5ab3bb22-e744-4794-be77-67fbd7b40b4d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-265-1120/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01736-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė TikniÅ«tė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovės Importerra atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4722-640/2019, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovės Importerra ieÅ¡kinį atsakovėms Estijos bendrovėms Europiir Logistics OU ir FV Export OU, Baltarusijos ribotos atsakomybės bendrovei Gas Venture ir uždarajai akcinei bendrovei „Ormina“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovė Importerra (toliau – ir Ukrainos bendrovė) 2019 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ormina“, Estijos bendrovių Europiir Logistics OU ir FV Export OU (toliau – ir Estijos bendrovės), Baltarusijos ribotos atsakomybės bendrovės Gas Venture (toliau – ir Baltarusijos bendrovė) 43 478,60 Eur nuostolių ir 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Ukrainos bendrovė ieÅ¡kinyje paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ bendrovės Pietų Korėjoje pagal 2016 m. rugsėjo 5 d. sutartį ir 2017 m. gegužės 2 d. sÄ skaitÄ nusipirko 220 vnt. prekių už 28 640 JAV dolerių. Prekės atvyko į LietuvÄ ir buvo padėtos į muitinės sandėlį, kurio savininkė atsakovė UAB „Ormina“. UAB „Ormina“ 2018 m. balandžio 16 d. iÅ¡ Estijos bendrovės Europiir Logistics OU gavo užsakymÄ pakrauti maÅ¡inÄ ir Ukrainos bendrovei priklausančios prekės tÄ pačiÄ dienÄ buvo iÅ¡vežtos į RusijÄ . Prekių siuntėja CMR važtaraÅ¡tyje nurodyta UAB „Ormina“, veikianti pagal Estijos bendrovės FV Export OU užsakymÄ , o prekių gavėja – Baltarusijos bendrovė.

3. Ukrainos bendrovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad Estijos bendrovė FV Export OU neturėjo nuosavybės teisių į prekes, todėl negalėjo parduoti prekių Baltarusijos bendrovei. Baltarusijos bendrovė neįsitikino, kad prekes nupirko iÅ¡ asmens, kuris turėjo prekių nuosavybės teisę. Susipažinus su UAB „Ormina“ sÄ skaita Nr. 4060 matyti, kad į sÄ skaitos 28-31 pozicijas yra įtrauktos ieÅ¡kovės prekės. Tik savininkas gali parduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektÄ , todėl minėtos sÄ skaitos 28-31 pozicijose nurodytas pirkimo-pardavimo sandoris yra niekinis ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis).

4. Jei Estijos bendrovė FV Export OU ir Baltarusijos bendrovė nebÅ«tų pirkę ir pardavę ieÅ¡kovei Ukrainos bendrovei priklausančių prekių, prekės nebÅ«tų iÅ¡gabentos iÅ¡ muitinės sandėlio ir Europos SÄ jungos muitų sÄ jungos į RusijÄ , todėl Ukrainos bendrovė nebÅ«tų prekių praradusi ir nebÅ«tų patyrusi žalos (nuostolių). UAB „Ormina“ iÅ¡davė prekes iÅ¡ sandėlio, neįsitikinusi, kad Estijos bendrovė Europiir Logistics OU turi teisę disponuoti prekėmis. Pasak Ukrainos bendrovės, visi atsakovai bendrininkavo pasisavinant jos prekes, todėl dėl minėto delikto jiems kyla solidari atsakomybė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieÅ¡kovės Ukrainos bendrovės ieÅ¡kinį atsisakė priimti.

6. Teismas konstatavo, kad iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, jog ieškinys pareikštas dėl sutarties, sudarytos tarp Estijos bendrovės FV Export OU ir Baltarusijos bendrovės, galiojimo toje dalyje, kurioje šalių susitarta dėl prekių perleidimo Baltarusijos bendrovei ir dėl šios sutarties pagrindu prarastų ieškovei priklausančių prekių. Teismas nurodė, kad nei ieškovė, nei sutarties, kuri ieškovės teigimu yra niekinė, šalys nėra registruotos Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog ieškovė nenurodė kaip savarankiško reikalavimo pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, nereiškia, kad ieškovė nekelia šios sutarties galiojimo klausimo, nes ieškovė savo argumentuose nurodė, jog minėta sutartis yra niekinė.

7. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės argumentai, susiję su tuo, kad atsakovė UAB „Ormina“, turėdama muitinės sandėlį, turėjo pareigÄ saugoti muitinės sandėlyje laikomas prekes ir iÅ¡duoti prekes iÅ¡ muitinės sandėlio tik asmeniui, turinčiam teisę disponuoti prekėmis, Å¡ios pareigos neatliko, nesudaro pagrindo spręsti dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos. Teismas konstatavo, kad tol, kol ieÅ¡kovė neįrodė daiktinių teisių į ginčo prekes, atsakovei UAB „Ormina“ pareikÅ¡tas iÅ¡vestinis reikalavimas neleidžia pažeisti tarptautinės sutarties virÅ¡enybės principo.

8. Teismas nurodė, kad ieškinys turėjo būti pareikštas, įvertinus Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis) nuostatas (20 straipsnio 1 dalis, 40 straipsnio 2 dalis), kurios nesuteikia galimybės Ukrainos bendrovei ginčyti Baltarusijos bendrovės sudarytos sutarties su Estijos bendrove FV Export OU.

9. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o ieÅ¡kovė turi teisę pasirinkti teismingumÄ pagal niekine praÅ¡omos laikyti sutarties Å¡alių (Estijos bendrovės FV Export OU bei Baltarusijos bendrovės) buvimo vietas. III. Atskirojo skundo argumentai 10. Atskirajame skunde Ukrainos bendrovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

11. Ukrainos bendrovė pastebi, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė tik dvišalę sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos, nors ieškinys buvo pareikštas dar trims atsakovams, kurių buveinės vietos yra kitose dvejose valstybėse (Lietuvos Respublikoje ir Estijos Respublikoje). Teismas nenustatė teisės aktų, reglamentuojančių teismingumo taisykles atsakovų, esančių skirtingose valstybėse, atžvilgiu.

12. Pasak Ukrainos bendrovės, teismas nepagrįstai netaikė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 dalies ir DviÅ¡alės sutarties 41 straipsnio nuostatų, pagal kurias, ieÅ¡kinys bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto, pareiÅ¡kiamas vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalÄ sukėlęs įvykis, teismuose. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio teismas galėjo aiÅ¡kiai suprasti, kad žalÄ sukėlusio įvykio vieta yra Lietuvos Respublikoje.

13. Ukrainos bendrovės nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl to, jog ieÅ¡kovė nėra registruota Lietuvos Respublikoje, DviÅ¡alė sutartis jai nesuteikia teisės ginčyti Baltarusijos bendrovės sudarytos sutarties su Estijos bendrove. Ukrainos bendrovė nurodė, kad DviÅ¡alė sutartis reglamentuoja teismingumÄ pagal bendrÄ jÄ ir specialiÄ jÄ jurisdikcijos nustatymo taisykles (20 ir 41 straipsniai), kurios nėra susietos su ieÅ¡kovo registracijos vieta.

14. Pasak Ukrainos bendrovės, teismas nepagrįstai nurodė, kad kol ieÅ¡kovė neįrodė daiktinių teisių į ginčo prekes, atsakovei UAB „Ormina“ pareikÅ¡tas reikalavimas neleidžia pažeisti tarptautinės sutarties virÅ¡enybės principo. Ukrainos bendrovė pastebi, kad reikalavimas įrodyti ieÅ¡kinį jo priėmimo metu negali bÅ«ti keliamas, nes tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismas gali vertinti įrodymus bylos kontekste. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 10.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

11. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Tarptautinį civilinį procesÄ reglamentuoja CPK VII dalis. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad CPK VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.

13. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad tam, jog bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas bÅ«tų iÅ¡spręstas teisingai, visais atvejais bÅ«tina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi bÅ«ti taikomas sprendžiant jurisdikcijos klausimÄ . Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas pagal taikytinus Europos SÄ jungos, tarptautinės teisės aktus arba nacionalinius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016).

Tam, kad bÅ«tų nustatytas jurisdikcijos klausimui iÅ¡nagrinėti taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyti konkrečiai bylai aktualÅ«s dalyvaujančių byloje asmenų (pvz., atitinkamos Å¡alies buveinės vieta ir kt.) bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pvz., žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.). Å ių duomenų pagrindu teismas nustato susijusiÄ valstybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016).

Tais atvejais, kai byloje yra keli atsakovai, Lietuvos Respublikos teismas pagal taikytinus teisės aktus nustato, ar jis turi jurisdikcijÄ kiekvienam atsakovui atskirai. Å iuo tikslu teismas gali kiekvieno atsakovo atžvilgiu taikyti skirtingus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-687/2017).

14. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl žalos (nuostolių) priteisimo reiÅ¡kia keliems atsakovams solidariai, t. y. praÅ¡omÄ priteisti žalÄ (nuostolius) kildina iÅ¡ atsakovų bendrų, neteisėtų veiksmų, nurodydama, kad ieÅ¡kovė nebÅ«tų patyrusi žalos (praradusi prekių), jei Estijos bendrovės, Baltarusijos bendrovė ir muitinės sandėlio savininkė Lietuvos bendrovė (UAB „Ormina“) nebÅ«tų įvykdžiusios, ieÅ¡kovės nuomone, neteisėto prekių pirkimo-pardavimo ir tuo pagrindu nebÅ«tų iÅ¡vežusios prekių į RusijÄ . Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį, spręsdamas, kad Å¡is ieÅ¡kinys yra neteismingas Vilniaus apygardos teismui. IÅ¡ skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieÅ¡kinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. IeÅ¡kovė atskiruoju skundu ginčija tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ .

15. Byloje keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo solidariai iÅ¡ keturių atsakovų. Trys iÅ¡ jų yra Europos SÄ jungos valstybėse narėse (Estijoje ir Lietuvoje), todėl, sprendžiant dėl pareikÅ¡to reikalavimo teismingumo, aktualus ieÅ¡kovės atskirajame skunde nurodytas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra keliamas ir Baltarusijos bendrovei, klausimo tinkamam iÅ¡sprendimui taip pat aktuali Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose (DviÅ¡alė sutartis), įsigaliojusi 1993 m. liepos 11 d.

16. Reglamento Nr. 1215/2012 36 konstatuojamojoje dalyje ir 73 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reglamentas nedaro poveikio trečiosios valstybės ir valstybės narės dviÅ¡alių konvencijų ir susitarimų, sudarytų iki Reglamento (EB) Nr. 44/2001 įsigaliojimo dienos, kurie susiję su reglamente reguliuojamais klausimais, taikymui. Tokia taisyklė nustatyta ir Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 351 straipsnio 1 pastraipoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad atsižvelgiant į tai, jog DviÅ¡alė sutartis sudaryta 1992 m. spalio 20 d., t. y. anksčiau negu įsigaliojo reglamentas Nr. 44/2001 (atitinkamai ir reglamentas Nr. 1215/2012), todėl joje sureguliuotiems jurisdikcijos klausimams reglamentas Nr. 1215/2012 poveikio nedaro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-421/2017).

Taigi, atsakovės Baltarusijos bendrovės atžvilgiu minėto Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatos netaikytinos. DviÅ¡alėje sutartyje nėra nuostatų, kurios galėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos tokiu bÅ«du, kad esant atsakovų daugetui, leistų vienos valstybės teismui „prisitraukti“ jurisdikcijÄ Ä¯ vieno iÅ¡ atsakovų gyvenamÄ jÄ vietÄ , kad bÅ«tų iÅ¡vengta skirtingų teismų sprendimų. Pažymėtina, kad bÅ«tent tokia situacija ir yra susiklosčiusi nagrinėjamoje byloje. Todėl teismas turi vertinti savo jurisdikcijÄ dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kovės reikalavimo Baltarusijos bendrovei atskirai nuo jurisdikcijos kitoms atsakovėms.

Dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėti Ukrainos bendrovės ieÅ¡kinį Baltarusijos bendrovei 17. DviÅ¡alės sutarties 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji jurisdikcijos nustatymo taisyklė, pagal kuriÄ kompetencijÄ nagrinėti civilines ir Å¡eimos bylas turi teismai valstybės, kurioje atsakovas turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , jei DviÅ¡alė sutartis nenustato kitaip. Specialiojoje jurisdikcijos nustatymo taisyklėje, skirtoje byloms dėl žalos atlyginimo, nurodyta, kad sprendimus kompetentingas priimti tos susitariančiosios valstybės teismas, „kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalÄ â€œ (41 straipsnio 2 dalis).

18. Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tai, kad DviÅ¡alėje sutartyje nėra nuostatų, reglamentuojančių susitariančiųjų valstybių teismų jurisdikcijos nustatymo taisykles tais atvejais, kai žala padaroma solidariais skirtingoms valstybėms priklausančių asmenų veiksmais, nepaneigia DviÅ¡alės sutarties nuostatų taikymo galimybės. Nagrinėjamu atveju DviÅ¡alėje sutartyje nėra nuostatų, kurios suteiktų pagrindÄ manyti, kad susitariančiosios valstybės bÅ«tų siekusios teismų jurisdikcijÄ solidariosios deliktinės atsakomybės atvejais nustatyti pagal vienos iÅ¡ valstybių vidaus teisės normas, bendrÄ sias nacionalines ar tarptautines teismingumo taisykles, kitus tarptautinius ar regioninius dokumentus.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-421/2017). Taigi Lietuvos teismų jurisdikcijos klausimas spręstinas pagal 17 punkte aptartas DviÅ¡alės sutarties jurisdikcijos nustatymo taisykles.

19. Atsižvelgiant į DviÅ¡alės sutarties 41 straipsnio 2 dalies reguliavimÄ , siekiant nustatyti, ar nagrinėjamoje byloje Lietuvos teismai turi jurisdikcijÄ atsakovės Baltarusijos bendrovės atžvilgiu, reikia įvertinti, ar yra tenkinamas ieÅ¡kovės pasirinktas kriterijus dėl žalÄ sukėlusių veiksmų atlikimo vietos. Sprendžiant jurisdikcijos klausimÄ teismo atliekamas tyrimas yra ribotas, nukreiptas į vienintelį – teismingumo klausimo iÅ¡sprendimÄ , todėl atliekant šį tyrimÄ teismas aiÅ¡kinasi ir vertina faktines ir teisines ginčo aplinkybes tiek, kiek tai reikalinga Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti. Atsakomybės paskirstymas tarp asmenų, galimai atsakingų už žalÄ , jų atsakomybės rÅ«Å¡ys ir ribos yra aplinkybės, skirtos Å¡ios kategorijos bylų nagrinėjimui iÅ¡ esmės, todėl jomis negalima vadovautis sprendžiant ginčo teismingumo klausimÄ .

20. Dėl neteisėtų žalÄ sukėlusių veiksmų ieÅ¡kinyje nurodyta, kad atsakovė Baltarusijos bendrovė ieÅ¡kovės teises pažeidė nerÅ«pestingu ir neatsakingu elgesiu sudarant prekių pirkimo-pardavimo sandorį su Estijos bendrove, t. y. Baltarusijos bendrovė neįsitikino, kad prekes nupirko iÅ¡ asmens, kuris turėjo prekių nuosavybės teisę. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad atsakovė Baltarusijos bendrovė galimai žalÄ sukėlusius veiksmus atliko Lietuvos Respublikoje, todėl Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti Ukrainos bendrovės ieÅ¡kinį Baltarusijos bendrovei dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.

Taigi, pirmosios instancijos teismas nors ir kitais motyvais, tačiau iÅ¡ esmės teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti Ukrainos bendrovės ieÅ¡kinį Baltarusijos bendrovei dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėti Ukrainos bendrovės ieÅ¡kinį Estijos bendrovėms 21. Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji jurisdikcijos taisyklė, numatanti, kad pagal šį reglamentÄ asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti pareiÅ¡kiami tos valstybės narės teismuose.

Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieÅ¡kiniai gali bÅ«ti pareiÅ¡kiami tik taikant Å¡io skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles (Reglamento Nr. 1215/2012 5 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 2 skirsnyje nustatytos specialiosios jurisdikcijos taisyklės. Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieÅ¡kinys kitoje valstybėje narėje gali bÅ«ti pareikÅ¡tas bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalÄ sukėlęs įvykis, teismuose.

22. Dėl žalÄ sukėlusių veiksmų, ieÅ¡kinyje nurodyta, kad atsakovė Estijos bendrovė Europiir Logistics OU ieÅ¡kovės teises pažeidė tuo, kad neturėdama tam teisės, pateikė atsakovei UAB „Ormina“ užsakymÄ pakrauti maÅ¡inÄ , davė UAB „Ormina“ nurodymus kaip pildyti CMR, o atsakovė Estijos bendrovė FV Export OU ieÅ¡kovės teises pažeidė tuo, kad, neturėdama tam teisės, perdavė prekių nuosavybės teises Baltarusijos bendrovei pagal 2016 m. gegužės 17 d. sutartį. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad Å¡ie Estijos bendrovių veiksmai buvo atlikti Lietuvos Respublikoje, todėl Lietuvos teismai, prieÅ¡ingai nei teigiama Ukrainos bendrovės atskirajame skunde, neturi jurisdikcijos nagrinėti Ukrainos bendrovės ieÅ¡kinį Estijos bendrovėms dėl žalos (nuostolių) atlyginimo remiantis Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktu.

23. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, žalÄ sukėlusiu įvykiu ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės laiko prekių praradimÄ . IeÅ¡kinyje nurodyta, kad UAB „Ormina“ turėjo iÅ¡duoti prekes iÅ¡ muitinės sandėlio tik asmeniui, turinčiam teisę disponuoti prekėmis. IeÅ¡kovės nuomone, UAB „Ormina“ pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), neiÅ¡saugojo ieÅ¡kovės prekių, nes iÅ¡davė jas asmeniui, neturinčiam teisės disponuoti prekėmis (neįsitikino dėl Estijos bendrovės turimų teisių, iÅ¡davė prekes, neturėdama duomenų, kad ieÅ¡kovė yra perleidusi prekių nuosavybės teises Estijos bendrovėms). UAB „Ormina“ buveinė yra Lietuvos Respublikoje, todėl Lietuvos teismai turi jurisdikcijÄ nagrinėti Ukrainos bendrovės ieÅ¡kinį Å¡iai atsakovei (CPK 29 straipsnis).

24. Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punktÄ , asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kai minėtas asmuo yra vienas iÅ¡ atsakovų, ieÅ¡kinys taip pat gali bÅ«ti pareikÅ¡tas vieno iÅ¡ atsakovų nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant iÅ¡vengti teismo sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios dėl atskirai vykstančių procesų.

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovės reikalavimai bendrovėms, kurių buveinės yra Europos SÄ jungos valstybėse narėse, yra itin glaudžiai susiję, sprendžia, kad Å¡iuos reikalavimus yra tikslinga nagrinėti kartu. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priimti ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Ormina“, o taip pat, vadovaudamasis Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punktu, turėjo priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovėms Estijos bendrovėms.

IeÅ¡kinyje buvo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl žalos (nuostolių) priteisimo iÅ¡ visų atsakovių solidariai, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio reikalavimas UAB „Ormina“ atžvilgiu yra iÅ¡vestinis. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad tol, kol ieÅ¡kovė neįrodė daiktinių teisių į ginčo prekes, atsakovei UAB „Ormina“ pareikÅ¡tas reikalavimas neleidžia pažeisti tarptautinės sutarties virÅ¡enybės principo.

Å iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje negali bÅ«ti keliami reikalavimai dėl aplinkybių, sudarančių ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , įrodymo.

26. Apibendrindamas tai, kad buvo iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas ieÅ¡kovės Ukrainos bendrovės atskirÄ jį skundÄ tenkina iÅ¡ dalies, panaikina pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti Ukrainos bendrovės ieÅ¡kinį atsakovėms UAB „Ormina“ ir Estijos bendrovėms bei Å¡ioje dalyje perduoda ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. KitÄ pirmosios instancijos teismo nutarties dalį (dėl atsisakymo priimti ieÅ¡kinį atsakovės Baltarusijos bendrovės atžvilgiu) apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, n u t a r i a : Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovės Importerra ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ormina“ bei Estijos bendrovėms Europiir Logistics OU ir FV Export OU bei Å¡ioje dalyje perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.

KitÄ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Teisėja Agnė TikniÅ«tė