Legislator Case Law & Legislation
5aa45870-2d32-4b49-bd7d-fa6ad834f25e AI generated

5aa45870-2d32-4b49-bd7d-fa6ad834f25e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 5aa45870-2d32-4b49-bd7d-fa6ad834f25e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gegužės 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Santai Buivydaiteidalyvaujant atsakovo Vilniaus apskrities VPK atstovei Jovitai Gedgaudaitei - FiodorovieneivieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. K. skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

5aa45870-2d32-4b49-bd7d-fa6ad834f25e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PaaiÅ¡kino, kad Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias taikė atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai, tačiau prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo. Nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį veikė teisėtai.

Keywords

AI generated
weekly commuter allowance rights of civil servants mobility of workers commuter allowance occupational pension rights vocational rehabilitation measure
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gegužės 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Santai Buivydaiteidalyvaujant atsakovo Vilniaus apskrities VPK atstovei Jovitai Gedgaudaitei - FiodorovieneivieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. K. skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas P. K. skundu prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės darbo užmokesčio nepriemokÄ â€“ 1295,88 Lt.PaaiÅ¡kino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å irvintų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio turėjo pareigose. Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad, apskaičiuodami priedus bei priemokas, atsakovai nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , ribojančiÄ mokamų priedų ir priemokų dydį.

Todėl nuo 2007-01-01 iki 2008-12-01 buvo neiÅ¡mokėta 1295,88 Lt priemokų ir priedų. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis apriboja galimų priemokų ir priedų sumÄ iki 70 procentų pareiginės algos. Skirtingai nei Darbo kodeksas, Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis apriboja galimų priemokų ir priedų sumÄ iki 70 procentų pareiginės algos. Nors valstybės tarnybos santykiams gali bÅ«ti nustatomas specialus teisinis reguliavimas, tačiau toks reguliavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

PareiÅ¡kėjo atveju tokio reguliavimo tikslu gali bÅ«ti įvardinta nebent biudžeto lėšų taupymas, tačiau toks tikslas pats savaime negali bÅ«ti pagrindu sumažinti pareiÅ¡kėjo uždirbtÄ darbo užmokestį. PaaiÅ¡kino, kad 2009-12-11 Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimÄ , kuriame teigiama, kad Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai ir konstituciniams teisinės valstybės principui.

Nurodė, kad neteisėti Vyriausybės veiksmai sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei, todėl tinkamu atsakovu gali bÅ«ti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės.Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundÄ prašė atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius pareiÅ¡kėjui buvo pagrįstai taikoma Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, kadangi teisės aktas privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

Atsakovas priėmė sprendimus ir juos įvykdė iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo. Kadangi Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nepažeidė nė vieno teisės akto, mokėdamas priedus ir priemokas pareiÅ¡kėjui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės. Atsakovo nuomone, teismas, spręsdamas darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, turėtų iÅ¡spręsti klausimÄ dėl įpareigojimo Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Vyriausybės, skirti tam reikalingus asignavimus.

PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ mokėjo iÅ¡ tų lėšų, kurias skyrė valstybės įgaliotos institucijos, todėl neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis turi bÅ«ti priteisiama tik iÅ¡ Lietuvos valstybės. Biudžeto formavimas priklauso ne atsakovo, o Vyriausybės kompetencijai, todėl Vyriausybė turi atstovauti Lietuvos valstybę Å¡ioje byloje. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas bei tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias taikė atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai, tačiau prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo. Nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį veikė teisėtai.

Taip pat nėra CK 6.271 straipsnyje nei kituose pareiškėjo nurodytuose argumentuose nurodytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų.Skundas tenkintinas iš dalies.Byloje nustatyta, kad dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo P. K. 2007 metais buvo atskaityta 166,19 Lt, 2008 metais buvo atskaityta 1129,69, iš viso 1295,88 (b. l. 5, 6).Pareiškėjas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 1295,88 Lt neišmokėto darbo užmokesčio nepriemokos, kuri buvo neišmokėta nuo 2007-01-01 iki 2008-12-01.Valstybės tarnautojų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Valstybės tarnybos 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Nepriemoka pareiÅ¡kėjui yra atsiradusi 2007-2008 metais, kai galiojo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl priedų ribojimo.

Taigi, nepriemoka susidarė pareiÅ¡kėjo darbdaviui taikant jų taikymo metu galiojančias įstatymo nuostatas.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, o ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taigi, tuo buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pritaikytos su Konstitucija nesuderinto įstatymo nuostatos. Byloje iÅ¡keltas ginčas, ar pareiÅ¡kėjas turi teisę į nepriemokos priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ . Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.Teismų praktika aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A-219-2004, publikuotoje Administracinių teismų praktikoje Nr. 5, 2004 m.

Å ioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad „sprendimo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginčijamas. Iki Å¡io momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs bÅ«tino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedÅ«ra nėra baigta.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“.Be to, Å¡ioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymui reikÅ¡minga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis“.

Toliau Å¡ioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad žemesnės instancijos teismui priimant sprendimÄ Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo bÅ«ti taikomos. Ta pati teismo pozicija iÅ¡dėstyta 2009-09-07 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A-146-916/2009, kurioje teismas konstatavo, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme sprendimu įvykdymu reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Dėl Å¡ios priežasties teismas laikė negalimu remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

Å ioje byloje prieinant nurodytÄ iÅ¡vadÄ nebuvo tiriamas skundo padavimo momentas, o buvo aiÅ¡kinamasi, ar asmuo nebuvo praleidęs termino skundui paduoti. Remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos sumokėjimo, yra neįvykdyti. Nagrinėdamas šį ginÄÄ teismas turi taikyti sprendimo priėmimo metu galiojančius įstatymus, o sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalimi teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.

Priėmus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimÄ , kuriuo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl priedų ribojimo buvo pripažintomis antikonstitucinėmis, atsakovas neteko teisės jomis remtis. Taigi, atsakovų argumentai, kad neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas todėl, kad skundas teismui paduotas po 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, atmestini kaip nepagrįsti.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ yra pagrįstas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.

Pažymėtina, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga. Už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir darbo neatitinkantį apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį. Taigi bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. PareiÅ¡kėjas tarnybos santykiais yra tiesiogiai susijęs su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, todėl neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis priteisiamas iÅ¡ Å¡ios tarnybos.

LVAT nutartyje detaliai iÅ¡aiÅ¡kinta, kodėl taikoma skirtinga gynyba, nei buvo taikyta administracinėje byloje Nr. A-264/2003. Kadangi čia nagrinėjama byla tiek Å¡alimis, tiek dalyku daug panaÅ¡esnė į administracinę bylÄ Nr. A-638/2005, nei į administracinę bylÄ Nr. A-264/2003, tai teismas remiasi pirmÄ ja ir atmeta atsakovo motyvÄ dėl reikalingumo taikyti administracinėje byloje Nr. A-264/2003 suformuotas taisykles. Be to, byloje keliamas klausimas dėl to, kad teismas spręstų reikalavimÄ dėl Lietuvos Respublikos įpareigojimo skirti reikalingus asignavimus.

Tačiau toks reikalavimas byloje nėra pareikÅ¡tas, o teismas pagal jam nustatytÄ kompetencijÄ negali įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo priimti ar pakeisti teisės aktus.   Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ . Pagal darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Å iuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.

Å is apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. Skundas teismui paduotas 2010-02-08, o pirma neiÅ¡mokėta suma – 2007 m. birželio mėn. (b. l. 5-6), pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį, nevirÅ¡ijantį 3 metų. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas nusprendė:                          SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti P. K. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo užmokesčio nepriemokÄ â€“ 1295,88 Lt (tÅ«kstantis du Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt penki Lt, 88 ct).Kito atsakovo atžvilgiu skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                  Jūra Marija Strumskienė