5a994d54-da4c-45dc-bcce-3bffebe7cf8d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-490/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „LESTO“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-3407-340/2014 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „LESTO“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :                                        I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „LESTO“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 1 213 431, 04 Lt skolos, 5 402, 80 Lt delspinigių, iÅ¡ viso – 1 218 833, 84 Lt, 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas prašė taikyti atsakovo atžvilgiu laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ 1 218 833, 84 Lt sumai. PraÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones grindė tuo, kad pareikÅ¡tas reikalavimas yra dėl didelės pinigų sumos, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. IÅ¡ skolininko duomenų bazėje esančios informacijos matyti, kad atsakovas skolingas savo kontrahentams ir SODRAI bei yra atsakovu 52 civilinėse bylose.Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, jog teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , tačiau kita vertus, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad atsakovo skola SODRAI sudaro 2 744 013, 76 Lt sumÄ , tačiau padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovui Å¡ioje byloje pareikÅ¡to reikalavimo suma – 1 218 833, 84 Lt laikytina didele, kadangi ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, turimÄ turtÄ . Pagal CPK 178 str. Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsižvelgdamas į atsakovo veiklos pobÅ«dį (keleivių vežimas miesto arba priemiestiniu sausumos transportu Vilniaus mieste) ir darbuotojų skaičių (2209 darbuotojai), teismas sprendė, kad atsakovas civiliniais teisiniais santykiais yra susijęs su įvairiais Å«kio subjektais bei fiziniais asmenimis, todėl pradėtų teisminių procesų atsakovo atžvilgiu skaičius nesudaro pagrindo teigti, jog Å¡ioje byloje bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismo nuomone, netikslinga tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , kadangi praÅ¡yme iÅ¡dėstytos aplinkybės ir argumentai nėra pakankamai pagrįsti, kuriais remiantis atsirastų bÅ«tinybė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas AB „LESTO“ pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį ir tenkinti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas privalo užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo realų įvykdymÄ , nes prieÅ¡ingu atveju nebus pilnai pasiekiami CPK 2 str. įtvirtinti civilinio proceso tikslai. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

Atsakovas geranoriÅ¡kai skolos neapmoka, skola didėja, o ieÅ¡kovas dėl to priverstas pradėti jau antrÄ teismo procesÄ . Egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimÄ .Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, paneigė ieÅ¡kovo teisę, kreipusis į teismÄ su tikslu ginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus, gauti tinkamÄ bei užtikrintÄ galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turto atžvilgiu, teisėtumo klausimas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013). Prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti.

Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009). Balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti iÅ¡vadas apie atsakovo tikrÄ jÄ turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumÄ ) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-37/2010).

Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ä®rodinėjimo pareigÄ civiliniame procese turi proceso Å¡alys, o ne teismas. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 str. 2 d.).

Teismas gali naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos, taip pat iÅ¡ kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str. 3 d.).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas AB „LESTO“ kelia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ turto atžvilgiu, teisėtumo klausimÄ Ä¯rodinėdamas, kad ieÅ¡kinio reikalavimo suma atsakovui yra didelė, o tai yra objektyvi prielaida iÅ¡vadai apie bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.

SprendimÄ atsisakyti tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turto atžvilgiu, teismas grindė aplinkybe, kad ieÅ¡kovas nepateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, sudarančių pagrindÄ spręsti apie bÅ«tinybę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Byloje atsakovas nėra pateikęs pozicijos dėl paduoto atskirojo skundo, nuomonės apie pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones egzistavimÄ , taip pat duomenų apie savo finansinę padėtį. IÅ¡ Juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad atsakovo UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ visas akcijas valdo Vilniaus miesto savivaldybė.

Atsakovo pagrindinė veikla – keleivių vežimas autobusais ir troleibusais savivaldybės patvirtintais marÅ¡rutais. Atsakovo interneto svetainėje (http://www.vilniausviesasistransportas.lt) nurodoma, jog autobusais kasdien pervežama apie 298 tÅ«kstančiai, o troleibusais – apie 200 tÅ«kstančių keleivių. Atsakovo veiklos pobÅ«dis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertintinas kaip vieÅ¡ojo intereso Å¡ioje byloje egzistavimo įrodymas ir, atsižvelgiant į bylos duomenų neiÅ¡samumÄ , pagrindas remtis vieÅ¡ais duomenimis iÅ¡ valstybės registro, kuriame registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai.      Juridinių asmenų registrui pateikti atsakovo 2012 metų finansinės atskaitomybės dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, kad 2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis, atsakovas turi turto iÅ¡ viso už 155 632 439 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 68 206 806 Lt, o per vienerius metus gautinos sumos – 88 194 005 Lt.

Atsakovo 2012 m. grynasis pelnas sudaro 1 157 439 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien Å¡ie duomenys leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl 1 218 833, 84 Lt sumos priteisimo atsakovui, valdančiam 155 632 439 Lt vertės turtÄ , nėra reikalavimas dėl didelės pinigų sumos. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės skola atsakovui 2012 m. pabaigoje sudarė 84,1 mln. Lt: kompensacijų už transporto lengvatas skola – 62,7 mln. Lt, dotacijų skola – 21,4 mln.

Lt. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybė yra pagrindinis atsakovo debitorius, o pagal teismų praktikÄ pripažįstama, kad savivaldybė savo įsipareigojimus įvykdo, t. y. preziumuojama, jog savivaldybė negali bÅ«ti nemoki (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-394/2007; 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1075/2007; 2009 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1235/2009; 2009 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1075/2009; 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1678/2009; 2010 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-47/2010).

Todėl, nesant rizikos dėl atsakovo debitorinių skolų Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu padengimo, nėra pagrįsti ieÅ¡kovo nuogÄ stavimai, kad galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, patvirtinančių savo teiginius apie atsakovo galimÄ vengimÄ sumokėti įsiskolinimus. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad atsakovas pagal galimybes atsiskaito su ieÅ¡kovu: pirmosios instancijos teisme 2014 m. kovo 5 d. gauti atsakovo prieÅ¡taravimai dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodyta, kad atsakovas su ieÅ¡kinio reikalavimais sutinka ir dalį įsiskolinimo jau padengė – 2014 m. vasario 27 d. sumokėjo 339 243,21 Lt.

Be to, kitoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1646-262/2014 pagal to paties ieÅ¡kovo AB „LESTO“ ieÅ¡kinį tam pačiam atsakovui UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ dėl 1 573 246,61 Lt skolos priteisimo atsakovo turto atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės reikalaujamai sumai, o atsakovas tokio teismo procesinio sprendimo apeliacine tvarka neskundė, todėl nebuvo atlikta to teismo procesinio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo patikra. Esant nustatytoms Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė sunkios atsakovo turtinės padėties ar netinkamo elgesio, kas sudarytų pagrindÄ abejoti galimybe ateityje įvykdyti galimai ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ .

Todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2014 m. sausio 28 d. nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo AB „LESTO“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ turto atžvilgiu.Teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs apelianto atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti naikinama atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais.

Teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                              Artūras Driukas