5aae2d0e-e9de-4584-bd41-e2e9be2746f0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2171-611/2012Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02954-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 22.7; 121.14; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                          N U T A R T I S             2012 m. spalio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų D.

G., R. G. ir Y. T. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų D. G., R. G., Y. T. S. ieÅ¡kinį atsakovui S. B. dėl privataus gyvenimo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė         IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami įpareigoti atsakovÄ paÅ¡alinti nuo savo gyvenamojo namo ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), sienų iÅ¡orinio stebėjimo vaizdo kameras, fiksuojančias ieÅ¡kovų gyvenamÄ jÄ aplinkÄ bei servitutinį įvažiavimÄ Ä¯ namų valdas, esančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams D.

G. ir R. G. 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei Y.T. S. – 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nurodė, kad D. G. ir R. G. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), ieškovei Y.T. S. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), o atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini)., šiuose žemės sklypuose nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis.

Servitutinis kelias yra bendras įvažiavimas į Å¡alių gyvenamuosius namus, grįstas trinkelėmis, bendromis lėšomis įrengti vartai, apsaugantys teritorijÄ nuo kitų asmenų ir vieÅ¡o kelio. Atsakovas ant savo gyvenamojo namo ir garažo yra įrengęs vaizdo stebėjimo kameras su įraÅ¡ymo įrenginiu, kurių apžvalgos laukas apima bendrÄ Ä¯važiavimÄ bei dalį ieÅ¡kovų privačių namų valdų teritorijos, dėl ko yra stebimas ieÅ¡kovų privatus gyvenimas, daromi įraÅ¡ai ir kaupiami duomenys.

Nors atsakovas buvo ne kartÄ praÅ¡omas iÅ¡montuoti vaizdo stebėjimo kameras, tačiau į tai nereagavo, teigė, kad ant jo namo sienų yra ne vaizdo kameros, o tik muliažai, kurie jokio vaizdo neįraÅ¡inėja ir jokia informacija skaitmeninėse laikmenose nėra saugoma, tačiau atsakovas ankščiau buvo minėjęs ieÅ¡kovams, kad informacija įraÅ¡oma į kietÄ jį diskÄ , o ieÅ¡kovė Y.T. S. matė atsakovo namuose atskirÄ kambarį su vaizdo stebėjimo ir įraÅ¡ymo įranga. Be to, atsakovas skelbime namo pardavimui interneto svetainėje www.aruodas.lt nurodo, kad name įrengtos stebėjimo kameros su įraÅ¡ymo įrenginiu, skelbime panaudota nuotrauka, kurioje matyti privati ieÅ¡kovų poilsio erdvė, namo iÅ¡dėstymas sklype ir kt.

IeÅ¡kovai nurodė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų patiria neturtinę žalÄ , kadangi jaučiasi nepatogiai, patiria stresÄ , jiems kelia nerimÄ tai, kad jų privatus gyvenimas yra pažeidžiamas, fiksuojamas, atsakovas, nebÅ«damas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos patikimu asmeniu, turi galimybę fiksuoti ieÅ¡kovų veiksmus, pokalbius, įraÅ¡yti, saugoti bei panaudoti nežinomais tikslais.       Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ant gyvenamojo namo ir garažo esančios vaizdo stebėjimo kameros, kurios stebi bendro įvažiavimo į kiemÄ zonÄ , atlieka tik domofono funkcijas, neturi savyje vaizdo įraÅ¡ymo funkcijos ir galimybės, t.y. vaizdas nėra įraÅ¡omas, kaupiamas ir saugomas, o tik atsispindi atsakovo name esančiame monitoriuje esamu momentu, todėl atsakovų teiginiai, kad vaizdo kameros daro vaizdo įraÅ¡us, kurių duomenys yra kaupiami kietajame diske, neatitinka tikrovės ir atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti.

IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys yra susijęs su tarp Å¡alių vykstančiais kitais konfliktais. Atsakovo vaizdo kameros nėra nukreiptos į ieÅ¡kovų privačiÄ teritorijÄ , jų stebėjimo laukas nukreiptas tik į kiemo zonÄ (viešėjÄ erdvę), esančiÄ ties įvažiavimu ir iÅ¡važiavimu, kuri tuo pačiu yra ir kelio servitutas, suteikiantis teisę eiti, bėgti, stovėti ir/ar važiuoti transporto priemonėmis bet kam, t.y. neapibrėžtam subjektų ratui. Pažymėjo, kad 2010 m. sausio 27 d. buvo davęs sutikimÄ ieÅ¡kovei Y.T.

