2023-06-07 Nr. AB-11686-3-61-3-02665-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-887-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02665-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti 2022 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus raštą Nr. (22)SN-76)S-239 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (toliau – ir Tarnyba) išsamiai išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. balandžio 9 d. skundą.

2. Pareiškėja skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėja paaiškino, kad ji 2021 m. spalio 6 d. kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) merą dėl trukdymo naudotis Savivaldybės „Facebook“ socialiniu puslapiu. Kadangi Savivaldybės administracija nenurodė, kodėl pareiškėjai neleidžiama prisijungti ir naudotis Savivaldybės socialiniu tinklu, pareiškėjos manymu, Savivaldybės meras, administracijos direktorius ir Ryšių su visuomene skyriaus vedėja nepagrįstai ir neteisėtai diskriminuoja pareiškėją, be kita ko, taip pat ir dėl pareiškėjos turimų sveikatos problemų, socialinės padėties, įsitikinimų, pažiūrų, lytinės orientacijos.

2.2. Pareiškėja pateikė skundą Tarnybai dėl Savivaldybės administracijos vykdomos diskriminacijos, tačiau atsakovas Raštu nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėja, kreipdamasi su skundu dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties, įsitikinimų bei pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, nepagrindė nė vieno iš nurodytų pagrindų, t. y. nepaaiškino, kaip šie pagrindai susiję su draudimu jai skaityti informaciją Savivaldybės socialinio tinklo paskyroje. Pareiškėja tik skunde teismui nurodė paaiškinimus, kaip, jos nuomone, lytinė orientacija ir negalia yra susijusi su apribotomis galimybėmis matyti Savivaldybės socialinio tinklo paskyrą.

4.2. Kadangi pareiškėja nepagrindė savo nurodytų aplinkybių (kad skundžiamasis asmuo panašioje situacijoje su kitais asmenimis, nepriklausančiais ginamųjų grupei, elgėsi palankiau nei su ja), nebuvo pagrindo konstatuoti diskriminacijos fakto. Pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – ir LGĮ) 4 straipsnio nuostatas skundžiamasis asmuo turi įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo, tačiau negalint preziumuoti, kad diskriminacijos faktas buvo, nėra pagrindo taikyti įrodinėjimo naštos perkėlimą skundžiamajam asmeniui.

4.3. Pareiškėjos argumentai dėl diskriminacijos lytinės orientacijos ir negalios pagrindais paremti prielaidomis, o ne konkrečiais faktais. Pareiškėjos teiginiai nepagrindžia, kad kitiems „tradicinės“ orientacijos ar negalią turintiems asmenims buvo panašiai ribojamos galimybės matyti Savivaldybės socialinio tinklo paskyrą.

4.4. Pareiškėja skunde Tarnybai nurodė ir kitus pagrindus – socialinė padėtis, įsitikinimai ar pažiūros, amžius, kurių ji nepagrindė nei skunde Tarnybai, nei skunde teismui. Pareiškėja nebuvo pateikusi informacijos dėl minėtų aplinkybių bei kaip minėti asmens tapatybės požymiai nulėmė jos galimą diskriminaciją.

4.5. Visa Savivaldybės socialinio tinklo paskyroje skelbiama informacija yra vieša ir matoma net ir neregistruotiems (neprisijungusiems) socialinio tinklo vartotojams. Dėl šios aplinkybės nepagrįsta teigti, kad Savivaldybė ribojo informacijos apie jos veiklą prieinamumą pareiškėjai ar kitiems asmenims.

4.6. Pareiškėja kreipėsi į Savivaldybę ir prašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių ji buvo „užblokuota“ Savivaldybės. Pareiškėja teigė, kad negavo jokio paaiškinimo iš Savivaldybės, todėl atsakovas pareiškėjai nurodė, kad Savivaldybės galbūt vykdomas biurokratizmas ar piktnaudžiavimas yra skundžiami Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriams.

