5aacf006-b8a2-4b2b-bb50-39e3c6bc2b0c · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Administracinė byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-237-795/2016Proceso Nr. 4-06-3-03456-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.7.; 3.25.3.(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS 2016 m. spalio 17 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina BaÅ¡kienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant skundÄ pateikusiam administracine tvarka nubaustam asmeniui V. R., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-08-12 nutarimo, n u s t a t ė :

V. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas 2016-08-01 suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2016-08-01, 17.31 val., Å ilutės pl. 35, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Ford Focus, valst. nr. (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, taip sukėlė pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertė gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusį kitos transporto priemonės vairuotojÄ keisti važiavimo kryptį ir greitį, bei stabdyti. Å iais savo veiksmais V.

R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus (b. l. 5-6).Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-08-12 nutarimu V. R. už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 straipsnio 1 dalyje, paskirta 130 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) trims mėnesiams (b. l. 4).Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto V.

R. dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-08-12 nutarimo, kuriame nurodo, jog yra neteisingai apkaltintas pažeidimo padarymu, kadangi nebuvo įvertintos visos įvykio aplinkybės, iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėta byloje esanti filmuota medžiaga, dėl pareigÅ«nų jauno amžiaus ir patirties trÅ«kumo buvo priimtas skubotas sprendimas (b. l. 3).Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepime į V. R. skundÄ nurodo, jog vadovaujantis surinkta bylos medžiaga ir objektyviais įrodymais, mano, kad V.

R. skundas nepagrįstas, nes Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis M. R. nustatė Kelių eismo taisyklių pažeidimus lėmusius eismo įvykį, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu pagal turims objektyvius įrodymus, t. y. vaizdinė medžiaga, vairuotojų paaiÅ¡kinimai. Todėl mano, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas (b. l. 18-19).Teismo posėdžio metu V.

R. nurodė, jog jam važiuojant ir pradėjus kirsti punktyrinę kelio linijÄ iÅ¡ galo važiavusios transporto priemonės, t. y. vilkiko vairuotojas tuo metu sumažino jam tarpÄ , skirtÄ persirikiavimui, ir taip pradėjo jį „spausti“. Tarpas buvo didelis, jis galėjo nekliudomai persirikiuoti į pirmÄ eismo juostÄ . Jam persirikiavus į pirmÄ eismo juostÄ , jis neturėjo tikslo staiga stabdyti, nes priekyje važiavęs vilkikas neturėjo jokių kliūčių ir nestabdė. IÅ¡ galo važiavusio vilkiko vairuotojas vėliau turbÅ«t suprato, kad be reikalo jį „spaudžia“, todėl staiga stabdė savo vairuojamÄ transporto priemonę ir pakeitė važiavimo kryptį.

Mano, kad iÅ¡ galo važiavusio vilkiko vairuotojas jo laiku nepastebėjo, t. y. galėjo sutrukdyti pokalbis per radijo stotį, arba sÄ moningai trukdė jam persirikiuoti. Vėliau priekyje važiavęs vilkikas sustojo, tuomet sustojo ir jis, nes toje vietoje buvo iÅ¡tisinė kelio linija ir aplenkti Å¡io vilkiko jis negalėjo. Ä®vykis buvo prieÅ¡ pat žiedinę sankryÅ¾Ä . PeržiÅ«rėjus garso įraÅ¡Ä V. R. nurodė, jog jei jis bÅ«tų staiga stabdęs savo vairuojamÄ transporto priemonę, tuomet iÅ¡ paskos važiavęs vilkikas bÅ«tų buvęs prie pat jo galo arba kliudęs jo transporto priemonę.

Kuomet iÅ¡ galo važiavęs vilkikas staiga sustabdė, jis ir priekyje važiavęs vilkikas nuo iÅ¡ galo važiavusio vilkiko atitolo, nes nei jis, nei priekyje važiavęs vilkikas nestabdė. V. R. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-08-12 nutarimu paskirtÄ nuobaudÄ ir bylÄ nutraukti.Teismo posėdžio metu V. R. pateikė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ (b. l. 22-23), kuriuo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-08-12 nutarimu paskirtÄ nuobaudÄ ir bylÄ nutraukti, ir nurodo, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas netinkamai įvertinus faktines įvykio aplinkybes ir padarius nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmai atitiko ATPK 1242 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto pažeidimo sudėtį.

Skunde nurodo ir tai, jog 2016-08-01, apie 17.00 val., važiuodamas Å ilutės pl., miesto centro kryptimi, ties žiedine Baltijos prospekto ir Å ilutės pl. sankryža, vykdė persirikiavimo iÅ¡ antro į pirmÄ eismo juostÄ manevrÄ . Tuo metu pirmoje eismo juostoje, vienas paskui kitÄ , vienodu greičiu, keliolikos metrų atstumu, važiavo du vilkikai su puspriekabėmis. Abu vilkikai posÅ«kių lempomis signalizavo apie ketinimÄ Å¾iedinėje Baltijos prospekto sankryžoje sukti į deÅ¡inę, t. y. į Vilniaus plentÄ .

Ä®vertinęs aplinkybę, kad važiuojantiems vilkikams kliūčių priekyje, galinčių trukdyti įveikti sankryÅ¾Ä nemažinant greičio, kuris buvo nedidelis, nebuvo, taip pat aplinkybę, kad važiuojant pirmÄ ja Å ilutės pl. eismo juosta ties Baltijos prospekto žiedinę sankryÅ¾Ä yra leidžiamas tik posÅ«kis į deÅ¡inę, t. y. į Vilniaus plentÄ , iÅ¡laukęs saugaus momento, pradėjo persirikiavimo iÅ¡ antros į pirmÄ eismo juostÄ manevrÄ , apie tai iÅ¡ anksto informuodamas eismo dalyvius posÅ«kio Å¡viesos signalu.

Galinio vaizdo veidrodėlyje pamatė, kad jo gale likęs vilkikas pradėjo staigiai didinti greitį, mažindamas atstumÄ tarp jo ir pirmojo vilkiko, bei tuo pačiu, pirmos eismo juostos atkarpÄ , į kuriÄ jis buvo numatęs persirikiuoti. Kadangi persirikiavimo manevrÄ jau buvo pradėjęs, jį pabaigė važiuojant pastoviu greičiu. Persirikiavus į pirmÄ jÄ eismo juostÄ automobilio staiga nestabdė, taip pat nepadarė jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, galėjusių sukelti pavojų eismo saugumui.

Jam užbaigus persirikiavimo manevrÄ , per galinio vaizdo veidrodėlius matė, kad greitį padidinęs ir tokiu bÅ«du jam persirikiuoti trukdęs vilkikas atitolo nuo jo vairuojamo automobilio galinės dalies ir sustojo iÅ¡važiavimo iÅ¡ prekybos centro „Banginis“ juostoje, Vilniaus plente. Å ios nurodytos įvykio aplinkybės ir byloje esanti vaizdo medžiaga paneigia, kad jis atlikdamas persirikiavimo manevrÄ sukėlė pavojingÄ situacijÄ ir Å¡iais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ 1242 straipsnio 1 dalyje.Liudytojas E. M. nurodė, jog prieÅ¡ porÄ mėnesių važiavo iÅ¡ Klaipėdos į Kauno pusę.

Važiuojant Å ilutės pl., Klaipėdoje, į Vilniaus plentÄ , ties žiedine sankryža, su kolega, vairavusiu kitÄ vilkikÄ , persirikiavo į pirmÄ jÄ eismo juostÄ . Kolega važiavo pirmas, o jis iÅ¡ galo. Jiems važiuojant kolega pradėjo stabdyti vilkikÄ , nes buvo žiedinė sankryža, tačiau iÅ¡ kairės pusės greitai privažiavo automobilis, kuris įjungęs posÅ«kio signalÄ staiga persirikiavo į tarpÄ , t. y. tarp jo ir kolegos vairuojamų vilkikų, ir staiga stabdė automobilį.

Norėdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo jis signalizavo, stabdė vilkikÄ ir pasuko į deÅ¡inę pusę, ko pasėkoje užvažiavo ant kelio bortelio. Žala padaryta nebuvo, tik iÅ¡važinėjo žaliÄ vejÄ . Liudytojas paaiÅ¡kino, kad pirmoje eismo juostoje, kurioje įvyko įvykis, prie žiedinės sankryžos praleisti važiuojančių automobilių nereikia, tačiau reikia sulėtinti greitį, kad per greitai neįvažiuotum į sankryÅ¾Ä . Kadangi pirmasis vilkikas artėdamas prie žiedinės sankryžos stabdė, todėl mažėjo greitis ir tarpas tarp vilkikų.

Jis važiuodamas laikėsi saugaus atstumo iki priekyje važiavusio vilkiko, nedidino greičio tam, kad neleistų įvažiuoti V. R. vairuojamam automobiliui. Jei būtų didinęs greitį, tai nebūtų stabdymo žymių. Lengvojo automobilio stabdymo kelias trumpesnis nei krovininio automobilio, juolab, kad jo vilkikas buvo su pakrauta priekaba.Liudytojas M. R. patvirtino tarnybiniame pranešime (b. l.

7) nurodytas aplinkybes ir nurodė jog dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiuoju patruliu, pažeidimas buvo nustatytas peržiÅ«rėjus vaizdo medžiagÄ , V. R. persirikiuodamas į pirmÄ eismo juostÄ privertė pirma eismo juosta važiavusį vilkikÄ keisti važiavimo greitį ir kryptį, ko pasėkoje Å¡i transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio. V. R. persirikiuodamas turėjo praleisti pirmÄ jÄ eismo juosta tolygiu greičiu važiavusiÄ transporto priemonę.

Nurodė ir tai, jog eismo įvykio vietoje buvęs V. R. jam nurodė, jog tarpas buvo didelis ir tikėjosi įvažiuoti nesukeliant pasekmių. Kadangi nei vilkikas, nei kelio įrengimai nebuvo apgadinti, įvykis įformintas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas, o ne kaip eismo įvykis. Skundas netenkintinas.Pagal ATPK 284 str. nuostatas, organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

ATPK 301 str. nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigÅ«no) priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto penkiolikos iki dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių iki penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų.

Taigi, administracinė atsakomybė pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį numatyta už šias alternatyvias veikas:

1) vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui;

2) vairuotojui padarius KET pažeidimus, sukėlusius pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta bendro pobÅ«džio taisyklė, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių.Kelių eismo taisyklių 101 punkte nurodyta, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.Teismo posėdžio metu V.

R. pripažino, kad 2016-08-01, 17.31 val., Å ilutės pl. 35, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Ford Focus, valst. nr. (duomenys neskelbtini) keitė važiavimo kryptį, tačiau neigė sukėlęs pavojingÄ situacijÄ ir taip privertęs gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusį kitos transporto priemonės vairuotojÄ keisti važiavimo kryptį ir greitį, bei stabdyti, tačiau tokia V. R. versija, paneigta byloje surinkta medžiaga, ir vertintina kaip jo gynybinė taktika, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jam ir jo kolegai važiuojant skirtingais vilkikais, pirmÄ ja eismo juosta, ir kolegai, važiavusiam priekyje, pradėjus stabdyti vilkikÄ , nes buvo žiedinė sankryža, iÅ¡ kairės pusės greitai privažiavo automobilis, kuris įjungęs posÅ«kio signalÄ staiga persirikiavo į tarpÄ , t. y. tarp jo ir kolegos vairuojamų vilkikų, ir staiga stabdė automobilį, tačiau jis norėdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, signalizavo, stabdė vilkikÄ ir pasuko į deÅ¡inę pusę, ko pasėkoje užvažiavo ant vejos.

Be to nurodė ir tai, jog jo kolega vairuodamas vilkikÄ ir artėdamas prie žiedinės sankryžos stabdė, todėl mažėjo greitis ir tarpas tarp vilkikų. Å ias aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įraÅ¡as (b. l. 16), iÅ¡ kurio akivaizdžiai matyti, kad pirmÄ ja eismo juosta važiuojant vilkikams, vienam paskui kitÄ , ir artėjant prie žiedinės sankryžos, staiga atvažiuoja V. R. vairuojamas automobilis, kuris rodydamas posÅ«kio signalÄ ir tuo pačiu stabdydamas savo vairuojamÄ automobilį, taip mažindamas automobilio važiavimo greitį, pradėjo persirikiavimo manevrÄ Ä¯ pirmÄ jÄ eismo juostÄ , į tarp važiavusių vilkikų, tačiau neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, t. y. neatkreipdamas dėmesį į tai, jog pirmoje eismo juostoje, priekyje važiavęs vilkikas pradėjo stabdyti, o gale važiavęs vilkikas davė garso signalÄ (vaizdo įraÅ¡o trečios minutės dvideÅ¡imt antra sekundė), bei į tai, kad tarp vilkikų atstumas nebuvo labai didelis ir juolab nematydamas ar priekyje važiavęs vilkikas neturėjo jokių kliūčių, jis persirikiavimo manevrÄ pabaigė, taip sukėlė pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertė gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusio vilkiko vairuotojÄ keisti važiavimo kryptį ir greitį, bei stabdyti.Surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad V.

R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktų reikalavimus, jo veiksmai atitinka ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡ytÄ dispozicijÄ ir yra kvalifikuoti teisingai.Spręsdama klausimÄ dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigÅ«nas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 302 straipsnyje. IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad V. R. paskirta administracinė nuobauda - 130,00 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skiriant nuobaudÄ buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Pastebėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant dėl nuobaudos paskyrimo taip pat vertinamos ir kitos pažeidėjÄ charakterizuojančios aplinkybės – ankstesnis pažeidėjo drausmingumas vairuojant automobilį, padaryti pažeidimai bei jų pobÅ«dis. IÅ¡ byloje esančios pažymos apie asmens baustumÄ (b. l.

12) matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje yra kartÄ jau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, V. R. skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda nelaikytina per griežta ir neproporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, pavojingumui.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, patikrinus byloje surinktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad V. R. padarytas pažeidimas yra įrodytas ir kvalifikuotas tinkamai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-08-12 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r ė :

V. R. skundo netenkinti.Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-08-12 nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis gali bÅ«ti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundÄ paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                       Kristina BaÅ¡kienė .