5ab5d8d2-85f2-42f8-b807-bbc8779b4b3a · Lietuvos apeliacinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"                                                                                                          Civilinė byla Nr. 2A-229/2014                                                                                                     Proceso Nr. 2-56-3-00293-2012-5                                                          Procesinio sprendimo kategorija 27.7; 44.5.2.17; 44.8; 121.21 (S)                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS                                                             N U T A R T I S                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                         2013 m. sausio 27 d.                                                                     Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L.

V. ir ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Reina“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1891-510/2012 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Reina“ ieÅ¡kinį atsakovams L. V. ir R. V. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :                                                      I.

Ginčo esmė Byloje ginčas kilo dėl žalos, kildinamos iÅ¡ juridinio asmens organų pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymo, atlyginimo.IeÅ¡kovas BUAB „Reina“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) priteisti solidariai iš atsakovų L. V. ir R. V. 2 812 413,16 Lt nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) apriboti atsakovų teisę eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas 4 metams;

3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartimi UAB „Reina“ buvo iškelta bankroto byla. 2008 m. balanso duomenimis, įmonės turtas 2008 m. pabaigoje sudarė 3 093 434 Lt, įstatinis kapitalas – 46 800 Lt, o nuostoliai siekė 2 515 194 Lt. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai bei per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso sudarė 5 561 828 Lt. 2008 m. bendrovės turto vertė palyginti su 2007 m. sumažėjo daugiau kaip milijonu litų – 1 110 205 Lt, nepaskirstyti nuostoliai per 2008 m. padidėjo (1 754 902 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo 678 704 Lt.

Esant paminėtiems duomenims, UAB „Reina“ vadovas L. V. ir vienintelė bendrovės akcininkė R. V. turėjo imtis atitinkamų priemonių, t. y. jau prieÅ¡ trejus metus turėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Taigi Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 2 d., 2011 m. birželio 16 d., 2011 m. rugpjūčio 5 d., 2011 m. rugsėjo 13 d., 2011 m. spalio 3 d., 2011 m. lapkričio 30 d., 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. vasario 29 d. nutartimis patvirtino BUAB „Reina“ kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 2 812 413,16 Lt sumai, kuri laikytina dėl neteisėtų atsakovų veiksmų atsiradusia žala.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovui BUAB „Reina“ iÅ¡ atsakovo L. V. priteisė 100 000 Lt dydžio žalos atlyginimÄ bei 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 100 000 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Nustatęs, kad L.

V. siekė atkurti įmonės mokumÄ ir toliau tęsti Å«kinę– komercinę veiklÄ , pagal galimybes atsiskaityti su kreditoriais, įmonėje buvo paskirtas atsakingas asmuo už kreditorinių įsipareigojimų valdymÄ , vyko derybos su finansinėmis institucijomis; įmonė ir 2007 m., ir 2008 m. siekė didinti turtÄ ; iÅ¡siieÅ¡koti debitorinius įsiskolinimus tiek teisminiu, tiek neteisminiu bÅ«du, vertino, kad nėra pagrindo abejoti atsakovo teiginiais, jog įmonės pajamos smarkiai sumažėjo dėl pasaulinės ekonominės krizės, ir teigti, kad atsakovas 2007–2008 metais veikė nerÅ«pestingai, neatidžiai ar nesÄ Å¾iningai.

Atsižvelgęs į tai, taip pat į tai, kad iki 2009 m. pradžios (iki transporto priemonių perdavimo lizingo bendrovei) įmonė vykdė Å«kinę–komercinę veiklÄ , sprendė, jog atsakovas, kaip įmonės vadovas, neturėjo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Konstatavęs, kad tokia pareiga atsakovui atsirado 2009 m. pradžioje, kai įmonė perdavė transporto priemones, o neturėdama transporto priemonių, įmonė negalėjo tęsti įprastinės Å«kinės–komercinės veiklos, padarė iÅ¡vadÄ , jog įmonės vadovas turėjo suprasti, kad atstatyti įmonės mokumo nepavyks ir jam atsirado pareiga pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo.

Atsakovas Å¡ios pareigos nevykdė, todėl jis pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalį privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė, pavėlavus pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Nustatęs, kad nuo 2009 m. pradžios iki 2010 m. birželio 2 d. įmonės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams didėjo santykinai nedidele apimtimi, atsakovas nors ir formaliai nevykdė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir visos praÅ¡omos priteisti 2 812 413,16 Lt finansinių reikalavimų sumos, nes 2010 m. keliant įmonei bankroto bylÄ pradelsti įsipareigojimai buvo 2 508 753 Lt.

Ä®vertinęs, kad ilgalaikiai įsipareigojimai negali bÅ«ti įtraukti apskaičiuojant žalÄ dėl pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymo, nes jų atsiradimo pagrindas yra bankroto bylos UAB „Reina“ iÅ¡kėlimas; atsakovas pateikė įrodymus, iÅ¡ dalies paneigiančius jo kaltę dėl 2 812 413,16 Lt žalos kreditoriams atsiradimo; Å¡alys nepateikė tikslių duomenų apie 2008 m. pradelstus finansinius įsipareigojimus, kuriuos palyginus su 2009 m. pradelstais finansiniais įsipareigojimais, bÅ«tų galima tiksliai nustatyti atsiradusiÄ Å¾alÄ , vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 100 000 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo (2012 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).Nustatęs, kad atsakovė R.

V. jokių su įmonės valdymu susijusių sprendimų nepriiminėjo, jos vaidmuo UAB „Reina“ buvo formalus, o ieÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ji bÅ«tų priiminėjusi kokius nors su įmonės valdymu susijusius sprendimus, lėmusius skolų atsiradimÄ , sprendė, kad jos atžvilgiu pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmais, pripažinęs, kad atsakovas nevykdė pareigos pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet nenustatęs didelio atsakovo nerÅ«pestingumo ar nesÄ Å¾iningumo, sprendė, jog taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytÄ apribojimÄ , t. y. apriboti teisę eiti vieÅ¡ojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas 4 metams, nėra pagrindo.                                      III.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovas BUAB „Reina“ apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ pakeisti ir ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Taip pat praÅ¡o solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais motyvais:Teismas, remdamasis įmonės vadovo ir dalyvio statuso bei atsakomybės skirtumais, vaidmeniu daryti įtakÄ juridinio asmens veiklai, nepagrįstai netaikė civilinės atsakomybės atsakovės R. V. atžvilgiu. Teismas be pagrindo rėmėsi tik L.

V. paaiškinimais dėl jos dalyvavimo įmonės veikloje. Pagal bylos duomenis, yra labiau tikėtina, kad R. V. dalyvavo valdant įmonę, priimant sprendimus kartu su sutuoktiniu L. V.. Netgi, jei byloje būtų objektyvių duomenų, kad ji faktiškai nedalyvavo įmonės veikloje, tai neeliminuoja jos, kaip bendrovės dalyvės, atsakomybės ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Teismas, nustatydamas padarytos žalos dydį, jį sumažindamas savo nuožiūra, be jokių objektyvių argumentų, nesiremdamas jokiais konkrečiais skaičiavimais, nevertindamas byloje surinktų buhalterinių dokumentų, suvestinių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl esminių žalos nustatymo aspektų tokio pobūdžio bylose.

Žala ir žalos dydžiu teismų praktikoje laikomi visi kreditoriniai reikalavimai, nepaisant to, kokiais laikotarpiais jie atsirado. Nei aplinkybės, nei priežastys, kodėl įmonė tapo nemokia, reikÅ¡mės bylai neturi. Teismas nepagrįstai neapribojo atsakovų teisės eiti vieÅ¡ojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas 4 metams. Atsakovai, bÅ«dami, atitinkamai įmonės direktoriumi ir bendrovės akcininku, net ir įmonės balansams rodant įmonės nemokumÄ , nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Nebuvo rÅ«pestingi ir sÄ Å¾iningi, Å¡iurkščiai pažeidė jiems nustatytas imperatyvias pareigas, ilgai ignoravo įmonės nemokumÄ , savanaudiÅ¡kai patenkino savo kreditorinius reikalavimus iÅ¡ paskutinių įmonės lėšų, nepaisydami kitų įmonės kreditorių interesų. Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytų apribojimų taikymas atsakovų atžvilgiu bÅ«tų protingas, teisingas ir sÄ Å¾iningas sprendimas. Atsakovas L. V., nesutikdamas su sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ jo ieÅ¡kovui priteista 100 000 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, padavė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o Å¡iÄ panaikinti ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Taip pat praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas, vertindamas UAB „Reina“ nemokumÄ 2008 m. pabaigai, netinkamai taikė Ä®BÄ® normas, apibrėžiančias įmonės nemokumÄ , todėl padarė klaidingÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bendrovė jau 2008 m. pabaigoje buvo nemoki.Teismas, spręsdamas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo, neiÅ¡tyrė visų reikÅ¡mingų bylai faktinių aplinkybių; nenustatė 2009 m. pradžioje UAB „Reina“ pradelstų įsipareigojimų sumos; nenustatinėjo, ar nurodytu laikotarpiu įmonė buvo nemoki Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 punkto prasme, ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neteisėtus veiksmus atliko 2009 m.Teismas nepagrįstai ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nes byloje nenustatyta mažiausiai dviejų civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų, t. y. neteisėtų atsakovo veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, o tai reiÅ¡kia, kad nesant Å¡ių sÄ lygų, atsakovui civilinė atsakomybė nekyla.

IeÅ¡kovas atsiliepime su paduotu atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas, nors ir netinkamai nustatydamas bendrovės pradžios nemokumÄ , t. y. jį perkeldamas į 2009 m. pradžiÄ , teisingai konstatavo, kad įmonės finansinė padėtis iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo prasta, įmonė iÅ¡ esmės buvo nemoki, nebuvo pajėgi atsikaityti su kreditoriais, Atsakovas turėjo pareigÄ laiku įmonei inicijuoti bankroto bylÄ ir užkirti keliÄ kreditorinių reikalavimų didėjimui.

TokiÄ pareigÄ turėjo ir įmonės akcininkė R. V..Abiejų atsakovų atsakomybės taikymui egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, Yra pagrindas taikyti atsakomybę ir priteisti iÅ¡ jų praÅ¡omÄ sumÄ , atitinkančiÄ kreditorinių reikalavimų, kurių BUAB „Reina“ negali padengti, dydį. Atsakovai atsiliepime su paduotu ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu nesutinka. Taip pat praÅ¡o atnaujinti terminÄ Å¡iam atsiliepimui paduoti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais motyvais: Teismas, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nėra atsakinga pagal Ä®BĮ 8 straipsnio 4 dalį.

Abejoti teismo iÅ¡vada nėra pagrindo. L. V., duodamas parodymus, prisiekė sakyti tiesÄ . Be to, Ä®BÄ® 8 straipsnyje nėra nustatyta, kad įmonės vadovo ir savininko atsakomybė, laiku nepateikus ieÅ¡kinio dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra solidari, o tai reiÅ¡kia, jog įmonės vadovui ir savininkui negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas solidarus reikalavimas.Bendrovė 2008 m. pabaigoje nebuvo nemoki kaip tai apibrėžiama Ä®BÄ®. Tai konstatuota ir Ekonominės policijos atliktame tyrime, kurio medžiagos atsakovai neturi galimybės pateikti.

 Atsakovai Å¡iuo laikotarpiu neturėjo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Vėliau kreditorinių reikalavimų suma didėjo tik dėl lizingo bendrovių naujai priskaičiuojamų nuostolių. Ginčo atveju nėra priežastinio ryÅ¡io tarp visų kreditorinių reikalavimų sumos ir atsakovų pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei nevykdymo. Nesant vienai iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, atsakovams atsakomybė negali kilti. Žalos faktÄ ir dydį turėjo įrodyti ieÅ¡kovas, o Å¡is apsiribojo tik patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, kuri Å¡ioje byloje nelaikytina žalos dydžiu.

Atsakovai siekė ir tikėjosi atkurti įmonės veiklÄ ir toliau jÄ tęsti, o tai negali bÅ«ti pripažinta nei jų tyčia, nei dideliu neatsargumu.Teismas, nenustatęs didelio atsakovo nerÅ«pestingumo ar nesÄ Å¾iningumo, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytÄ apribojimÄ nėra pagrindo. IeÅ¡kovas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, nes Å¡is praktikos neformuoja.      IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovo BUAB „Reina“ apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, o atsakovo L.

V. apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygų Ä®monės administracijos vadovo civilinė atsakomybė taikoma tik savarankiÅ¡kai nustačius Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus/neveikimÄ , dėl jų/jo atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų/neveikimo ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės administracijos vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir/ar paslaugas).Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 punktas įmonės nemokumÄ apibrėžia kaip įmonės bÅ«senÄ , kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.IÅ¡ byloje esančio 2007 m. ieÅ¡kovo įmonės balanso matyti, kad į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė sudarė 4 203 639 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 934 090 Lt (1 t., b. l. 25-26).

Net darant prielaidÄ , kad visos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo pradelsti, nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovo įmonė buvo nemoki, nes Å¡i suma, t. y. 1 934 090 Lt, nevirÅ¡ija pusės į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.Pagal ieÅ¡kovo įmonės 2008 m. balanso duomenis į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė 2008 m. sudarė 3 093 434 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 909 651 Lt (1 t., b. l. 28-29).

IÅ¡ byloje esančios kreditorinių reikalavimų suvestinės (3 t., b. l. 130-135) matyti, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai realiai sudarė 1 940 603,57 Lt. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad jau 2008 m. pabaigoje UAB „Reina“ faktiÅ¡kai buvo nemoki, nes Å¡ios įmonės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.Tai, kad 2008 m. pabaigoje / 2009 m. pradžioje įmonė buvo nemoki ir nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovas L.

V.. Atsakovas nurodė, kad 2009 m. pradžioje perdavė savo transporto priemones lizingo bendrovei. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Reina“ vertėsi krovinių pervežimu ir su tuo susijusiomis paslaugomis, akivaizdu, jog įmonė, perdavusi transporto priemones, negalėjo toliau vystyti veiklos ir vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent 2009 m. pradžioje atsakovui L. V. atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes jis, kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni atidumo bei rÅ«pestingumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks.

Atsakovas Å¡ios pareigos neįvykdė. Dėl Å¡ios priežasties konstatuotinas atsakovo L. V. neteisėtas neveikimas. Dėl žalos nustatymo ir jos dydžio Kaip minėta, jei toliau didėja įmonės skolos ir jei asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiekia jai prekes ir/ar paslaugas, pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas pažeidžia tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus, tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus. Tokiu bÅ«du kreditoriai patiria žalÄ , kuriÄ pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalį pareiga atlyginti tenka įmonės vadovui.

IÅ¡ bankroto administratoriaus pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad Å¡iai dienai UAB „Reina“ bankroto byloje yra patvirtinta 2 812 413,16 Lt dydžio kreditoriniai reikalavimai. Šį kreditorinių reikalavimų dydį palyginus su 2008 m. pradelstų įsipareigojimų dydžiu, t. y. 1 940 603,57 Lt, matyti, kad ieÅ¡kovo įmonės skolos iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo didėjo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pripažintina, kad dėl neteisėto atsakovo L. V. neveikimo, t. y. pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo neįvykdymo, UAB „Reina“ ir jos kreditoriai patyrė žalÄ , kuriÄ pagal teisinį reglamentavimÄ turi atlyginti atsakovas L.

V., kaip UAB „Reina“ vadovas. Taigi vertintina, kad atsakovo L. V. neteisėtÄ neveikimÄ ir UAB „Reina“ padarytÄ Å¾alÄ sieja akivaizdus priežastinis ryÅ¡ys.  Nustatant žalos, kilusios dėl įmonės vadovo nesavalaikio kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, dydį vertinama yra ne apskritai bendra įmonės skolų apimtis, o konkreti skolų suma iÅ¡augusi bÅ«tent dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. IÅ¡ administratoriaus pateiktos pradelstų skolų detalizacijos (3 t., b. l. 130-135) matyti, kad įmonės vadovui L.

V. nevykdant Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos savo (vadovo) pareigos laiku, t. y. 2009 m. pradžioje, pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atsirado naujos skolos. Tokiu bÅ«du bendra UAB „Reina“ skolų apimtis padidėjo 871 809,59 Lt (2 812 413,16 Lt - 1 940 603,57 Lt). Dėl Å¡ios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad L. V., kaip įmonės vadovo, pareigos inicijuoti bankroto bylÄ UAB „Reina“ pažeidimas padidino įmonės skolų apimtį, todėl jis privalo atlyginti savo neveikimu įmonei ir kreditoriams padarytÄ 871 809,59 Lt žalÄ (CK 2.87 str. 7 d., 6.245 str., Ä®BÄ® 8 str. 4 d.).

Dėl akcininkės civilinės atsakomybės sÄ lygų bei atsakovų teisės eiti vieÅ¡ojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde kelia klausimus dėl UAB „Reina“ akcininkės R. V. atsakomybės bei atsakovų teisės eiti vieÅ¡ojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas 4 metams apribojimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija Å¡iais klausimais, todėl papildomai dėl Å¡ių apelianto UAB „Reina“ keliamų klausimų nepasisako.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Å . v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v.

UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Nagrinėjamu atveju pakeitus skundžiamÄ pirmosios instancijos sprendimÄ , atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos.Kadangi ieÅ¡kovas bankrutuojanti įmonė, nuo žyminio mokesčio už paduotÄ ieÅ¡kinį buvo atleistas, atsakovas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai privalo atlyginti valstybei 12 718,09 Lt žyminį mokestį (7 000 + (871 809,59-300 000)×0,01).Pirmosios instancijos teisme buvo patirta 49,39 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iÅ¡ atsakovo L.

V. valstybei yra priteistina 14,82 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.Kitos Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos joms nėra atlygintinos, nes Å¡alys nepateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Reina“ iÅ¡ atsakovo L.

V. 871 809,59 Lt (aÅ¡tuonių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų devynių litų ir penkiasdeÅ¡imt devynių centų) žalos atlyginimÄ ir 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 871 809,59 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo L. V. 12 718,09 Lt (dvylikos tÅ«kstančių septynių Å¡imtų aÅ¡tuoniolikos litų 9 centų) žyminį mokestį bei 14,82 Lt (keturiolikos litų 82 centų) procesines dokumentų siuntimo iÅ¡laidas.Ä®siteisėjus Å¡iam sprendimui, panaikinti areÅ¡tÄ atsakovės R.

V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui ir piniginėms lėšoms už bendrÄ 2 812 413,16 Lt (dviejų milijonų aÅ¡tuonių Å¡imtų dvylikos tÅ«kstančių keturių Å¡imtų trylikos litų ir 16 centų) sumÄ , kuris buvo uždėtas Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Reina“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo L.

V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu palikti. Įsiteisėjus Å¡iam sprendimui, jo patvirtintÄ kopijÄ nusiųsti turto areÅ¡tų aktų registro tvarkytojui.“. Teisėjai                                                                                                        Alė Bukavinienė Marytė Mitkuvienė Egidijus Žironas