5ab835f7-d2d3-4237-b4a8-67314a8ade2d · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1-139-348/2011                                                                                                         (Proceso Nr. 52-1-00525-2010)             (S)                                                                   Procesinė sprendimo kategorija: 1.2.4.2.8.;1.2.26.2.1.;2.3.6.4.5.                                                                   .

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Vaidai PupÅ¡ytei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, nukentėjusiojo atstovui advokatui Georgijui Gromovui, gynėjai advokatei Vilmai Petrauskienei, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, neteistas,kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1d. ir 135 str. 2d. 8p.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                           n u s t a t ė :

Kaltinamasis M. P. 2010-05-22 apie 01.20 val. vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), kieme, įžūliu elgesiu, pasinaudojęs menkaverte dingstimi, tai, kad buvo papraÅ¡ytas prisiriÅ¡ti jam priklausantį Å¡unį prie pavadėlio, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ E. B., tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam E. B. į veidÄ , vienÄ smÅ«gį peiliu į kaklÄ , du smÅ«gius į kairį dilbį ir vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę plaÅ¡takÄ , taip demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Tokiais veiksmais M. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 284 str. 1d.. Be to, kaltinamasis M. P. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. B. sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, bÅ«tent: 2010-05-22 apie 01.20 val. vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), kieme, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, pasinaudojęs menkaverte dingstimi, tai, kad buvo papraÅ¡ytas prisiriÅ¡ti jam priklausantį Å¡unį prie pavadėlio, tyčia smogė nukentėjusiajam T. B. peiliu į kaklÄ , ne mažiau du kartus į kairį žastÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdÄ kaklo kairėje pusėje su kairės bendrosios jungo venos, bei kairio peties rezginio pažeidimu, taip sunkiai suluoÅ¡ino nukentėjusįjį T.

B.. Tokiais veiksmais M. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 135 str. 2d. 8p. Kaltinamasis M. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad  2010-05-22 d. apie 01 val. pro savo langÄ pastebėjo, kad prie jo automobilio 'Audi 80', vaikÅ¡to trys nepažįstami vaikinai. Pagalvojo, kad gali pavogti. Tada jis su savo Å¡uniu rotveilerio veislės išėjo į kiemÄ . Å uo buvo su antsnukiu, bet be pavadėlio. Išėjus iÅ¡ laiptinės Å¡uo nubėgo į Å¡onÄ , o jis nuėjo prie vaikinų Priėjęs prie vaikinų pasiklausė „ kÄ Äia darot?“.

Po Å¡ių žodžių vienas iÅ¡ vaikinų sudavė jam kumščiu į veidÄ , po ko jis parkrito. Kas toliau vyko neprisimena. Pamena tik tai, kad ėjo į namus kartu su kaimyne Simona ir jos drauge, bei savo Å¡uniu. Merginos pasakė, kad jis kruvinas. Viso įvykio aplinkybių nepamena, nes serga cukriniu diabetu, dėl ko bÅ«na priepuoliai, kurių metu praranda sÄ monę.Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusysis E. B. parodė, kad 2010-05-21 apie 01.20 val. kartu su broliu T. B. ir V. B. buvo prie (duomenys neskelbtini)namo kieme ir kalbėjosi apie automobilio remontÄ . Tuo metu prie jų pribėgo rotveilerio veislės Å¡uo, kuris buvo be pavadėlio ir antsnukio. Paskui atėjo kaltinamasis. VyriÅ¡kiui liepė prisiriÅ¡ti Å¡unį, bei uždėti antsnukį, nes iÅ¡kvies policijÄ . Po ko tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ ir jis parkrito. Jam parkritus pribėgo Å¡uo, kurį jis atstÅ«mė, bei brolis T. papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų, kad Å¡uo nepultų. Jis kėlėsi ir ėjo prie Å¡uns Å¡eimininko, kai pajuto karÅ¡tį kakle, iÅ¡ kur pradėjo bėgti kraujas, bet kaip kaltinamais jį sužalojo, nepastebėjo.

Jam susiėmus už kaklo pastebėjo, kaip vyriÅ¡kis pasisuko link brolio ir į jo pusę mostelėjo rankomis. Ar kaltinamasis laikė kÄ nors rankose nepastebėjo, nes viskas vyko labai greitai. Tada kaltinamasis pasisuko į jį ir pajuto didelį skausmÄ kairėje rankoje, kuri pradėjo kraujuoti, o vyriÅ¡kis iÅ¡ karto pasiÅ¡alino. Priėjęs prie brolio Tomo, kuris tupėjo susilenkęs pastebėjo, kad jis kraujuotas ir paėmęs už rankos nuvedė namo. Kuo kaltinamasis juos sužalojo nematė, mano, kad duriančiu daiktu..

Nei jis, nei brolis kaltinamajam jokių smÅ«gių nesudavė tik perspėjo, kad Å¡unį vedžiotų tvarkingai, dėl ko jis labai supyko ir pasidarė agresyvus. Dėl padaryto sužalojimo jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Už turtinę žalÄ praÅ¡o priteisti 370 Lt. ( sugadinti drabužiai 70Lt., 300 Lt. už advokato teisinę pagalbÄ ) , už neturtinę žalÄ praÅ¡o priteisti 50000Lt.. Neturtinę žalÄ sudaro fizinis skausmas, likusios pasekmės po sužalojimo, neteko sveikatos, baimės jausmas.Nukentėjusysis T.

B. parodė, kad 2010-05-21 apie 01.20 val., kartu su broliu E. B. ir V. B. buvo prie (duomenys neskelbtini)namo ir kalbėjosi. Tuo metu prie jų pribėgo rotveilerio veislės Å¡uo, kuris buvo be pavadėlio ir antsnukio ir ant jų lojo. Paskui Å¡unį atėjo kaltinamasis. Jie kaltinamajam liepė prisiriÅ¡ti Å¡unį bei uždėti antsnukį, nes prieÅ¡ingu atveju iÅ¡kvies policijÄ . Kaltinamasis labai supyko ir pradėjo juos kolioti necenzÅ«riniais žodžiais, sudavė vienÄ smÅ«gį E. į veidÄ , po ko Å¡is parkrito.

Jam parkritus pribėgo Å¡uo, kurį E. atstÅ«mė. Jis Å¡uniui papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų, kad Å¡uo nepultų. PapurÅ¡kus dujų, kaltinamasis sudavė vienÄ smÅ«gį jam į kaklÄ , po ko pajuto karÅ¡tį kakle ir pastebėjo bėgantį kraujÄ . Kuo kaltinamasis sužalojo nepastebėjo. Jis pradėjo prarasti sÄ monę, todėl kas toliau vyko nepamena, sÄ monę atgavo ligoninėje kur sužinojo, kad jam sužalotas kaklas ir kairė ranka. Jie kaltinamajam smÅ«gių nesudavė tik perspėjo, kad Å¡unį vedžiotų tvarkingai, dėl ko jis labai supyko ir pasidarė agresyvus. jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Atliktos dvi operacijos, nevaldo kairės rankos, neteko 50 procentų darbingumo, dėl silpnos sveikatos negali surasti darbÄ , dažnai prisimena įvykį, kankina depresija, pergyvena dėl ateities. Už neturinę žalÄ praÅ¡o priteisti 100000Lt. Už turtinę žalÄ praÅ¡o priteisti 4982,38 Lt. , kuriÄ sudaro negautos pajamos netekus darbingumo 4800Lt. , kelionės į medicinos įstaigas - 64Lt., tyrimų atlikimas gydymo įstaigose - 33,38Lt., sugadinti rÅ«bai - 85Lt.Liudytojas V. B. parodė, kad 2010-05-21 apie 01.20 val. kartu su T.

B. ir E. B. buvo prie (duomenys neskelbtini)namo, stovėjo prie jų automobilio ir kalbėjosi apie remontÄ .. Tuo metu prie jų pribėgo rotveilerio veislės Å¡uo, kuris buvo be pavadėlio ir antsnukio. Paskui Å¡unį atėjo kaltinamasis, kuriam E. liepė prisiriÅ¡ti Å¡unį bei uždėti antsnukį. Po to kaltinamasis pasistatęs Å¡unį tarp kojų pradėjo juos kolioti bei grasino E. sumuÅ¡ti. E. paklausus„už kÄ â€œkaltinamasis sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu jam į veidÄ , po ko E. parkrito.

Parkritusį E. puolė Å¡uo. Tada T. ėjo link Å¡uns ir vyriÅ¡kio papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų. Tuomet kaltinamasis T. sudavė vienÄ smÅ«gį ranka į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, tačiau į kur nepastebėjo. T. parkrito. Jis iÅ¡ savo mobilaus telefono skambino į policijÄ , bei matė kaip kaltinamasis užsimojo ranka atsikėlusiam E., tačiau ar sudavė smÅ«gį nematė Po smÅ«gio E. suriko ir parkrito ant žemės, o kaltinamasis su Å¡uniu nueidinėjo. Jis matė, kad vyriÅ¡kis kažkÄ rankose laikė, tačiau kÄ nepastebėjo.

Jis žodžiais bandė sulaikyti M. P. kol atvyks policijos pareigÅ«nai. Tačiau kaltinamasis nesiklausė, todėl jį nusekė iki (duomenys neskelbtini) namo. Einant kaltinamasis liepė Å¡uniui jį pulti, kuris puolė, tačiau įspyrus Å¡uo pasitraukė. Tada vyriÅ¡kis puolė jį ir sugriebęs už rankinės, ir jÄ Ä¯pjovė. Matė, kaip kaltinamasis įėjo į laiptinę.Liudytoja S. M. parodė, kad 2010-05-22 d. apie 01.20 val. ėjo į namus, (duomenys neskelbtini). BÅ«nant prie namo kampo iÅ¡girdo lojant Å¡unį, atsisukusi į Å¡uns lojimo garsÄ pastebėjo nuo (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, ateinantį M.

P.. Jam priėjus pasiklausė, kas nutiko? M. atsakė, kad „aÅ¡ gyniausi“, daugiau nieko nesakė ir kartu ėjo į laiptinę. M. kartu su savimi vedėsi Å¡unį rotveilerio veislės, kuris buvo pririÅ¡tas prie pavadėlio, tačiau be antsnukio. Taip pat pastebėjo, kad paskui einantį nepažįstamÄ vaikinÄ , kurio apibÅ«dinti negali, nes buvo tamsu. Vaikinas ėjo apie 15 m atstumu ir Å¡aukė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Lipant laiptais pastebėjo, kad M. deÅ¡inės kojos blauzda ir kažkurios rankos alkÅ«nė, buvo kraujuota.

Užlipus į ketvirtÄ aukÅ¡tÄ nuėjo į namus, o M. lipo į penktÄ aukÅ¡tÄ . Paskui ėjęs vaikinas į laiptinę nėjo, stovėjo kieme prieÅ¡ais laiptinę ir stebėjo. Einant su M. nepastebėjo, ar jis kÄ nors rankose laikė. Tuo metu kieme vyriÅ¡kių, ar praeivių nepastebėjo, iÅ¡skyrus minėtÄ vaikinÄ . Ar nepažįstamas vaikinas, ar M. buvo apsvaigę nuo alkoholio, nepastebėjo. Kiek matė, M. Å¡unį vedžioja su pavadėliu, be antsnukio, tačiau antsnukį neÅ¡iojasi su savimi.

AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir liudytoja L. S..Nukentėjusiojo T. B. atpažinimo pagal nuotraukas protokolu nustatyta, kad jis atpažino M. P. kaip asmenį, kuris jį sužalojo (t.1., b. l. 74-75).. Nukentėjusysis E. B. atpažino pagal nuotraukas M. P., kaip tÄ patį asmenį, kuris jį sužalojo ( t. 1., b.l.100-103).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu buvo apžiÅ«rėta automobilių aikÅ¡telė prie (duomenys neskelbtini). Užfiksuoti kraujo pėdsakai ( t. 1, b. l. 9-19).Specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad E. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( t. 1, b. l. 43-45).Specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad T.

B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ( t. 1, b. l. 38 - 41).Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad M. P. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti ( t. 1, b. l. 169-173).Surinktų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis M. P. tyčia sužalojo nukentėjusius E. ir T. B.. Nusikaltimas laikomas padarytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai jis padaromas dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomenės tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad M. P., pasinaudojęs menkaverte dingstimi, vidurnaktį, pasiėmęs Å¡unį išėjo į kiemÄ aiÅ¡kintis kÄ daro prie automobilio jaunuoliai. Ä®sitikinęs, kad jaunuoliai stovi ne prie jam priklausančio automobilio, jis vis tiek priėjo prie jaunuolių, juos užkalbino. Ä® jaunuolių raginimÄ prisiriÅ¡ti Å¡unį, nes bus iÅ¡kviesta policija, kaltinamasis nereagavo. Kilus žodiniam konfliktui, kaltinamasis sudavė E. B. į veidÄ . Nors ir nenustatyta, kokiu konkrečiai įrankiu buvo sužaloti T. ir E. B., tačiau nustatyta, kad tai buvo duriantis- pjaunantis daiktas, kÄ patvirtino specialistų iÅ¡vados, kuriose nurodyta, E. ir T.

B. padaryti sužalojimai aÅ¡traus duriamai pjaunančio daikto poveikyje.Netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojo V. B. parodymais, teismas neturi pagrindo, nes jie nuoseklÅ«s, atitinka kitÄ bylos medžiagÄ . Nukentėję E. ir T. B. parodė, kad po to, kai tarp jų kilo konfliktas dėl Å¡uns netinkamo laikymo, kaltinamasis iÅ¡ karto sudavė smÅ«gį E., nuo kurio šis pajuto karÅ¡tį kale. T. papurÅ¡kus aÅ¡arinių dujų kaltinamajam, T. B. taip pat pajuto smÅ«gį į kaklÄ , pasidarė karÅ¡ta ir neteko sÄ monės. Tokius parodymus patvirtino ir liudytojas V.

B., kuris buvo tiesioginis įvykių stebėtojas. T. ir E. B. atpažino kaltinamÄ jį kaip tÄ patį asmenį, kuris juos sužalojo. Liudytojų S. M. ir L. S. parodymais nustatyta, kad laiptinėje, kurioje gyvena, įvykio naktį susitiko su kaltinamuoju, kuris vedėsi rotveilerių veislės Å¡unį be antsnukio, jo ranka ir koja buvo kraujuotos. Jos įvykio aplinkybių nežinančios, nes nematė. Taigi nustatyta, kad kaltinamasis tokiu pat metodu ir bÅ«du sužalojo abu nukentėjusios dėl menkavertės priežasties.

Nakties metu išėjęs į daugiabučių namų kiemÄ su gerai iÅ¡dresiruotu, veisliniu Å¡unimi, jis rodė nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , padarydamas E. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o T. B. – sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Pagal įstatymÄ sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Teismas nustatė, kad M. P. T. B. sužalojo netiesiogine tyčia, nes jis veikė sÄ moningai ir suvokė, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatÄ ( sužalojo nukentėjusįjį su duriančiu – pjaunančiu daiktu, dÅ«rė į pavojingÄ gyvybei vietÄ ) ir nors tų padarinių nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems kilti.

Esant tokiom aplinkybėm, kaltinamojo M. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 284 str. 1d. ir 135 str. 2d. 8p.Kaltinamojo versija apie tai, kad jis nusikaltimų nepadarė vertinama kritiÅ¡kai, kaip prieÅ¡taraujanti objektyviai bylos medžiagai. Bausmės skyrimas Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. : į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Kaltinamasis M.

P. padarė du tyčinius nusikaltimus, vienÄ - nesunkų, kitÄ - sunkų, pasekmės nukentėjusiojo T. B. atžvilgiu - sunkios. Žalos neatlygino, nedirbo, baustas administracine tvarka. Alytaus rajono apylinkės teisme jo atžvilgiu nagrinėjama kita baudžiamoji byla. Buvo nenuoÅ¡irdus, trukdė procesui, tyčia nevartojo vaistų tam, kad iÅ¡Å¡auktų komÄ . Lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių jo atžvilgiu nenustatyta. Atsižvelgus į neigiamÄ kaltinamojo asmenybę, visas bylos aplinkybes, jam skiriama bausmė didesnė nei jos vidurkis ( LR BK 61 str.).

Dėl civilinių ieÅ¡kinių Nukentėjęs – civilinis ieÅ¡kovas T. B. už turtinę žalÄ praÅ¡o priteisti 4982,38 Lt., už neturtinę žalÄ â€“ 100000Lt. Nukentėjęs E. B. praÅ¡o priteisti 370 Lt. už sugadintus drabužius ir 50000 Lt. už neturtinę žalÄ .Valstybinė ligonių kasa praÅ¡o priteisti 5021,63Lt. civilinį ieÅ¡kinį už nukentėjusiojo gydymÄ . Civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas bylos dokumentais, todėl kaip teisėtas turi bÅ«ti priteistas iÅ¡ kalto asmens.Nukentėjusiojo T.

B. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas pilnai, dėl neturtinės žalos – iÅ¡ dalies ir Å¡tai dėl ko. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad T. B. nuo 2010m. sausio mėn. iki 2010m. lapkričio mėn. gaudavo socialinę paÅ¡alpÄ , iÅ¡ viso 1935 Lt. Nuo 2009m. liepos mėn. jis registruotas Alytaus darbo biržoje. Įstatymas numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos ( tiesiogiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai ( LR CK 6.249 str.). Jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ ( LR CK 6.283 str. ). Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos. Taigi, kaltinamajam tyčia sužalojus T. B., Å¡is neteko 50 procentų darbingumo.

Iki sužalojimo jis gaudavo pajamas, buvo registruotas darbo biržoje. Minimali mėnesinė alga nustatyta 800Lt. Kadangi T. B. neteko 50 ?darbingumo, todėl kaltinamasis jam privalo atlyginti pusę minimalios algos, tai yra , 400 Lt. kas mėnesį, nes paÅ¡alpa jam paskirta nuo 2010-11-09 iki 2011-11-08 ( 400 Lt. x 12 mėnesių == 4800 Lt.). Ä®vykio metu dėl kaltinamojo kaltės T. B. buvo sugadinti drabužiai 85 Lt., kelionės iÅ¡laidas į medicinos įstaigas kainavo 64 Lt., už tyrimų atlikimÄ gydymo įstaigose buvo sumokėta 33,38Lt.

Tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Esant tokiom aplinkybėm, turtinės žalos dydis yra įrodytas, todėl kaip teisėtas ir pagrįstas tenkinamas pilnai 4982,38 Lt. sumoje. Kaltinamajam sužalojus nukentėjusįjį, pastarasis jautė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, buvo pažemintas. Jis pergyvena dėl sužalojimo, ranka tapo nevaldoma, sunkiai įsivaizduoja ateities planus. Jis neteko 50? darbingumo, sunku įsidarbinti, nes sužalota ranka matosi akivaizdžiai ir darbdaviai negali pasiÅ«lyti darbo.

Dėl jauno amžiaus jo nedarbingumo lygis bus tęsiamas kas metai. Å iuo metu jo sveikatos bÅ«klė nepagerėjusi. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo sužalojimo bÅ«dÄ , į pasekmes, į kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, iÅ¡ kaltinamojo turi bÅ«ti priteista 60000 Lt. už neturtinę žalÄ . Nukentėjusiojo E. B. turtinę žalÄ sudaro suplėšyti marÅ¡kinėliai 35Lt. ir vyriÅ¡kos Å¡lepetės 35Lt., viso 70Lt. ir 300 Lt. sumokėti pinigai už advokato paslaugas, suraÅ¡ant civilinį ieÅ¡kinį ikiteisminio tyrimo metu.

IÅ¡ teisinių paslaugų sutarties ir pinigų priėmimo kvito matyti, kad E. B. sumokėjo už advokato paslaugas 300Lt., todėl jo civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos 370Lt. priteisimo įrodytas ir kaip teisėtas ir pagrįstas turi bÅ«ti tenkinamas. Dėl neturtinės žalos priteisimo civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti mažinamas. Kaltinamojo neteisėtais veiksmais E. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jis jautė fizinį skausmÄ , jį persekioja baimės jausmas, jaučiasi nesaugus, turėjo dvasinių pergyvenimų.

Todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, E. B. turi bÅ«ti priteista 10000 Lt. už neturtinę žalÄ . Daiktiniai įrodymai turi bÅ«ti sunaikinami kaip menkaverčiai ( LR BPK 94 str. 1d.4p.).Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-308 str. str,.                           n u s p r e n d ė :M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 284 str. 1d. ir 135 str. 2d. 8p. ir nuteisti:pagal BK 284 str. 1d. laisvės atėmimu 7 ( septyniems ) mėnesiams;pagal BK 135 str. 2d. 8p. laisvės atėmimu 7 ( septyneriems) metams;Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. 2d. 5d.1p. bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir subendrintÄ galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 7 ( septynerius ) metus.Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011-06-17.KardomÄ jÄ priemonę – registracijÄ policijos įstaigoje pakeisti į suėmimÄ .

M. P. suimti teismo posėdžių salėje.Priteisti iÅ¡ nuteistojo M. P. nukentėjusiajam E. B. už turtinę žalÄ 370 Lt. ir už neturtinę žalÄ 10000Lt., nukentėjusiajam T. B. už turtinę žalÄ 4982,38Lt. ir už neturtinę žalÄ 60000Lt. , Valstybinei ligonių kasai už turtinę žalÄ 5021,63Lt.Daiktinius įrodymus: 3 peilius ir nukentėjusiojo E. B. sportinius marÅ¡kinėlius sunaikinti kaip menkaverčius ( LR BPK 94 str. 1d. 4p.).Nuosprendis per 20d. gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ apeliacine tvarka.

Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos. Teisėja                                                                                     Svetlana Jurgaitienė