Legislator Case Law & Legislation
5aaacf7c-6230-4228-9758-e2a04b822997 AI generated

5aaacf7c-6230-4228-9758-e2a04b822997 · Å iaulių apylinkės teismas

Case Number 5aaacf7c-6230-4228-9758-e2a04b822997
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M., jos atstovui advokatui A. I., atsakovui G. R., tretiesiems asmenim, nereiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, J. J. ir (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. M. ieÅ¡kinį atsakovams G. R. ir S. A., tretiesiems asmenims, nereiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, J. J., A. E. ir (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei A. S., dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė A.

Legislator headnote

AI generated

5aaacf7c-6230-4228-9758-e2a04b822997 · Å iaulių apylinkės teismas: Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. Trečiasis asmuo, nereiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, notarė A. S. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodydama, kad ieÅ¡kovė žinojo apie tai, jog turtas buvo perleistas. IeÅ¡kovė patvirtino, kad buvo atvykęs asmuo, kuris teigė, kad yra nusipirkęs turtÄ . IeÅ¡kovė, bÅ«dama turto bendrasavininkė, elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai nepasidomėdama, ar turtas iÅ¡ tikrųjų nebuvo perleistas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                   Civilinė byla Nr. e2-6896-949/2015             Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05538-2015-1                  Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.2; 2.3.2.9.1; (S) 3.2.3.1; 3.2.6.1. ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 21 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Ramonai Subačienei,dalyvaujant ieškovei A.

M., jos atstovui advokatui A. I., atsakovui G. R., tretiesiems asmenim, nereiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, J. J. ir (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. M. ieÅ¡kinį atsakovams G. R. ir S. A., tretiesiems asmenims, nereiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, J. J., A. E. ir (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei A. S., dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė A.

M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama perkelti ieÅ¡kovei visas pirkėjos S. A. teises ir pareigas pagal 2012-10-11 pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria pardavėjas G. R. pardavė, o pirkėja S. A. nupirko1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/8 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

įpareigoti ieÅ¡kovę A. M. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovei S. A. 1158,48 Eur; priteisti iÅ¡ atsakovų visas ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti, paaiÅ¡kino, kad po mamos mirties ieÅ¡kovė kartu su tėvu A. E., seserimi J. J. ir broliu G. R. priėmė palikimÄ ir visi tapo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Anksčiau buvo kalbėję, kad paveldėtÄ turtÄ reikėtų perleisti kuriam nors vienam iÅ¡ bendraturčių, tačiau jokių konkrečių veiksmų nesiėmė.

Su broliu G. R. po mamos mirties beveik nebendravo. 2015 metų birželio mėnesį gretimo žemės sklypo savininkas A. M. paprašė sutikimo per minėtÄ Å¾emės sklypÄ tiesti komunikacijas bei informavo, kad reikės visų bendrasavininkų sutikimo. Tada sužinojo, kad tarp bendrasavininkų yra nurodyta ir S. A., apie kuriÄ nieko nežinojo nei ieÅ¡kovė, nei A. E. su J. J.. IeÅ¡kovė iÅ¡kart kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrÄ , iÅ¡ kur 2015-06-16 gavo iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame matyti, jog tarp bendraturčių nėra G.

R., o jam priklausiusi turto dalis perleista atsakovei S. A.. Turto perleidimo sandoris buvo sudarytas ieÅ¡kovei nežinant, jos iÅ¡ anksto apie tai neinformavus. IeÅ¡kovė nuo 2009 metų gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), tačiau niekas praneÅ¡imo apie ketinimÄ parduoti dalį minėto turto jai nesiuntė, ieÅ¡kovė jo nėra gavusi. IÅ¡kart po mamos mirties ieÅ¡kovė su seserimi ir tėčiu gyveno ieÅ¡kinyje nurodytoje sodyboje, sesuo ten tebegyvena. Ä® sodybÄ 2012 metais buvo atvažiavęs kažkoks tamsaus gymio žmogus, kuris sakė, kad gyvens sodyboje. Brolis 2012 metais siÅ«lė pirkti savo turto dalį, tačiau apie sumÄ , už kuriÄ brolis norėtų parduoti savo dalį, nekalbėjo.

Apie sandorio faktÄ , jo sudarymo sÄ lygas, sandorio kainÄ ieÅ¡kovei tapo žinoma tik 2015-06-29, gavus iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro pirkimo – pardavimo sutarties nuoraÅ¡Ä . Atsakovas G. R. 2012-10-11 perleisdamas dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto ne bendrasavininkams, pažeidė ieÅ¡kovės teisę pirkti jo parduodamÄ turto dalį. Mano, kad ieÅ¡kinys buvo pateiktas nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino, jei teismas nuspręstų, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, praÅ¡o jį atnaujinti.

Pažymėjo, kad praÅ¡yme taikyti ieÅ¡kinio senatį nenurodyta kokias protingo ir atidaus turto valdytojo pareigas pažeidė ieÅ¡kovė nieko nežinojusi apie sandorio sudarymÄ . Trečiasis asmuo, nereiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, J. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kiniu, Å¡ių metų birželio mėnesį sesuo A. M. jai pasakė, kad brolio G. R. tarp turto bendrasavininkų nebėra, mano, kad savo turto dalį brolis turėjo perleisti vienam iÅ¡ esamų bendraturčių.

Teismo posėdžio metu ji palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytas aplinkybes, paaiÅ¡kino, kad buvo girdėjusi, jog brolis žada parduoti savo turto dalį, sesuo A. M. jai sakė, kad matė internete skelbimÄ , kad turtas parduodamas. Sesuo jai sakė, kad buvo atvažiavęs kažkoks vyriÅ¡kis į sodybÄ . Nemanė, kad brolis iÅ¡ tikrųjų ketina parduoti savo turto dalį. S. A. nepažįsta, nėra jos mačiusi. Jokio raÅ¡tiÅ¡ko praneÅ¡imo apie tai, kad brolis ketina parduoti turtÄ nėra gavusi.

Santykiai su buvusiu sesers sutuoktiniu D. M. yra nekonfliktiÅ¡ki, gyvena kaimynystėje.Trečiasis asmuo, nereiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, A. E. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kiniu, praÅ¡o jį tenkinti. Å ių metų birželio mėnesį dukra A. M. jam pasakė, kad jo sÅ«naus G. R. tarp turto bendrasavininkų nebėra, mano, kad savo turto dalį Å¡is turėjo perleisti vienam iÅ¡ esamų bendraturčių. Pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant.

Atsižvelgiant į šį praÅ¡ymÄ byla iÅ¡nagrinėta trečiajam asmeniui A. E. nedalyvaujant (CPK 247 str. 1 d.).Atsakovas G. R. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti, paaiÅ¡kino, kad internete buvo įdėjęs skelbimÄ apie turto pardavimÄ , telefonu bendraturčius informavo apie savo ketinimÄ parduoti jam priklausančiÄ turto dalį, per (duomenys neskelbtini) notarų biurÄ vienÄ kartÄ buvo siunčiami praneÅ¡imai bendraturčiams su pasiÅ«lymu pirkti jo turto dalį už 10000 Lt.

PasiÅ«lymo pirkti turtÄ už 4000 Lt nesiuntė. Bendraturčiai pirkti jo dalį už bet kokiÄ kainÄ tuo metu kategoriÅ¡kai atsisakė. Gavę laiÅ¡kus giminaičiai buvo atvykę į notarų biurÄ . TurtÄ pardavinėjo apie metus laiko, tuo metu, kai iÅ¡siuntė praneÅ¡imus bendraturčiams, buvo suradęs turto pirkėjÄ , tačiau vėliau Å¡is pirkėjas turtÄ pirkti atsisakė. Kai S. A. sutiko pirkti iÅ¡ jo turtÄ , pardavė jį už 4000 Lt. Sandorį tvirtino ne ta pati notarė, kuri iÅ¡siuntė praneÅ¡imus bendraturčiams, dėl to, kad praneÅ¡imus siuntusi notarė tuo metu atostogavo, ji pasiÅ«lė kreiptis į kitÄ notarę, kuri ir patvirtino sandorį.

Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. Trečiasis asmuo, nereiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, notarė A. S. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodydama, kad ieÅ¡kovė žinojo apie tai, jog turtas buvo perleistas. IeÅ¡kovė patvirtino, kad buvo atvykęs asmuo, kuris teigė, kad yra nusipirkęs turtÄ . IeÅ¡kovė, bÅ«dama turto bendrasavininkė, elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai nepasidomėdama, ar turtas iÅ¡ tikrųjų nebuvo perleistas.

Dėl nurodytų aplinkybių praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. Mano, kad praneÅ¡imas apie ketinimÄ perleisti turtÄ ieÅ¡kovei buvo įteiktas tinkamai. InformacijÄ apie tai kam kokiu adresu siųsti praneÅ¡imus paprastai pateikia turto pardavėjas. Notaras tik parengia praneÅ¡imus ir juos iÅ¡siunčia. Nagrinėjamu atveju buvo paraÅ¡yta, kad praneÅ¡imai įteikti įgaliotam asmeniui, todėl nebuvo pagrindo abejoti, kad praneÅ¡imai buvo įteikti netinkamai. Atsakomybė už tai, kad dokumentus įteikia tinkamam asmeniui tenka paÅ¡to darbuotojams.

Pripažįsta, kad praneÅ¡imuose buvo nurodyta kitokia turto kaina, nei sandorio sudarymo metu sumokėta kaina, tvirtindama sandorį į Å¡iÄ aplinkybę neatkreipė dėmesio. Pateikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovė nesilaikė pareigos elgtis protingai ir sÄ Å¾iningai, nevykdė bendraturčiams įstatymu nustatytų pareigų valdant bendrosios dalinės nuosavybės objektÄ , visiÅ¡kai nesidomėjo jai priklausančiu turtu, elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai, todėl praleido CK 4.79 str. 3 d. nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ teismo tvarka reikalauti, kad jai bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Dėl to praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė S. A. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo dėl nežinomų priežasčių, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ informuota tinkamai – vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du ir iÅ¡siunčiant teismo Å¡aukimus paskutiniu žinomu jos gyvenamosios vietos adresu (CPK 130 str.). PraÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė, todėl byla iÅ¡nagrinėta jai nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Ieškinys atmestinas.Byloje pateikta rašytinė medžiaga patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso S. A., A.

M., A. E. ir J. J.. Atsakovė S. A. nuosavybės teisę į 1/8 dalį minėto turto įgijo 2012-10-11 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su atsakovu G. R., pagrindu. IÅ¡ pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad turtÄ S. A. iÅ¡ G. R. įsigijo už bendrÄ 4000,00 Lt (1158,48 Eur) kainÄ . Byloje pateikti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės N. M. 2012-08-14 pareiÅ¡kimų Nr. S-86, S-87 ir S-88 dublikatai patvirtina, kad A. E., J. J. ir A. M. buvo iÅ¡siųsti G.

R. praneÅ¡imai, kad minėti asmenys turi teisę pirkti G. R. nuosavybės teise priklausančiÄ turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį už 10000,00 Lt (2896,20 Eur). PraÅ¡oma per mėnesį laiko praneÅ¡ti raÅ¡tu notaro biurui, jei ketina pirkti nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Visi pareiÅ¡kimai iÅ¡siųsti adresu (duomenys neskelbtini). Pagal byloje pateiktus AB „Lietuvos paÅ¡tas“ įteikimo praneÅ¡imus visi pareiÅ¡kimai 2012-08-16 įteikti įgaliotam asmeniui D. M. (ieÅ¡kovės A.

M. buvusiam sutuoktiniui). Byloje pateikta 2012-11-20 iÅ¡tuokos liudijimo, įraÅ¡o Nr. 453, kopija patvirtina, kad A. M. ir D. M. santuoka nutraukta 2012-11-19. IeÅ¡kovė A. M. 2009-06-05 deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini). Byloje kilo ginčas dėl to, ar 2012-10-11 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta nepažeidžiant parduodamo turto bendraturčių pirmumo teisės įsigyti parduodamÄ turto dalį. IeÅ¡kovė teigia, kad jos pirmumo teisė įsigyti atsakovui G.

R. priklausiusiÄ nurodyto turto dalį buvo pažeista ir praÅ¡o jai perkelti pirkėjos teises ir pareigas, tuo tarpu atsakovas G. R. teigia, kad turtas buvo perleistas laikantis teisės aktų reikalavimų, bendraturčiai žinojo apie jo ketinimus perleisti turtÄ ir pirmenybės teise įsigyti turtÄ nepasinaudojo, įsigyti jam priklausančiÄ turto dalį atsisakė.CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendraturčių pirmenybės teisė pirkti bendrÄ ja nuosavybe esančiÄ parduodamÄ dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai parduodama iÅ¡ viešųjų varžytynių.

Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta dalies, esančios bendrÄ ja nuosavybe, pardavėjo pareiga raÅ¡tu praneÅ¡ti kitiems bendraturčiams apie ketinimÄ parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainÄ bei kitas sÄ lygas, kuriomis jÄ parduoda. Å ioje dalyje taip pat nurodyta, kad kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba Å¡ios teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ neįgyvendina per vienÄ mėnesį, o į kitÄ daiktÄ â€“ per deÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.

Nurodytos normos 3 dalyje nustatytos Å¡ios pirmenybės teisės pažeidimo teisinės pasekmės: jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę jÄ pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Teismas pažymi, kad CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl bendraturčio, ketinančio parduoti savo dalį, pareigos praneÅ¡ti raÅ¡tu apie tai kitiems bendraturčiams, nurodant kartu parduodamos dalies kainÄ ir kitas pardavimo sÄ lygas, skirtos apsaugoti kitų bendrosios nuosavybės teisės dalyvių interesus, siekiant, kad bendrosios nuosavybės dalis nebÅ«tų parduota kitam asmeniui, nepasiÅ«lius įsigyti jÄ pirmiausia bendraturčiams, taip pat siekiant apsaugoti juos nuo nesÄ Å¾iningų savo dalį parduodančio bendraturčio veiksmų, kai Å¡i dalis parduodama mažesne kaina ir (ar) kitomis pirkėjui geresnėmis sÄ lygomis, negu buvo pasiÅ«lytos bendraturčiams pirmenybės teise.

Kartu pažymėtina, kad Å¡ios teisės normos nuostatos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos taip, kad be pagrindo apsunkintų ar varžytų dalį bendrojoje nuosavybėje parduodančio asmens teisinę padėtį.Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant bendraturčių ginÄÄ dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamÄ dalį, esančiÄ bendrÄ ja nuosavybe, gynimo, turi bÅ«ti vertinamos kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės, atsižvelgiant į CK 4.79 straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtį ir tikslÄ , kartu vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, vertinant pagal Å¡iuos principus tiek bendrosios nuosavybės dalį parduodančio, tiek kito bendraturčio elgesį taip, kad nebÅ«tų pažeisti Å¡io teisinio santykio dalyvių lygiateisiÅ¡kumo, teisėtų interesų ir teisėtų lÅ«kesčių pusiausvyros principai (CK 1.5, 1.137 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad A. E., J. J. ir A. M. buvo iÅ¡siųsti G. R. praneÅ¡imai su pasiÅ«lymu pirkti G. R. nuosavybės teise priklausančiÄ turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį už 10000,00 Lt (2896,20 Eur), tuo tarpu iÅ¡ sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad turtas atsakovei S. A. buvo perleistas už bendrÄ 4000,00 Lt (1158,48 Eur) kainÄ . Taigi turtas nagrinėjamu atveju buvo parduotas už mažesnę nei praneÅ¡imais buvo siÅ«loma bendraturčiams įsigyti kaina.

Atsakovas G. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pasiÅ«lymų bedraturčiams pirkti jam priklausančiÄ turto dalį už 4000,00 Lt kainÄ nesiuntė. Trečiasis asmuo, nereiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, notarė A. S. paaiÅ¡kino, kad tvirtindama pirkimo – pardavimo sutartį, į Å¡iÄ aplinkybę neatkreipė dėmesio. Å ie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendraturčių pirmenybės teisė pirkti bendrÄ ja nuosavybe esančiÄ parduodamÄ dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis.

Dėl to ieškovės A. M., kaip turto bendrasavininkės, reikalavimas perkelti jai visas pirkėjos S. A. teises ir pareigas pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra iš esmės pagrįstas. Tačiau pažymėtina tai, kad remiantis CK 4.79 str. 3 d. kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Taigi įstatyme yra įtvirtintas pakankamai trumpas terminas, suteikiantis bendraturčiams, kurių pirmenybės teisė įsigyti turto dalį galėjo būti pažeista, reikalauti, savo pažeistos teisės gynimo.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kada ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti, kad jai bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. IeÅ¡kovė A. M. nurodo, kad apie bendraturčio G. R. sudarytÄ sandorį ji sužinojo tik 2015-06-29, todėl į teismÄ dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo kreipėsi nepraleidusi įstatyme numatyto 3 mėnesių kreipimosi į teismÄ termino. Tuo tarpu atsakovas G. R. tvirtino, kad dar iki ginčo sutarties sudarymo ieÅ¡kovė ir kiti bendrataučiai žinojo apie jo ketinimus perleisti savo turto dalį, be to, gavo jo per notarÄ siųstus praneÅ¡imus su pasiÅ«lymu įsigyti turto dalį, todėl nepagrįsti teigia, kad apie turto perleidimÄ sužinojo tik 2015-06-29 ir teismo posėdžio metu prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Taikyti ieÅ¡kinio senatį byloje taip pat prašė ir trečiasis asmuo, nereiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarė A. S., nurodydama, kad ieÅ¡kovė nesilaikė pareigos elgtis protingai ir sÄ Å¾iningai, nevykdė bendraturčiams įstatymu nustatytų pareigų valdant bendrosios dalinės nuosavybės objektÄ , visiÅ¡kai nesidomėjo jai priklausančiu turtu, elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai, todėl praleido 3 mėnesių terminÄ kreiptis į teismÄ . Sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino pradžios klausimÄ , taikytinos CK 1.127 straipsnio nuostatos.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ; Å¡i taisyklė taikoma tada, kai kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieÅ¡kinio senaties terminų pradžios nustatymo tvarkos. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savo teisės pažeidimÄ , ieÅ¡kinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie jos pažeidimÄ diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T.

P. v. VÄ® Anykščių miÅ¡kų urėdija ir kt., bylos Nr. 3K-3-133/2013).IeÅ¡kinio senatis, kaip įstatymuose nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, kreipdamasis su ieÅ¡kiniu į teismÄ (CK 1. 124 straipsnis), viena vertus, yra susijusi su realių galimybių nukentėjusiai Å¡aliai apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus sudarymu, kita vertus, – ir su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus ribojimu, taip ne tik skatinant nukentėjusiÄ Å¡alį kuo operatyviau reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikiant garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, jog po tam tikroįstatyme nustatyto laikotarpio jos subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jai nebus paskirta tam tikra pareiga.

Taigi, tinkamas ir tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymas yra svarbus tiek siekiant užtikrinti efektyviÄ pažeistų subjektinių teisių gynybÄ , tiek siekiant kitų ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslų – visų pirma civilinių teisiniųsantykių aiÅ¡kumo ir stabilumo, ypač reikÅ¡mingo su nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gyvendinimu susijusiuose santykiuose, užtikrinimo.Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista.

Reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikÅ¡mės aplinkybes. Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl to, ar bendraturčiams buvo tinkamai praneÅ¡ta apie atsakovo G. R. ketinimÄ perleisti jam nuosavybės teise priklausančio turto dalį. Å i aplinkybė yra itin svarbi sprendžiant ieÅ¡kinio senaties pradžios klausimÄ . IeÅ¡kovė ir tretieji asmenys, nereiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje J.

J. ir A. E. tvirtina, kad jokie raÅ¡ytiniai praneÅ¡imai apie ketinimÄ perleisti turtÄ jiems nebuvo įteikti ir apie turto perleidimÄ atsakovei S. A., jie sužinojo tik Å¡ių metų birželio mėnesį, kai kaimynas A. M. paprašė jų sutikimo tiesti komunikacijas per jiems nuosavybės teise priklausantį sklypÄ . Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieÅ¡kovė A. M. pamačiusi jai parodytuose dokumentuose S. A. kaip žemės sklypo savininkės pavardę, labai nustebo. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D.

M. teigė, kad jokių G. R. praneÅ¡imų apie ketinimÄ parduoti turtÄ Â nėra gavęs ir nėra jų perdavęs A. M. bei J. J. ir A. E.. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovė ir trečiasias asmuo J. J. teigė, jog negavo G. R. praneÅ¡imo apie jo ketinimÄ perleisti savo turto dalį, jos abi teismo posėdžio metu patvirtino, jog žinojo apie brolio ketinimus perleisti savo turto dalį, A. M. buvo mačiusi skelbimÄ internete dėl turto pardavimo, buvo atvažiavę žmonės, kurie sakė, jog ketina gyventi sodyboje.

Å ie ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei ir kitiems turto bendrasavininkams buvo neabejotinai žinoma apie atsakovo G. R. ketinimus perleisti jam nuosavybės teise priklausančiÄ turto dalį. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ taip pat sustiprina ir teismo posėdžio metu apklaustos (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės N. M. paaiÅ¡kinimai, kad iÅ¡siuntus G. R. praneÅ¡imus, į jos biurÄ buvo atvykę asmenys, kurie domėjosi dėl turto pardavimo, ji Å¡iems asmenims, kurių tiksliai nepamena, teikė informacijÄ , todėl Å¡ie asmenys turėjo bÅ«ti susiję su parduodamu turtu. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, kad praneÅ¡imai buvo siunčiami tuo adresu, kuriuo tiek praneÅ¡imų siuntimo metu, tiek ir Å¡iuo metu gyvena bendraturtė J.

J.. Nors ieÅ¡kovė A. M. nurodė, kad gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravusi kitu adresu ir ginčo name tuo metu negyveno, Å¡i aplinkybė nepaneigia aukščiau aptartų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jai buvo žinoma apie atsakovo G. R. ketinimus parduoti jam priklausančiÄ turto dalį. Kaip matyti, praneÅ¡imai buvo siunčiami turto, kurio dalį buvo ketinama perleisti, adresu. Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, paÅ¡to darbuotojo nurodymas įteikimo praneÅ¡imuose, jog perleidžiamo turto bendrasavininkams siųsi praneÅ¡imai buvo įteikti įgaliotam asmeniui D.

M., tuo metu nesudarė pagrindo abejoti, jog siųsti praneÅ¡imai galėjo nepasiekti adresato. Aplinkybė, kad atsakovas G. R. siuntė praneÅ¡imus visiems turto bendrasavininkams per notarų biurÄ patvirtina, kad atsakovas, sudarydamas turto perleidimo sutartį, iÅ¡ esmės nesiekė apeiti CK 4.79 str. įtvirtintos pareigos praneÅ¡ti bendraturčiams apie ketinimÄ perleisti jam bendrosios nuosavybės teise priklausančiÄ turto dalį. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad juridinis faktas apie 1/8 dalies ginčo turto priklausymÄ atsakovei S. A. asmeninės nuosavybės teise, buvo įregistruotas 2013-09-13.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę esant iÅ¡vieÅ¡intiems duomenims apie turto perleidimÄ atsakovei S. A., teismas sprendžia, kad ne vėliau kaip 2013-09-13 bendraturčiai (tame tarpe ir ieÅ¡kovė A. M.) turėjo realiÄ galimybę sužinoti, jog atsakovas G. R. yra perleidęs jam priklausančiÄ turto dalį kitam asmeniui. Jokių kliūčių suvokti, kad galėjo bÅ«ti pažeista ieÅ¡kovės pirmumo teisė įsigyti parduodamo turto dalį minėtų duomenų iÅ¡vieÅ¡inimo metu nebuvo. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, patvirtinančias, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma apie atsakovo G.

R. ketinimus perleisti jam nuosavybės teise priklausančiÄ turto dalį, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama pakankamai rÅ«pestinga ir atidi turto savininkė, žinodama, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ , šį turtÄ bendraturčiams daugiau įsigyti nebesiÅ«lė, nesiekė jo atsidalinti ar naudotis, jokių pasiÅ«lymų ar pretenzijų, susijusių su turtu, nereiÅ¡kė, turėjo realiÄ galimybę pasidomėti ir sužinoti, kad atsakovas yra perleidęs kitam asmeniui savo turto dalį.

Kadangi ieÅ¡kovė į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo kreipėsi tik po beveik dviejų metų po to, kai buvo iÅ¡vieÅ¡intas ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties faktas, žinodama apie atsakovo G. R. ketinimus perleisti jam priklausančiÄ dalį, nesidomėjo, ar turtas nebuvo iÅ¡ tikrųjų perleistas, nesiaiÅ¡kindama priežasčių, dėl kurių Å¡is atsakovas savo turto dalimi nesirÅ«pina, nebesiÅ«lo jos įsigyti ir pan., negali bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis rÅ«pestingo ir atidaus bendraturčio elgesio standartus.

PrieÅ¡ingas vertinimas, teismo nuomone pažeistų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 str.). Pažymėtina tai, kad nepaisant to, jog atsakovė S. A. pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, įsigytu turtu faktiÅ¡kai nesinaudoja, tai nepaneigia jos nuosavybės teisės į įsigytÄ turtÄ . Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡i atsakovė siekė įgyti ginčo turtÄ pažeisdama teisės aktų reikalavimus ir įsigyjamo turto bendraturčių teises ir teisėtus interesus.

Taigi, nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti užtikrinama pusiausvyra tarp atsakovės S. A. nuosavybės teisės į įgytÄ turtÄ Ä¯gyvendinimo ir ieÅ¡kovės pirmumo teisės įgyti bendrosios nuosavybės teise valdomo turto dalį tinkamo įgyvendinimo. Nei vienai iÅ¡ Å¡ių teisių pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo suteikti prioritetÄ .  Įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir byloje pateiktÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ teismas sprendžia, kad nuo 2013-09-13, kai buvo iÅ¡vieÅ¡inti duomenys apie ginčo turto perleidimÄ atsakovei S. A. turi bÅ«ti skaičiuojamas 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, per kurį bendraturčiai turėjo teisę teismo tvarka reikalauti perkelti jiems pirkėjo teises ir pareigas.

Tačiau per įstatymo nustatytÄ terminÄ Ä¯ teismÄ bendraturčiai nesikreipė, Å¡iÄ savo teisę ieÅ¡kovė įgyvendino tik 2015-07-10, pateikdama ieÅ¡kinį teismui pasibaigus CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui. IeÅ¡kovės reikalavimams perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčo pirkimo – pardavimo sutartį ieÅ¡kinio senaties terminas nurodytų reikalavimų pateikimo dienÄ jau buvo pasibaigęs. IeÅ¡kovė taip pat prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nurodydama, kad praÅ¡yme taikyti ieÅ¡kinio senatį nenurodyta kokias protingo ir atidaus turto valdytojo pareigas pažeidė ieÅ¡kovė nieko nežinojusi apie sandorio sudarymÄ .

Å ie ieÅ¡kovės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, nes neatitinka byloje nustatytų aukščiau aptartų faktinių aplinkybių. Jokių kitų aplinkybių, leidžiančių manyti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 staripsnio 2 dalis), ieÅ¡kovė nenurodė. Teismas sprendžia, kad aplinkybių, patvirtinančių praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ pagrįstumo ieÅ¡kovė neįrodė (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovui G.

R. ir trečiajam asmeniui notarei A. S. praÅ¡ant (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), taikytina ieÅ¡kinio senatis ir ieÅ¡kovės reikalavimai, remiantis ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, atmestini (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).               Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra pateikti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys duomenys ir prašymas jas atlyginti. Atsakovai ir tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, prašymų atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra pateikę, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šiems asmenims klausimas nesprendžiamas. Atmetus ieškinį ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudaro 21,22 Eur.

Atmestus ieškinį šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 96 str. 2 d., LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 263 str., 270 str., teismas              n u s p r e n d ž i a:                         ieškinį atmesti.                        Priteisti iš ieškovės A.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) 21,22 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ 22 centus) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei.                         Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                             Rima Gudienė