S. ant savo namo saugumo tikslais įrengti vaizdo stebėjimo kameras, todėl tarp kaimynų buvo nusistovėjusi tokių prietaisų naudojimo galimybė. Kiti atsakovo kaimynai jokių prieÅ¡taravimų dėl vaizdo kamerų buvimo nepareiÅ¡kė. Be to, ties įvažiavimu į Klevinės gyvenvietę taip pat yra vaizdo kamera, kuri stebi visus į Klevinės teritorijÄ patenkančius subjektus, tačiau ieÅ¡kovai dėl tokio teisių pažeidimo pretenzijų nekelia. Nurodė, kad namo pardavimo skelbimÄ ir nuotraukas svetainėje www.aruodas.lt atsakovo užsakymu darė ir patalpino nekilnojamojo turto brokerė E. I., skelbimo turinys su atsakovu nebuvo derintas, o skelbime įraÅ¡as apie tai, kad name įrengta vaizdo stebėjimo kamera su įraÅ¡ymo funkcija, nurodytas siekiant pritraukti klientus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 7 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio netenkino. Teismas nurodė, kad negali daryti pakankamo tikėtinumo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje nurodytų faktinių aplinkybių buvimo ir jų teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimÄ bei neturtinės žalos buvimo. Pažymėjo, kad įstatymuose nėra nustatyti draudimai savo privačioje teritorijoje įsirengti vaizdo stebėjimo kameras saugumo tikslais.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kurie leistų teismui nustatyti atsakovo sumontuotų vaizdo kamerų stebėjimo laukÄ . Esant byloje prieÅ¡taringiems Å¡alių paaiÅ¡kinimams apie kameromis stebimo vaizdo apimtį, kampÄ , laukÄ ir kt., nesant galimybės Å¡iuos duomenis nustatyti iÅ¡ teismui pateiktų fotonuotraukų ir kitų įrodymų, o taip pat, kaip paaiÅ¡kino atsakovas, esant galimybei mechaniÅ¡kai judinti/keisti kameromis apimamÄ vaizdo stebėjimo laukÄ , teismas negalėjo daryti pakankamos iÅ¡vados, jog vaizdo kameromis yra stebimi bÅ«tent ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypai (įskaitant jų dalis, kuriose nustatytas kelio servitutas), gyvenamieji namai, ir/ar kita jų privati teritorija ir jie patys.

Byloje nėra jokių įrodymų, iÅ¡skyrus pačių ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimus apie tai, kad ant atsakovo namo sumontuotos vaizdo kameros fiksuoja, t.y. įraÅ¡o, kaupia, saugo ir pan. stebimÄ vaizdo signalÄ , kad atsakovas turi vaizdo signalÄ saugantį ir atvaizduojantį įrenginį, t.y. kad jo namuose yra vaizdo stebėjimo bei įraÅ¡ymo įranga, fiksuojanti vaizdÄ bei jį sauganti atitinkamose laikmenose. Aplinkybė, kad atsakovas gali bet kada į vaizdo kameras įmontuoti atitinkamÄ vaizdo įraÅ¡ymo įrangÄ ir vaizdÄ Ä¯raÅ¡inėti, pati savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, jog atsakovo vaizdo kamerose tokia vaizdo įraÅ¡ymo įranga yra įmontuota ir jog atsakovas įraÅ¡o bei kaupia kameromis stebimÄ vaizdÄ .

Teismas pažymėjo, kad vien hipotetinė vaizdo kameromis stebimo vaizdo įraÅ¡ymo galimybė tėra prielaida galimiems neteisėtiems atsakovo veiksmams, tačiau tokios galimybės buvimas pats savaime neleidžia teigti, jog ta galimybe yra pasinaudota, jog ji yra realizuota. Nei viena iÅ¡ ginčo Å¡alių nepateikė teismui informacijos ir jÄ pagrindžiančių įrodymų apie atsakovo vaizdo stebėjimo kamerose esantį vaizdo įraÅ¡ymo įrenginį (įrenginius), jų pavadinimÄ , modelį, tipÄ , charakteristikas ir apskritai tokio įrenginio buvimÄ , tai pat ir nepateikė duomenų ir apie pačių atsakovo sumontuotų vaizdo kamerų modelį, tipÄ , pavadinimÄ , charakteristikas ir pan., ieÅ¡kovai, turėdami įrodinėjimo pareigÄ , nepateikė ir neprašė teismo iÅ¡reikalauti tokios informacijos iÅ¡ atsakovo, neprašė teismo skirti ekspertizę Å¡iems reikÅ¡mingiems duomenims nustatyti, todėl nesant tokių duomenų ir įrodymų, teismas negali daryti iÅ¡vados apie ieÅ¡kovų nurodomų aplinkybių buvimÄ , remdamasis vien pačių ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimais, įtarimais ir prielaidomis.

Teigia, kad vien subjektyvaus pobÅ«džio skelbimas negali bÅ«ti laikomas vaizdo įraÅ¡ymo įrenginio buvimo įrodymu. IeÅ¡kovų nurodyta aplinkybė apie tai, kad Å¡iame skelbime patalpintos nuotraukos buvo padarytos iÅ¡ vaizdo kamerų, nepagrįstos jokia įrodomÄ ja medžiaga. Be to, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tai yra reklaminio, informacinio bei vertinamojo pobÅ«džio skelbimai, kuriuose gali bÅ«ti pateikiami nebÅ«tinai faktai, bet ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kadangi reklama nėra faktas, ypač jeigu joje operuojama tokiais terminais ir vertinamosiomis kategorijomis, kaip „patogus“, „gražus“, „labai ramu“, „saugu“, „tvarkinga“, „draugiÅ¡ka bendruomene“, „puikÅ«s artimiausi kaimynai“ ir kt.Teismas nusprendė, kad byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad ieÅ¡kovų privati teritorija yra stebima ir filmuojama atsakovo įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis ir pan., todėl neturėjo pagrindo laikyti, kad atsakovas tokiu bÅ«du pažeidžia ieÅ¡kovų teisę į privatų gyvenimÄ , todėl neturėjo pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl atsakovo įpareigojimo paÅ¡alinti ant jo namo esančias vaizdo stebėjimo kameras, o tuo pačiu ir spręsti bei tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, juo labiau, kad jokių įrodymų apie dėl galimai neteisėtų atsakovo veiksmų patiriamÄ neturtinę žalÄ , nurodomus sveikatos sutrikimus ir pablogėjimus dėl nervinės įtampos ieÅ¡kovai taip pat nepateikė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo įpareigoti atsakovÄ paÅ¡alinti nuo savo gyvenamojo namo ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), sienų iÅ¡orinio stebėjimo vaizdo kameras, fiksuojančias ieÅ¡kovų gyvenamÄ jÄ aplinkÄ bei servitutinį įvažiavimÄ Ä¯ namų valdas, esančias (duomenys neskelbtini)., pažymėtus situacijos schemos (iÅ¡traukos iÅ¡ gyvenamojo kvartalo detaliojo plano, 2004 m. lapkričio 19 d. suderinto Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos) kopijoje kelio servitutu raide S1 bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams D.

G. ir R. G. 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieÅ¡kovei Y.T. S. – 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:             1.teigia, kad ieÅ¡kovų teisės pažeidžiamos ne tuo, kad yra įrengta stebėjimo kamera, o tuo, jog filmuojama privati teritorija, duomenys yra įraÅ¡omi, o tai yra ieÅ¡kovų privatumo pažeidimas.              2.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡ byloje pateiktų nuotraukų neįmanoma nustatyti vaizdo kameromis stebimo vaizdo.

Iš www.aruodas.lt ieškovų išspausdintos ir teismui pateiktos atsakovo namuose esančio monitoriaus nuotraukos (b.l.

84) matyti, kÄ atsakovas savo namuose mato pro dvi savo paties įrengtas vaizdo kameras: kamera, esanti ant garažo, mato bendrus trijų kaimynų lėšomis įrengtus įvažiavimo į kiemÄ vartus (kurie darant Å¡iÄ nuotraukÄ buvo atidaryti), didelę dalį bendro tik Å¡iems trims kaimynams priklausančio kiemo, esančio iki vartų, ir nemaÅ¾Ä dalį Y. T. Å . priklausančios privačios teritorijos (jos privatų sklypÄ ribojančiÄ tujų eilę ir už jų esančiÄ vejÄ ); kamera, įrengta ant namo sienos, mato atsakovo privačioje parkavimo aikÅ¡telėje esantį automobilį, mato absoliučiai visÄ , tik trims namams priklausantį bendrÄ kiemÄ , viduryje bendro naudojimo kiemo esantį tik Å¡iems trims namams priklausantį, privačioje ieÅ¡kovų Danguolės ir R.

G. teritorijoje esantį kanalizacijos Å¡ulinio dangtį, didelę dalį Y. T. Å . privačios teritorijos: (iÅ¡ deÅ¡inės) dalį jos privataus namo, įėjimo į namÄ laiptus, privačiÄ jos parkavimo aikÅ¡telę (Y. T. Å . automobilio darant Å¡iÄ nuotraukÄ parkavimo aikÅ¡telėje nebuvo), parkavimo aikÅ¡telėje esančias statybines medžiagas, dujų blokelį ir didelę dalį jos privačios poilsio zonos: tÄ pačiÄ tujų eilę, kuri matoma ir ant garažo sumontuota kamera, ir didelę dalį vejos.

Be to, apeliantai nurodo, kad byloje yra ieÅ¡kovų fotografuota ir teismui pateikta nuotrauka (b.l. 28), fotografuota stovint ant Y. T. S. privačios teritorijos, kurioje aiÅ¡kiai matosi atsakovo sumontuotos kameros akutė. Privati atsakovo erdvė prasideda tik už nuotraukoje matomo bordiÅ«ro, o iki bordiÅ«ro matomas trinkelėmis grįstas visiems trims ir tik Å¡iems trims namams priklausantis servitutinis kelias - įvažiavimas į privačias ieÅ¡kovų valdas. Be to, apeliantai nurodo, kad byloje yra ieÅ¡kovų fotografuota ir teismui pateikta nuotrauka (b.l. 27), vaizduojanti kamerÄ , esančiÄ ant garažo sienos, kurioje aiÅ¡kiai matyti, jog ji pasukta taip, kad fiksuotų įvažiavimo į bendrÄ trijų namų kiemÄ vartus ir nemaÅ¾Ä dalį trijų kaimynų bendro kiemo, esančio iki vartų.             3.Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo sumontuotos vaizdo kameros fiksuoja, t.y.

įraÅ¡o, kaupia, saugo stebimÄ vaizdo signalÄ . Atsakovas ieÅ¡kovams ne kartÄ yra teigęs, kad iÅ¡ vaizdo kamerų perduodamas vaizdas yra įraÅ¡omas į kietÄ jį diskÄ , ir tai atsakovas pripažino teisme (b.l. 93). Be to, ieÅ¡kovė Y. T. S. teismui paliudijo, kad buvo atsakovo namuose ir jai atsakovas rodė kambaryje ant stalelio stovintį įraÅ¡ymo įrenginį. Be to, ieÅ¡kovai mano, kad teismas nepagrįstai 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė atlikti vietos ir daiktinių įrodymų apžiÅ«rÄ .

Teigia, kad tik teismo nutarimu tiek antstolis, tiek ekspertai, tiek ieÅ¡kovai gali įžengti į atsakovo teritorijÄ , jo namus.             4.Apeliantai mano, kad nagrinėjat civilinę bylÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ turi abi Å¡alys, todėl teismas turėjo įvertinti atsakovo elgesį - melagingus duomenis, vengimÄ pateikti vaizdo kamerų dokumentus, tariamai melagingÄ reklamÄ . Teismo sprendime teisėja nė neužsimena, kad atsakovas bandė apgauti teismÄ ir atsakovus, raÅ¡ytiniuose ir žodiniuose teismo posėdžių pareiÅ¡kimuose teigdamas, jog kameros tėra muliažai.

Sprendime akcentuojamas tik atsakovo nubraižytos schemos variantas, ieÅ¡kovų – ignoruojamas, teismas neprašė jo pateikti. Teismas nekreipė dėmesio, kad atsakovas klaidino teismÄ , pateikdamas nieko bendra su byla neturinčiÄ saugos tarnybos „Sigreta” sutartį, kuri su atsakovu buvo sudaryta 2006 metais, kai tuo tarpu vaizdo kameras atsakovas sumontavo 2008 m. rugpjÅ«tį. Atsakovas pateikė teismui kitų su Å¡ia byla nesusijusių ir jų teisių nepažeidžiančių gyventojų neprieÅ¡taravimas atsakovo sumontuotoms kameroms.

             Atsakovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsikirtimus grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:1.nurodo, kad prietaisai, įrengti aplink ieÅ¡kovo namÄ yra tik prietaisai skirti stebėti įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo į kiemo zonÄ vaizdÄ , t.y. Å¡ie prietaisai atlieka tik domofono funkcijas, o vaizdo kameros, nors iÅ¡oriÅ¡kai žvelgiant atrodo kaip tikros, jos tėra imitacija, nes jos neturi įraÅ¡ymo funkcijos ir galima stebėti vaizdÄ monitoriuje tik esamu momentu.

Dėl to atsakovas, nebÅ«damas specialios įrangos specialistu, Å¡iÄ Ä¯rangÄ vadina „muliažu“.2.Tvirtina, kad Å¡i ieÅ¡kovų inicijuota civilinė byla yra tiesiog kaimynų tarpusavio santykių aiÅ¡kinimosi dalykas. Nurodo, kad 2009 m. gruodžio 21 d. atsakovas buvo pateikęs pareiÅ¡kimÄ policijai dėl jo Å¡eimos narių užgauliojimo. Be to, pažymėjo, kad tarp kaimynų yra nusistovėjusi vaizdo prietaisų naudojimo galimybė. Atsakovas 2010 m. sausio 27 d. yra davęs sutikimÄ , kad Y.T.

S. ant savo namo saugumo tikslais įrengtų vaizdo stebėjimo kameras. 3.IeÅ¡kovų pozicija dėl privatumo pažeidimo vieÅ¡oje erdvėje yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir atmestina. Å iuo konkrečiu atveju vaizdo kameros nėra nukreiptos į ieÅ¡kovų privačiÄ valdÄ . Tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kuri nėra iÅ¡skirstyta privačiais plotais, priklausančiais tik vienam ar kitam (duomenys neskelbtini) nariui, teritorija tiek iki bendrų vartų, tiek ir už jų ribų nėra nei ieÅ¡kovų, nei atsakovų privati nuosavybė, tai yra servitutinė zona (vieÅ¡a erdvė).

Kamerų stebėjimo laukas nukreiptas tik į kiemo zonÄ (vieÅ¡Ä erdvę), esančiÄ ties įvažiavimu ir iÅ¡važiavimu, kuri tuo pačiu yra ir kelio servitutas, kuriuo turi teisę judėti bet kas, ne tik ieÅ¡kovai ar atsakovas, tačiau ir neapibrėžtas subjektų ratas. VieÅ¡a vieta nepatenka į privatumo sferÄ , todėl asmenys negali reikalauti, kad jų privatumas bÅ«tų garantuojamas vieÅ¡oje vietoje. Be to, pažymėjo, kad vaizdo kameros apimamas stebėjo laukas gali bÅ«ti keičiamas, o ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę taip pat yra vaizdo kamera, tačiau ieÅ¡kovai dėl to jokių pretenzijų nereiÅ¡kia.4.Teigia, kad skelbimÄ Ä¯ www.aruodas.lt įdėjo nekilnojamojo turto agentas.

Tačiau skelbime nurodoma bendro pobÅ«džio informacija, konkrečiai neliečiant ir neidentifikuojant jokio asmens, nepažeidžiant ieÅ¡kovų privataus gyvenimo detalių. 5.Pažymėjo, kad žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumÄ pagal CK 2.23 str. yra ginamos tik tuomet, kai nustatoma Å¡ių faktų visuma: (i) informacijos paskleidimo faktas; (ii) faktas, jog paskleista informacija yra apie ieÅ¡kovÄ ; (iii) faktas, jog paskleista informacija yra apie žmogaus privatų gyvenimÄ ; (iv) faktas, jog informacija paskleista be asmens sutikimo; (v) faktas, jog informacija paskleista nesant visuomenės intereso.

Todėl tvirtina, kad ieÅ¡kovų privataus gyvenimo pažeidimo nebuvo, nes jokia informacija nebuvo apie ieÅ¡kovus renkama ir niekur ji nebuvo paskleista.              IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.             Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovams R. G. ir D. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-11), ieÅ¡kovei Y. T. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15), o atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-13).

Visuose Å¡iuose kaimyniniuose žemės sklypuose yra nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas). IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad minėtose servitutiniuose žemės sklypų dalyse Å¡alių yra įrengtas bendras rinkelėmis grįstas įvažiavimas į Å¡alių žemės sklypus.             Apeliantai mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino bylos aplinkybes, spręsdamas ieÅ¡kovų privatumo pažeidimÄ , nes atsakovui priklausančios ant jo gyvenamojo pastato sumontuotos vaizdo kameros filmuoja privačiÄ teritorija, Å¡iuos duomenis įraÅ¡o ir tokiu bÅ«du pažeidžia ieÅ¡kovų privatų gyvenimÄ .

