5aac9549-2bbd-4135-bc78-4ec6d306bfee · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2641-142/2014Proceso Nr. 3-61-3-05318-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. G. skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovams Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, n u s t a t ė :V.

G. (toliau – pareiÅ¡kėja) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu pripažinto teisinio reguliavimo taikymo laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d., iÅ¡ viso 6 701,81 Lt (b. l. 15–18). PaaiÅ¡kina, kad ginčo laikotarpiu ėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas (A lygio 11 kategorijos), turėjo suteiktÄ 3 kvalifikacinę klasę, o nuo 2012 m. kovo 1 d. – 2 kvalifikacinę klasę.

PareiÅ¡kėjai ginčo laikotarpiu buvo mokamas darbo užmokestis, sumažintas vadovaujantis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies ir 1 priedo pakeitimu, kuriuo sumažinti pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacinę klasę. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , kuriuo remiantis buvo sumažintas pareiÅ¡kėjos darbo užmokestis, pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjos darbo užmokesčio mažinimas nurodytu laikotarpiu buvo neteisėtas, todėl neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis pareiÅ¡kėjai turi bÅ«ti grÄ Å¾inta.

Ä® teismo posėdį pareiÅ¡kėja neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 64). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovaudama ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėja reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio sumÄ grindžia Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, kuriam įgyvendinti reikalingas naujas teisinis reguliavimas, t. y. įstatymų leidėjui yra iÅ¡kilusi pareiga nustatyti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio kompensavimo mechanizmÄ .

Nesant teisinio reguliavimo, nustatančio negautų pajamų kompensavimo bÅ«dus, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba neturi galimybių įvykdyti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , tuo labiau, kad tam neskirta papildomų lėšų.Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Skundas tenkinamas.Ginčas kilo dėl valstybėje ekonominiu sunkmečiu nustatyto teisinio reguliavimo, kuriuo buvo sumažintas valstybės tarnautojų darbo užmokestis, pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ginčo laikotarpiu ėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas (A lygio 11 kategorijos), turėjo suteiktÄ 3 kvalifikacinę klasę, o nuo 2012 m. kovo 1 d. jai suteikta 2 kvalifikacinė klasė (b. l. 27–31, 50).Valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustato Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23–26 straipsnių nuostatas, valstybės tarnautojo darbo užmokesčio pagrindinę dalį sudaro pareiginė alga, kurios dydis apskaičiuojamas taikant Å¡io įstatymo 1 priede atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybės kategorijai nustatytÄ pareiginės algos koeficientÄ ; valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis yra pareiginės algos procentais iÅ¡reikÅ¡ti priedai už kvalifikacinę klasę, už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , taip pat priemokos.Seimo 2009 m. liepos 17 d. priimto Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 3 straipsniu buvo pakeistas Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas, atsižvelgiant į tai, nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo sumažinti 11–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai.

Todėl atitinkamai A lygio 11 kategorijos pareigybės pareiginės algos koeficientas sumažėjo nuo 5,2 iki 5,17. Taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 1 straipsniu buvo pakeista Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis ir nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai: nustatyta, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos (vietoje buvusių 15 procentų pareiginės algos), už antrÄ kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos (vietoje buvusių 30 procentų), už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos (vietoje buvusių 50 procentų).

Minėto įstatymo 4 straipsnyje buvo nustatytas Å¡io įstatymo galiojimo terminas, kuris vėliau kelis kartus pratęstas.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos užimamÄ pareigybę ir turimÄ kvalifikacinę klasę, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėja gavo sumažintÄ pareiginę algÄ dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento, atitinkamai mažesnius priedus už suteiktÄ kvalifikacinę klasę, tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , priemokas (b. l. 54–57).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Prieštaraujančiu Konstitucijai atitinkamai buvo pripažinti ir sumažintų pareiginių algų koeficientų ir priedų už kvalifikacinę klasę galiojimo laiko pratęsimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013 m. spalio 1 d.Taigi dėl prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto teisinio reguliavimo taikymo pareiškėjai susidarė 8 818,21 Lt darbo užmokesčio nepriemokos (b. l. 54–57).Vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis galios deramai asmens teisių pažeidimo pasekmių nepašalina.

Dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėta iki Å¡iol. Nurodytas turtinis praradimas pripažintinas pareiÅ¡kėjos teisių pažeidimu ir teismas privalo jį deramai paÅ¡alinti. Ä®statymų leidėjas, pakeitęs teisinį reguliavimÄ Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu bÅ«du, neteisėtai apribojo pareiÅ¡kėjos teisę ginčo laikotarpiu gauti teisingÄ atlyginimÄ už atliktÄ darbÄ , o Å¡io ribojimo tiesioginė pasekmė – darbo užmokesčio nepriemoka.

Veiksmingas pareiškėjos teisių gynimas būtų su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visiškas pašalinimas, t. y. darbo užmokesčio nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų nuostatų taikymo, priteisimas. Tokia išvada daroma vadovaujantis Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kuriose nustatyta, kad teisėjas (teismas) negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Å¡iuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebÅ«tų taikomas Konstitucijai prieÅ¡taraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebÅ«tų pažeistos asmens teisės (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas). Be to, Å¡i Konstitucijos nuostata atspindi konstitucinį principÄ , vienÄ iÅ¡ esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, kad neturi bÅ«ti taikomas teisės aktas, prieÅ¡taraujantis aukÅ¡tesnės galios teisės aktui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Todėl nustatyto pažeidimo, mokant pareiÅ¡kėjai sumažintÄ darbo užmokestį pagal antikonstitucinius aktus, nepaÅ¡alinus ir toliau taikant antikonstitucinėmis pripažintas įstatymų nuostatas, bÅ«tų pažeistos Konstitucijos bei Administracinių bylų teisenos įstatymo normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje dėl asmens pažeistų teisių teisminės gynybos, pripažinus įstatymÄ prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, yra pasisakęs, kad asmens teisės turi bÅ«ti ginamos (žr., pvz., 2014 m. sausio 9 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013, 2013 m. kovo 12 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2011 m. lapkričio 14 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, 2010 m. birželio 7 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 nurodė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį, Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių teisinių pasekmių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu. Paisant iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja turi teisę teisme reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų nuostatų taikymoLietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 14 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, 2014 m. sausio 9 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013) taip pat yra konstatuota, kad teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Taigi atitinkamais atvejais Å¡is terminas apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iÅ¡ Konstitucijos. Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Taigi apie nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. sumažintÄ darbo užmokestį pareiÅ¡kėja vėliausiai turėjo sužinoti 2009 m. rugsėjo 10 d. (b. l. 39–49). Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos. PareiÅ¡kėja skundÄ teismui paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2013 m. spalio 16 d., taigi reikalavimui priteisti nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Kita vertus, pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsakovas nepraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl pareiÅ¡kėjai priteistina visa ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio suma.Pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pateiktÄ pažymÄ pareiÅ¡kėjai iÅ¡ viso neiÅ¡mokėta 8 818,21 Lt. PareiÅ¡kėja skunde nurodė neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio sumÄ , atskaičiusi mokesčius.

Teismui nėra pagrindo abejoti pažymos teisingumu, nes duomenų teisingumÄ savo paraÅ¡ais patvirtino darbo užmokestį apskaičiuojančios ir mokančios institucijos atsakingi darbuotojai. Vadovaujantis nurodyta pažyma, pareiÅ¡kėjai priteistina 8 818,21 Lt (2553,93 eurai) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumos.NeiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis priteistina iÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , byloje dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė (žr., pvz., 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, 2014 m. sausio 9 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013, kurioje teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo teisė į neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimÄ kyla bÅ«tent iÅ¡ tarnybos teisinių santykių ir tinkamu atsakovu tokiose bylose yra institucija, kurioje dirbo valstybės tarnautojas ir kuri mokėjo jam darbo užmokestį, t. y. dėl kurios taikytų antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų nuostatų, mokant pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ už atliktas pareigas, pareiÅ¡kėjas patyrė praradimus.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad nors pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas iÅ¡ esmės kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo darbo užmokesčio valstybės tarnautojams mokėjimo klausimus, tačiau Å¡ioje byloje nėra keliamas žalos atlyginimo klausimas, o sprendžiama dėl reikalavimo priteisti ginčo laikotarpiu neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį). Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime pažymėta, kad Å¡iuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Siekiant iÅ¡vengti masinio asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kreipimosi į teismus praÅ¡ant priteisti neiÅ¡mokėtÄ atlyginimų dalį, susidariusiÄ Å¡iuo Konstitucinio Teismo nutarimu prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai pripažintomis įstatymų nuostatomis sumažinus pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, priedų už kvalifikacinę klasę ar kategorijÄ dydžius, toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

Toks teisinis reguliavimas nenustatytas iki Å¡iol. Kita vertus, pareiÅ¡kėjos pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo priėmimo. PareiÅ¡kėja neprivalo susilaikyti nuo kreipimosi į teismÄ , kol bus priimtas toks jos pažeistas teises atkursiantis įstatymas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos turtinė teisė buvo pažeista, jos darbo užmokestį perskaičiavus pagal įstatymÄ , kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

BÅ«tent pastaroji aplinkybė ir leidžia teismui priimti pareiÅ¡kėjai palankų sprendimÄ , o ji, manydama, kad jai taikomas įstatymas pažeidžia KonstitucijÄ , dėl darbo užmokesčio nepriemokos iÅ¡mokėjimo į teismÄ galėjo kreiptis iÅ¡ esmės bet kada, t. y. nelaukdama, kol bus priimtas įstatymas, įtvirtinsiantis kompensavimo mechanizmÄ . PrieÅ¡ingas situacijos vertinimas ne tik prieÅ¡tarautų tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui, bet ir sukurtų neapibrėžtumo situacijÄ pareiÅ¡kėjai, kuri nebÅ«tų tikra, kada jos pažeistos teisės bus atkurtos legislatyviniu aktu ir ar jos apskritai bus atkurtos.

Tuo labiau kad, kaip jau konstatuota, galimybė ginti darbo užmokesčio mokėjimo klausimais pažeistas teises yra saistoma atitinkamų senaties terminų. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjos pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo priėmimo.Teismo priimtas sprendimas turi būti toks, kurį būtų galima realiai įvykdyti, tuo pačiu nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 851 straipsnis (2013 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-632 redakcija) nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis (2013 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-633 redakcija) nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarkÄ ; jeigu teismo sprendimui, kuriuo iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistinos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, Å¡io sprendimo įvykdymas atsakovo praÅ¡ymu gali bÅ«ti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.

Atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymas reikalauja papildomų piniginių lėšų, taip pat įvertinęs darbo užmokesčio fondui skiriamų piniginių lėšų tvarkÄ , teismas sprendžia, kad yra bÅ«tinybė atidėti Å¡io teismo sprendimo vykdymÄ ir nustatyti, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas iki 2015 m. gruodžio 31 d.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 851 straipsniu, 127 ir 129 straipsniais teismasn u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjos V.

G. skundÄ tenkinti.Priteisti pareiÅ¡kėjai V. G. iÅ¡ atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 8 818,21 Lt (2 553,93 eurus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ per laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.Atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos nustatyti Å¡io sprendimo įvykdymo terminÄ iki 2015 m. gruodžio 31 d.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                        Halina Zaikauskaitė