5. Pareiškėja teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad konkrečiai nežino, kodėl ji yra diskriminuojama, ir Savivaldybės atstovai ją „blokuoja“, t. y. jai neleidžiama naudotis minėtu puslapiu, skaityti, rašyti komentarų. Pareiškėja pabrėžė, kad gavusi jos skundą Tarnyba nepareikalavo iš Savivaldybės atstovų paaiškinimo. Pareiškėjos teigimu, Savivaldybės atstovai ne tik nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėja pažeidė „Facebook“ bendruomenės standartus ar taisykles, tačiau net nenurodė laikotarpio, kuriam pareiškėjai yra draudžiama naudotis jų „Facebook“ puslapiu. Pareiškėja paaiškino, kad ji raštu kreipėsi į Savivaldybę, prašydama nurodyti, kiek asmenų negali naudotis Savivaldybės socialiniu tinklu, tačiau tokia informacija nebuvo suteikta. Pareiškėjai nežinoma, dėl kokių konkrečių priežasčių ji yra diskriminuojama.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, be kita ko, nustatė, kad:

7.1. Pareiškėja 2022 m. gegužės 9 d. su skundu kreipėsi į Tarnybą dėl Savivaldybės administracijos vykdomos (ne)tiesioginės diskriminacijos. Pareiškėja nurodė, kad Savivaldybės atstovai – meras, administracijos direktorius ir Ryšių su visuomene skyriaus vedėja – neleidžia pareiškėjai naudotis Savivaldybės „Facebook“ puslapiu, kuriame Savivaldybė informuoja gyventojus apie įvykius Mažeikių rajone bei minėtame puslapyje rašyti komentarus. Savivaldybės atstovai nenurodė pareiškėjos komentarų, kurie neatitiko „Facebook“ standartų ar kitų taisyklių, nenurodė, kokias „Facebook“ naudojimo taisykles pareiškėja pažeidė. Kadangi Savivaldybės atstovai pareiškėjai nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kodėl ji yra „užblokuota“ ir jai neleidžiama naudotis savivaldybės socialiniu tinklu, pareiškėja teigė, kad yra diskriminuojama dėl savo socialinės padėties, įsitikinimų ir pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios.

7.2. Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius 2022 m. gegužės 20 d. Raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą LGĮ 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, konstatavęs, kad pareiškėjos skundžiami veiksmai – ištrinti komentarai ir (ar) apribojimai teikti komentarus Savivaldybės socialinio tinklo paskyroje nepatenka į sritį, kurioje lygių galimybių kontrolierius gali atlikti tyrimą dėl galimos diskriminacijos.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, LGĮ ir Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatas, pažymėjo, kad tyrimas dėl diskriminacijos galimas tik esant pagrindui, įtvirtintam draudžiamų diskriminavimo pagrindų sąraše ir diskriminacinį elgesį galint priskirti Lygių galimybių įstatymo bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo reguliuojamų santykių sričiai. Įstatymas įpareigoja besikreipiantį asmenį skunde dėl lygių galimybių pažeidimo nurodyti ne tik prašymą, datą, pareiškėjo asmens duomenis, bet ir asmens, kurio veiksmai skundžiami, duomenis, konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą), administracinį aktą arba sprendimą, jo įvykdymo (priėmimo) datą, jo padarymo laiką ir aplinkybes, taip pat aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus.

9. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundo lygių galimybių kontrolieriui matyti, jog pareiškėja konkrečių skunde įvardintų asmenų priimtų aktų, veiksmų ar neveikimo nenurodė. Pareiškėja iš esmės nurodė, kad ji negali prisijungti prie Savivaldybės administracijos administruojamos paskyros socialiniame tinkle ir iš Savivaldybės administracijos negauna motyvuoto, pagrįsto atsakymo, kodėl ji yra „užblokuota“ (negali naudotis puslapiu, rašyti komentarų). Kadangi Savivaldybės atstovai jai nepateikė konkretaus atsakymo, prašė ištirti, ar ji nėra diskriminuojama dėl savo socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios. Pareiškėja 2022 m. liepos 25 d. teismui pateiktuose 2022 m. liepos 25 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Savivaldybės mero 2021 m. lapkričio 26 d. rašto ji nevertina kaip motyvuoto atsakymo, jai nebuvo atsakyta, kodėl jai neleidžiama naudotis Savivaldybės paskyra socialiniame tinkle, Savivaldybė nenurodė, kokie jos komentarai ir kokius socialinio tinklo reikalavimus ji pažeidė. Pareiškėja pabrėžė, kad negali nurodyti, dėl ko ji gali būti diskriminuojama, todėl ir kreipėsi į Tarnybą.

10. Teismas pabrėžė, kad lygių galimybių kontrolierius tiria skundus dėl lygių galimybių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, teismo vertinimu, siekė išsiaiškinti, dėl kokių konkrečiai jos veiksmų jai neleidžiama rašyti komentarų Savivaldybės socialinio puslapio paskyroje. Tačiau, remdamasis LGĮ 10 straipsniu, teismas konstatavo, kad pareiškėjos atsakovui 2022 m. gegužės 9 d. pateiktas skundas nėra dėl lygių galimybių, kurių įgyvendinimas nustatytas LGĮ 5 straipsnyje, pažeidimo. Pareiškėja nepagrindė galimų diskriminacijos apraiškų, tik deklaratyviai išvardijo galimus diskriminacijos pagrindus.

11. Pareiškėja siekė įvertinti Administracijos pareigūnų veiksmus, tačiau lygių galimybių kontrolierius to negali daryti. Pareiškėja dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) gali kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigą, remdamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi ir 13–15 straipsniais.

12. Teismas pažymėjo, kad Savivaldybės meras 2021 m. lapkričio 3 d. pareiškėjai pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ paskyra „Mažeikių rajono savivaldybė“ sukurta Savivaldybės administracijos iniciatyva ir yra skirta operatyviai informuoti visuomenę. Savivaldybės neįpareigotos susikurti paskyras socialiniame tinkle. Administracija, administruodama paskyrą, savo veikloje vadovaujasi socialinio tinklo „Facebook“ nustatytomis sąlygomis. Teismo vertinimu, draudimas komentuoti socialiniame tinkle reguliuojamas socialinio tinklo nustatytomis sąlygomis ir nepatenka į LGĮ 5 straipsnio nustatytą teisinių santykių sritį. Iš bylos duomenų nustatęs, kad pareiškėjos 2022 m. gegužės 9 d. skunde išdėstytos faktinės aplinkybės apie jos atžvilgiu Savivaldybės galbūt vykdomus veiksmus nepatenka į LGĮ taikymo sritį, teismas konstatavo, kad lygių galimybių kontrolierius pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2022 m. gegužės 9 d. skundą, nepersiųsdamas jo kitoms institucijoms.

13. Nors lygių galimybių kontrolierius (toliau – ir Kontrolierius) atkreipė pareiškėjos dėmesį į LGĮ 26 straipsnio nuostatą, t. y. kad skundą galima pateikti per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo, jeigu lygių galimybių kontrolierius nenusprendžia kitaip, tačiau lygių galimybių kontrolierius 2022 m. gegužės 20 d. pareiškėjos skundą atsisakė priimti ne LGĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl teismas dėl šio pagrindo plačiau nepasisakė.

14. Teismas taip pat nevertino atsakovo argumentų dėl LGĮ 4 straipsnio taikymo. Teismas pažymėjo, kad minėtame straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nesietina su LGĮ 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atsisakymo Kontrolieriui nagrinėti asmens skundą pagrindu. LGĮ 4 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kurią turi paneigti skundžiamas asmuo, jei pareiškėjas „nurodo aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo“, tačiau šis straipsnis nenustato Kontrolieriaus kompetencijos pagal LGĮ. Kompetencijos ribos apibrėžtos LGĮ 17 straipsnyje.

