5aa45870-2d32-4b49-bd7d-fa6ad834f25e · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedVILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gegužÄs 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja JÅ«ra Marija StrumskienÄ, sekretoriaujant Santai Buivydaiteidalyvaujant atsakovo Vilniaus apskrities VPK atstovei Jovitai Gedgaudaitei - FiodorovieneivieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo P. K. skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VyriausybÄs, treÄiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dÄl darbo užmokesÄio nepriemokos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,n u s t a t Ä:
Legislator headnote
AI generated5aa45870-2d32-4b49-bd7d-fa6ad834f25e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PaaiÅ¡kino, kad Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad ValstybÄs tarnybos įstatymo VI skyriaus âDarbo užmokestisâ nuostatos, kurias taikÄ atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apskaiÄiuodamas ir mokÄdamas atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai, taÄiau prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nÄra laikomas neteisÄtu nuo pat jo priÄmimo. NurodÄ, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apskaiÄiuodamas ir mokÄdamas pareiÅ¡kÄjui darbo užmokestį veikÄ teisÄtai.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gegužÄs 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja JÅ«ra Marija StrumskienÄ, sekretoriaujant Santai Buivydaiteidalyvaujant atsakovo Vilniaus apskrities VPK atstovei Jovitai Gedgaudaitei - FiodorovieneivieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo P. K. skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VyriausybÄs, treÄiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dÄl darbo užmokesÄio nepriemokos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,n u s t a t Ä:
PareiÅ¡kÄjas P. K. skundu praÅ¡Ä priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybÄs darbo užmokesÄio nepriemokÄ â 1295,88 Lt.PaaiÅ¡kino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å irvintų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio turÄjo pareigose. Darbo užmokesÄio nepriemoka susidarÄ todÄl, kad, apskaiÄiuodami priedus bei priemokas, atsakovai nepagrįstai taikÄ ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , ribojanÄiÄ mokamų priedų ir priemokų dydį.
TodÄl nuo 2007-01-01 iki 2008-12-01 buvo neiÅ¡mokÄta 1295,88 Lt priemokų ir priedų. ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis apriboja galimų priemokų ir priedų sumÄ iki 70 procentų pareiginÄs algos. Skirtingai nei Darbo kodeksas, ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis apriboja galimų priemokų ir priedų sumÄ iki 70 procentų pareiginÄs algos. Nors valstybÄs tarnybos santykiams gali bÅ«ti nustatomas specialus teisinis reguliavimas, taÄiau toks reguliavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.
PareiÅ¡kÄjo atveju tokio reguliavimo tikslu gali bÅ«ti įvardinta nebent biudžeto lÄšų taupymas, taÄiau toks tikslas pats savaime negali bÅ«ti pagrindu sumažinti pareiÅ¡kÄjo uždirbtÄ darbo užmokestį. PaaiÅ¡kino, kad 2009-12-11 Konstitucinis Teismas paskelbÄ nutarimÄ , kuriame teigiama, kad ValstybÄs tarnybos įstatymo skyrius âDarbo užmokestisâ, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvÄ galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio ir Å¡venÄių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, kai jiems iÅ¡mokÄtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai ir konstituciniams teisinÄs valstybÄs principui.
NurodÄ, kad neteisÄti VyriausybÄs veiksmai sukÄlÄ teisines pasekmes Lietuvos valstybei, todÄl tinkamu atsakovu gali bÅ«ti laikoma Lietuvos valstybÄ, atstovaujama VyriausybÄs.Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundÄ praÅ¡Ä atmesti pareiÅ¡kÄjo skundÄ kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad apskaiÄiuojant priedų ir priemokų dydžius pareiÅ¡kÄjui buvo pagrįstai taikoma ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, kadangi teisÄs aktas privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.
Atsakovas priÄmÄ sprendimus ir juos įvykdÄ iki Konstitucinio Teismo nutarimo priÄmimo. Kadangi Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nepažeidÄ nÄ vieno teisÄs akto, mokÄdamas priedus ir priemokas pareiÅ¡kÄjui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmuose nebuvo neteisÄtų veiksmų ar kaltÄs. Atsakovo nuomone, teismas, sprÄsdamas darbo užmokesÄio nepriemokos priteisimo iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, turÄtų iÅ¡sprÄsti klausimÄ dÄl įpareigojimo Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ VyriausybÄs, skirti tam reikalingus asignavimus.
PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiÅ¡kÄjui atlyginimÄ mokÄjo iÅ¡ tų lÄšų, kurias skyrÄ valstybÄs įgaliotos institucijos, todÄl neiÅ¡mokÄta darbo užmokesÄio dalis turi bÅ«ti priteisiama tik iÅ¡ Lietuvos valstybÄs. Biudžeto formavimas priklauso ne atsakovo, o VyriausybÄs kompetencijai, todÄl VyriausybÄ turi atstovauti Lietuvos valstybÄ Å¡ioje byloje. Atsakovo Lietuvos valstybÄs atstovas bei tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime praÅ¡Ä atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ .
PaaiÅ¡kino, kad Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad ValstybÄs tarnybos įstatymo VI skyriaus âDarbo užmokestisâ nuostatos, kurias taikÄ atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apskaiÄiuodamas ir mokÄdamas atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai, taÄiau prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nÄra laikomas neteisÄtu nuo pat jo priÄmimo. NurodÄ, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apskaiÄiuodamas ir mokÄdamas pareiÅ¡kÄjui darbo užmokestį veikÄ teisÄtai.
Taip pat nÄra CK 6.271 straipsnyje nei kituose pareiÅ¡kÄjo nurodytuose argumentuose nurodytų valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs pagrindų.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad dÄl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginÄs algos ribojimo P. K. 2007 metais buvo atskaityta 166,19 Lt, 2008 metais buvo atskaityta 1129,69, iÅ¡ viso 1295,88 (b. l. 5, 6).PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 1295,88 Lt neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio nepriemokos, kuri buvo neiÅ¡mokÄta nuo 2007-01-01 iki 2008-12-01.ValstybÄs tarnautojų darbo užmokestį reglamentuoja ValstybÄs tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis ValstybÄs tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybÄs tarnautojams.
ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybÄs tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginÄ alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginÄs algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi ValstybÄs tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrÄžtÄ ValstybÄs tarnybos 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokÄjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budÄjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Nepriemoka pareiÅ¡kÄjui yra atsiradusi 2007-2008 metais, kai galiojo ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata dÄl priedų ribojimo.
Taigi, nepriemoka susidarÄ pareiÅ¡kÄjo darbdaviui taikant jų taikymo metu galiojanÄias įstatymo nuostatas.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pripažino, kad ValstybÄs tarnybos įstatymo VI skyrius âDarbo užmokestisâ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvÄ galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venÄių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, kai jiems iÅ¡mokÄtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai âKiekvienas žmogus <...> turi teisÄ <...> gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ <...>â, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui, o ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvÄ galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venÄių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, kai jiems iÅ¡mokÄtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai âKiekvienas žmogus <...> turi teisÄ <...> gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ <...>â, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui.
Taigi, tuo buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu buvo pritaikytos su Konstitucija nesuderinto įstatymo nuostatos. Byloje iÅ¡keltas ginÄas, ar pareiÅ¡kÄjas turi teisÄ Ä¯ nepriemokos priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarÄ nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki pareiÅ¡kÄjo kreipimosi į teismÄ . Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, VyriausybÄs aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisÄs aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujanÄiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.Teismų praktika aiÅ¡kinant minÄtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartyje priimtoje administracinÄje byloje Nr. A-219-2004, publikuotoje Administracinių teismų praktikoje Nr. 5, 2004 m.
Å ioje nutartyje teisÄjų kolegija pažymÄjo, kad âsprendimo priÄmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisÄs ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priÄmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginÄijamas. Iki Å¡io momento teisinio santykio turinys nÄra galutinai apibrÄžtas â tikrasis teisinis santykis, su neginÄijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisÄmis ir pareigomis, dar nÄra galutinai susiformavÄs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nÄra įgavÄs bÅ«tino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisÄs normos (ar tinkamų teisÄs normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedÅ«ra nÄra baigta.
Sprendimo įvykdymas (jei teisÄs normos nenumato iÅ¡imÄių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinÄ kvalifikacija yra baigta. TeisinÄ kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priÄmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinÄjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybÄ sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguotiâ.Be to, Å¡ioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinÄjamam ginÄui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymui reikÅ¡minga taisyklÄ, kad âsprendimas dÄl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priÄmimo dienÄ galiojanÄiomis teisÄs normomisâ.
Toliau Å¡ioje nutartyje teismas yra konstatavÄs, kad žemesnÄs instancijos teismui priimant sprendimÄ Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisÄs aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas âValstybÄs žinioseâ, todÄl negalÄjo bÅ«ti taikomos. Ta pati teismo pozicija iÅ¡dÄstyta 2009-09-07 nutartyje priimtoje administracinÄje byloje Nr. A-146-916/2009, kurioje teismas konstatavo, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme sprendimu įvykdymu reikÄtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradÄs galimybÄ Ä¯siterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostÄ iki teisÄs normos, reglamentavusios minÄtus santykius, pripažinimo neteisÄta.
DÄl Å¡ios priežasties teismas laikÄ negalimu remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad iki to momento, kada teisÄ pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybÄs tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesÄio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.
Å ioje byloje prieinant nurodytÄ iÅ¡vadÄ nebuvo tiriamas skundo padavimo momentas, o buvo aiÅ¡kinamasi, ar asmuo nebuvo praleidÄs termino skundui paduoti. Remiantis aukÅ¡Äiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinÄmis aplinkybÄmis, laikytina, kad atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimai dÄl darbo užmokesÄio nepriemokos sumokÄjimo, yra neįvykdyti. NagrinÄdamas šį ginÄÄ teismas turi taikyti sprendimo priÄmimo metu galiojanÄius įstatymus, o sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalimi teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.
PriÄmus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimÄ , kuriuo ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos dÄl priedų ribojimo buvo pripažintomis antikonstitucinÄmis, atsakovas neteko teisÄs jomis remtis. Taigi, atsakovų argumentai, kad neiÅ¡mokÄtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas todÄl, kad skundas teismui paduotas po 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo priÄmimo, atmestini kaip nepagrįsti.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokesÄio nepriemokÄ yra pagrįstas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nÄra reikalavimas dÄl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesÄio nesumokÄjusio subjekto (institucijos) kalte.
PažymÄtina, kad darbo užmokesÄio mokÄjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga. Už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir darbo neatitinkantį apmokÄjimÄ yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turÄjo pareigÄ mokÄti darbo užmokestį. Taigi bylose dÄl neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybÄ. PareiÅ¡kÄjas tarnybos santykiais yra tiesiogiai susijÄs su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, todÄl neiÅ¡mokÄtas darbo užmokestis priteisiamas iÅ¡ Å¡ios tarnybos.
LVAT nutartyje detaliai iÅ¡aiÅ¡kinta, kodÄl taikoma skirtinga gynyba, nei buvo taikyta administracinÄje byloje Nr. A-264/2003. Kadangi Äia nagrinÄjama byla tiek Å¡alimis, tiek dalyku daug panaÅ¡esnÄ Ä¯ administracinÄ bylÄ Nr. A-638/2005, nei į administracinÄ bylÄ Nr. A-264/2003, tai teismas remiasi pirmÄ ja ir atmeta atsakovo motyvÄ dÄl reikalingumo taikyti administracinÄje byloje Nr. A-264/2003 suformuotas taisykles. Be to, byloje keliamas klausimas dÄl to, kad teismas sprÄstų reikalavimÄ dÄl Lietuvos Respublikos įpareigojimo skirti reikalingus asignavimus.
TaÄiau toks reikalavimas byloje nÄra pareikÅ¡tas, o teismas pagal jam nustatytÄ kompetencijÄ negali įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo priimti ar pakeisti teisÄs aktus.   Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinÄs teisÄs į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ . Pagal darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausanÄios darbo užmokesÄio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Å iuo straipsniu apribojama teismo galimybÄ priteisti darbuotojo, kurio teisÄs ar teisÄti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.
Å is apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. Skundas teismui paduotas 2010-02-08, o pirma neiÅ¡mokÄta suma â 2007 m. birželio mÄn. (b. l. 5-6), pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti darbo užmokesÄio nepriemokÄ už laikotarpį, nevirÅ¡ijantį 3 metų. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas nusprendÄ:                          SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti P. K. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo užmokesÄio nepriemokÄ â 1295,88 Lt (tÅ«kstantis du Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt penki Lt, 88 ct).Kito atsakovo atžvilgiu skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja                                                                                  JÅ«ra Marija StrumskienÄ