             Asmens privataus gyvenimo neliečiamumo principas yra įtvirtintas CK 2.23 straipsnyje, kuriame numatyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamÄ sias ir kitokias patalpas, aptvertÄ privačiÄ teritorijÄ , neteisėtas asmens stebėjimas, neteisėtas asmens ar jo turto apieÅ¡kojimas, asmens telefoninių pokalbių, susiraÅ¡inėjimo ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas, duomenų apie asmens sveikatos bÅ«klę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ bei kitokie neteisėti veiksmai.

Draudžiama rinkti informacijÄ apie privatų asmens gyvenimÄ pažeidžiant įstatymus. CK 2.23 str. įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22, 24-25 straipsniuose ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. įtvirtintos žmogaus teisės į privatų gyvenimÄ gynimas civiliniais teisiniais bÅ«dais. Nagrinėjamam ginčui reikÅ¡minga asmens privatumo sritis, susijusi su neteisėtu asmens stebėjimu ir duomenų apie privatų jo gyvenimÄ rinkimu. Todėl, siekiant sureguliuoti Å¡alių teisinį konfliktÄ , Å¡ioje byloje svarbiausia nustatyti stebėjimo faktÄ (ar ieÅ¡kovai buvo stebimi) bei jo teisėtumÄ (ar tai atliekama teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų).              Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog atsakovas bÅ«tų stebėjęs ieÅ¡kovus ir daręs tai neteisėtomis priemonėmis.

Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame teismo sprendime nurodytu teismo motyvu, jog teisės aktai nedraudžia savo privačioje teritorijoje įsirengti stebėjimo kameras saugumo tikslais. IÅ¡ bylos duomenų bei atsakovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad atsakovo name sumontuotų vaizdo kamerų paskirtis ir jų panaudojimo tikslas yra stebėti kiemo zonÄ ties įvažiavimu ir iÅ¡važiavimu. Kaip matyti iÅ¡ gyvenamojo kvartalo detaliojo plano, bylos Å¡alys gyvena gyvenamųjų namų kvartalėlyje, turinčiame bendro naudojimo plotÄ , t.y. servitutinį kelia (b.l. 24).

Žemės sklypas, kuriame yra servitutas, priklauso lygiomis dalimis visiems trims byloje dalyvaujantiems asmenims, t.y. 15, 17, 19 namams, ir yra vieÅ¡o naudojimo vieta, skirta įvažiuoti ir/ ar iÅ¡važiuoti iÅ¡ jį ribojančių sklypų. Taigi, Å¡is servitutas bendrai riboja Å¡ios bylos Å¡alis ir patenka į vieÅ¡Ä erdvę, kuri ir yra vaizdo kamerų stebėjimo lauke. Pažymėtina, kad vieÅ¡oje vietoje fizinio asmens vykdomas vaizdo stebėjimas iÅ¡ esmės yra neribojamas. Taigi, Å¡iuo atveju atsakovo įrengtos stebėjimo kameros atlieka apsauginę funkcijÄ , skirtÄ bÅ«tent atvykstančių ir iÅ¡vykstančių asmenų, o ne kaimyninių namų gyventojų, stebėjimui.

Be to, ieÅ¡kovė D. G. teismo posėdžio metu pati nurodė, kad atsakovas minėjo, kad kamerų įrengimo tikslas buvo jo Å¡eimos apsauga. Taipogi patvirtino, kad atsakovo vaizdo stebėjimo kameros ant namo ir garažo sienos fiksuoja ieÅ¡kovų Å¡eimos narių įvažiavimÄ ir iÅ¡važiavimÄ Ä¯ privačius namus, kiekvienÄ apsilankantį asmenį. Å ie ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad atsakovo įrengtų vaizdo prietaisų tikslas- saugumas, tačiau neleidžia manyti, kad tokiu bÅ«dų ieÅ¡kovai yra stebimi ir apie juos renkami duomenys.

Juolab, kad bylos duomenys leidžia spręsti, kad tarp bylos Å¡alių kaip tarp kaimynų buvo nusistovėjusi vaizdinių prietaisų naudojimo praktika saugumo tikslais. Tai patvirtina 2010-01-27 atsakovo duotas sutikimas ieÅ¡kovei Y.T. S. ant savo namo įsirengti vaizdo stebėjimo kameras (b.l. 41). IeÅ¡kovė Y.T. S. savo praÅ¡yme dėl sutikimo įrengti stebėjimo kameras prašė duoti sutikimÄ Ä¯sirengti stebėjimo kameras stebėti ir įraÅ¡inėti aplink namÄ esančiÄ teritorijÄ ir bendro naudojimo teritorijÄ , įskaitant teritorijÄ aplink bendrus įvažiavimo vartus ir įėjimo vartelius (b.l. 40).

Dėl vaizdo kameros įrengimo ir naudojimo atsakovas yra gavęs gyvenamųjų namų bendrijos “ (duomenys neskelbtini) sutikimÄ , kuriuo deÅ¡imt Å¡ios gyvenvietės narių sutiko patenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ Ä¯sirengti vaizdo stebėjimo prietaisus (domofonÄ , vaizdo kameras), stebinčias įvažiavimÄ Ä¯ jo kiemo (bendro naudojimo teritorijos dalį), garaÅ¾Ä , įėjimÄ Ä¯ namus ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ jo sklypo teritorijoje (b.l.68). Joks Lietuvos teisės aktas nereglamentuoja atvejų, kai vaizdo stebėjimÄ vykdo fiziniai asmenys.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vaizdo kameros ant atsakovo namo buvo sumontotuotos neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktais reguliujamÄ tvarkÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , kolegija sprendžia, kad atsakovo vaizdo kameros pagrindinis stebėjimo laukas yra nukreiptas į vieÅ¡Ä erdvę, siekiant apsaugoti savo turtÄ , o ne stebėti konkrečius asmenis. Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovų praÅ¡ymas paÅ¡alinti nuo atsakovo gyvenamojo namo ir garažo sienų iÅ¡orinio stebėjimo vaizdo kameras, negali bÅ«ti tenkintinamas.

             Nors ieÅ¡kovai tvirtina, kad į vaizdo kamerų apžvalgos zonÄ patenka dalis jų teritorijos, tačiau, kaip jau nurodė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ teismui Å¡alių pateiktų duomenų neįmanoma nustatyti vaizdo kamerų stebėjimo laukÄ , t.y. tiksliai nustatyti, koks vaizdas, kokia teritorija, kokiu kampu ir laipsniu yra matoma. Kiekviena vaizdo kamera turi savo apžvalgos kampÄ , tačiau nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti vaizdo kameromis stebimo vaizdo.

Be to, aplinkybė, kad vaizdo kameros stebėjimo laukas kabina dalį privačios nuosavybės negali bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas ieÅ¡kovų stebėjimas, sekimas, duomenų apie jų privatų gyvenimÄ rinkimas, turint tikslÄ skleisti Å¡iÄ informacijÄ . Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra konkrečių įrodymų, kad bÅ«tent ieÅ¡kovų teritorija stebima vaizdo kameromis, nėra pagrindo spręsti, jog vaizdo stebėjimo tikslas galėtų bÅ«ti kitoks negu atsakovo nurodomas, t.y. bendro naudojimo įvažiavimo/ iÅ¡važiavimo zonos stebėjimas saugumo tikslais.             Nors apeliantai tvirtina, kad teismas neprašė ir nepriėmė jų teikiamų brėžinių, susijusių su kameros apžvalgos lauku, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokį ieÅ¡kovų praÅ¡ymo netenkinimÄ .

Å iuo atveju pažymėtina, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Teismas tokio pobÅ«džio bylose nėra aktyvus, negali reikalauti Å¡alių pateikti atitinkamus įrodymus ar savo iniciatyva juos rinkti.             Apeliantų teiginiai, kad ant atsakovo namo sumontuoti prietaisai įraÅ¡inėja ir yra saugomi skaitmeninėse laikmenose, nėra pagrįsti bylos duomenimis. UAB „Sigresta“ 2011-10-19 pažymoje nurodoma, kad video kameros, pastatytos prie garažo ir namo, neturi video įraÅ¡ymo funkcijos ir kad ja galima stebėti vaizdÄ monitoriuje esamu momentu (b.l. 46).

Be to, byloje yra UAB “MBX servisas”, teikiančio apsaugos signalizacijos instaliavimo ir vaizdo signalus saugančių bei vaizdo stebėjimo kamerų montavimo paslaugas, 2011-11-25 pažyma, kurioje nurodoma, kad galimybė įraÅ¡yti vaizdo kamerų siunčiamÄ vaizdo signalÄ visuomet yra. Pažymėtina, kad net ir neturint specialių žinių atitinkamų technologijų srityje, visiems yra žinoma, jog vaizdo kamerų yra labai įvairių rÅ«Å¡ių bei modelių. Skiriasi ne tik jų galimybės, funkcijos, techniniai duomenys, tačiau ir paskirtis.