15. Teismas pabrėžė, kad LGĮ 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių nesuponuoja, jog Kontrolierius būtų atleidžiamas nuo pareigos atlikti teisėtą, objektyvų ir išsamų tyrimą. Nagrinėjamu atveju 2022 m. gegužės 20 d. atsisakydamas nagrinėti pareiškėjos skundą, atsakovas tokių argumentų taip pat nenurodė, t. y. skundžiamas Sprendimas nėra grindžiamas LGĮ 4 straipsnio nuostatomis.

III. 16. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

17. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Tarnyba turėjo imtis visų priemonių, kad būtų išsamiai ir teisingai išnagrinėtas pareiškėjos pateiktas skundas dėl vykdomos diskriminacijos. Skunde atsakovui pareiškėja nurodė visas jai žinomas aplinkybes ir jas patvirtino rašytiniais įrodymais. Jeigu atsakovui kilo abejonių, jis turėjo kreiptis tiek į pareiškėją, tiek į Savivaldybę.

17.2. Tarnyba, remiantis LGĮ 8 straipsnio 1 punkto nuostata, turėjo pagrindą pradėti nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą, tačiau neatliko jokio procesinio veiksmo. Pareiškėja teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo apgintos jos teisės ir kad ji buvo diskriminuojama.

17.3. Pareiškėjai nesuprantama, kodėl ji yra blokuojama socialiniame tinkle „Facebook“, o Savivaldybės administracija nepagrįstai teigė, kad kreipėsi į minėto socialinio tinklo administraciją, kadangi asmenys, administruojantys Savivaldybės puslapį minėtame tinkle, patys gali atlikti veiksmus, leidžiančius pareiškėjai vėl naudotis jų puslapiu. Pareiškėja neturi jokios galimybės naudotis Savivaldybės puslapiu „Facebook“, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas.

17.4. Pareiškėja nesutinka su Savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjai pateiktu raštu Nr.EPA-141 bei nurodo, kad jame nurodytos klaidingos aplinkybės ir nepagrįsti teiginiai.

18. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka.

19. Tarnyba pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pareiškėja skunde Tarnybai nepagrindė galimos diskriminacijos apraiškų ir pagrindų, nepaaiškino, kaip šie pagrindai yra susiję su jos „užblokavimu“ socialiniame tinkle, tik skunde teismui teigė, kad, jos manymu, ji yra diskriminuojama dėl savo lytinės orientacijos, negalios, socialinės padėties ir įsitikinimų bei pažiūrų. Tačiau net ir teisme pareiškėja rėmėsi prielaidomis, šių argumentų nebuvo pateikusi Tarnybai. Pareiškėjos argumentai nepaneigia atsakovo išvadų, pareiškėja net nepaaiškino, kaip už socialinio tinklo Savivaldybės paskyros administravimą atsakingi asmenys sužinojo apie pareiškėjos lytinę orientaciją, negalią, socialinę padėtį bei įsitikinimus. Taigi, pareiškėja nenurodė, kaip jos įvardintas pagrindas yra susijęs su diskriminaciniais ar galbūt neteisėtais veiksmais. Be to, Savivaldybės socialiniame tinkle skelbiama informacija yra vieša ir matoma net neregistruotiems socialinio tinklo vartotojams. Jeigu pareiškėja atsijungtų nuo savo paskyros „Facebook“, ji galėtų matyti visą Savivaldybės skelbiamą informaciją. Tarnyba pažymi, kad ji nenagrinėja skundų dėl saviraiškos laisvės ribojimų viešoje erdvėje.

19.2. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti veiksmai (kreipimasis į valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas) atliekami tada, kai pareiškėjų skundai yra priimami nagrinėti, tačiau šiuo atveju buvo atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, todėl Tarnyba neprivalėjo imtis minėtų veiksmų. Įvertinus Savivaldybės 2022 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. EPA-141, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjai galimybė matyti Savivaldybės paskyrą „Facebook“ buvo apribota dėl diskriminacinių priežasčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kontrolieriaus Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Skundžiamu Raštu atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl jos atžvilgiu vykdomos diskriminacijos. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjos skundą atmetė.

22. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde pažymi, kad yra diskriminuojama, o Tarnyba privalėjo priimti nagrinėti jos skundą.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

24. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2021 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-190-552/2021 ir kt.).

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Bylą nagrinėjęs teismas įvertino esminius pareiškėjo teiktus argumentus. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėja apeliaciniame nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

26. Kontrolieriaus ir Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos teisinius pagrindus ir įgaliojimus, taip pat skundų pateikimą ir tyrimą nustato LGĮ (LGĮ 1 str. 2 d.). Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LGĮ vykdymo priežiūrą atlieka Kontrolierius, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Kontrolieriaus darbui užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu steigiama Tarnyba. Vadovaujantis LGĮ 17 straipsnio 1 dalimi, Kontrolierius, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo ir teisingumo principais, šio įstatymo nustatyta tvarka tiria skundus, atlieka tyrimus savo iniciatyva ir teikia konsultacijas dėl paklausimų. Aptariamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas fizinis, juridinis asmuo, kita organizacija ir jos padalinys turi teisę pateikti lygių galimybių kontrolieriui skundą dėl lygių galimybių pažeidimo. LGĮ 2 straipsnio 4 dalyje lygios galimybės apibrėžiamos kaip tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį diskriminacija – tai tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Remiantis LGĮ 2 straipsnio 9 dalimi, tiesioginė diskriminacija – tai elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui.

27. Atvejai, kai yra atsisakoma nagrinėti skundą, įtvirtinti LGĮ 27 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad Kontrolierius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, jeigu skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Kontrolieriaus kompetencijai.

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. gegužės 9 d. Tarnybai pateikė skundą, kuriame nurodė, kad Savivaldybės administracijos atstovai, t. y. Savivaldybės meras, administracijos direktorius ir Ryšių su visuomene skyriaus vedėja pareiškėjai neleidžia naudotis savivaldybės „Facebook“ paskyra, kurioje gyventojai yra informuojami apie įvykius Mažeikių rajone, taip pat pareiškėjai neleidžiama komentuoti. Minėti asmenys nenurodė pareiškėjos komentarų, kurie neatitiktų „Facebook“ bendruomenės standartų ar kitokių aplinkybių, pareiškėja taip pat iš „Facebook“ bendruomenės negavo jokio įspėjimo ar „bloko“ dėl jos komentarų.

Kadangi minėti asmenys nenurodė, kodėl pareiškėja buvo „užblokuota“ socialiniame tinkle, pareiškėja manė, kad yra diskriminuojama dėl savo socialinės padėties, įsitikinimų ir pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, todėl prašė išnagrinėti skundą ir apie jo nagrinėjimo rezultatus informuoti. Skundžiamu Raštu Kontrolierius atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą. Rašte nurodyta, kad skundžiami veiksmai – ištrinti komentarai ir (ar) apribojimai teikti komentarus socialinio tinklo paskyroje negali būti laikomi kaip patenkantys į vieną iš sričių, kuriose Kontrolierius gali atlikti tyrimą dėl galimos diskriminacijos.

Kontrolierius taip pat nurodė, kad situacijos, kai Savivaldybė nepateikia prašomos informacijos (kaip šiuo atveju – dėl kokių priežasčių buvo ištrintas komentaras ir (ar) apribota galimybė komentuoti) per teisės aktais numatytą terminą, galėtų būti laikytina biurokratizmu, pareiškėjai nurodyta, kad dėl jos prašomos informacijos neteikimo galima kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą. Rašte nurodyta, kad skunde nebuvo paaiškinta, kaip pareiškėjos nurodyta diskriminacija dėl socialinės padėties, įsitikinimų ir pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos ir negalios yra susijusi su konkrečia pareiškėjos situacija, t. y. skunde nebuvo pagrįsta, kad būtent dėl nurodytų pagrindų pareiškėja patiria kokius nors neigiamus Savivaldybės veiksmų padarinius.

Be to, skunde nebuvo detalesnės informacijos apie įsitikinimus ir pažiūras bei kokiais įsitikinimais ar pažiūromis apibrėžiamai asmenų grupei pareiškėja priklauso. Taip pat Rašte nurodyta, kad skundą galima pateikti per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo. Skundas, pateiktas praėjus šiam terminui, nenagrinėjamas, jeigu Kontrolierius nenusprendžia kitaip, o skunde pareiškėja nurodė, kad dalis skundžiamų veiksmų yra įvykę prieš 1,5 metų.

