kių TI-K kamerose pusę dienos skaičiuotas kaip visa diena, praleista Å¡ioje įkalinimo įstaigoje, atskirai neiÅ¡skiriant, kad pavyzdžiui pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko vakare).

IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiÅ¡kėjo teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, I. O. buvo laikomas 418 dienų. Taigi, pareiÅ¡kėjui kalint LukiÅ¡kių TI-K, tik 1 vakarÄ nebuvo skirta pakankamai ploto – buvo skiriama 2,48 kv. m kameros ploto, t. y. 1,12 kv. m arba 31 procentu mažiau nei priklauso pagal teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas tokiomis sÄ lygomis buvo laikomas tik 1 vakarÄ , toks kalinimas negali bÅ«ti laikomas sukėlusi pareiÅ¡kėjui didžiulę žalÄ .PareiÅ¡kėjas nurodė, kad tualetas nėra atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, nėra vėdinimo.

Be to, jis yra prie kameros durų, todėl jas atidarius, matomi gamtinius reikalus atliekantys asmenys. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Jis turi turėti ir atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas nurodė, kad nėra galimybių sanitarinį mazgÄ visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusios kameros dalies. Pažymėjo, kad sanitarinio mazgo patalpa yra atitverta ne žemesne nei 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Teismo nuomone, tualetÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas.

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad kameros Nr. 223 ir Nr. 228 yra įrengtos rÅ«syje. Å iose kamerose buvo Å¡alta ir drėgna, nėra vėdinimo. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 20 punktÄ , naujai statomose laisvės atėmimo vietose gyvenamÄ sias patalpas draudžiama įrengti rÅ«siuose ir cokoliniuose aukÅ¡tuose. Tos pačios higienos normos 2 punkte įtvirtinta, kad ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į Å¡ias teisės akto nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju Lietuvos higienos normos HN 76:2010 20 punktas neturi bÅ«ti taikomas. IÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-02 patikrinimo akto Nr. 13(13.3.)-13.16.-783 matyti, kad 2013 m. vasarÄ LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 223 oro temperatÅ«ra buvo 27,1?C, o santykinė oro drėgmė sudarė 60,2 procento (t. 1, b. l. 73–74). 2014 m. balandžio mėnesį santykinė oro drėgmė LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 228 sudarė 48,3 procento (t. 1, b. l. 80–83).

Å ie rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kad laisvės atėmimo vietų oro drėgmė Å¡iltuoju laikotarpiu turi bÅ«ti 35–65 procentų, o Å¡altuoju – 35–60 procentų; tiek Å¡iltuoju, tiek Å¡altuoju metais oro temperatÅ«ra patalpose turi bÅ«ti ne žemesnė nei 18?C, o Å¡iltuoju metų periodu ji neturi virÅ¡yti 28?C. Duomenų apie kitų kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas I. O., oro temperatÅ«rÄ ir santykinę oro drėgmę nėra pateikta.

LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyrius 2014-06-17 pažymoje Nr. 24-3834 nurodė, kad visos kameros vėdinamos natÅ«raliai per langÄ (t. 1, b. l. 71). Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu tikrintose LukiÅ¡kių TI-K kameros buvo vėdinamos natÅ«raliai per atidaromus langus (t. 1, b. l. 73–74, 75–76), nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimo, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

IÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl pelėsio buvimo LukiÅ¡kių TI-K kamerose taip pat nepasitvirtino. ApÅ¡vietimo pažeidimų LukiÅ¡kių TI-K kamerose nenustatyta (t. 1, b. l. 73–74, 75–76, 77–79). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-25 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-866 pažymėta, kad patalpų valymui, sanitarinių įrenginių dezinfekcijai naudojama kalcinuota soda, kuri skiriama kiekvienai kamerai, duomenys apie kalcinuotos sodos iÅ¡davimÄ registruojami žurnale, o patikrintose kamerose buvo valymui skirtas inventorius (t. 1, b. l. 75–76).

Kitų duomenų nėra pateikta, todėl darytina iÅ¡vada, kad I. O. teiginiai, kad nėra duodamos priemonės langams bei kameroms tvarkyti, atmestinas kaip nepagrįstas. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę bei apatinius rÅ«bus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.

Taigi, teisės pareiÅ¡kėjui kartÄ per savaitę praustis duÅ¡e pažeidimas nebuvo nustatytas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 3 skyriuje, reglamentuojančiame tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ , nėra nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti buitiniai prietaisai maistui Å¡altai laikyti. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas.

Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 8, 9 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

Pagal jas, nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose energetinė maisto vertė turi sudaryti 2 298 kcal. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad dienos patiekalų energetinė vertė 2013-12-19 buvo 2 856 kcal (t. 1, b. l. 72), taigi atitiko teisės aktų reikalavimus. Kitų duomenų nėra pateikta. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog o pareiškėjo teiginiai, kad jo maisto energetinė vertė buvo nuo 1 400 iki 1 700 kcal, atmestini kaip nepagrįsti.

