2021-06-15 Nr. CB-5756-2-68-3-20207-2020-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3274

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20207-2020-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. birželio 2 d. paduotu ieškovų G. Š. ir J. Š. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovai G. Š. ir J. Š. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. Š. ir J. Š. ieškinį atsakovui A. I. (A. I.) dėl priklausinio priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Ieškovai kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.14 straipsnio nuostatas, kurios sieja priklausinio likimą su pagrindinio daikto likimu. Šios nuostatos yra taikomos ir tada, kai priklausinys nebuvo įregistruotas. Priklausinio nebuvimas įregistruotu pardavėjo vardu pardavimo metu nėra kliūtis konstatuoti jo nuosavybės teisės perėjimą pagrindinio daikto nuosavybės teisės pasikeitimo atveju. Analogiškai turėtų būti vertinama ir situacija, kai pagrindinio daikto pardavimo metu pardavėjas nėra užbaigęs teisminio ginčo dėl nuosavybės į priklausinį patvirtinimo ir teismas tik po pirkimo–pardavimo sutarties pripažįsta nuosavybės teisę pardavėjui. Toks aiškinimas atitinka bendrąją CK 4.14 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jei pirkimo–pardavimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodyta kitaip. Ūkinis pastatas negali funkcionuoti kaip savarankiškas daiktas, o yra skirtas aptarnauti ir funkciniu ryšiu susijęs su ieškovų įsigytu butu (dalimi namo), todėl ūkinis pastatas turėjo būti priteistas ieškovams. Be to, ieškovų teigimu, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes teismų išvados apie tai, kad nebuvo jokių šalių ketinimų dėl ūkinio pastato perleidimo, neatitinka byloje surinktų įrodymų viseto. Ieškovai, įsigydami butą, ketino įsigyti ir ūkinį pastatą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su ieškovų kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Šiuo atveju kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovų kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovui G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 30 (trisdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. birželio 1 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gediminas Sagatys

Algirdas Taminskas