5a9dc887-0ab6-4e2f-a6f3-58c19197e458 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-71-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01136-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo M. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3914-392/2019 pagal ieÅ¡kovo M.

P. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei Nacionalinei kredito unijai dėl paskolos sutarties sÄ lygos negaliojimo bei jos pakeitimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas M. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo dienos 2008 m. liepos 14 d. ieÅ¡kovo ir atsakovės kooperatinės bendrovės (Å¡iuo metu bankrutavusios) Nacionalinės kredito unijos sudarytos Paskolos sutarties Nr. 70076 sÄ lygÄ dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių ir Å¡iÄ sÄ lygÄ pakeisti, nustatant 0,05 proc. delspinigių dydį, o taip pat sumažinti mokėtinų delspinigių sumÄ nuo 108 107,94 Eur iki 10 810,79 Eur.

2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, be kita ko, nurodė, kad neturi galimybės sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, nes yra areÅ¡tuotas visas ieÅ¡kovo turtas, blokuotos visos sÄ skaitos ir visos gaunamos lėšos yra paskirstomos kreditoriams, taip pat ir dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo vaikams, todėl prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o neatleidus – atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ iki sprendimo byloje priėmimo.

3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ieÅ¡kovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti už paduotÄ ieÅ¡kinį 1 684 Eur žyminio mokesčio ir sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ pateikti teismui. Nutartyje teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo pateikti dokumentai nevisiÅ¡kai pagrindžia jo turtinę padėtį. Teismui nepateiktos nei metinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos, nei duomenys apie ieÅ¡kovo vardu atidarytas banko sÄ skaitas, nenurodyta, ar turi sukauptų santaupų ne kredito įstaigose ir nepateikti Å¡ias aplinkybes galintys patvirtinti įrodymai, nėra duomenų apie nuosavybės teise valdomÄ turtÄ bei valdomas transporto priemones.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo nurodomi finansiniai sunkumai yra atsiradę dėl jo paties aktyvių veiksmų, dėl prisiimtų prievolių nevykdymo, o ne dėl objektyvių aplinkybių, kurios lemtų sunkiÄ finansinę padėtį, todėl, teismo vertinimu, atleidus ieÅ¡kovÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bÅ«tų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatęs pareigÄ sumokėti žyminį mokestį. PraÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ teismas atmetė motyvuodamas, kad ieÅ¡kovas nenurodė aplinkybių, kurios jam leistų sukaupti reikiamÄ sumÄ ir jÄ sumokėti per tam tikrÄ laikotarpį, be to, pateikti dokumentai rodo, jog priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovo vykdomas dar nuo 2013 metų.

4. IeÅ¡kovas 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui pakartotinį praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgiant į praÅ¡yme nurodytus papildomus paaiÅ¡kinimus. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad sunkiÄ jo finansinę padėtį lėmė tai, jog Lietuvos valstybė nutarė paimti iÅ¡ ieÅ¡kovo visuomenės poreikiams sklypÄ Vilniaus mieste (reikalingÄ tiesiant Vakarinį aplinkkelį), kurį ieÅ¡kovas įsigijo beveik už 3,5 mln. Lt (1 mln. Eur), pasinaudodamas SEB banko finansavimu.

Paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra prasidėjo 2008 metais, bet nesibaigė nustatytais terminais, nes iÅ¡tiko krizė. Savo ruožtu ieÅ¡kovas visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį turėjo mokėti palÅ«kanas bankui, kurios krizės metu iÅ¡augo. PalÅ«kanas ieÅ¡kovas mokėjo iki 2010 metų, įkeisdamas kitÄ turimÄ turtÄ , taip pat ir Nacionalinei kredito unijai, tikėdamasis, kad Lietuvos valstybė laikysis įstatymų ir procedÅ«rÄ užbaigs. IeÅ¡kovui 2010 metais nebegalint mokėti palÅ«kanų, sutartis su banku buvo nutraukta.

Su priskaičiuotais delspinigiais ieÅ¡kovas tapo skolingas bankui beveik 1,5 mln. Eur, nuo 2010 metų buvo areÅ¡tuotas visas ieÅ¡kovo turtas. Paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra pasibaigė tik 2015 metų pabaigoje, tačiau, nesutikdamas su nustatyta atlyginimo suma, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , kol Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-20-241/2018 nutarė, kad valstybė už paimamÄ turtÄ turi sumokėti tik 713 000 Eur, t. y. dvigubai mažiau nei tuo metu ieÅ¡kovas jau buvo skolingas bankui.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, minėtoje nutartyje iÅ¡dėstytas visas vykęs procesas leidžia teigti, kad 10 metų vykusios sklypo paėmimo procedÅ«ros, kurių rezultate ieÅ¡kovui buvo sumokėta 2 kartus mažiau nei jis pats turi mokėti už šį sklypÄ , kai Å¡io proceso metu ieÅ¡kovas įkeitė kitÄ savo turtÄ , buvo areÅ¡tuotos jo sÄ skaitos ir net iÅ¡laikymÄ vaikams jam tenka teikti per antstolius, yra pakankamai objektyvios aplinkybės, nepriklausančios nuo ieÅ¡kovo valios, kurios lėmė ieÅ¡kovo sunkiÄ finansinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nutarė ieÅ¡kovo M. P. ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui.

6. Teismas nurodė, kad pakartotinis praÅ¡ymas atleisti ieÅ¡kovÄ nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atmestinas, nes, kaip yra teisingai nurodyta 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, ieÅ¡kovo finansiniai sunkumai yra atsiradę dėl jo paties aktyvių veiksmų, noro pasipelnyti ir dėl prisiimtų prievolių nevykdymo, o ne dėl objektyvių aplinkybių, kurios lemtų sunkiÄ finansinę padėtį, todėl valstybė neturi prisiimti jo keliamų bylų nagrinėjimo kaÅ¡tų. Teismas pastebėjo, kad Å¡ias aplinkybės patvirtina ir ieÅ¡kovo pateikta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis.

Kadangi ieÅ¡kovas įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį neįvykdė, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys laikytinas nepaduotu. III. Atskirojo skundo argumentai 7. IeÅ¡kovas M. P. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį, atleisti ieÅ¡kovÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir priimti ieÅ¡kinį. Atskirajame skunde nurodyti Å¡ie pagrindiniai argumentai: 7.1. Teismas priėmė tik subjektyvia nuomone pagrįstÄ nutartį, iÅ¡ esmės neanalizuodamas ieÅ¡kovo finansinės bÅ«klės. Nėra suprantama, kaip buvo galima spręsti apie ieÅ¡kovo norÄ pasipelnyti ir iÅ¡ ko pasipelnyti.

Apelianto visos pajamos yra nuskaitomos antstolių, todėl surinkti 1 684 Eur jam finansiÅ¡kai neįmanoma. Tačiau tokia situacija neturėtų užkirsti kelio kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, ginant savo teises nuo nesÄ Å¾iningo kreditoriaus, o tai patvirtina, kad ieÅ¡kovas, kiek įstengdamas, siekia apginti savo teises ir nedidinti susidariusių įsipareigojimų. Kasacinis teismas pasisako, kad kiekvienam asmeniui, kurio teisės pažeistos, privalo bÅ«ti sudaryta galimybė kreiptis į teismÄ , o pastarojo sunki finansinė padėtis negali bÅ«ti laikoma priežastimi Å¡iÄ konstitucinę teisę riboti, o bÅ«tent tai bÅ«tų padaryta, teismui neatleidus ieÅ¡kovo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. 7.2.

Teismui pateiktoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pakankamai aiÅ¡kiai yra iÅ¡dėstytas visas ieÅ¡kovo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procesas ir tai, manytina, leidžia apeliantui teigti, kad 10 metų vykęs procesas, kurio metu buvo sumokėta 2 kartus mažesnė suma, nei pats ieÅ¡kovas turi mokėti už paimamÄ sklypÄ , kurio (proceso) metu ieÅ¡kovas dar įkeitė kitÄ savo turtÄ , buvo areÅ¡tuotos visos ieÅ¡kovo sÄ skaitos, kad net vaikams iÅ¡laikymÄ jis dabar teikia per antstolius, yra pakankamai objektyvios aplinkybės, nepriklausančios nuo apelianto valios, kurios nulėmė jo sunkiÄ finansinę padėtį.

Dėl nurodyto sprendimo ieÅ¡kovo sutuoktinei keliama bankroto byla Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2FB-837-861/2019, visos apelianto banko sÄ skaitos yra areÅ¡tuotos, o visos gaunamos pajamos yra pervedamos iÅ¡ antstolių nepilnamečiui ieÅ¡kovo vaikui. Apeliantas nesugebėjo sumokėti nurodyto dydžio mokesčio, nes neturi tam lėšų, o kredito įstaigos atsisako skolinti ieÅ¡kovui pinigus. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovo M. P. ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

10. Kaip nustatyta iÅ¡ bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, konstatavęs, kad ieÅ¡kovas nepateikė pakankamų įrodymų jo sunkiai finansinei padėčiai patvirtinti, įpareigojo ieÅ¡kovÄ per 14 dienų terminÄ sumokėti 1 684 Eur žyminį mokestį už paduotÄ ieÅ¡kinį ir pateikti teismui sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ .

11. IeÅ¡kovas per nustatytÄ terminÄ Å¾yminio mokesčio nesumokėjo, tačiau pateikė pakartotinį praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo Å¡io mokesčio mokėjimo, atsižvelgus į ieÅ¡kovo papildomai nurodomus paaiÅ¡kinimus dėl sunkios jo padėties susidarymo priežasčių.

12. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepripažino ieškovo nurodytų papildomų paaiškinimų pakankamais atleisti M. P. nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo.

13. Viena iÅ¡ teisės į teisminę gynybÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Teismų praktikoje pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiÅ¡kimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimÄ ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiÅ¡kiai nepagrįstų pareiÅ¡kimų (ieÅ¡kinių, skundų); padengti tam tikrÄ valstybės iÅ¡laidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-35-464/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; kt.).

14. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei bÅ«tinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realiÄ teisminę gynybÄ lėmė bÅ«tinybę proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamÄ pareiÅ¡kimÄ (ieÅ¡kinį ar skundÄ ) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę praÅ¡yti teismo atleisti nuo dalies Å¡io mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba mokėjimÄ atidėti (CPK 84 straipsnis).

15. Tačiau CPK imperatyviai įtvirtintos tiek atidėjimo, tiek ir atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sÄ lygos. Asmuo gali bÅ«ti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, jeigu pateikiami jo sunkiÄ turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl ko jis negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibÅ«dina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1192-943/2017).

16. Akcentuotina, kad pareiga įrodyti praÅ¡ymo pagrįstumÄ tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 178, 179 straipsniai), kuris privalo ne tik deklaratyviai pareikÅ¡ti apie negalėjimÄ sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį, bet ir pateikti kiek įmanoma iÅ¡samesnius įrodymus, pagrindžiančius jo turtinę padėtį praÅ¡ymo atleisti nuo mokesčio mokėjimo pateikimo metu.

17. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas M. P., praÅ¡ydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio, pateikė tik informacijÄ apie jo atžvilgiu antstolių vykdomas vykdomÄ sias bylas (bylų skaičių, kreditorių vardai (pavadinimai), iÅ¡ieÅ¡komos sumos), bei vienos sÄ skaitos, esančios SEB banke, iÅ¡raÅ¡Ä , parengtÄ už vienos dienos laikotarpį. Nei metinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos, nei duomenys apie ieÅ¡kovo vardu atidarytas sÄ skaitas kituose bankuose ar kredito įstaigose, taip pat informacija apie ieÅ¡kovo nuosavybės teise valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bei turimas transporto priemones ar kitÄ registruotinÄ turtÄ , kaip pažymėjo Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, teismui pateikta nebuvo.

18. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas dar 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, jog M. P. pateikti įrodymai negali bÅ«ti laikomi pakankamais jo turtinės padėties sunkumui visapusiÅ¡kai įvertinti, taigi, ir jo praÅ¡ymui tenkinti, kartu su 2019 m. rugsėjo 16 d. pakartotiniu praÅ¡ymu ieÅ¡kovas jokių papildomų jo turtinę padėtį Å¡iuo metu apibÅ«dinančių duomenų nepateikė, iÅ¡dėstydamas tik, jo nuomone, sunkiÄ finansinę padėtį sukėlusias aplinkybes ir pridedamas prie praÅ¡ymo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį, kurioje buvo sprendžiamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ ieÅ¡kovui priklausiusį sklypÄ dydžio klausimas, tačiau kurioje nėra jokių duomenų, leidžiančių patikimai teigti, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo 2019 metais metu M.

P. turtinė padėtis buvo tokia sunki, jog jis turėjo būti atleistas nuo 1 684 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo.

19. Kaip jau minėta, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pareiga įrodyti praÅ¡ymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrįstumÄ tenka bÅ«tent tokį praÅ¡ymÄ pateikusiam asmeniui. Nors skundžiamoje 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas labiau akcentavo antrÄ jį Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nurodytÄ argumentÄ dėl pagrindo atleisti ieÅ¡kovÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo nebuvimo, konstatuotina, kad ieÅ¡kovui, per Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nurodytÄ terminÄ ne tik neįvykdžius įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį, bet ir nepateikus minėtoje nutartyje minimų papildomų dokumentų, sudarančių galimybę teismui įvertinti ieÅ¡kovo deklaruojamos itin sunkios finansinės bÅ«klės realumÄ , skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties teisinis rezultatas – laikyti ieÅ¡kinį nepaduotu, yra teisėtas ir teisingas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį, kuri paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Rasa GudžiÅ«nienė