Nors I. O. nurodė, kad pareikalavus priklausančio maisto davinio, skiriamos nuobaudos, tačiau Å¡io teiginio nepagrindė: jis nenurodė, kada ir kam konkrečiai dėl to buvo skirta nuobauda. PareiÅ¡kėjas taip pat nenurodė, į kokius jo konkrečius skundus ir kokie pareigÅ«nai nekreipė dėmesio arba dėl jų raÅ¡ymo grasino. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio, reglamentuojančio suimtųjų teisę pasivaikščioti gryname ore, 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ . Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. IÅ¡ byloje esančio LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkės, patvirtintos LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012-09-22 įsakymu Nr. 1-109, matyti, kad iÅ¡vedimas pasivaikščioti vykdomas nuo 6.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.30 val. iki 17.30 val. bei nuo 18.30 iki 19.30 (t. 1, b. l. 26).

Taigi, leidžiant I. O. kasdien pasivaikščioti gryname ore vienÄ pusantros valandos, nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. I. O. taip pat nurodė, kad jam buvo draudžiami ilgalaikiai pasimatymai. Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis yra specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė, kuri įgyvendinama Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka. Suteikiamų pasimatymų skaičius priklauso nuo laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos rÅ«Å¡ies, taip pat grupės, kuriai priskirtas nuteistasis (paprastoji, lengvoji, drausmės).

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį nuteistaisiais, atliekančiais areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, laikomi: nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, perkelti iki penkiolikos parų į tardymo izoliatorius iÅ¡ areÅ¡tinių ar pataisos įstaigų ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylÄ teisiamajame posėdyje, nutartimi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme (1 punktas), 2) nuteistieji, kurie perduoti į Lietuvos RespublikÄ toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki Å¡ių nuteistųjų pasiuntimo į areÅ¡tines ar pataisos įstaigas (2 punktas), 3) nuteistieji, kurie perduodami į jų pilietybės valstybę toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki Å¡ių nuteistųjų perdavimo jų pilietybės valstybei (3 punktas); nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti Å«kio darbus (4 punktas).

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte nustatyta, kad pasimatymai tardymo izoliatoriuose vyksta be fizinio kontakto. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ilgalaikių pasimatymų suteikimas pareiÅ¡kėjui nepriklausė. Teismo nuomone, ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas tardymo izoliatoriuje laikytinas proporcinga teisės į privatų gyvenimÄ ribojimo priemone, atsižvelgiant į asmens buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikÄ , taigi, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ilgalaikių pasimatymų neskyrimÄ lėmė neteisėti pareigÅ«nų veiksmai.Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokant už darbÄ , nuteistieji gali bÅ«ti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbus.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dienÄ . I. O. neįrodė, kad versdamas tvarkyti patalpas, LukiÅ¡kių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus. IÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigÅ«nai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto, bei tualeto tinkamo neatskyrimo, tačiau Å¡is pažeidimas įvertintas kaip mažareikÅ¡mis, kuriuo padaryta žala kompensuojama jo pripažinimu.

Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmųKalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktų duomenų matyti, kad šioje įstaigoje pareiškėjas periodiškai buvo laikomas nuo 2012-01-04 iki 2013-03-13 (t. 1, b. l. 108).

Laikant I. O. Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose nuo 2012-05-04 iki 2012-05-14, nuo 2012-05-29 iki 2012-06-14, nuo 2012-09-21 iki 2012-10-01 ir nuo 2013-03-05 iki 2013-03-13 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai. Å ie reikalavimai laikant pareiÅ¡kėjÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose nuo 2012-01-04 iki 2012-01-10, nuo 2012-01-19 iki 2012-02-06, nuo 2012-02-15 iki 2012-04-11, nuo 2012-04-25 iki 2012-04-26, nuo 2012-06-19 iki 2012-07-04, nuo 2012-07-10 iki 2012-08-29, nuo 2012-08-31 iki 2012-09-13, nuo 2012-10-17 iki 2012-11-15, nuo 2012-11-20 iki 2012-12-20 ir nuo 2012-12-21 iki 2012-12-28 buvo pažeisti iÅ¡ dalies, kadangi nėra nurodyta, kiek asmenų konkrečiu laikotarpiu buvo laikoma tam tikroje kameroje, mažesnis laikomų asmenų skaičius atitinka reikalavimus.

Atsakovo atstovui nepateikus tikslesnių duomenų, darytina išvada, kad ir visais šiais laikotarpiais I. O. nebuvo skiriama pakankamai ploto. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas 296 dienas. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, I. O. buvo laikomas tik 13 dienų, taigi, pareiškėjui kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje ginčo laikotarpiu, 283 dienas nebuvo skirta pakankamai ploto, iš kurių 48 dienas ploto neatitikimas konstatuotas neginčijamai, o likusias 235 dienas ploto dydis buvo nepastovus.

Atsakovas pagrįstai atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-09 sprendime administracinėje byloje Nr. A146-1527-12 nurodytÄ motyvÄ , kad kalinamųjų skaičiaus kaita turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Taigi už šį laikÄ pareiÅ¡kėjui priteisiama mažesnė kompensacija.Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugiÄ aplinkÄ , pažeidimÄ , nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprÅ«pinimas, trumpėja maudymosi duÅ¡e galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas.

Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ Asmenų laikymo areÅ¡tinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Å io komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymÄ , laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sÄ lygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2014-06-19 pažymos Nr. 62/08-138 matyti, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga. Unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema (t. 1, b. l. 109–110). Teismo nuomone, aptartas sanitarinio mazgo atskyrimas ir įrengimas nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas.

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose žiemÄ buvo Å¡altÄ , o vasarÄ karÅ¡ta, buvo drėgna, nebuvo vėdinimo. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2012-04-19 patikrinimo akte Nr._EP-105 pažymėta, kad apgyvendinimo kameroje Nr. 9 sienos nelygios, iÅ¡daužytos, lubų dažai atsilupę, durys į sanitarinį mazgÄ sulaužytos, kameroje reikalingas paprastasis remontas. Oro temperatÅ«ra Å¡ioje kameroje 2012-04-11 buvo 17,2 ?C, neapibrėžtis 0,18 ?C, o santykinė oro drėgmė – 36,6 procento, neatitikimas 0,98 procento (t. 1, b. l. 124–131).

Buvo nustatytas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimų, kad tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metais oro temperatūra patalpose turi būti ne žemesnė nei 18 ?C, pažeidimas, kameros santykinė oro drėgmė atitiko teisės aktų reikalavimus. Dezinfekcijos pažeidimų nebuvo nustatyta. Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2012-07-02 patikrinimo akto Nr._EP-237 matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus apgyvendinimo kameroje Nr. 9 2012-06-25 oro temperatūra buvo 19,8 ?C ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kad tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metais oro temperatūra patalpose turi būti ne žemesnė nei 18 ?C, o šiltuoju metų periodu ji neturi viršyti 28 ?C (t. 1, b. l. 132–135).

Kitų duomenų apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas I. O., temperatÅ«rÄ bei santykinę oro drėgmę ginčui aktualiu laikotarpiu nėra pateikta.Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2012-07-09 patikrinimo akte Nr._EP-254 pažymėta, kad įstaigoje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus natÅ«ralios traukos kanalai (t. 1, b. l. 136–141). Å iaulių tardymo izoliatorius 2014-06-19 pažymoje Nr. 62/08-138 nurodė, kad nėra galimybės įrengti papildomÄ vėdinimo sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį (t. 1, b. l. 109–110).

Taigi, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimo, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, pažeidimo nenustatyta. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė (t. 1, b. l. 111).

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 21 punkte nustatyta, kad tam, jog suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu.

Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema.Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2012-07-09 patikrinimo akte Nr._EP-254 pateiktos informacijos matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant pastato stogo, ketvirtame aukšte, yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis.

Pasivaikščiojimo kiemai valomi periodiÅ¡kai, drėkinami pagal poreikį. Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, taip pat yra žymos apie jų valymÄ . Sergantiems tuberkulioze asmenims paskirtas atskiras pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 11. (t. 1, b. l. 136–141). Pasivaikščiojimų kiemelių dydžio teisės aktai nereglamentuoja. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktÄ , pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-06-18 pažymos Nr. 69/06-2527 (t. 1, b. l. 108) matyti, kad pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laiko dalį kalėjo su dar 1–8 asmenimis, o maksimalus asmenų skaičius buvo 10, taigi I.

O. skundo argumentai dėl nepakankamo ploto pasivaikščiojimo kiemeliuose ir pasivaikščiojimų trukmės yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į jau aptartas Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies bei teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 65 punkto nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Å iaulių tardymo izoliatoriuje, nepriklausė ilgalaikių pasimatymų suteikimas. Teismo nuomone, ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas tardymo izoliatoriuje laikytinas proporcinga teisės į privataus gyvenimÄ ribojimo priemone, atsižvelgiant į asmens buvimo tardymo izoliatoriuje laikÄ .

Nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ilgalaikių pasimatymų neskyrimÄ lėmė neteisėti pareigÅ«nų veiksmai. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę bei apatinius rÅ«bus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.

Taigi, teisės pareiÅ¡kėjui kartÄ per savaitę praustis duÅ¡e pažeidimas nebuvo nustatytas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 3 skyriuje, reglamentuojančiame tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ , nėra nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti buitiniai prietaisai maistui Å¡altai laikyti. Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2013-09-26 raÅ¡te Nr. 17/01-1602 nurodyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso stogas yra dengtas skarda, asbesto dalių nerasta (t. 1, b. l. 27–29).

Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais Å iaulių tardymo izoliatoriaus teiginiais. IÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto, tualeto tinkamo neatskyrimo bei temperatÅ«ros reikalavimų. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .Dėl Alytaus pataisos namų veiksmųAtsakovo atstovas Alytaus pataisos namai prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminÄ .

Pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiÅ¡kėjo skundo teismui padavimo dienos.IÅ¡ Alytaus pataisos namų pateiktų duomenų matyti, kad Å¡ioje įstaigoje I. O. periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2001-03-20 iki 2004-04-16, nuo 2006-05-09 iki 2006-10-26, nuo 2008-02-05 iki 2011-08-25 ir nuo 2013-01-02 iki 2013-02-26. PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui dėl žalos atlyginimo surašė 2014-05-05 (t. 1, b. l. 1–5), o jį paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2014-06-03 (t. 1, b. l. 38), taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo iki 2011-06-02 praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

I. O. nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. PareiÅ¡kėjo argumentai, jog EŽTT nutarimai, aiÅ¡kinantys Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, nebuvo iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , atmestini kaip nepagrįsti. I. O. skunde nurodė, jog dėl neužtikrintos teisės į minimalų kameros plotÄ , tenkantį vienam asmeniui, bei kitų jo nurodytų laikymo sÄ lygų pažeidimų bei suvaržymų jautė didelius dvasinius, psichologinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus, kuriuos vertina 300 000 Lt suma.