29. Įvertinus nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kadangi pareiškėjos skunde buvo nurodyti Savivaldybės atstovų veiksmai / neveikimas, pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareiga įgyvendinti lygias galimybes įtvirtinta LGĮ 5 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo:

1) užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos;

2) rengti, tvirtinti ir įgyvendinti priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos; 3) įstatymų nustatyta tvarka remti religinių bendruomenių ir bendrijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros bei paramos fondų programas, kurios padeda įgyvendinti lygias asmenų galimybes lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

Iš išdėstyto vertintina, kad pareiškėjos skunde minimi veiksmai nėra susiję su pareigų, nustatytų LGĮ 5 straipsnyje, pažeidimu, pareiškėja nenurodė konkrečių jos minimų Savivaldybės atstovų priimtų aktų, veiksmų ar neveikimo, kurie galėjo būti vertinami LGĮ prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja skunde Tarnybai nepagrindė konkrečių galimos diskriminacijos apraiškų, jos išvados yra paremtos išskirtinai hipotetinio pobūdžio informacija, kad ji, galbūt, yra diskriminuojama – pareiškėja nurodė, kad jai nėra teikiama jos prašoma informacija, todėl svarsto, kad ji tokiu būdu gali būti diskriminuojama.

Įvertinus pareiškėjos Tarnybai pateiktą skundą konstatuotina, kad pareiškėja nenurodė konkrečių ir pagrįstų aplinkybių, sudarančių pagrindą pradėti tyrimą ir vertinti, ar ji (buvo) yra diskriminuojama. Nors pareiškėja teigė, kad yra diskriminuojama socialinės padėties, įsitikinimų ir pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos ir negalios pagrindais, tačiau nesiejo šių aplinkybių su skunde nurodytomis aplinkybėmis ir rėmėsi prielaidomis. Atkreiptinas dėmesys, kad ir skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėja teigė, kad mano, jog yra diskriminuojama, tačiau konkrečių argumentų dėl to nenurodė, rėmėsi hipotetinio pobūdžio teiginiais.

30. Kritiškai vertintini pareiškėjos argumentai, kad Tarnyba privalėjo išsireikalauti dokumentus iš Savivaldybės ir atlikti kitus procesinius veiksmus. Pareiškėjos skundą buvo pagrįstai atsisakyta priimti nagrinėti, todėl Tarnyba neturėjo pagrindo imtis pareiškėjos nurodytų procesinių veiksmų.

31. Taip pat pažymėtina, kad LGĮ 4 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nesietina su LGĮ 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu atsisakymo Kontrolieriui nagrinėti asmens skundą pagrindu. Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, pareigą paneigti tokias aplinkybes turi skundžiamas asmuo, neapsprendžia Kontrolieriaus kompetencijos buvimo / nebuvimo konkrečiu atveju pagal LGĮ.

32. Pareiškėjos skundo turinio analizė leidžia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad Tarnyba neturėjo pagrindo savo kompetencijos ribose atlikti tyrimą pareiškėjos skunde nurodytos informacijos pagrindu. Skundžiamame Rašte nurodytos ginčui aktualios faktinės aplinkybės, aktualus teisinis reguliavimas, atsakovas išaiškino pareiškėjai teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl galbūt pažeistų teisių gynimo. Pareiškėja atsakovo išvadų pagrįstais argumentais nepaneigė, savo argumentus ir teiginius grindė subjektyvaus, hipotetinio pobūdžio teiginiais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą.

33. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini.

34. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodyti argumentai dėl Savivaldybės administracijos raštų ir nepagrįstai nurodytų aplinkybių, atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį (dėl Tarnybos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo), išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui, konstatavus, kad atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2022 m. gegužės 9 d. pateiktą skundą.

35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nustatė ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė