2021-08-09 Nr. AB-15503-4-52-3-00352-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3676-662/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00352-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui O. A.,

užsieniečio atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjams I. Y., J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio O. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio O. A. sulaikymo ir laikino apgyvendinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas iki 2021 m. rugsėjo 21 d. sulaikyti ir laikinai apgyvendinti Centre (duomenys neskelbtini) pilietį O. A. (toliau – ir užsienietis) (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 5 d., veikdamas 20 asmenų grupėje. Pertako kaimo prieigose, miške, Kapčiamiesčio sen., Lazdijų r. buvo sulaikytas, kadangi neturėjo su savimi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu O. A., pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. birželio 13 d. sprendimu buvo apgyvendintas Centre. Migracijos departamentas nagrinėja užsieniečio prieglobsčio prašymą skubos tvarka. Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodamas nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, Lietuvoje nesiekia teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto Lietuvos valstybės sieną, sulaikytas teikė miglotus paaiškinimus apie savo kelionės tikslą bei tinkamų kelionės dokumentų neturėjimo priežastį. Šios aplinkybės pagrindžia prielaidą, kad vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos užsienietis gali pasislėpti arba net nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties, todėl egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai. Siekiant išsiaiškinti, ar yra galimybė užsieniečio atžvilgiu pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, ar jis turi pakankamai asmeninių lėšų savo išlaikymui, gyvenamąjį plotą, ar turi šeimyninių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, užsienietis atsakė, kad neturi pakankamai pinigų, gyvenamojo ploto, šeimyninių ar socialinių ryšių Lietuvoje. Be to, taikant alternatyvią sulaikymui priemonę asmuo turi būti linkęs bendradarbiauti su kompetentingų įstaigų darbuotojais. Užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu, kadangi į Lietuvą atvyko naktį, ne per pasienio kontrolės punktą, jis VSAT pareigūnams negalėjo tinkamai paaiškinti tinkamų kelionės dokumentų neturėjimo priežastį.

3. Užsienietis ir jo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

4. Centro atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje Teikimą palaikė ir prašė tenkinti.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu nutarė laikinai sulaikyti užsienietį Centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 23 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 116 straipsnio 4 dalimi, nustatė, kad užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką, kur buvo sulaikytas Centre, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti užsieniečio sulaikymo pagrindai. Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kas neleidžia jo atžvilgiu taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą ir pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo prašymas suteikti prieglobstį nėra išnagrinėtas. Teismas nenustatė nei vieno prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindo, nustatyto Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Užsieniečio neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką, kai jis paprašo prieglobsčio, negali būti motyvu ir pagrindu jį sulaikyti, nes jo atvykimo tikslas, net neturint tinkamų kelionės dokumentų, teisėtas – prašyti prieglobsčio. Konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti kraštutinės priemonės – sulaikymo, o, taikant Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, tikslinga apsiriboti alternatyvia sulaikymui priemone, įtvirtinta 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte –apgyvendinti užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teismo nurodyti motyvai nėra įtvirtinti Įstatyme, kaip neleidžiantys taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Užsienietis savo teisėmis naudojosi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė jį sulaikyti nėra padaręs, todėl sulaikymo taikymas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga jo laisvės suvaržymo priemonė. Užsieniečio veiksmuose nėra jokių požymių, leidžiančių įtarti, kad jis gali pažeisti buvimo Lietuvoje ir prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo tvarką. Taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, užsienietis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis, būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti jo laisvės. Bent tokiu būdu užsieniečio judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis jo kaip prieglobsčio prašytojo interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, siekiančio išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir baigti prieglobsčio procedūrą, tiek užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

9. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

10. Centras be Teikime nurodytų aplinkybių akcentuoja, kad Migracijos departamentas 2021 m. liepos 1 d. sprendimu nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio ir nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiant atvykti dvejus metus. Minėtą sprendimą užsienietis apskundė. Centras prašė sulaikyti užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punkte nustatytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas kitas sulaikymo pagrindas laikytinas technine klaida. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas jokio asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento. Sulaikytas prisistatė kaip O. A., gim. (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas pateikė nuomonę, kad užsienietis nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Tai, kad Migracijos departamentas užsieniečio atžvilgiu priėmė sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, nereiškia, kad buvo nustatyta užsieniečio asmens tapatybė. Migracijos departamentas, nagrinėdamas prieglobsčio prašymą skubos tvarka, neturi pareigos nustatyti asmens tapatybę. Užsieniečio registro duomenimis užsieniečio tapatybė taip pat nėra nustatyta. Įstatymo 115 straipsnyje nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste nėra pagrindo taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi užsieniečio tapatybė nėra nustatyta. Užsieniečio atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir prieglobsčio nesuteikimo, todėl išlieka didelė tikimybė, kad užsienietis, būdamas nesulaikytas, bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip sutrukdydamas įvykdyti jo išsiuntimą. Netenkinus alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui būtinų sąlygų (tapatybės nustatymas, bendradarbiavimas, grėsmės nebuvimas valstybės saugumui ir viešajai tvarkai), tokios priemonės taikymas negali būti svarstomas.

11. Užsienietis apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti, akcentuodamas, kad mėnesį serga (duomenys neskelbtini), iš Centro buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau grąžintas ir Centre gydymas jam nėra teikiamas. Prašė leisti jam gydytis.

12. Užsieniečio atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė užsieniečio apeliacinį skundą tenkinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, be kita ko, atsižvelgiant į užsieniečio sveikatos būklę.

13. Centro atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje Teikimą palaikė ir prašė apeliacinį skundą atmesti atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais. Atsakydama į užsieniečio argumentus dėl jo sveikatos būklės nurodė, kad Centre laikomų užsieniečių sveikatos būklė ištiriama Centre. Jeigu užsieniečiui būtų nustatyta (duomenys neskelbtini) liga, t. y. (duomenys neskelbtini), jis nebūtų laikomas Centre. Centre yra teikiamos medicinos paslaugos, jos yra prieinamos visiems užsieniečiams. Centro gydytojas sprendžia dėl gydymo reikalingumo. Užsienietis Įstatymo kontekste nėra pažeidžiamas asmuo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuspręsta tenkinti Teikimą ir laikinai sulaikyti užsienietį Centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 23 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

15. Užsieniečio apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, nes turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl pakankama ir proporcinga priemonė yra užsieniečio apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo ribojimų.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino Teikimą, kuris buvo grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalimi (nurodyti 2, 3, 8, 10 ir 12 punktai).

18. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, nagrinėjamu atveju įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad užsienietis valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, t. y. neteisėtai, o prašymą suteikti prieglobstį pateikė po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Migracijos departamento 2021 m. liepos 1 d. sprendimu užsieniečiui nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nuspręsta jį išsiųsti į kilmės šalį bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus. Byloje nurodoma, kad užsienietis šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pažymėtina ir tai, kad užsienietis yra atvykęs be šeimos, jis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.

20. Užsienietis teismo posėdyje nurodė, kad serga (duomenys neskelbtini), jam reikalingas gydymas, tačiau jokių įrodymų šiuo aspektu nepateikė. Be to, Centro atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jeigu užsienietis sirgtų (duomenys neskelbtini), tai po apžiūros ligoninėje jam nebūtų leista grįžti į Centrą, taip pat užsienietis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Todėl ši užsieniečio nurodyta aplinkybė negali būti vertinama kaip argumentas netaikyti sulaikymo. Centre nuolat veikia šeimos gydytojo kabinetas, t. y. užsieniečiui gali būti suteiktos kvalifikuotos gydymo paslaugos.

21. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

22. Migracijos departamento rašte „Dėl nuomonės pateikimo“, be kita ko, nurodyta, kad: „<...> O. A. pirminių apklausų metu nurodė, kad už užmokestį kirsti valstybės sieną jiems padėjo nepažįstami asmenys. Juos atvežė su automobiliu ir išlaipino. Tuomet jie ėjo pėsčiomis, kol juos sulaikė pareigūnai.“ Rašte apibendrinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog užsienietis (kartu su kitais rašte įvardytais prieglobsčio prašytojais) nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o, tikėtina, pasinaudojant nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, naktį kirto Lietuvos Respublikos išorės sieną, į tai, kad užsienietis, kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, teikė miglotus paaiškinimus apie savo kelionės dokumentus ir aplinkybes, dėl kurių su savimi neturėjo kelionės dokumentų, tokiu būdu siekiant apsunkinti tapatybės ir teisinės padėties nustatymą, Migracijos departamentas mano, kad užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema. Migracijos departamentas vertino, kad užsienietis gali pasislėpti ar, net nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties nustatymo, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, todėl egzistuoja sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Teikimą, nurodė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą (užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką), kuri nagrinėjamu atveju netaikytina (užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo procedūra nėra baigta), tačiau įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su Teikime nurodytu užsieniečio sulaikymo pagrindu (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.), todėl konstatuotina, kad yra pagrindas užsienietį sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

24. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi turi būti išsiaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į konkrečias užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, jo teiktus paaiškinimus ir pan., užsieniečio sulaikymas būtinas galutiniam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (pagal bylos duomenis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra nebaigta).

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Centras Teikime prašė užsienietį sulaikyti iki 2021 m. rugsėjo 21 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Pirmosios instancijos teismas užsienietį sulaikė iki 2021 m. rugsėjo 23 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimas iš esmės yra pagrįstas, tačiau pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo taikė ilgesnį sulaikymo laikotarpį, nei buvo nurodyta Teikime, todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad užsienietis yra sulaikomas Centre iki 2021 m. rugsėjo 21 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įgyvendintas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio O. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Laikinai sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį O. A., gimusį (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 21 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įgyvendintas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė