Legislator Case Law & Legislation
5aaafdfd-0a83-4ca4-b643-e1c50a43c266 AI generated

5aaafdfd-0a83-4ca4-b643-e1c50a43c266 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 5aaafdfd-0a83-4ca4-b643-e1c50a43c266
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1753-535/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00026-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

5aaafdfd-0a83-4ca4-b643-e1c50a43c266 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1753-535/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00026-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) 700 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-5). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad laikotarpiu nuo 2016-07-09 iki 2016-08-11 buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis, jo garbę ir orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Buvo kalinamas, nesuteikiant vienam asmeniui teisės aktų nustatyto 3,6 m2 gyvenamojo ploto.

Kamerose buvo blogas vėdinimas, apÅ¡vietimas, drėgna. Karantino kameroje nebuvo stalo ir kėdžių, maistas buvo dedamas Å¡alia klozeto, nebuvo iÅ¡duodamos higienos priemonės. Prašė bÅ«ti paskirtam į nerÅ«kančiųjų kamera, tačiau teko bÅ«ti rÅ«kančiųjų kamerose ir kvėpuoti tabako dÅ«mais. PareiÅ¡kėjas teigia, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis patiria neturtinę žalÄ , apibrėžtÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , taip pat taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsiliepime (b. l. 8-14) paaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis.

Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį.

Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2). Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Lukiškių TI-K gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx. kaip ir numatyta HN 134:2015 14 p. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, kuriame nurodyta:

„ginti žmogaus teises į aplinkÄ be tabako dÅ«mų;“, bei 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kuriame nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama „bendrose gyvenamosiose patalpose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru;“, nuostatomis, suimtiesiems ir nuteistiesiems, tai pat ir pareigÅ«nams LukiÅ¡kių TI-K Priėmimo - paskirstymo skyriuje, jame esančiose trumpalaikio laikymo kamerose, kaip ir kitose bendro naudojimo patalpose, griežtai draudžiama rÅ«kyti.

Priėmimo - paskirstymo skyriaus patalpose yra iÅ¡kabinti įspėjamieji, draudžiantys rÅ«kyti ženklai. Pažymi, kad Priėmimo - paskirstymo skyriuje tarnybÄ atliekantys pareigÅ«nai kontroliuoja, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi trumpalaikio laikymo kamerose bei bendro naudojimo patalpose nerÅ«kytų ir laikytųsi vidaus tvarkos taisyklių. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡o 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiÅ«ros poste ( kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) skirstomi atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 52 str., 70 str. reikalavimais.

Å iame priežiÅ«ros poste suimtieji ir nuteistieji asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruoÅ¡imas, bus pravestas pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigÅ«nais. KitÄ darbo dienÄ po atvykimo, iÅ¡nagrinėję visus žodinius ir raÅ¡ytinius suimtųjų (nuteistųjų) praÅ¡ymus, Vidaus tyrimų skyriaus (Kriminalinės žvalgybos skyrius) pareigÅ«nai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigÅ«nų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamÄ sias kameras.

Pagal tvarkos apraÅ¡Ä suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymÄ , kriminogeninę bÅ«klę įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančiųjų asmenų. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ besiskundžiančiam asmeniui ir tokia įtaka sukėlėjam konkrečias neigiamas pasekmes.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.

Å iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡, pareiÅ¡kėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu ir higienos normų pažeidimo.

CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 str.: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 m2 vienam asmeniui.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010, galiojusios iki 2015-10-31, 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Lietuvos higienos norma HN 134:2015, įsigaliojusio nuo 2015-11-01, papildomų su vienam asmeniui tenkančiu plotu reikalavimų nenustato.

Pažymėtina, kad iÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų (b. l. 8-9, 16), kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju kamerose buvusių asmenų skaičių, matyti, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 34 paras. Teisės aktų (3,6 m2 ploto) reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 29 paras. Teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjo kalinimas kamerose, kuriose asmeniui tenka mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, sukėlė pareiÅ¡kėjui tam tikrų nepatogumų ar dvasinių kančių ir todėl buvo pažeista jo teisė.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimÄ , taip pat teigia, kad kameros neatitinka higienos reikalavimų, jose buvo blogas vėdinimas, apÅ¡vietimas, drėgna. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad, pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nebuvo atlikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimai, kurie tiesiogiai atspindėtų realiÄ vienos ar kitos kameros, kurioje buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, bÅ«klę ir atitikimÄ higienos reikalavimams (b. l. 19-25).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu HN 134:2015, nėra nustatytas. Kaip atsiliepime nurodė LukiÅ¡kių TI-K, ji yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuriÄ pateikė į bylÄ (b. l. 26-29). Teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija rÅ«pinosi Å¡varos ir tvarkos palaikymu kamerose, atliko nuolatinį nariuotakojų ir graužikų naikinimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2019 m. sausio mėn. pranešime ,,Dėl M. J. skundo“ (b. l. 17-18) nurodė, kad kameros vėdinamos per langus. Tai numato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“. Kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Pranešime atkreipia dėmesį, kad tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose yra išvengiama ir pelėsio, ir staigių temperatūros pokyčių, ir nemalonaus kvapo.

Dėl pareiškėjo pretenzijų, kad karantino kamerose nebuvo kėdžių ir stalo, atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2019 m. sausio mėn. pranešime ,,Dėl M. J. skundo“ (b. l. 17-18) nurodė, kad kamerų įrengimas atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, reikalavimus.

Nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sÄ lygos atitinka HN 134:2015 reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos virÅ¡utiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų.

Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K pateikta informacija. Pažymoje taip pat nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintų Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose (aktualios ginčo laikotarpiu), per mėnesį buvo išduodama tualetinio muilo 100 g, skalbiamojo muilo 100 g, tualetinio popieriaus 1 rulonas, 1 dantų šepetėlis, dantų pastos 50 g, iki 4 vienkartinių skustuvų.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti abstraktÅ«s, deklaratyvÅ«s teiginiai apie higienos priemonių neiÅ¡davimÄ , laikytini kaip subjektyvi, nekonkretizuota pareiÅ¡kėjo nuomonė, nepatvirtinta objektyviais įrodymais. PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ taip pat kildina iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K jis buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, nors buvo iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ kalėti su nerÅ«kančiais. Izoliavimo reikalavimai, kurių turi bÅ«ti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje.

Å iame straipsnyje nepateikta nuostatų dėl rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų kalinimo ypatumų. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirÄ arba izoliuotÄ laikymÄ pataisos įstaigose, 2–5 dalyse, nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali bÅ«ti izoliuotos. Å iose grupėse rÅ«kantieji nėra paminėti. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raÅ¡tu praÅ¡o pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vienÄ arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.

Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje reglamentuojančiame suimtųjų ir nuteistųjų laikymÄ atskirai, taip pat nėra nuostatų dėl rÅ«kymo. Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras LukiÅ¡kių TI-K tvarkos, patvirtintos LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2015-08-05 įsakymu Nr. 1-184 (toliau - Tvarka) 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi LukiÅ¡kių TI-K, į gyvenamÄ sias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Bausmių vykdymo kodekso 52 ir 70 straipsniuose nustatyta tvarka.

P. T. 10 punktÄ , direktoriaus budintysis padėjėjas, jo pavaduotojas arba korpuso vyresnysis suimtuosius ir nuteistuosius iÅ¡ laikino laikymo kamerų skiria į kameras priežiÅ«ros poste Nr. 8 (kameros Nr. 104-125), užtikrindamas minimalų plota vienam asmeniui bei griežtai vadovaudamasis teisės aktuose nustatytais izoliavimo reikalavimais, taip pat atsižvelgdamas į asmens pageidavimÄ bÅ«ti laikomam su rÅ«kančiais ar su nerÅ«kančiais asmenimis. Taigi, iÅ¡ aptartų Tvarkos nuostatų matyti, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę bÅ«ti kartu su nerÅ«kančiais asmenimis, tačiau jis privalo raÅ¡tu dėl to pateikti praÅ¡ymÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad eilę kartų kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ir prašė jį perkelti į nerÅ«kančiųjų kamerÄ , tačiau į jo iÅ¡reikÅ¡tÄ pageidavimÄ kalėti su nerÅ«kančiais nebuvo atsižvelgta. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad suimtųjų (nuteistųjų) skirstymas vykdomas atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, kriminogeninę bÅ«klę įstaigoje, o taip pat griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso ir kitais teisės aktais, kuriuose nustatyta, kad bÅ«tina atsižvelgti į suimtojo (nuteistojo) praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančiųjų asmenų.

PareiÅ¡kėjas, teigdamas, jog į jo praÅ¡ymÄ kalėti su nerÅ«kančiais nebuvo atsižvelgta, nusiskundimo neindividualizavo, nenurodė, kada ir kurioje kameroje jis buvo įkeltas į kameras su rÅ«kančiais asmenimis. Teismas neturi pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus. IÅ¡ byloje pateikto asmens sveikatos istorijos iÅ¡raÅ¡o (b. l. 33–48) matyti, kad pareiÅ¡kėjui, atvykus į LukiÅ¡kių TI-K, buvo atlikta pirminė gydytojų apžiÅ«ra. PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos duomenys už kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė buvo stebima, į visus pareiÅ¡kėjo nusiskundimus buvo reaguojama, jam suteikiama tinkama pagalba.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl sveikatos sutrikdymo atmestini kaip nepagrįsti. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 ploto, – pažeidimo mastÄ (tai, kad ginčo laikotarpiu kalint LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei nustatyta norma), Å¡io pažeidimo trukmę (29 paros) taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 232 Eur.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 700 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo M. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui M. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, priteisti 232 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič