2018-11-28 Nr. AB-21656-3-61-3-01757-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2656-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01757-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto banko, 3 316,96 EUR nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d., ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Druskininkų savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atlieku tvarkymo įstatymas) nuostatomis, 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie privalomi visiems Druskininkų savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatų 3 punkte nustatyta, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje. Pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašą, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Druskininkų r. sav., (toliau – ir Pastatas) nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. turto patikėjimo teise priklausė VĮ Valstybės turto fondui (nuo 2014 m. spalio 1 d. įmonė reorganizuota ir prijungta prie VĮ Turto banko, o nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. kovo 4 d. turto patikėjimo teise priklausė VĮ Turto bankui). Pareiškėjas nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra sumokėjęs 3 316,96 EUR vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad patikėjimo teise valdytas nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), Druskininkai, buvo nenaudojamas ir atliekos jame nesusidarė. Atsakovo atstovas, siekdamas užtikrinti efektyvų ir racionalų nenaudojamo turto valdymą, ne kartą kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją, pareiškėją ir kitus subjektus dėl vietinės rinkliavos netaikymo minėtam objektui. Nei pareiškėjas, nei savivaldybės administracija lengvatų taikymo klausimų nesprendė, su atsakovo atstovu nebendradarbiavo, mokestiniuose pareiškimuose nurodytų sumų netikslino. Pažymėjo, jog faktą, kad ginčo laikotarpiu pastatas nebuvo naudojamas, patvirtina 2014 m. birželio 19 d. publikacija „Banko vaiduoklis Druskininkuose tebebado akis“.

5. Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė pirminių mokestinių dokumentų bei paaiškinimų dėl susidariusios skolos apskaičiavimo pagrįstumo. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime Nr. 10266284 pareiškėjas nurodė, kad už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. mokėtina suma apskaičiuota atlikus korekcijas 503,06 EUR sumai, o teismui pateiktoje pažymoje už 2012 m. spalio mėnesį nurodyta suma buvo 603,67 EUR. Atsakovo atstovo nuomone, iš pateiktų dokumentų nebuvo aišku, kokiu pagrindu šios korekcijos buvo atliktos, nebuvo pateikti tai pagrindžiantys dokumentai ir tai kėlė pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo reikalaujamos priteisti sumos.

6. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad mokėjimo pranešime Nr. 10266284 buvo atlikta korekcija 1 736,95 Lt (503,06 EUR). Korekcija atlikta dėl to, kad 2012 m. birželio 6 d. nuosavybės teise nekilnojamasis turtas priklausė VĮ Turto fondui. Paskaičiuota už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. (5 mėn. x 347,39 Lt =1 736,95 Lt). Mokėjimo pranešime Nr. 10266284 skolos suma nurodyta su korekcija ir priskaičiuota rinkliava už du mėnesius, t. y. 2012 m. spalio ir lapkričio mėnesius (1 736,95 korekcijos suma + 347,39 rinkliava už vieną mėnesį x 2 mėnesiai = 2 431,73 Lt).

7. Atsakovo atstovas pateikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus (suvartotos elektros kiekį patvirtinančius dokumentus), kuriais grindė aplinkybę, jog ginčo laikotarpiu komunalinės atliekos nesusidarė.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, 2 914,52 Eur nesumokėtos rinkliavos ir 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje prašymą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko.

10. Teismas pažymėjo, kad teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Pareiškėjas, teikdamas papildomus rašytinius paaiškinimus dėl atliktų korekcijų paaiškino, kad 1 736,95 Lt skolos suma susidarė laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. (5 mėnesiai x 347,93 Lt). Perskaičiavimas buvo atliktas dėl VĮ Valstybės fondo reorganizavimo. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad mokėjimo pranešime Nr. 10266284 prie 1 736,95 Lt skolos buvo pridėta rinkliavos suma už du mėnesius (2 x 347,93 Lt = 695,86 Lt). Nors pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad minėta suma paskaičiuota už 2012 m. spalio ir lapkričio mėnesius, tačiau mokėjimo pranešime nurodyta, kad rinkliava paskaičiuota iki 2012 m. gruodžio 31 d. (e. b. l. 5), todėl laikytina, jog 695,86 Lt rinkliavos suma paskaičiuota už 2012 m. lapkričio – gruodžio mėnesius. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad mokėjimo pranešime Nr. 10266284 nurodyta 2431,73 Lt suma susidarė laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (347,39 Lt x 7 mėnesiai = 2 431,73 Lt).

11. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo rinkliavos skolą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d., todėl darė išvadą, kad 1 389,56 Lt (402,44 EUR) rinkliava (4 mėnesiai (birželis, liepa, rugpjūtis, rugsėjis) x 347,39 Lt) susidarė ne ginčo, bet ankstesniu laikotarpiu. Pareiškėjas teikdamas papildomus rašytinius paaiškinimus dėl atliktų korekcijų ginčo laikotarpio nepatikslino, reikalavimo priteisti nesumokėtą rinkliavą už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d. nepareiškė. Teismas pažymėjo, kad yra saistomas administracinio ginčo ribų ir negali priimti sprendimo dėl reikalavimų, kurių pareiškėjas nebuvo pareiškęs, t. y. negali spręsti klausimo dėl nesumokėtos rinkliavos priteisimo už ankstesnį laikotarpį. Atsižvelgęs į tai, šioje byloje teismas nagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti nesumokėtą rinkliavą laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. (2 914,52 Eur).

12. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas nustatė, kad pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą Pastatas (buvę Lietuvos banko poilsio namai) laikotarpiu nuo 1997 m. kovo 13 d. iki 2015 m. kovo 24 d. nuosavybės teise priklausė Lietuvos valstybei. Laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 25 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. minėtą turtą patikėjimo teise valdė VĮ Valstybės turto fondas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 984 pagrindu VĮ Valstybės turto fondas reorganizuota prijungiant ją prie VĮ Turto banko, kuri perėmė visą reorganizuojamos valstybei nuosavybės teise priklausančios VĮ Valstybės turto fondo patikėjimo teise valdomą turtą, teises ir pareigas. VĮ Turto bankas minėtą pastatą patikėjo teise valdė iki 2015 m. kovo 12 d. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Lietuvos valstybės turtą, esantį Druskininkų r. savivaldybėje, patikėjimo teise valdanti VĮ Turto bankas pateko į rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojų ratą Nuostatų prasme.

13. Teismas nustatė, kad VĮ Valstybės turto fondas 2014 m. rugpjūčio 29 d. raštais kreipėsi į Druskininkų savivaldybės tarybą, prašydama svarstyti klausimą dėl Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančio ir nenaudojamo turto, įskaitant ir Pastatą, vietinės rinkliavos 100 procentų lengvatos suteikimo už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą už 2013-2014 metus. Raštuose nurodyta, kad patalpose jokia veikla nevykdoma, patalpos nėra išnuomotos ar perduotos panaudos ar kitais pagrindais kitiems asmenims. Akcentavo tai, kad šiuo metu skolos už 2012 metus sumokėti negali, nes iki šiol vyksta susirašinėjamas ir ginčas dėl mokesčių skaičiavimo. Druskininkų savivaldybės taryba 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T1-144 VĮ Valstybės turto fondo prašymo netenkino dėl VĮ Valstybės turto fondo įsiskolinimo savivaldybės biudžetui. Atsakovo atstovas kartu su atsiliepimu taip pat pateikė duomenis, kad 2013–2015 metais, VĮ Valstybės turto fondas, o po reorganizavimo VĮ Turto bankas, ne kartą kreipėsi į UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą“ ir Druskininkų savivaldybę dėl mokestinių pranešimų pateikimo, rinkliavų perskaičiavimo.

14. Teismas nurodė, kad VĮ Turto bankas pateikė pažymas iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatoriaus“, kuriose nurodyta, kad ginčo laikotarpiu pastate, adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkai, buvo sunaudota 6 240,00 kWh elektros energijos. Atsakovo atstovas paaiškino, kad elektros energija buvo sunaudota sumontuotos apsaugos signalizacijai ir pateikė 2013 m. gruodžio 23 d. Apsaugos paslaugų teikimo sutartį, pastato ventiliacijai ir naktiniam pastato apšvietimui.

15. Teismas, įvertinęs tai, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Druskininkai, ginčui aktualiu laikotarpiu elektros energija buvo naudojama, pastato apsaugos paslaugų teikimo sutartis sudaryta tik nuo 2013 m. gruodžio 23 d., o sumontuotos pastato apsaugos signalizacijos įrangos perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas 2013 m. gruodžio 20 d., po sutarties sudarymo elektros energijos suvartojimo vidurkis, lyginant su ankstiniu laikotarpiu sumažėjo, darė išvadą, jog šios paslaugos teikimui didelių elektros energijos sąnaudų nereikėjo. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovo atstovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti elektros energijos suvartojimą ventiliacijai ir teritorijos naktiniam apšvietimui, taip pat nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu suvartotą vandenį, pratęsti terminą papildomiems įrodymams pateikti neprašė. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad atsakovo atstovas nepateikė pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog ginčo laikotarpiu atsakovo atstovo veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidarė, todėl jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą, susidrausią ginčo laikotarpiu.

16. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad skundas dėl vietinės rinkliavos priteisimo už ginčui aktualų laikotarpį iš esmės patenkintas, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina visa turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą (38,12 Eur).

III. 17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, pareiškėjo skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

18. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus (neatsižvelgė į VĮ Turto bankas pateiktą publikaciją, kurioje, atsakovo atstovo nuomone, buvo užfiksuoti reikšmingi bylai liudytojų parodymai). Atkreipia dėmesį į objekto paskirtį ir nurodo, kad jei Pastatas būtų naudojamas pagal paskirtį – apie tai būtų žinoma plačiam subjektų ratui.

19. Dėl elektros energijos suvartojimo atsakovo atstovas nurodo, kad ji buvo sunaudota Pastato apsaugos signalizacijai, ventiliacijai ir naktiniam apšvietimui. Atsakydamas į pirmosios instancijos teismo argumentą, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti elektros energijos suvartojimą ventiliacijai ir teritorijos naktiniam apšvietimui, atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad ventiliacijos sistema yra esminė pastato dalis, kuri privaloma, todėl ir yra įrengta Pastate. Pažymi, kad ventiliacijos sistema buvo privaloma pagal ginčo laikotarpiui aktualius teisės aktus. Dėl elektros energijos kieko atsakovas pažymi, kad Pastate 6240,00 kWh buvo suvartota per 28 mėnesius ir palyginimui pateikia Turto banko administraciniame pastate, esančiame Vilniaus g. 16, Vilnius, kurio plotas 1 391,09 kv. m. suvartojamą elektros energijos kiekį – apie 6 000 kWh per mėnesį.

20. Atsakovo atstovas taip pat nurodo 2008 metais atliktą gyventojų elektros energijos vartojimo įpročių tyrimą, kuriuo duomenimis, didžioji dalis (42 %) namų ūkių suvartoja iki 200 kWh elektros energijos per mėnesį.

21. Atsakovo atstovas mano, kad tai įrodo teiginius, jog Pastatas ginčo laikotarpiu nebuvo naudojamas, o elektros energija suvartota Pastate įrengtų apsaugos ir inžinerinių sistemų tinkamam funkcionavimui užtikrinti. Atsakovo atstovas pažymi, kad inžinerinės sistemos Pastate paliktos veikti pastoviu režimu siekiant išvengti valdomo Pastato, priklausiusio Lietuvos Respublikai, būklės blogėjimo, tokiu būdu užtikrinant efektyvų šio turto valdymą.

22. Atsakovo teigimu, reikalavimas sumokėti vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą, neatsižvelgiant į tai, jog dėl asmens veiklos neatsirado atliekų, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.

23. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo skunde nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad pastate susidarė komunalinės atliekos ir ginčo laikotarpiu buvo atlikti kokie nors šių atliekų tvarkymo veiksmai, t. y. pareiškėjas savo skundą grindžia išimtinai tik formaliais pagrindais, apsiribodamas teisės normų, reglamentuojančių vietinę rinkliavą ir jos surinkimą, formaliu išvardijimu. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nevertino atsiliepime į pareiškėjo prašymą išdėstytų argumentų, kad atsakovo atstovas ne kartą kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją ir pareiškėją dėl vietinės rinkliavos netaikymo, tačiau šie prašymai būdavo atmetami formaliais pagrindais tinkamai neišanalizavus situacijos.

24. Atsakovo atstovo nuomone jis pagrindė, jog ginčo laikotarpiu jo veikloje jokios atliekos pastate nesusidarė, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti vietinę rinkliavą už nesuteiktas komunalines paslaugas yra nepagrįstas.

25. Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2 914,52 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d., priteisimo pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą iš atsakovo VĮ Turto bankas.

27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisė 2 914,52 Eur nesumokėtos rinkliavos ir 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

28. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus – neatsižvelgė į atsakovo pateiktą publikaciją laikraštyje ir argumentus dėl elektros energijos suvartojimo. Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad pastate susidarė komunalinės atliekos ir ginčo laikotarpiu buvo atlikti kokie nors šių atliekų tvarkymo veiksmai.

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Dėl įrodymų vertinimo teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016 ir kt.). Atitinkamai atsakovo nurodomos nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo sąlygas numatė Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 patvirtinti Druskininkų savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (Nuostatų redakcija 2014 m. lapkričio 28 d. Nr. Tl-188, 2009 m. gruodžio 18 d. Nr.Tl-279). Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarką nustatoma visiems Druskininkų savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams. Visiems komunalinių atliekų turėtojams savivaldybės teritorijoje taikomi Nuostatų priede nustatyti vietinės rinkliavos dydžiai. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, iš bylos medžiagos matyti, kad nors atsakovas kreipėsi dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ginčo objektui, toks jo prašymas nebuvo patenkintas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį.

32. Teisėjų kolegija nurodo, kad nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016). Tuo tarpu šiuo atveju atsakovo pateikti duomenys nepatvirtina, kad ginčo objektas nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu buvo nenaudojamas. Pabrėžtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad Pastatas nebuvo naudojamas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo argumentai dėl naudojamos elektros vertinami kritiškai, nes ginčui aktualiu laikotarpiu Pastate elektros energija buvo naudojama, Pastato apsaugos paslaugų teikimo sutartis sudaryta tik nuo 2013 m. gruodžio 23 d., o sumontuotos pastato apsaugos signalizacijos įrangos perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas 2013 m. gruodžio 20 d., po sutarties sudarymo elektros energijos suvartojimo vidurkis, lyginant su ankstesniu laikotarpiu sumažėjo. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų atsakovo teiginius dėl Pastato nenaudojimo. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

33. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

34. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

35. Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti ir atsakovo apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė