5aa8a423-4e82-4ad2-9958-447f3d9ab6cf · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1107-1012/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25884-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.5.; 1.3.2.9.6.; 3.3.1.18.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Urmilos Valiukienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės D.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Secure Nordic Payments“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei D. B. dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės – atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Secure Nordic Payments“ kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti atsakovės D.

B. atleidimÄ iÅ¡ darbo teisėtu; 2020 m. rugsėjo 23 d. sudarytÄ darbo sutartį tarp ieÅ¡kovės UAB ,,Secure Nordic Payments” ir atsakovės D. B. pripažinti nutraukta nuo 2021 m. birželio 11 d. susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, nurodytos datos, t. y. 2021 m. birželio 21 d.; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 5 463,94 Eur sumÄ , sumokėtÄ pagal 2021 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos darbo byloje Nr. APS- 131-13334.

Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje iš esmės nurodė, kad: 1.1. 2020 m. rugsėjo 23 d. ieškovė ir atsakovė sudarė darbo sutartį Nr.

75. Darbo sutarties 1.2. punkte buvo įtvirtinta: „1. D. B., priimama dirbti Å¡iomis bÅ«tinosiomis darbo sutarties sÄ lygomis: 1.2. Teisinių reikalų vadovės pareigoms.“. 2021 m. sausio 5 d. buvo sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties pakeitimo, kuriuo susitarta: „1. Pakeisti darbo sutarties 1.2. punkto dalį nuo 2021 m. sausio 5 d., iÅ¡dėstant jį taip: „Direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams pareigoms.“ 1.2. 2021 m. balandžio 12 d. vyko valdybos posėdis, jame buvo nutarta mažinti 2021 metų iÅ¡laidas. 2021 m. gegužės 11 d. direktorė priėmė įsakymÄ Nr. VID-21-34 dėl struktÅ«rinių pokyčių patvirtinimo, kuriuo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalimi, patvirtino, UAB ,,Secure Nordic Payments” struktÅ«rinius pokyčius nuo 2021 m. gegužės 11 d., naikinant direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams ir teisinių reikalų vadovo pareigas. 1.3. 2021 m. birželio 11 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakovei siÅ«lymÄ Nr. DSN 75 nutraukti darbo sutartį remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnio pagrindu. 2021 m. birželio 14 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakovei praneÅ¡imÄ Nr. 2021/01 apie darbo sutarties nutraukimÄ . 2021 m. birželio mėnesį tarp Å¡alių vyko derybos dėl darbo santykių nutraukimo, kurių metu abi darbo santykio Å¡alys tiek raÅ¡tu, tiek žodžiu pateikė savo pasiÅ«lymus dėl darbo sutarties nutraukimo. 1.4. 2021 m. birželio 29 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė darbo sutarties nutraukimo sutartį. 2021 m. liepos 9 d. atsakovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijÄ (toliau – DGK) su praÅ¡ymu, kuriuo prašė:

1. Pripažinti D. B., atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB ,,Secure Nordic Payments“, neteisėtu, į darbÄ negrÄ Å¾inti, darbo sutartį laikyti nutraukta DGK sprendimu; IÅ¡ atsakovės priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki DGK sprendimo įvykdymo dienos, 500,00 Eur neturtinę žalÄ . 1.5. 2021 m. rugpjūčio 18 d. DGK priėmė sprendimÄ Nr. DGKS-3168 darbo byloje Nr. APS-131-13334, kuriuo nusprendė praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažino ieÅ¡kovės D. B. atleidimÄ iÅ¡ darbo pas atsakovę UAB „Secure Nordic Payments“ nuo 2021 m. birželio 29 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ neteisėtu. Pakeitė atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę ir konstatavo, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 218 straipsnio 6 dalį. IÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ atsakovės UAB „Secure Nordic Payments“ 2 000,51 Eur kompensacijÄ su privalomais mokesčiais. LikusiÄ praÅ¡ymo dalį atmetė. 1.6. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje darbo sutartis buvo nutraukta Å¡alių susitarimu, t. y.

DK 54 straipsnio pagrindu. Å alys 2021 m. birželio 29 d. sudarė darbo sutarties nutraukimo sutartį, kuria sutarė dėl esminių darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų, inter alia dėl atskaitymo sÄ lygų ir terminų, konfidencialumo, nekonkuravimo, susilaikymo nuo veiksmų prieÅ¡ darbdavį ir darbuotojÄ , ir kt. Akivaizdu, kad jeigu nagrinėjamu atveju darbo sutartis bÅ«tų nutraukiama remiantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Å¡alys 2021 m. birželio 29 d. nebÅ«tų sudarę darbo sutarties nutraukimo sutarties. 1.7. 2021 m. birželio 29 d. darbo sutarties nutraukimo sutarties 1.3. punkte yra padaryta apsirikimo klaida nurodant, kad darbo sutartis yra nutraukiama DK 57 straipsnio pagrindu.

Tokios klaidingos normos įraÅ¡ymas yra susijęs su faktu, jog darbo sutartis buvo nutraukiama su direktoriaus pavaduotoja administraciniams reikalams (buvusia teisinių reikalų vadove). Atsakovė buvo vienintelė pas ieÅ¡kovę dirbanti teisininkė, todėl sudarytas susitarimas, t. y. sutartis dėl darbo sutarties nutraukimo, nebuvo peržiÅ«rėta asmens, turinčio teisinį iÅ¡silavinimÄ ir galinčio tinkamai pakoreguoti minėtÄ sutartį taip iÅ¡vengiant padarytos apsirikimo klaidos. Tačiau iÅ¡ Å¡ios sutarties turinio aiÅ¡kiai matyti, kad darbo sutartis buvo nutraukta bÅ«tent DK 54 straipsnio pagrindu, o ne DK 57 straipsnio pagrindu. 1.8.

Net ir tuo atveju jeigu bÅ«tų laikomasi pozicijos, kad darbo sutartis buvo nutraukta remiantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, DGK sprendime nurodomi argumentai dėl ieÅ¡kovės struktÅ«rinių pertvarkymo realumo, laikytini nepagrįstais. Nurodytu laikotarpiu ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai vykdė struktÅ«rinius pertvarkymus. Atsakovė dėl savo einamų pareigų žinojo tiek apie prastÄ ieÅ¡kovės finansinę bÅ«klę, tiek apie valdybos posėdžio metu priimtus sprendimus, susijusius su atsakovės pareigybės panaikinimu. 1.9.

DGK nepagrįstai nurodė, kad darbdavys iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ , kad darbuotoja nebÅ«tų grÄ Å¾inta į einamas pareigas. Nagrinėjamu atveju DGK nustatė, kad neva egzistuoja aplinkybė, kad minėtas praÅ¡ymas yra suformuluotas darbdavio, tačiau ieÅ¡kovė savo valios dėl darbuotojos galimo grÄ Å¾inimo ar negrÄ Å¾inimo į darbÄ neiÅ¡reiÅ¡kė nei žodžiu, nei raÅ¡tu, taigi DGK neturėjo įstatyminio pagrindo priimti tokio sprendimo. 1.10. DGK kreipėsi į IeÅ¡kovÄ su praneÅ¡imu dėl atsiliepimo į Atsakovės skundÄ pateikimo, tačiau IeÅ¡kovas per nustatytÄ itin trumpÄ penkių darbo dienų laikotarpį neturėjo galimybės pateikti tokio atsiliepimo dėl pas ieÅ¡kovę bendrovėje vykusių struktÅ«rinių pertvarkymų, kurių metu nebeliko atsakingų asmenų, galinčių per nustatytÄ terminÄ pateikti DGK praÅ¡omus dokumentus.

2. Atsakovė D. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime iÅ¡ esmės nurodė, kad: 2.1. Tiek iÅ¡ DGK pateiktų dokumentų, tiek iÅ¡ kartu su atsiliepimu pateikiamų susiraÅ¡inėjimų su ieÅ¡kove, matyti, kad Å¡alys konsensuso nutraukti darbo santykius Å¡alių susitarimu, nepasiekė. Todėl, kad Å¡alys nesusitarė dėl galimos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos atsakovei sumokėjimo, darbdavys tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯teikė praneÅ¡imÄ atsakovei apie jos naikinamÄ pareigybę.

Tai, kad ieÅ¡kovės intencija buvo nutraukti darbo santykius bÅ«tent DK 57 straipsnio pagrindu, o ne DK 54 straipsnio pagrindu, įrodo ir pačios ieÅ¡kovės veiksmai - įspėjimo laikotarpis ir iÅ¡eitinė iÅ¡moka atitiko DK 57 straipsnio reikalavimus. 2.2. SiÅ«lymo atsakovei nutraukti darbo santykius su ieÅ¡kove metu atsakovei buvo daromas itin didelis spaudimas, į susitikimÄ buvo pakviestas pats akcininkas (ko įprastai nebÅ«na). Atsakovei buvo nurodyta, kad jei pastaroji bandys ginčyti atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ , bendrovė samdysis teisininkus ir ginÄÄ tęs iki galo. 2.3.

Dėl daromo spaudimo atsakovei itin suprastėjo sveikata, todėl ji kreipėsi į gydymo įstaigÄ . Medicininėje pažymoje nurodyta, kad atsakovei buvo nustatyta sinusinė tachikardija, dėl kurios buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas. Atsakovė paraÅ¡u ant vadinamos darbo sutarties nutraukimo sutarties tik patvirtino atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ bei iÅ¡mokamas sumas. IeÅ¡kovės veiksmai ir intencija tikrai nebuvo atsakovės atleidimas Å¡alių susitarimu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ieÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas yra DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas. 2.4.

Vadovaujantis DK 57 straipsniu, darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali bÅ«ti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realÅ«s ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumÄ . Darbo sutartis Å¡iuo pagrindu gali bÅ«ti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kuriÄ darbuotojas galėtų bÅ«ti perkeltas su jo sutikimu. 2.5.

Nagrinėjamu atveju jokios reikÅ¡mingos ekonominės, organizacinės ar gamybinio bÅ«tinumo priežastys įspėjime apie darbo sutarties nutraukimÄ nebuvo nurodytos. Ä®spėjime tenurodoma, kad atsakovės atliekamos pareigos yra perteklinės. Jokie dokumentai, patvirtinantys struktÅ«rinius pertvarkymus bendrovėje, atsakovei nebuvo pateikti. 2.6. Dabar ieÅ¡kovės nurodomas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimas dėl struktÅ«rinių pertvarkymų kelia ne tik autentiÅ¡kumo klausimus, bet ir kitus: (i) jei buvo parengtas, nedarbingumo pažymėjimas atsakovei buvo iÅ¡duotas vienai savaitei, nors gydymo įstaiga rekomendavo nedarbingume bÅ«ti keletÄ savaičių, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jau buvo suplanavusi kasmetines atostogas, panaudojo jas poilsiui, siekiant pagerinti sveikatos bÅ«klę dėl patirto didžiulio streso kaip teisinis pagrindas, kodėl nebuvo nurodytas atsakovei?; (ii) kodėl atsakovei apie pareigybės panaikinimÄ praneÅ¡ta tik 2021 m. birželio mėnesį, t. y. po dviejų mėnesių? Dar daugiau, pateikiamame valdybos sprendime nėra nurodytas sprendimas naikinti pareigybes.

Minėtas sprendimas nurodo mažinti iÅ¡laidas, o vėlesnis direktorės (2021 m. gegužės 11 d.) sprendimas dėl pareigybių naikinimo visiÅ¡kai nereferuoja į minėtÄ valdybos sprendimÄ . 2.7. SprendimÄ panaikinti atsakovės pareigybę priėmė ir netinkamas organas – vadovas, nes tokia kompetencija numatyta valdybai. Valdybos sprendimas dėl patiriamų iÅ¡laidų mažinimo jokiu bÅ«du nėra ir negali bÅ«ti laikomas sprendimu dėl atsakovės pareigybės panaikinimo. 2.8. Visu įspėjimo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo laikotarpiu, atsakovei buvo pasiÅ«lytos dvi laisvos vietos:

Junior KYC Officer ir Chief Compliance Officer. Pirmoji pareigybė buvo visiÅ¡kai techninio pobÅ«džio, gerokai žemesnės pozicijos, nei ta, kuriÄ užėmė atsakovė. Antroji pozicija – labiausiai susijusi su teisininko pozicija, tačiau viena konkrečia – pinigų plovimo prevencijos sritimi. Jei bendrovėje vykę pertvarkymai iÅ¡ tiesų bÅ«tų buvę realÅ«s, atsakovė bÅ«tų buvusi iÅ¡ anksto informuota apie Å¡ių pareigybių steigimÄ , bÅ«tų buvę siÅ«lyta Å¡ias pareigas užimti dar prieÅ¡ nusprendžiant nutraukti darbo santykius su atsakove. 2.9.

Ä®spėjimo metu atsakovė teiravosi dėl siÅ«lomų pareigų. Atsakovei ieÅ¡kovės buvo atsakyta, kad pareigos yra siÅ«lomos pagal DK numatytus reikalavimus, Å¡i aplinkybė tik dar kartÄ parodo, kad ieÅ¡kovė siekė atleisti ir atleido atsakovę pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , nes atleidimas Å¡iuo pagrindu įpareigoja darbdavį siÅ«lyti laisvas pareigas bendrovėje. Atsakovė, iÅ¡siaiÅ¡kinusi su ieÅ¡kove jai rÅ«pinus klausimus dėl siÅ«lomų pareigybių, taip pat į ieÅ¡kovės nurodytai pozicijai keliamÄ reikalavimÄ turėti patirtį atitikties srityje, nepretendavo į siÅ«lytas pozicijas. 2.10.

Patikrinus vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ , matyti, kad bendrovė nuo atsakovės atleidimo dienos yra pasamdžiusi 6 naujus darbuotojus. Å iame kontekste ieÅ¡kovės argumentai, kad valdybos posėdžiu buvo nuspręsta mažinti iÅ¡laidas ir todėl bendrovės valdyba nusprendė nutraukti darbo santykius su atsakove yra labai abejotini, laikytini tik gynybine pozicija. 2.11. IeÅ¡kovė neteisėtai pritaikė DK nuostatas ir atsakovę atleido iÅ¡ darbo nesant jokių svarbių atleidimo iÅ¡ darbo priežasčių, nes vienintelis teisinis pagrindas, minimas įspėjime, yra fiktyvus atsakovės pareigybės panaikinimas, iÅ¡ kurio nėra aiÅ¡ku kaip ir kodėl keičiasi bendrovės struktÅ«ra ir kodėl yra nereikalinga atsakovės pareigybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino, kad atsakovės D. B. ir ieÅ¡kovės UAB „Secure Nordic Payments“, 2020 m. rugsėjo 23 d. pasiraÅ¡yta darbo sutartis Nr. 75 nutraukta Å¡alių susitarimu DK 54 straipsnio pagrindu nuo 2021 m. birželio 29 d. IeÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo paliko nenagrinėtÄ . Priteisė iÅ¡ atsakovės D. B., ieÅ¡kovės UAB „Secure Nordic Payments“, naudai 1 000,00 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

4. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys ir pačios atsakovės apklausa teismo posėdyje duoda pagrindÄ tvirtai iÅ¡vadai apie tai, kad Å¡alių valia nutraukti darbo santykius buvo iÅ¡reikÅ¡ta ir faktiÅ¡kai realizuota DK 54 straipsnio pagrindu, t. y. bendru Å¡alių susitarimu juos nutraukti, nepaisant kiek netinkamo, tikėtina, per klaidÄ sutartyje nurodyto įraÅ¡o dėl kitokio DK numatyto pagrindo darbo santykiams nutraukti. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė iÅ¡ abiejų ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimų dėl sutarties atsiradimo, sutarties turinio ir jos sÄ lygų tarpusavio ryÅ¡io, byloje esančių kitų raÅ¡ytinių duomenų ir ilgų, bet nuoseklių, Å¡alių derybų nutraukti darbo sutartį, kurių pasekmė – bÅ«tent Å¡i sutartis.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė, bÅ«dama teisininke, negalėjo nesuvokti sutarties turinio, ji nesirėmė jokia galima prielaida dėl sutarties negaliojimo pagrindų, jos pasiraÅ¡ymo ar turinio ydingumo, neginčijo Å¡ios sutarties bendrais sandorių negaliojimo pagrindais ir tokios valios iki Å¡iol neiÅ¡reiÅ¡kė. Sutartis nenuginčyta, ji turi įstatymo galiÄ . Pareiga parinkti atleidimo pagrindÄ tenka darbdaviui. Å iuo atveju jis įrodinėja aplinkybę, jog netaikė darbuotojos atžvilgiu DK 57 straipsnyje numatyto pagrindo atleisti darbuotojÄ dėl įmonėje atliekamų struktÅ«rinių pokyčių. Teismas pagal iÅ¡nagrinėtos bylos turinį, nurodė, kad pagrindo su juo nesutikti, nėra.

6. Teismas sprendė, kad ginčo Å¡alys siekė abipusio kompromiso nutraukiant darbo santykius abi Å¡alis tenkinančio susitarimo dėka, tarėsi dėl to, gera valia pasirašė sutartį, todėl joje esantis nurodytas atleidimo pagrindas, su tuo susijusi tam tikra formuluotė bei tuo paremta darbdavio VSDFV perduota informacija pripažintina technine klaida, kuri, teismo nuomone, objektyviai negalėjo turėti įtakos jÄ pasiraÅ¡iusios, teisinį iÅ¡silavinimÄ ir vadovavimo patirties turinčios atsakovės suvokimui.

7. Esant pagrindui konstatuoti DK 57 straipsnio, kaip pagrindo darbo sutarčiai nutraukti, nebuvimÄ , kvalifikavus darbo sutartį pasibaigus Å¡alių susitarimu vadovaujantis DK 54 straipsniu (bÅ«tent toks kvalifikavimas, teismo nuomone, atitinka sutarties nutraukimo esmę ir abiejų Å¡alių parodytÄ tam valiÄ ), teismas nevertino ir nekvestionavo darbuotojos nurodytų teiginių dėl struktÅ«rinių pertvarkymų realumo ir plačiau dėl to nepasisakė, nes nemanė, kad teisiÅ¡kai tai yra reikÅ¡minga, juolab kad pats darbdavys, kuriam tenka atleidimo pagrindo parinkimo pareiga, nesiremė aplinkybe, jog taikė DK 57 straipsnio normatyvÄ atsakovės darbo sutarčiai nutraukti.

8. Darbdavys nėra priėmęs jokio kito lokalaus akto (įsakymo) dėl darbo santykių su atsakove nutraukimo. Pačios atsakovės suvokimas dėl darbo santykių pabaigos, paremtas tik įraÅ¡o dalies vienoje sutarties sÄ lygoje traktavimu aplenkiant kitas sutarties nuostatas ir neaiÅ¡kinant Å¡io susitarimo turinio visų jo sÄ lygų kontekste, savaime nerodo darbuotojos nurodyto pagrindo buvimo jos darbo sutarčiai nutraukti. Dėl iÅ¡dėstyto teismas laikė, jog pagrindo tenkinti darbuotojos komisijai reikÅ¡tus reikalavimus nėra, todėl jie atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti, o ieÅ¡kovės byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys pagal Å¡iÄ jos reikalavimo pozicijÄ - tenkintas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Atsakovė D. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad darbo sutartis tarp apeliantės ir bendrovės nutraukta DK 54 straipsnio pagrindu, kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „Secure Nordic Payment“, ieÅ¡kinį apeliantei D. B., atmesti kaip nepagrįstÄ pilna apimtimi, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Kadangi bendrovė iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kiÄ pozicijÄ , kad nebemato galimo bendradarbiavimo ateityje, todėl visiÅ¡kai nesuprantamas ir nelogiÅ¡kas yra teismo teiginys, jog apeliantė nebuvo prieÅ¡ darbo sutarties nutraukimÄ Å¡alių susitarimu. Apeliantė svarstė darbo santykių nutraukimo galimybę, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių susitarimui yra bÅ«tina abiejų Å¡alių iÅ¡reikÅ¡ta laisva valia ir interesas nutraukti darbo santykius abipusiu susitarimu, buvo pradėtos derybos. 9.2.

Apeliantė, iÅ¡klausius bendrovės paaiÅ¡kinimus, nesutiko su pasiÅ«lyta vieno mėnesio darbo užmokesčio iÅ¡eitine kompensacija ir pateikė savo pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo santykius su keturių mėnesių iÅ¡eitine kompensacija, nes pasiÅ«lymas nutraukti darbo santykius buvo netikėtas, inicijuotas bÅ«tent bendrovės, o ir DK nedraudžia Å¡alims derėtis dėl darbo santykių nutraukimo Å¡alių susitarimu, sÄ lygų, todėl apeliantė ir nurodė savÄ sias. Kadangi Å¡alys nesusitarė dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų, nebuvo pasiektas ir bendras konsensusas, susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu. 9.3.

Absoliučiai nesuprantamas ir neištirtu laikytinas teismo argumentas, kad apeliantė ir bendrovė derybas dėl darbo sutarties nutraukimo tęsė ir po 2021 m. birželio 14 d. įteikto įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo. Itin svarbu atkreipti dėmesį, kad tik šiuo laikotarpiu (ir niekada vėliau), t. y. nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2021 m. birželio 14 d., kada apeliantei buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo tarp šalių, vyko derybos dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. 9.4.

Civilinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad po įspėjimo įteikimo apeliantė ir bendrovė bÅ«tų vedusios derybas dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų, juolab tokių, kurios nurodytos 2021 m. birželio 29 d. dokumente. Teismas apeliantės teiktus paaiÅ¡kinimus civilinėje byloje vertino netinkamai, teigdamas, kad nėra jokių abejonių ir dėl apeliantės duotų paaiÅ¡kinimų, jog darbo sutartis buvo nutraukta Å¡alių susitarimu. 9.5. Apeliantė buvo atleista iÅ¡ darbo pagal DK 57 straipsnyje nustatytÄ procedÅ«rÄ .

Apeliantei buvo įteikta: (i) įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo naikinant apeliantės pareigybę (nenurodant jokių naikinamos pareigybės priežasčių); (ii) vadovaujantis DK 57 straipsniu apeliantės darbo sutartis buvo nutraukta po dviejų savaičių nuo įspėjimo, iÅ¡mokant apeliantei dviejų savaičių dydžio vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ; (iii) 2021 m. birželio 22 d. apeliantei bendrovės direktorės buvo atsiųstos neva laisvos pozicijos, el. laiÅ¡ke nurodant „<...>pozicijos siÅ«lomos taip, kaip yra nurodyta DK straipsnyje<...>“, kas dar kartÄ parodo, kad bendrovė formaliai siekė laikytis visų numatytų procedÅ«rų; (iv) nutraukus darbo sutartį buvo praneÅ¡ta VSDFV, kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ nurodant DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . 9.6.

Darbdavys, prieÅ¡ingai nei nurodyta teismo sprendime, priėmė galutinį sprendimÄ , įtvirtinantį darbo santykių pabaigÄ ir Å¡iuo sprendimu laikytina „Darbo sutarties nutraukimo sutartis“, kadangi joje buvo nurodyti visi tokiam sprendimui reikalingi nurodyti elementai: (1) Darbo sutarties nutraukimo pagrindas pareigybės naikinimas; (2) įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas – DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas; (3) darbo santykių pasibaigimo diena – 2021 m. birželio 29 d.

Papildomai šiame dokumente nurodyta, kad apeliantei buvo įteiktas įspėjimas (1.3. p.), nurodyta kokios sumos ir kokiu pagrindu apeliantei išmokamos (DK 57 straipsnio pagrindu) (2.1. p.), nurodyta, kad apeliantė privalo laikytis konfidencialumo įsipareigojimo (3.1 ir 3.2 p.) ir apeliantė informuota, kad jai nėra taikomas pasirašytas nekonkuravimo susitarimas (4.1 p.). Taigi, iš šio dokumento matyti, kad bendrovė nurodė visas procedūras, kurios buvo atliktos iki darbo sutarties nutraukimo, nurodė kokiu pagrindu ir kada darbo sutartis nutraukiama. 9.7.

Apeliantė, pasiraÅ¡ydama dokumentÄ , jį peržiÅ«rėjo - ar nurodytas tas pats atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas dėl kurio ji buvo įspėta (DK 57 straipsnis), ar tinkamai nurodytos iÅ¡mokamos apeliantei sumos. Teismas šį dokumentÄ laikė susitarimu nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, kurio turinį apeliantė neva suprato (nes nesuprasti, bÅ«dama teisininke, negalėjo) ir sutiko su darbo sutarties nutraukimu Å¡alių susitarimu. Ypatingai pažymėtina, kad Å¡iame dokumente nėra jokių sÄ sajų į darbo sutarties nutraukimÄ Å¡alių susitarimu (nėra nurodytas nei darbo sutarties nutraukimo straipsnis, nei pagrindai), nei svarbiausia – Å¡alių valia.

Visa Å¡i sutartis kalba apie darbo sutarties nutraukimÄ DK 57 straipsnio pagrindu, iÅ¡laikius DK 57 straipsnio atleidimo procedÅ«rÄ , iÅ¡mokant Å¡iame straipsnyje numatytas sumas, kt. 9.8. Tik teikiant ieÅ¡kinį teismui, atsirado ieÅ¡kovės argumentas, kad atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas nurodytas, kaip klaida, o tai laikytina visiÅ¡ka gynybine ieÅ¡kovės pozicija, kuri jokiais įrodymais civilinėje byloje nebuvo pagrįsta. Apeliantė dokumentÄ pasirašė paskutinę darbo dienÄ , apimta streso nematydama jokių indikacijų į kitÄ atleidimo iÅ¡ darbo straipsnį, nei DK 57 straipsnį ir juolab neturėdama jokios valios darbo santykius nutraukti Å¡alių susitarimu. 9.9.

Teismas nepagrįstai, visiÅ¡kai nevertino, kad apeliantė buvo teisininkė, tad atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ Å¡alių susitarimu suprato ir privalėjo suprasti, nors apeliantė teismo posėdžio metu aiÅ¡kiai nurodė, kad ji nedirbo su darbo teise, visos karjeros laikotarpiu dirba su korporatyvine teise ir darbo teisės niuansų neiÅ¡mano (51 min. – 51 min. 32 s.). 9.10. Kai darbo santykiai nutraukiami darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbuotojas gali patvirtinti tik savo susipažinimÄ su jam pateikiama informacija.

Susitarimai nutraukiant darbo santykius DK 57 straipsnio pagrindu yra nei galiojantys, nei logiÅ¡ki. 9.11. IeÅ¡kovė teigia, kad neva suklydo susitarime nurodydama atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ , tačiau niekada nebandė pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo VSDFV, nesiėmė jokių veiksmų, net nepateikė jokio paaiÅ¡kinimo dėl atleidimo ginÄÄ nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, nedalyvavo DGK posėdyje, kuris vyko nuotoliniu bÅ«du ir dalyvauti buvo sudarytos visos galimybės, kas tik dar kartÄ parodo, kad bendrovė nemanė padariusi jokių klaidų nurodant atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ , o neva atleidusi apeliantę DK 57 straipsnio pagrindu. 9.12.

Nagrinėjamu atveju jokios reikÅ¡mingos ekonominės, organizacinės ar gamybinio bÅ«tinumo priežastys įspėjime apie darbo sutarties nutraukimÄ nebuvo nurodytos. Ä®spėjime tenurodoma, kad apeliantės atliekamos pareigos yra perteklinės (Å¡ioje vietoje pažymėtina, kad iÅ¡ įspėjimo net nėra aiÅ¡ku ar konkrečios apeliantės pareigos yra naikinamos, nes nurodyta, jog perteklinėmis yra pavaduotojų ir teisininko pareigybės, o konkrečiu atveju apeliantė dirbo direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams pareigose, kito asmens Å¡ioje pozicijoje nebuvo).

Jokie dokumentai, patvirtinantys struktūrinius pertvarkymus bendrovėje, apeliantei nebuvo pateikti.

10. IeÅ¡kovė UAB ,,Secure Nordic Payments“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir nurodė, kad praÅ¡o jį atmesti, ieÅ¡kovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais: 10.1. Pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas pradėti darbo sutarties su apeliante nutraukimo procedÅ«rÄ , buvo pokyčiai įmonėje. Å ie pokyčiai prasidėjo dar 2021 m. sausio mėnesį.

IeÅ¡kovė tarėsi su atsakove dėl jos galimybės įmonėje užimti kitas pareigas, apie tai buvo kalbama metiniame pokalbyje tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės atstovų. Šį faktÄ patvirtina byloje esantys susiraÅ¡inėjimai tarp apeliantės ir ieÅ¡kovės vadovės. 10.2. 2021 m. balandžio mėnesį ieÅ¡kovės įmonės valdyba priėmė sprendimÄ , kad bÅ«tina mažinti įmonės iÅ¡laidas dėl nepalankios finansinės situacijos. Visu Å¡iuo laikotarpiu ieÅ¡kovė geranoriÅ¡kai siekė rasti susitarimÄ su atsakove – ar tai bÅ«tų susitarimas dėl kitų pareigų, ar tai bÅ«tų susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo.

Nebegalėdama ilgiau delsti, nes buvo valdybos įpareigota, ieÅ¡kovė priėmė sprendimÄ keisti įmonės struktÅ«rÄ ir naikinti direktoriaus pavaduotojo administraciniams reikalams ir teisinių reikalų vadovo pareigybes. 10.3. Tai, kad apeliantės funkcija įmonei tapo nebereikalinga, tačiau ieÅ¡kovė ir toliau siekė rasti labiausiai abi puses tenkinantį sprendimÄ , o ne tiesiog atleisti apeliantę pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , patvirtina pati apeliantė savo apeliaciniame skunde, kuriame nurodo, kad:

„2021 m. birželio 8 d. (dvi darbo dienos iki pateikto siÅ«lymo nutraukti darbo santykius) bendrovė raÅ¡tu apeliantės pasiteiravo, ar apeliantė svarstytu? apie vadovavimÄ organizacijos kÅ«rimo departamentui, jo plėtrai bei augimui.“ 10.4. Susitarimo dėl kitų pareigų įmonėje pasiekti nepavyko, todėl ieÅ¡kovė pasiÅ«lė atsakovei nutraukti darbo santykius Å¡alių susitarimu. Kadangi iÅ¡ pradžių susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo su apeliante pasiekti nepavyko, ieÅ¡kovė buvo pasiruoÅ¡usi nutraukti darbo sutartį DK 57 straipsnio pagrindu, t. y. darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, nes egzitavo tam bÅ«tinas pagrindas (struktÅ«rinė pertvarka).

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad galiausiai šalims susitarti pavyko, ieškovei nebebuvo reikalo nutraukinėti sutartį DK 57 straipsnio pagrindu. 10.5. Svarbus aspektas, kad apeliantė savo darbo pas ieškovę laikotarpiu padarė ieškovei žalos, kuri siekė daugiau nei 10 000,00 Eur. Derybų metu atsakovei buvo primintas šis faktas ir pasiūlyta į jį atsižvelgti keliant savo reikalavimus darbo sutarties nutraukimo sutarčiai, nes nepavykus dėl darbo sutarties nutraukimo susitarti abiem šalims, gali būti keliamas žalos atlyginimo klausimas.

Nors apeliantė iÅ¡ pradžių sutiko nutraukti darbo santykius Å¡alių susitarimu ir pasirašė sutartį dėl darbo sutarties nutraukimo, vėliau jai pateikus skundÄ DGK, ji paneigė savo geranoriÅ¡kÄ elgesį ir ieÅ¡kovei neliko kitos iÅ¡eities kaip reikalauti iÅ¡ apeliantės atlyginti jos veiksmais darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ . Dėl žalos atlyginimo Å¡iuo metu vyksta ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme byloje Nr. e2-3694-1159/2022. 10.6. Nėra jokio pagrindo teigti, kad sutartis dėl darbo sutarties nutraukimo yra ne sutartis, kaip teigia apeliantė, bet prieÅ¡ingai – toks interpretavimas prieÅ¡tarautų teisės aktams ir teismų praktikai.

Jei tai bÅ«tų darbdavio sprendimas, kaip klaidingai teigia apeliantė, jis bÅ«tų pasiraÅ¡ytas tik darbdavio, tačiau kadangi tai yra sutartis, jÄ pasirašė tiek ieÅ¡kovė, tiek apeliantė, o apeliantė po sutarties sudarymo nekėlė klausimo dėl Å¡io sandorio negaliojimo (ji Å¡ių klausimų nekelia iki Å¡iol), todėl sutartis, sudaryta tarp Å¡alių, kuria buvo susitarta nutraukti darbo santykius, yra galiojanti ir sutarties Å¡alims turi įstatymo galiÄ . 10.7. Jei bÅ«tų panaikintas teismo sprendimas ir paliktas galioti DGK sprendimas, bÅ«tų sukurta situacija, kurioje egzistuoja galiojanti sutartis, kuria Å¡alys nutraukė darbo sutartį Å¡alių susitarimu (DK 54 straipsnis) ir taip pat egzistuoja DGK sprendimas, kuriuo konstatuota, kad darbo sutarties nutraukimas buvo tariamai neteisėtas, nes nebuvo iÅ¡pildyti darbo sutarties nutraukimui visai kitu pagrindu (DK 57 straipsnis) keliami reikalavimai. 10.8.

Darbo kodeksas nenumato galimybės vienai Å¡aliai (be kitos Å¡alies sutikimo) atÅ¡aukti susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo. Kaip nurodoma teisės doktrinoje: „Jei Å¡alys susitarė dėl darbo sutarties nutraukimo, po tam tikro laikotarpio atÅ¡aukti savo sutikimÄ ar pasiÅ«lymÄ Å¡alis gali tik su kitos Å¡alies sutikimu.“ IeÅ¡kovė tokio sutikimo nėra davusi, todėl Å¡alių sutartis dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių sutarimu nėra atÅ¡aukta ir yra galiojanti. 10.9. Teiginiai dėl tariamai patirto spaudimo, kuris neva galėjo nulemti sutarties dėl darbo sutarties nutraukimo pasiraÅ¡ymÄ , laikytini gynybine apeliantės pozicija, kuriÄ paneigia byloje esantys faktiniai duomenys.

Kaip minėta, klausimas apie apeliantės pareigų pasikeitimÄ Ä¯monėje buvo keliamas jau nuo balandžio mėnesio. Akivaizdu, kad stresas, dėl kurio bÅ«tų priimami nepagrįsti sprendimai, negali trukti kelis mėnesius. Be to, akivaizdu, kad žmogus, nuolat savo profesinėje veikloje susiduriantis su derybomis nepatiria Å¡iais klausimais tokio streso, dėl kurio negalėtų suvokti savo veiksmų. 10.10. Apeliantės teiginius dėl suprastėjusios sveikatos paneigia pačios apeliantės į bylÄ pateikti įrodymai, t. y. prie atsiliepimo į ieÅ¡kinį pridėtas susiraÅ¡inėjimas tarp apeliantės ir ieÅ¡kovės vadovės, vykęs dar prieÅ¡ minimÄ pokalbį, kuriame apeliantė nurodė:

„Neatvažiuosiu, nes turiu jau seniai suplanuotÄ vizitÄ pas gydytojÄ .“ Tai akivaizdžiai patvirtina, kad į gydytojÄ apeliantė kreipėsi ne dėl gauto įspėjimo ar pokalbių su ieÅ¡kovės atstovais, o visiÅ¡kai dėl kitų priežasčių. 10.11. Sutartis dėl darbo sutarties nutraukimo neturi absoliučiai jokios logikos ir visiÅ¡kai nėra reikalinga, kai darbo sutartis nutraukiama DK 57 straipsnio pagrindu. Tai patvirtina, kad darbo sutartis nebuvo nutraukta DK 57 straipsnio pagrindu, o buvo nutraukta DK 54 straipsnio pagrindu.

Tai, kad apeliantė suprato, jog sutartis dėl darbo sutarties nutraukimo neturėtų bÅ«ti pasiraÅ¡oma, jei darbo sutartis bÅ«tų nutraukiama DK 57 straipsnio pagrindu, patvirtino pati apeliantė teismo posėdžio metu (Teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 56:20 iki 56:35 min.). 10.12. Nepaisant to, kad, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, apeliantės specializacija nėra darbo teisė, nekyla abejonių, kad bet kuris profesionalus teisininkas supranta, kas yra sutartis ir kokiÄ galiÄ ji turi jÄ sudarančioms Å¡alims ir kokias pasekmes sukelia.

Tai suprato ir apeliantė sudarydama sutartį dėl darbo sutarties nutraukimo. Ji, bÅ«dama profesionale teisininke, pasirašė sutartį, kuria sutiko su visomis darbo sutarties nutraukimo sÄ lygomis ir kuria įsipareigojo neturėti jokių bet kokios rÅ«Å¡ies reikalavimų darbdaviui. 10.13. Sutartyje dėl darbo sutarties nutraukimo, sudarytame tarp ieÅ¡kovės ir apeliantės, buvo padaryta techninė klaida. Å ia sutartimi buvo nutraukiama darbo sutartis su ieÅ¡kovės direktoriaus pavaduotoja ir teisės reikalų vadove, t. y. pagrindine teisinių klausimų sprendėja.

Sutarties dėl darbo sutarties projektÄ rengė kitas darbuotojas, kuris neturi tokios aukÅ¡tos teisinės kvalifikacijos ir kompetencijų, kaip apeliantė. 10.14. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties sutartyje dėl darbo sutarties nutraukimo atsirado klaida, kuriÄ iÅ¡ dalies nulėmė ir tai, kad, kol su apeliante nebuvo pasiektas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu, jai buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Dėl Å¡ios priežasties darbuotojas, rengęs sutarties dėl darbo sutarties nutraukimo projektÄ , neįsigilino, kad, pasiekus susitarimÄ tarp Å¡alių, darbo santykių pasibaigimo pagrindas pasikeitė, ir nurodė tÄ DK straipsnį, kuris buvo nurodytas įspėjime, nors likęs sutarties dėl darbo sutarties nutraukimo turinys, kaip iÅ¡samiai atskleista aukščiau, akivaizdžiai rodo, jog faktiÅ¡kai buvo susitarta dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu (DK 54 straipsnis). 10.15.

Tai, kad buvo suklysta sutartyje dėl darbo sutarties nutraukimo nurodant netinkamÄ DK straipsnį, nulėmė Å¡ios klaidos tÄ sÄ ir jos perkėlimÄ Ä¯ praneÅ¡imÄ VSDFV. IeÅ¡kovo praneÅ¡imus VSDFV teikia ne teisininkai ir ne darbuotojai, kurie turėjo informacijÄ apie visÄ ieÅ¡kovės ir apeliantės darbo sutarties nutraukimo procesÄ . Akivaizdu, kad asmuo, teikiantis praneÅ¡imus VSDFV, tiesiog nurašė sutartyje dėl darbo sutarties nutraukimo nurodytÄ DK straipsnį ir nesigilino į visÄ likusį Å¡ios sutarties turinį, nes tai nėra jo pareiga. 10.16.

Taip pat pažymėtina, kad apie Å¡iÄ klaidÄ ieÅ¡kovė sužinojo tik gavusi DGK sprendimÄ , tačiau tada buvo priimtas logiÅ¡kas ir pagrįstas sprendimas, kad nėra pagrindo praÅ¡yti VSDFV atlikti pakeitimus tol, kol ginčo nagrinėjimas nėra baigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nes tik juo bus galutinai nuspręsta, koks darbo santykių pabaigos pagrindas turi bÅ«ti nurodytas VSDF. Dėl Å¡ios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad tai, jog ieÅ¡kovė nesiekė pakeisti VSDF nurodyto darbo santykių pabaigos pagrindo, kažkaip pagrindžia apeliantės pozicijÄ . 10.17.

Jei bÅ«tų laikomasi pozicijos, kad DK 57 straipsnio nurodymas sutartyje dėl darbo sutarties nutraukimo nėra klaida (nors teismas pagrįstai įvertino, kad yra), tokiu atveju Å¡i nuostata turėtų bÅ«ti traktuojama kaip Å¡alių laisvos valios iÅ¡raiÅ¡ka nurodyti, kas lėmė darbo sutarties nutraukimÄ Å¡alių susitarimu. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas sutarties laisvės principas ir principas, kad sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Taip pat, nepriklausomai nuo to, ar DK 57 straipsnio nurodymas sutartyje dėl darbo sutarties nutraukimo bÅ«tų laikomas suklydimu, ar ne, tai niekaip nedarytų įtakos kitų Å¡ios sutarties nuostatų galiojimui, įskaitant nuostatÄ , kad apeliantė neturi ir neturės jokių reikalavimų ieÅ¡kovei. 10.18.

Klaidos dėl netinkamo DK straipsnio nurodymas nedaro Å¡ios sutarties negaliojančia, o net laikant tai ne klaida, tai nepaneigtų darbo santykių pabaigos Å¡alims susitarus, nes likęs sutarties turinys visiÅ¡kai patvirtina abipusio Å¡alių susitarimo egzistavimÄ . Å iuo atveju apeliantė, laisvai sudarydama sutartį dėl darbo sutarties nutraukimo, jei, kaip ji teigia, ja patvirtino, kad darbo sutartis yra nutraukiama DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ji patvirtino, kad darbo sutartis yra nutraukiama teisėtai ir pagrįstai, įskaitant ir tai, kad apeliantė buvo tinkamai įspėta apie darbo sutarties nutraukimÄ . 10.19.

Darbo sutarties nutraukimo DK 57 straipsnio 1 dalies pagrindu atvejais susitarimai dėl darbo sutarties nutraukimo nesudaromi, todėl įprastai vienintelis objektyvus bÅ«das įsitikinti, ar darbuotojas turėjo reikiamÄ informacijÄ , susijusiÄ su jo darbo sutarties nutraukimu, yra tik įspėjimo turinys. Sutartis dėl darbo sutarties nutraukimo tarp ieÅ¡kovės ir apeliantės buvo sudaryta, todėl pagrindinis informacijos Å¡altinis, kuriuo turi bÅ«ti remiamasi nustatant, ar apeliantė turėjo reikiamÄ informacijÄ , susijusiÄ su jos darbo sutarties nutraukimu, turi bÅ«ti bÅ«tent Å¡i sutartis dėl darbo sutarties nutraukimo. 10.20.

Net jei teismas nuspręstų neatsižvelgti į Å¡alių sudarytÄ galiojančiÄ sutartį, kuria darbo sutartis nutraukiama Å¡alių susitarimu, ir laikytų, jog darbo santykiai nutrÅ«ko DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, sutartis dėl darbo sutarties nutraukimo tokiu atveju turi bÅ«ti vertintina kaip įrodymas, jog DK 57 straipsnis buvo taikomas tinkamai, nes tai, pasiraÅ¡ydama Å¡iÄ sutartį, patvirtino apeliantė, o ieÅ¡kovės įmonėje egzistavo reikalinga faktų visuma darbo santykiams su apeliante nutraukti vadovaujantis DK 57 straipsniu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados 11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 28 d. sprendimo dalis, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. - pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 13. Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad: 13.1. 2020 m. rugsėjo 23 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 75 pagrindu atsakovė dirbo ieÅ¡kovės įmonėje teisinių reikalų vadovės pareigose. 13.2. 2021 m. sausio 5 d. susitarimu dėl darbo sutarties pakeitimo jos pareigybė buvo pakeista į direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams, padidintas darbo užmokestis. 2021 m. balandžio 12 d. vyko ieÅ¡kovės valdybos posėdis, kurio metu taupymo tikslu buvo nuspręsta sumažinti 2021 metais patiriamas bendrovės iÅ¡laidas. 13.3. 2021 m. gegužės 11 d. ieÅ¡kovės direktorė priėmė įsakymÄ Nr. VID-21-34 dėl struktÅ«rinių pokyčių patvirtinimo, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalimi, patvirtino UAB „Secure Nordic Payments“ struktÅ«rinius pokyčius nuo 2021 m. gegužės 11 d. 13.4. 2021 m. birželio 11 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakovei siÅ«lymÄ Nr. DSN 75, kuriuo pasiÅ«lė atsakovei nutraukti darbo sutartį Å¡alių sutarimu nuo 2021 m. birželio 21 d. iÅ¡mokant 1 mėnesio kompensacijÄ , kt. atsakovei tenkančias iÅ¡mokas, tačiau atsakovė nebuvo linkusi priimti Å¡io siÅ«lymo dėl mažos iÅ¡eitinės kompensacijos. 13.5. 2021 m. birželio 14 d. atsakovei įteiktas 2021 m. birželio 14 d. praneÅ¡imas Nr. 2021/01 apie darbo sutarties nutraukimÄ nuo 2021 m. birželio 29 d. dėl bendrovėje vykdomų struktÅ«rinių pertvarkymų.

Atsakovė tÄ pačiÄ dienÄ vizavo Å¡io praneÅ¡imo gavimÄ , nurodydama, kad su tokiu atleidimo pagrindu ji nesutinka. 13.6. 2021 m. birželio 29 d. ginčo Å¡alys pasirašė darbo sutarties nutraukimo sutartį, kurioje, be kita ko, nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 29 d. darbo sutartį Nr. 75 įskaitant visus ir bet kokius pakeitimus ir / ar priedus prie jos nutraukia nuo 2021 m. birželio 29 d., kuri laikoma paskutine darbuotojo darbo diena; kad darbo sutartis yra nutraukiama dėl įmonėje atliekamų struktÅ«rinių pertvarkymų vadovaujantis DK 57 straipsniu; kad Å¡iuo pagrindu darbuotojas 2021 m. birželio 14 d. buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimÄ , jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie darbo sutarties nutraukimÄ , kurį jis gavo.

Dėl atleidimo iÅ¡ darbo (ne)teisėtumo 14. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės teigiama, kad darbdavys su darbuotoja neteisėtai nutraukė darbo santykius DK 57 straipsnio pagrindu. Be to, nagrinėjamu atveju jokios reikÅ¡mingos ekonominės, organizacinės ar gamybinio bÅ«tinumo priežastys įspėjime apie darbo sutarties nutraukimÄ apeliantei nebuvo nurodytos. Tuo tarpu atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės teigiama, kad darbo sutartis buvo nutraukta DK 54 straipsnio pagrindu ir netgi vertinant, jog sutartis buvo nutraukta DK 57 straipsnio pagrindu, visos bÅ«tinosios sutarties nutraukimo procedÅ«ros buvo iÅ¡laikytos, todėl darbo sutartis buvo nutraukta teisėtai.

Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, ar tarp šalių sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta šalių sutarimu (DK 54 straipsnis), ar darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis).

15. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡ie du darbo santykių nutraukimo bÅ«dai iÅ¡ esmės skiriasi, t. y. darbo sutartis Å¡alių sutarimu gali bÅ«ti nutraukiama bet kada pasiÅ«lius vienai iÅ¡ Å¡alių ir raÅ¡tu susitarus dėl sÄ lygų, kurioms esant bus nutraukti darbo santykiai. Tuo tarpu sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės gali bÅ«ti nutraukiama tik esant sÄ lygoms, nurodytoms DK 57 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose. Be to, pagal to paties straipsnio 2 dalį, darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali bÅ«ti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realÅ«s ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumÄ .

Darbo sutartis Å¡iuo pagrindu gali bÅ«ti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kuriÄ darbuotojas galėtų bÅ«ti perkeltas su jo sutikimu.

16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad  DK 54 straipsnio pagrindu nutraukti darbo sutartį galima, kai yra abiejų Å¡alių suderinta tikroji valia dėl tokios darbo santykių pabaigos. Tai, ar Å¡alių susitarimas atitinka jų tikrÄ jÄ valiÄ , turi bÅ«ti patikrinama kiekvienu atveju, kai kyla ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo. Esminis reikalavimas, kad toks susitarimas bÅ«tų pasiektas Å¡alių laisva valia, nenulemtas spaudimo ar kitokios neleistinos įtakos, bÅ«tų tinkamai įformintas Å¡alims apsikeičiant raÅ¡ytiniais dokumentais pagal DK 54 straipsnyje nustatytÄ tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimÄ ir inidividualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimÄ , apžvalga Nr. AC-55-1).

17. Tuo tarpu pasisakydamas dėl DK 57 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, jog darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ lemia ne tik priežasčių realumas bei jų ryÅ¡ys su tuo, kad darbuotojo atliekamos darbo funkcijos tapo perteklinės, bet ir tinkamai įvykdyta darbuotojo atleidimo procedÅ«ra. Tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, atleidimo procedÅ«ra yra teisėta, jei laikomasi atleidžiamų darbuotojų atrankos reikalavimų (DK 57 straipsnio 3 dalis), darbuotojo įspėjimo apie bÅ«simÄ atleidimÄ terminų (DK 57 straipsnio 7 dalis) bei laisvos darbo vietos, į kuriÄ darbuotojas galėtų bÅ«ti perkeltas su jo sutikimu, pasiÅ«lymo įspėjimo laikotarpiu reikalavimo (DK 57 straipsnio 2 dalis).

StruktÅ«rinių pokyčių realumas ir bÅ«tinumas, pagrindžiantis konkretaus darbuotojo atliekamos darbo funkcijos nereikalingumÄ , negali paneigti DK 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos darbuotojo garantijos jo sutikimu užimti laisvas darbo vietas, kurios sukuriamos įgyvendinant darbo organizavimo pokyčius. Darbuotojas gali bÅ«ti atleistas DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu tik jeigu laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kuriÄ darbuotojas galėtų bÅ«ti perkeltas jo sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-943/2022).

18. Nagrinėjamu atveju pasisakant dėl to, ar tarp Å¡alių buvo sudaryta sutartis nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu, atkreiptinas dėmesys į keletÄ esminių bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų. Pirmiausia, byloje ginčo dėl to, kad Å¡alys bandė spręsti ginÄÄ Å¡alių sutarimu, t. y. nutraukti sutartį DK 54 straipsnio pagrindu, nėra. Kaip nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundÄ , apeliantei derybų procese buvo priminta apie darbdavio atžvilgiu padarytÄ Å¾alÄ , dėl kurios Å¡iuo metu vyksta ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme, o apeliantė (darbuotoja) nurodė, kad konsensuso tarp Å¡alių nebuvo bÅ«tent dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydžio, kuris buvo pasiÅ«lytas per mažas.

Taigi, akivaizdu, kad Å¡iuo metu tarp Å¡alių vykstantis ginčas dėl žalos atlyginimo, rodo tarp darbdavio ir darbuotojos iki galo neiÅ¡spręstÄ ginÄÄ . Ir nors Å¡iuo atveju žalos atlyginimas tiesiogiai nesusijęs su darbo sutarties nutraukimo pagrindu, pats darbdavys nurodė, kad į teismÄ dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik po to, kai darbuotoja kreipėsi į DGK.

19. Antra, Å¡alys buvo pasirašę sutartį dėl darbo sutarties nutraukimo DK 57 straipsnio pagrindu. Darbdavys iÅ¡ esmės teigia, kad sutartyje buvo nurodytas klaidingas DK straipsnis, o darbuotoja, kaip teisininkė, sÄ moningai turėjo suvokti, kad darbo santykiai nutraukiami bÅ«tent DK 54 straipsnio pagrindu. Be to, susitarimo projektÄ rengė ne teisininkas, o kitas darbuotojas, turintis mažesnę kompetencijÄ nei atleidžiama darbuotoja, todėl įsivėlė klaida. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su darbdavio argumentu, kad raÅ¡ytinis sutarties nutraukimas yra bÅ«tinas bÅ«tent nutraukiant sutartį Å¡alių susitarimu (DK 54 straipsnio 4 dalis), tačiau kita vertus, darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio iniciatyva įrodo byloje esantis įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo naikinant apeliantės pareigybę (nenurodant jokių naikinamos pareigybės priežasčių).

Taip pat tai, kad apeliantės darbo sutartis buvo nutraukta po dviejų savaičių nuo įspėjimo, iÅ¡mokant apeliantei dviejų savaičių dydžio vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Svarbu ir tai, kad 2021 m. birželio 22 d. apeliantei bendrovės direktorės buvo atsiųstos laisvos pozicijos, el. laiÅ¡ke nurodant „<...>pozicijos siÅ«lomos taip, kaip yra nurodyta DK straipsnyje<...>“. Be to, nutraukus darbo sutartį buvo praneÅ¡ta VSDFV, kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ nurodant DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir nesiimta jokių aktyvių veiksmų taisyti nurodytÄ atleidimo pagrindÄ .

Taigi, viena vertus, darbdavys teigia, kad susitarime buvo įsivėlusi klaida dėl netinkamo straipsnio įrašymo, kita vertus, darbdavys stengėsi formaliai išpildyti visus DK 57 straipsnyje nurodytus reikalavimus, siekiant teisėtai nutraukti darbo sutartį su darbuotoja. Vadinasi, iš esmės tai, jog atleidžiama darbuotoja buvo atsakinga už teisinius reikalus, netrukdė kitam įmonės darbuotojui ar direktorei veikti iš esmės pagal DK 57 straipsnio reikalavimus, t. y. net ir neturint teisinio išsilavinimo ir tokios kompetencijos kaip apeliantės, todėl labiausiai tikėtina, jog iš tiesų rašymo apsirikimas nebuvo padarytas.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju susidarė tokia teisinė situacija, kai darbuotoja ir darbdavys, pirmiausia, derėjosi darbo santykius nutraukti bendru sutarimu, tačiau galiausiai darbdavio buvo nupręsta juos nutraukti DK 57 straipsnio pagrindu. Tai, kad buvo priimtas sprendimas atsisakyti tam tikrų pareigybių ir mažinti įmonės kaÅ¡tus, nurodė pats darbdavys tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, todėl logiÅ¡ka, jog nepasiekus susitarimo, vienintelis teisėtas ir ekonomiÅ¡kai palankiausias darbdaviui pagrindas atleisti darbuotojÄ Å¡iuo atveju galėjo bÅ«ti tai, kad darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla (DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ byloje surinktų įrodymų visumos akivaizdu, kad darbo santykiai buvo nutraukti DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl darbo santykių nutraukimo teisėtumo Å¡iuo pagrindu, nes nagrinėjamu atveju jokios reikÅ¡mingos ekonominės, organizacinės ar gamybinio bÅ«tinumo priežastys įspėjime apie darbo sutarties nutraukimÄ nebuvo nurodytos. Be to, apeliantė pažymėjo, kad įspėjime tebuvo nurodoma, kad darbuotojos atliekamos pareigos yra perteklinės. Taigi, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl kai kurių reikalavimų, norint teisėtai nutraukti darbo sutartį DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam, jog darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, galėtų bÅ«ti darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo priežastimi, jos turi lemti konkretaus darbuotojo atliekamos darbo funkcijos nereikalingumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad minėtas realias su darbdavio veikla susijusias priežastis ir darbuotojo atliekamos darbo funkcijos nereikalingumÄ turi sieti tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, o konkretaus darbuotojo darbo funkcijos nereikalingumas turi bÅ«ti tiesioginė darbo organizavimo pakeitimų ar kitokių su darbdavio veikla susijusių priežasčių pasekmė.

Kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė, darbdavys sprendimÄ dėl darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimo gali priimti dėl to, kad jis visiÅ¡kai atsisako atleidžiamo darbuotojo atliekamos darbo funkcijos, nusprendžia sumažinti tÄ pačiÄ funkcijÄ atliekančių darbuotojų skaičių ar atlikti kitus darbo organizavimo pakeitimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020).

22. Darbdavio sprendimas panaikinti pareigybę ar etatÄ pats savaime negali bÅ«ti pripažintas pakankamu ir svarbiu pagrindu nutraukti darbo sutartį. Ä®statymų leidėjas darbdaviui yra nustatęs pareigÄ pagrįsti priežasčių, dėl kurių darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė, realumÄ . Darbdavio sprendimas panaikinti pareigybę ar etatÄ yra ne priežastis, o tiesioginė pasekmė tų objektyviai egzistuojančių vidinių ar iÅ¡orinių aplinkybių (priežasčių), kurios lemia, kad darbdavio veiklos tikslams įgyvendinti darbuotojo atliekama funkcija tampa nebereikalinga, dėl to darbdavys priima sprendimÄ panaikinti konkrečiÄ pareigybę ar etatÄ . <...> darbdavys turi pareigÄ Ä¯spėjime nutraukti darbo sutartį, nurodyti darbo sutarties nutraukimo priežastį, o to nepadarius yra pažeidžiami įstatymo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020).

23. Įspėjimas, kuriame nenurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis, nurodyta klaidingai ar yra nekonkreti, taip pat jei nurodyta kita priežastis nei ta, kuria iš tikrųjų grindžiamas darbo sutarties nutraukimas, neatitinka DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2011).

24. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės nevertindamas, ar įmonėje reikalingas atleistos darbuotojos etatas, atkreipia dėmesį, jog valdybos posėdyje buvo iš esmės nuspręsta mažinti 2021 metų įmonės kaštus, tačiau byloje nėra duomenų, kad buvo nuspręsta vykdyti konkrečius struktūrinius pokyčius, t. y. pvz:. perleisti dalį funkcijų kitiems darbuotojams. Be to, pats darbdavys bylos nagrinėjimo metu teigė, kad klaida teisiniuose dokumentuose įsivėlė būtent todėl, jog apart atleistos darbuotojos niekas įmonėje neturi tokios aukštos kompetencijos spręsti teisinius klausimus.

Vertinant byloje esantį įspėjimÄ pateiktÄ darbuotojai, matyti, jog jame buvo nurodyta, kad bus panaikintos pavaduotojų ir teisininko pareigybės, todėl apeliantė bus atleidžiama iÅ¡ pareigų, nors tuo metu ji dirbo direktoriaus pavaduotoja administraciniams reikalams. Papildomų dokumentų, pagrindžiančių struktÅ«rinius pertvarkymus, kartu su praneÅ¡imu darbuotojai nebuvo pateikta. Svarbi aplinkybė ir tai, kad darbuotojai apie ,,struktÅ«rinius pertvarkymus“ buvo praneÅ¡a tik jai nesutikus nutraukti darbo santykių Å¡alių susitarimu, tai patvirtina byloje esantys praneÅ¡imai, el. susiraÅ¡inėjimai.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, toks formalus struktÅ«rinių pokyčių inicijavimas siekiant sumažinti ekonominius kaÅ¡tus atleidžiant darbuotojus, nesilaikant įstatyme nustatytų reikalavimų, negali bÅ«ti laikomas teisėtu. Sutiktina su DGK, jog jei atsakovė realiai nusprendė atlikti struktÅ«rinius pertvarkymus, Å¡ių realių struktÅ«rinių pertvarkymų projektas pirmiausia turėjo bÅ«ti tinkamai įformintas bei patvirtintas atsakovės steigėjų, o po to pateiktas supažindinti su darbuotojų atstovais ir/ar darbuotojais, tuo bÅ«du tinkamai informuojant darbuotojus apie struktÅ«rinius pertvarkymus priežastis ir vykdymo tvarkÄ .

25. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nutraukiant darbo sutartį su ieÅ¡kove atsakovė neįrodė, kad realiai egzistavo svarbi ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo priežastis, dėl kurios neatleidus ieÅ¡kovės iÅ¡ darbo bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeisti darbdavio (atsakovės) interesai. Taip pat neįrodė, kad įmonėje realiai bÅ«tų atlikti struktÅ«riniai pokyčiai, dėl kurių bÅ«tų naikinama bÅ«tent apeliantės pareigybė, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .

Dėl procesinės bylos baigties 26. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

27. Apibendrinus iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindÄ panaikinti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 28. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ dalies yra naikinamas pirmosios instancijos sprendimas ir priimamas naujas sprendimas, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

29. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, Å¡i taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį Å¡alis sumoka paduodama apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nuspręsta apeliacinį skundÄ tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ dalies, t. y. ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo dalis reikalavimo paliktas nenagrinėta, palikti nepakeistÄ .

30. Pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 1 208,99 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Už Å¡ioje byloje pateiktÄ apeliacinį skundÄ atsakovė patyrė 665,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Taigi, viso bylinėjimosi metu atsakovė patyrė 1 874,49 Eur (1 208,99 + 665,50) bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovės atstovė pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus.

31. Teismas, įvertinęs advokato laiko ir darbo sÄ naudas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtos iÅ¡laidų sumos už kiekvienÄ rengtÄ procesinį dokumentÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto dydžio, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisia 1874,49 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (CPK 98 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: apeliantės apeliacinį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimus, teiktus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimÄ iÅ¡ darbo pas ieÅ¡kovę UAB „Secure Nordic Payments“, j. a. k. 303262295, nuo 2021 m. birželio 29 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ neteisėtu. Pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę ir konstatuoti, kad darbo sutartis, sudaryta tarp atsakovės D.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovės UAB „Secure Nordic Payments“, j. a. k. 303262295, nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalį teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ , negrÄ Å¾inant ieÅ¡kovės į darbÄ . IÅ¡ieÅ¡koti atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Secure Nordic Payments“, j. a. k. 303262295, 6564,25 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius penki Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus, 25 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 187,55 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus, 55 ct) vidutinį darbo dienos užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvienÄ darbo dienÄ pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafikÄ , bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

Sumos su privalomais mokesčiais. IÅ¡ieÅ¡koti atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Secure Nordic Payments“, j. a. k. 303262295, 2000,51 Eur (du tÅ«kstančius eurų, 51 ct) kompensacijÄ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį. Suma su privalomais mokesčiais. Atmesti atsakovės likusiÄ praÅ¡ymo dalį. Å iam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas, priimtas darbo byloje Nr. APS-131-13334, netenka galios.

Priteisti atsakovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Secure Nordic Payments“, juridinio asmens kodas 303262295, 1 874,49 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis eurus ir 49 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė Eglė Surgailienė Urmila Valiukienė