Konvencijos 3 straipsnis sudaro materialų reikalavimo tenkinimo pagrindÄ . Asmuo turi suprasti, kad su juo yra elgiamasi netinkamai, jis yra žeminamas ir kankinamas. Jei pareiÅ¡kėjas jautė tokį diskomfortÄ , jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos. Tai, kad pareiÅ¡kėjas nežinojo, jog pagal EŽTT formuojamÄ praktikÄ už nepakankamÄ kameros plotÄ galima prisiteisti kompensacijÄ , nėra aplinkybė, su kuria bÅ«tų galima sieti sužinojimÄ apie teisių pažeidimÄ . I.

O. taip pat nurodė, kad jam buvo draudžiama skųstis grasinant nuobaudomis ir pan., tačiau nenurodė, kokius konkrečius veiksmus ar sprendimus norėjo skųsti, kada tai buvo, kokie pareigÅ«nai jam grasino, taigi Å¡ios aplinkybės laikomos nenustatytomis. Teisminėje praktikoje nėra nustatyta pavyzdžių, kad tokie grasinimo veiksmai bÅ«tų įprastai taikomi. Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjas teisę į žalos atlyginimÄ turi nuo 2011-06-03, o laikotarpiui iki 2011-06-02 įskaitytinai jis praleido senaties terminÄ . Å iuo teismo sprendimu pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos vertinimo periodas yra nuo 2011-06-03. Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai.

Nuo 2010-04-30 vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas yra nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Pagal šių taisyklių 111.1 ir 111.2 punktus, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.Ginčo laikotarpiu, pareiÅ¡kėjas Alytaus pataisos namuose buvo laikomas nuo 2011-06-03 iki 2011-08-25 ir nuo 2013-01-02 iki 2013-02-26. Nuo 2011-06-03 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2 bÅ«rio 20 brigadoje, o nuo 2013-01-02 iki 2013-02-26 – 18 bÅ«rio 180 brigadoje.

Jis gyveno 8 ir 9 sektoriuose. Iš atsakovo pateiktos informacijos matyti, kad gyvenamuosiuose kambariuose yra po 8 lovas. Iš atsakovo atstovo pateiktų planų (t. 2, b. l. 2, 3) matyti, kad mažiausias miegamasis kambarys, kuriame buvo 8 lovos, buvo 34,13 kv. m ploto, o miegamuosiuose kambariuose, kurių plotai buvo 21,67 kv. m ir 22,29 kv. m, buvo po 6 lovas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad asmenys bendrabučių tipo patalpose buvo laikomi nepažeidžiant ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimų.

Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Iš Alytaus pataisos namų pateiktų duomenų matyti, kad patalpose, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, tualetai yra atskirti nuo gyvenamųjų patalpų, unitazai veikia, jie atitverti užtvaromis, priekyje yra užsklandos. Šiose patalpose veikia ištraukiamoji ventiliacija. Prausykla taip pat yra atskiroje patalpoje. Teismo nuomone, toks tualeto ir prausyklos įrengimas bei atskyrimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimus. Alytaus visuomenės sveikatos 2011-12-20 patikrinimo akte Nr. PA-346 pažymėta, kad atlikus 32 oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės matavimus, oro temperatūra 20 matuotų vietų neatitiko Lietuvos higienos normos HN76:2010 26 punkto reikalavimų, kad šaltuoju metu oro temperatūra patalpose turi būti 18–22 ?C.

Pažymėta, kad oro temperatÅ«ra 18 laipsnių nesiekė tose patalpose, kuriose atėjus atlikti matavimų, langai buvo atviri. Juose oro temperatÅ«ra svyravo nuo 15,5 ?C iki 17,7 ?C. Nurodyta, kad santykinė oro drėgmė visose matuotose vietose atitiko 26 punkto reikalavimus (t. 1, b. l. 175–177). Kitų duomenų nėra pateikta. Kadangi nėra nurodyta, kuriose konkrečiai gyvenamosiose patalpose temperatÅ«ra neatitiko keliamų reikalavimų, negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis.Patalpos Alytaus pataisos namuose vėdinamos natÅ«raliai per atidaromus langus, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimo, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovo atstovas nurodė, kad langus valo bÅ«ryje įdarbinti nuteistieji. Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji gali bÅ«ti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dienÄ . Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Å ių reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 8, 9 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pagal jas, nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose energetinė maisto vertė turi sudaryti 2 298 kcal. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad dienos patiekalų energetinė vertė buvo 2 363–2 453 kcal (t. 1, b. l. 196, 197), taigi atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjo teiginiai, kad jo maisto energetinė vertė buvo nuo 1 400 iki 1 700 kcal, atmestini kaip nepagrįsti.

Seimo kontrolierius 2011-09-30 pažymoje Nr. 1/3D-2517 pažymėjo, kad vizito dienÄ maistas buvo tiekiamas pagal valgiaraščius: dirbantiems vyrams, nedirbantiems vyrams, vegetarams. Visi valgiaraščiai buvo iÅ¡kabinti valgyklos patalpose. Kalbantis su nuteistaisiais, skundų dėl tiekiamo maisto kokybės nebuvo gauta (t. 1, b. l. 188–194). Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai patikrinus Alytaus pataisos namų valgyklÄ , pažeidimų nenustatyta. Patikrinus įsigijimo dokumentus ir apskaitÄ , nustatyta, kad patiekalams gaminti sunaudotų žaliavų kiekiai atitiko patvirtintas normas.

Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale už 2013-09-01–2013-10-10 laikotarpį neatitikimų taip pat nenustatyta (t. 1, b. l. 195). Draudimo giminėms ar artimiesiems, atvykusiems į ilgalaikį pasimatymÄ , atsineÅ¡ti bet kokį sveikÄ , skanų ir kaloringÄ maistÄ nėra nustatyta. Be to, nuteistieji, nenorintys maitintis nuteistųjų valgykloje, gali pirkti maistÄ Ä¯staigoje esančioje parduotuvėje ir maitintis pirktu maistu. Alytaus visuomenės sveikatos centro 2013-01-29 patikrinimo akte Nr. PA-3 nurodyta, kad žmogaus imunodeficito virusas perduodamas per kraujÄ , lytiniu keliu.

ŽIV neplinta oro lašiniu būdu, buitiniu būdu ir socialinių kontaktų metu, todėl ŽIV turintys asmenys gali gyventi bendruomenėje su sveikais asmenimis. Pažymėta, kad ŽIV infekcijos profilaktikai Alytaus pataisos namuose kasmet sudaromas ir vykdomas ŽIV plitimo mažinimo priemonių planas, tvirtinamas Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu (t. 1, b. l. 178–179). Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad specialus ŽIV infekuotų asmenų izoliavimas nėra būtinas ir tokių asmenų neatskyrimas I.

O. negalėjo kelti grėsmės. Alytaus visuomenės sveikatos centrui 2011 m. sausio 12 atlikus operatyviÄ jÄ kontrolę dėl mobiliojo ryÅ¡io blokavimo sistemų darbo ir jų poveikio sveikatai. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų laboratorija atliko 21 elektromagnetinių laukų energijos srauto tankio matavimų 8 ir 9 lokalinių sektorių kiemuose bei miegamuosiuose kambariuose ir nustatė, kad iÅ¡matuotas energijos srauto tankis nevirÅ¡ijo leistinų normų (t. 1, b. l. 173–174).

Taigi, darytina išvada, kad ryšio blokavimo įranga atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir negalėjo daryti neigiamos įtakos pareiškėjo sveikatai.Alytaus pataisos namai 2013-10-11 rašte Nr. 8-11952 (t. 1, b. l.

19) bei 2013-11-15 rašte Nr. 8-13582 (t. 1, b. l.

20) nurodė priežastis, kodėl negali pateikti visos pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos informacijos. Nesutikdamas su Å¡iais raÅ¡tais, I. O. galėjo juos skųsti, raÅ¡tuose buvo iÅ¡aiÅ¡kinta jų apskundimo tvarka, tačiau jis Å¡ia teise nepasinaudojo. Minėti raÅ¡tai nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo konstatuoti Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 punkto pažeidimo. IÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Alytaus pataisos namų pareigÅ«nai nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o nesant nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos, nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimÄ .

Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmųPanevėžio apskrities VPK areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinėje uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ reglamentuoja Policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės).

Pagal Å¡ių taisyklių 80 punktÄ , policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).IÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiÅ¡kėjÄ Klaipėdos VPK areÅ¡tinės kamerose 2011-12-22, nuo 2012-01-11 iki 2012-01-12, nuo 2012-01-17 iki 2012-01-19, nuo 2012-02-06 iki 2012-02-15, nuo 2012-05-14 iki 2012-05-29, nuo 2012-06-14 iki 2012-06-19, nuo 2012-08-30 iki 2012-08-31, nuo 2012-09-13 iki 2012-09-16, nuo 2012-10-11 iki 2012-10-15 ir nuo 2013-01-16 iki 2013-01-23, buvo pažeisti privalomi vienam asmeniui ploto reikalavimai.

I. O. ginčo laikotarpiu Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės kamerose buvo laikomas 130 dienų. IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiÅ¡kėjo teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m kameros ploto, I. O. buvo laikomas 73 dienas. Taigi, pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje, 57 dienas nebuvo skirta pakankamai ploto.Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 20 punktÄ , naujai statomose laisvės atėmimo vietose gyvenamÄ sias patalpas draudžiama įrengti rÅ«siuose ir cokoliniuose aukÅ¡tuose.

Tos pačios higienos normos 2 punkte įtvirtinta, kad ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į šias teisės akto nuostatas, darytina išvada, kad šiuo atveju Lietuvos higienos normos HN 76:2010 20 punktas neturi būti taikomas. Pareiškėjas nurodė, kad tualete nebuvo įrengto klozeto, buvo tik skylė grindyse, tualetas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, nebuvo uždaromos kabinos ir iš tualeto sklido baisus kvapas, o vanduo nusileisdavo prastai.

IÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės vyresniojo specialisto 2013-06-23 akto matyti, kad tualeto sienelės aukÅ¡tis yra 1,2 m ir 1,3 m (b. l. 95). Teismo nuomone, tualetÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprÅ«pinimas Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje vykdomas vadovaujantis Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklėmis. Pagal Å¡ių taisyklių 83 punktÄ , policijos areÅ¡tinėje uždaryti asmenys esant bÅ«tinumui turi bÅ«ti aprÅ«pinti bÅ«tiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais. Byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡ios higienos priemonės pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos, todėl nėra pagrindo pripažinti pažeidimÄ .

Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės virÅ¡ininko 2014-06-22 tarnybiniame praneÅ¡ime pažymėta, kad areÅ¡tinės kameros atitinka higienos normų reikalavimus, kamerose yra įrengta vėdinimo sistema, o duomenų, kokia buvo oro temperatÅ«ra ar santykinis oro drėgnumas, institucija neturi. Kadangi pareiÅ¡kėjas nusiskundimų ar pageidavimų dėl Å¡ių sÄ lygų netinkamumo areÅ¡tinės administracijai nereiÅ¡kė, Å¡is pažeidimas taip pat laikytinas nenustatytu. Bendruosius policijos areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

Å ios higienos normos 17.3 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinių teritorijoje turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; juose turi bÅ«ti Å¡iukÅ¡lių dėžės; pasivaikščiojimo kiemai periodiÅ¡kai valomi, jeigu dulka – laistomi; pasivaikščiojimo kiemuose neturi bÅ«ti stovinčio gendančio vandens. Koks turi bÅ«ti kiemelio, į kurį areÅ¡tinėje laikomi asmenys eina pasivaikščioti, dydis, teisės aktai nereglamentuoja. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 54 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas (jo nesant – policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinėje, galėtų kasdien 1 valandÄ pasivaikščioti, o nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze – 2 kartus per dienÄ po 1 valandÄ .

Pasivaikščiojimas gali neįvykti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tiktai dėl nepalankių pasivaikščiojimui meteorologinių sÄ lygų, esant policijos areÅ¡tinėje laikomo asmens sutikimui ar praÅ¡ymui, taip pat ekstremalių ar ypatingų situacijų metu. Taigi, leidžiant I. O. kasdien pasivaikščioti gryname ore vienÄ pusantros valandos, nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 21 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į policijos areÅ¡tinę iÅ¡ bausmių atlikimo įstaigų dėl tiriamos ar teisme nagrinėjamos bylos, pasimatyti su giminaičiais neleidžiama, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ilgalaikių pasimatymų neskyrimÄ lėmė neteisėti pareigÅ«nų veiksmai.Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 61 punkte nustatyta, kad asmenys maistÄ gauna nemokamai pagal fiziologines mitybos normas ir iÅ¡ anksto sudarytÄ valgiaraÅ¡tį.

Policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims taikomos tokios pat mitybos normos kaip ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims, kurias nustato Vyriausybė. Policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų mitybos normas tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras. Nors atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų apie maisto energetinę vertę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančio maitinimo pareiÅ¡kėjas į Klaipėdos apskrities VPK administracijÄ nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad maisto kokybė jam atrodė tinkama.

Klaipėdos apskrities VPK areštinėje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2011-12-22, tačiau reikalavimus teismui dėl maisto kokybės pareiškė tik 2014-06-03 išsiųstame skunde. Iš Klaipėdos apskrities VPK areštinės bendruomenės slaugytojos 2014-06-23 pažymos matyti, kad remiantis sveikatos apsaugos ministro 2012-10-19 įsakymu Nr. V-946 patvirtintais Infekcijų kontrolės reikalavimais, visi pacientai sergantys, ar įtariami sergantys infekcinėmis ligomis, yra izoliuojami (t. 1, b. l. 96). ŽIV nėra oro lašiniu būdu, socialinių ar buitinių kontaktų metu užkrečiama liga (t. 1, b. l. 178-179).

Alytaus visuomenės sveikatos centro 2013-01-29 patikrinimo akte Nr. PA-3 detaliai atskleista padėtis dėl ŽIV, nenurodoma, kad tokių asmenų izoliavimas būtinas. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 10.10 punkte nustatyta, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims draudžiama rūkyti kameroje, jeigu nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Jokių nuostatų dėl rūkančių bei nerūkančiųjų izoliuoto laikymo policijos areštinėse nėra nustatyta.

PareiÅ¡kėjas plačiau aplinkybių dėl rÅ«kančiųjų laikymo atskirai nuo nerÅ«kančiųjų nepaaiÅ¡kino, jis tik nurodė, kad Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje nebuvo kamerų, skirtų norintiems mesti rÅ«kyti arba nerÅ«kantiems. I. O. neteigė, kad yra nerÅ«kantis, ir kad dėl laikymo kartu su rÅ«kančiais asmenimis patyrė žalÄ . Taigi, aptartas pažeidimas laikytinas neįrodytu. Duomenų dėl kamerų dezinfekavimo, langų nevalymo ir prasto jų atsidarymo, asbesto pastato konstrukcijoje bei parazitų (tarakonų) buvimo nėra pateikta, taip pat nėra duomenų, kad dėl Å¡ių pažeidimų I.

O. bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijų, todėl aptarti jo teiginiai laikytini nepagrįstais. Pagal Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.12 punktÄ , policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u. Teisės pareiÅ¡kėjui kartÄ per savaitę praustis duÅ¡e pažeidimas nebuvo nustatytas. IÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės pareigÅ«nai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto tinkamo neatskyrimo.

Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinė 2013-12-27 raÅ¡te Nr. 30-S-13985 nurodė, kad neteiks informacijos, kadangi ji neargumentuota ir nekonkreti. I. O. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė pagrįsti informacijos, kurios praÅ¡o, panaudojimo tikslÄ ir motyvus (t. 1, b. l. 21). Ä®vertinus tai, negalima daryti iÅ¡vados, kad institucijos pareigÅ«nai pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 punkto nuostatas, suteikiančias teisę gauti raÅ¡ytinę informacijÄ apie bausmės atlikimo tvarkÄ ir sÄ lygas, savo teises bei pareigas.Dėl VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos veiksmųI.

O. žalÄ sieja ir su VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vykdyto konvojavimo pažeidimais. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad konvojavimo kameroje asmeniui tenka apie 1 kv. m ploto kartu su sėdima vieta, nebuvo vėdinimo, Å¡ildymo, saugos diržų, langų. Be to, sveiki asmenys buvo etapuojami kartu su sergančiais įvairiomis ligomis. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nai, remdamiesi konvojavimo paraiÅ¡komis, pareiÅ¡kėjÄ ginčo laikotarpiu konvojavo planiniu marÅ¡rutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius (t. 2, b. l. 10–96).

Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad I. O. buvo konvojuojamas automobiliais „Volkswagen Crafter“ (valstybiniai Nr. EDL 149, EDL 150, EDL 152, EDL 153, FUV 253, FUV 254, EFS 558, EFS 559, EFS 561). Konvojų sudarė 2 automobiliai, dviem automobiliais buvo vežama daugiausia 28 asmenys.Iš transporto priemonių registracijos liudijimų matyti, kad automobiliai „Volkswagen Crafter“ (valstybiniai Nr. EDL 149, EDL 150, EDL 152, EDL 153, FUV 253, FUV 254, EFS 558, EFS 559 ir EFS 561) priskiriami M2–CWK tipui ar kategorijai (t. 2, b. l. 97, 100, 103, 106, 109, 112, 115, 119, 121).

Vadovaujantis Valstybinės kelių inspekcijos prie susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukcijÄ reikalavimų 8.2 ir 15.6.3 punktais, Å¡ios transporto priemonės yra skirtos keleiviams vežti, jos turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams, o techniÅ¡kai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė ne didesnė kaip 5 t; Å¡ių transporto priemonių kėbulai yra pritaikyti vežti kalinius.

Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės (ataskaitos) patvirtina, kad nurodytos transporto priemonės „Volkswagen Crafter“, kuriomis buvo konvojuojamas pareiÅ¡kėjas, atitinka techninius reikalavimus (t. 2, b. l. 98, 99, 101, 102, 104, 105, 107, 108, 110, 111, 113, 114, 116, 117, 118, 120, 122). Vairuotojų, vežančių keleivius ir krovinius, pareigos numatytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnyje. Keleivius leidžiama vežti tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukcijÄ Å¾monėms skirtose vietose (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

Reikalavimus, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir keleivių (krovinių) vežimo tvarkÄ užtikrinant eismo saugumÄ nustato Kelių eismo taisyklės (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). Kelių eismo taisyklėse nėra nustatyta Å¡iai bylai reikÅ¡mės turinčių žmonių vežimo tam pritaikytose priemonėse nuostatų. Byloje nebuvo nustatyta, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, naudodama minėtus automobilius žmonių pervežimui, pažeistų teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad sunkvežimiai, kuriais jis buvo konvojuojamas, teisiniu požiūriu negali būti naudojami asmenims konvojuoti bei kad jų būklė yra netinkama. Administracinėje byloje esantys Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2014-05-12 dirbtinės apšvietos matavimo protokolas Nr. F-A-167 (t. 2, b. l. 123–124) bei ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolas Nr. F-M-175 (t. 2, b. l. 125–126) patvirtina, kad buvo tikrinta sunkvežimių atitiktis nustatytiems reikalavimams ir automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus atitiko.

Taigi, I. O. teiginiai dėl vėdinimo trÅ«kumo atmestini, kaip nepagrįsti. TemperatÅ«ros duomenys automobiliuose nėra pateikti, tačiau atsižvelgiant į specialiojo transporto pritaikymÄ kaliniam vežti bei tai, kad jie atitiko techninius reikalavimus, darytina iÅ¡vada, kad jos turėjo užtikrinti pakankamÄ temperatÅ«rÄ , kad asmenys nebÅ«tų kankinami Å¡alčiu. Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigÅ«nų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus vykdant konvojavimÄ , Å¡aunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimÄ vykdant minėtų asmenų konvojavimÄ pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotÄ jų apsaugÄ reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Å ių taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.

Kaip jau minėta, kai buvo konvojuojamas I. O., konvojų sudarė 2 automobiliai. Daugiausia dviem transporto priemonėmis 2013-03-04 buvo konvojuoti 28 asmenys, tačiau iš tos dienos kelionės žiniaraščio matyti, kad dėl vietos trūkumo nebuvo paimtas vienas asmuo (t. 2, b. l. 49–50). Be to, iš kitų kelionės žiniaraščių (t. 2, b. l. 22–23, 25–26, 43–44, 55–56, 73–74, 79–80, 85–86, 91–92) buvo surašomi tarnybiniai pranešimai dėl vietos trūkumo ir trūkstant vietos, konvojuojamieji nebuvo imami.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis buvo vežamas perpildytose kamerose, yra pagrįsti. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Kadangi konvojavimo trukmė nėra labai ilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek būtinai reikalinga, todėl argumentai dėl vietos nepakankamumo laikomi nepagrįstais. Konvojavimo taisyklių 95 punkte nustatyta, kad vienas iš pagrindų priimti konvojuojamuosius iš Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinių policijos įstaigų areštinių – konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma.

Pažymoje nurodytinų duomenų sÄ raÅ¡Ä nustato Konvojavimo taisyklių 64 punktas, o 64.11 papunktis imperatyviai reikalauja gydytojo iÅ¡vados apie konvojuojamojo sveikatÄ , o esant bÅ«tinumui – ir apie konvojuojamojo sveikatos problemas (ypatybes), į kurias bÅ«tina atsižvelgti. Medicinos specialistų įraÅ¡as „vykti gali“ konvojavimo dokumentacijoje yra bÅ«tinas, prieÅ¡ingu atveju pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų priimtas konvojuoti. Konvojavimo taisyklių 65 punkte įtvirtinta, kad konvojuojamųjų, kurie serga aktyvia plaučių tuberkulioze arba kitų kategorijų konvojuojamųjų pažymose įraÅ¡oma:

„sergantis pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiama liga“, „izoliuoti nuo kitų konvojuojamųjų“ ir kita. Nesant atitinkamų įrašų konvojuojamųjų pažymose, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams nekilo pareiga sergančius asmenis vežti atskirai nuo sveikųjų, jų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklų 103.7 punktu, sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiama liga, jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje, vežami atskiroje kameroje.

Kiti konvojuojamieji konvojuojami atskirai tik tuo atveju, jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje (Konvojavimo taisyklių 104 punktas). Pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad kartu su pareiškėju buvo konvojuojami sergantys asmenys. Manydamas, kad jo teisės konvojuojant buvo pažeistos, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu įkalinimo įstaigų ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu.

Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ . Atsakovo atstovo VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos konvojaus vykdymo planinių marÅ¡rutų dokumentacijoje konvojuojamųjų nusiskundimų, pretenzijų, praÅ¡ymų konvojaus pareigÅ«nams neužfiksuota. I. O. nei dėl maitinimo konvojuojant, nei dėl kitų konvojavimo sÄ lygų nesiskundė.

PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos veiksmų neteisėtumo įrodymų. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais. Pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmoniÅ¡ku ar žeminančiu bÅ«du arba jis bÅ«tų kankinamas, nustatymas (Konvencijos 3 straipsnis). Vadinasi, nuteistasis turėtų patirti ypatingÄ , visuomenei nepriimtinÄ pareigÅ«nų elgesį.

Jokių panaÅ¡ių aplinkybių dėl asmens konvojavimo nebuvo nustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Dėl neturtinės žalos atlyginimoIÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog LukiÅ¡kių TI-K, Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės pareigÅ«nai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto, tualeto neatskyrimo, temperatÅ«ros bei kitų reikalavimų.

Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .I. O. pateikė teismui iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ sveikatos istorijos, iÅ¡ kurio matyti, kad jis į medikus kreipėsi dėl ausies bei nugaros skausmų, miego sutrikimų ir nerimo. Nors pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas kamerose neįgyvendinimas, tačiau pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , kalinimo sÄ lygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes.

LukiÅ¡kių TI-K, Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės pareigÅ«nams pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimÄ , pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį, I. O. subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamam bei gydomam tinkamomis sÄ lygomis pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti mažinamas.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 300 000 Lt (86 886 Eur) neturtinės žalos atlyginimo neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių iÅ¡mokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/pasalpos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint bÅ«tinÄ jį socialinio draudimo staÅ¾Ä 2014 m. lapkričio mėnesį sudarė 863,3 Lt (250,03 Eur).

Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, Å¡iuo metu sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sÄ lygas negali bÅ«ti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimoI. O. taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pareiškėjo pateiktas skundas žyminiu mokesčiu neapmokestintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktas), duomenų apie kitas patirtas išlaidas nepateikta, todėl laikoma, kad I. O. rašytinio prašymo ir konkretaus bei išsamaus šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, nepateikė ir teismas neturi galimybės įvertinti prašymo atlyginti teismo išlaidas pagrįstumo.

Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl teismo iÅ¡laidų atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-599/2009). Pažymėtina, kad Å¡is teismo sprendimas neužkerta kelio ne vėliau kaip 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paduoti praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Dėl raÅ¡ytinio praÅ¡ymo ir konkretaus bei iÅ¡samaus patirtų iÅ¡laidų apskaičiavimo ir pagrindimo nenagrinėtu paliktinas ir atsakovo atstovo Alytaus pataisos namų praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardomo izoliatoriaus, 2013-03-13 vakare pažeidė I. O. (I. O.) teises, neužtikrindama teisės aktais nustatyto ploto gyvenamojoje patalpoje Nr. 111 bei tinkamai neįrengdama tualeto. Priteisti I. O. (I. O.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 1 200 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.Priteisti I.

O. (I. O.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.KitÄ skundo dalį atmesti. I. O. (I. O.) praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Alytaus pataisos namų praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                        Jūra Marija Strumskienė