Å iuo atveju, niekas neginčija fakto, jog ant atsakovo namo sumontuotos vaizdo kameros, tačiau, byloje nėra duomenų, kad jos atlieka įraÅ¡ymo funkcijÄ . Juolab, kad vaizdo įraÅ¡ui atlikti nepakanka stebėjimo kameros, tam reikalingas atitinkamas skaitmeninio video registratorius, kuris yra atsakingas už įraÅ¡ymÄ , video informacijos saugojimÄ ir bÅ«tinų failų atkÅ«rimÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , kadangi byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad vaizdo duomenys yra fiksuojami bei renkami, spręsti, jog atsakovas įmontuotomis kameromis siekia stebėti savo kaimynus-ieÅ¡kovus, renka bei fiksuoja apie juos medžiagÄ , ir toks yra Å¡ių kamerų įrengimo tikslas nėra pagrindo.

Juolab, kai nurodyti prietaisai nėra nukreipti į privačias teritorijas, o pagrindinis stebėjimo laukas nukreiptas tik į kiemo zonÄ , esančiÄ ties įvažiavimu ir iÅ¡važiavimu.              Nors atsakovo vartojamas žodis- “muliažas”- apibÅ«dinantis jo pastate įmontuotas vaizdo kameras nėra tikslus, nes visgi jo kamera siunčia vaizdo signalus ir prie jos bet kada galima prijungti ir atjungti vaizdo įraÅ¡ymo įrenginius, tai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad atsakovo kameromis einamu momentu fiksuojamas vaizdas yra įraÅ¡omas bei saugomas.

Be to, nepagrįsti ieÅ¡kovų teiginiai, kad atsakovas teismui pateikė nesusijusia su byla 2006 metų UAB “Sigrestos” pažymÄ apie kamerų ant atsakovo pastato stebėjimo laukÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, UAB “Sigresta” 2011-10-19 pateikė atsakovui pažymÄ , kurioje nurodoma, kad video kameros pastatytos prie garažo ir namo, mato garažo įvažiavimÄ ir namo įėjimus, neturi video įraÅ¡ymo funkcijos ir kad ja galima stebėti vaizdÄ monitoriuje esamu momentu (b.l. 46).

Tuo tarpu 2006 metais buvo sudaryta atsakovo ir UAB “Segrista” patalpų apsaugos sutartis, kuri Å¡iuo atveju nagrinėjamam ginčo klausimui nėra reikÅ¡minga (b.l. 42-45).             IeÅ¡kovų argumentai dėl www.aruodas.lt patalpinto skelbimo ir Å¡io skelbimo turinys nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti siejami su atsakovo asmeninių minčių Å¡iame skelbime perteikimu. Nors atsakovas, iÅ¡ tiesų, savo gyvenamÄ jį namÄ parduoda, tačiau iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų ir skelbime nurodomo kontaktinio asmens matyti, kad tuo atsakovas užsiima ne pats tiesiogiai, o pasitelkęs nekilnojamojo turto pradavimo tarpininkus, kurie paprastai ir rÅ«pinasi parduodamo objekto pavieÅ¡inimu, jo patalpinu į nekilnojamojo turto pardavimo svetaines, pateikiant kuo iÅ¡samesnę ir bÅ«simam pirkėjui patrauklesnę informacijÄ apie parduodamÄ turtÄ (b.l. 16-17).

Duomenų, kad skelbime nurodomÄ informacijÄ apie parduodamÄ objektÄ su skelbime publikuojamomis nuotraukomis nurodė pateikti atsakovas, byloje nėra. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iame skelbime nurodomÄ informacijÄ vertino kritiÅ¡kai, nesuteikdamas jai įrodomosios reikÅ¡mės, kaip patvirtinančios ieÅ¡kovų teiginius dėl stebėjimo kamerų įraÅ¡omųjų įrenginių bei ieÅ¡kovų privačios teritorijos stebėjimu.                           CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais.

Civilinė atsakomybė atlyginti žalÄ atsiranda, esant neteisėtiems veiksmams, kaltei bei priežastiniui ryÅ¡iui tarp veiksmų ir žalos atsiradimo, o nenustačius neteisėto asmenų stebėjimo fakto ir/ar neteisėto duomenų apie juos rinkimo, nėra pagrindo taikyti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuris grindžiamas tokių faktų buvimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovų reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo jį naikinti.

Dėl nurodytos priežasties ieÅ¡kovų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r ė:              Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        Danutė Kutrienė                                                                                                                      Loreta Lipnickienė                                                                                                                      Andžej Maciejevski