5a9675be-6680-4759-aa73-bd8d4c7e625f · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-454-907/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06265-2021-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 2.4.2.12; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 30 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Asta ČebatoriÅ«tė, sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui M. P., jo atstovei advokatei Kristinai GrigaliÅ«nienei, atsakovo atstovei I. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.

P. ieÅ¡kinį atsakovui S. Å . dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo S. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai 1. I. M. P. ieÅ¡kiniu praÅ¡o atidalyti atsakovo S. Å . dalį iÅ¡ kartu su ieÅ¡kovu M. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) – 0,0500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - tokiu bÅ«du: ieÅ¡kovo M.

P. nuosavybėn perduoti atsakovui S. Š. nuosavybės teise priklausančias nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dalis - 51/500 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22/300 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22/300 dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22/300 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22/300 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui S. Š. iš ieškovo M.

P. priteisti 4320 Eur dydžio kompensacijÄ ; priteisti ieÅ¡kovui M. P. iÅ¡ atsakovo S. Å . bylinėjimosi iÅ¡laidas: žyminį mokestį, iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, 19,49 Eur iÅ¡laidas notarui ir 500,00 Eur nekilnojamojo turto vertės nustatymo iÅ¡laidas (b. l. 1-3).

2. A. S. Å . prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti naudojimosi 500 kv. m. ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, tvarkÄ pagal (duomenys neskelbtini) parengtÄ 2022 m. kovo 4 d. bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planÄ , nustatant, kad: M. P. naudosis 449 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta B indeksu, apibrėžta posÅ«kio taÅ¡kais 5-6-7-8-9-10-1-2-3-22-21-20-19-18; S. Å . naudosis 51 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta A indeksu, apibrėžta posÅ«kio taÅ¡kais 4-5-18-19-20-21-22; nustatyti naudojimosi pastatais tvarkÄ , nustatant, kad:

M. P. naudosis ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais statiniais – kiemo statiniais (šuliniu, tualetu, tvoromis ir kiemo aikštele), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, patalpomis, pažymėtomis indeksais I-1; I-2; I-3; I-4; II-1; II-3; II-1; III-2:III-3; III-4; S. Š. naudosis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, patalpa, pažymėta indeksu II-2, kurios plotas 9,32 kv. m.; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 102-105).

3. I. M. P. ieÅ¡kinyje nurodė, jog jis ir atsakovas S. Å . bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iauliai: 0,0500 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinius: pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Å alys žemės sklypÄ valdo tokiomis dalimis: ieÅ¡kovas asmeninės nuosavybės teise valdo 449/500 dalis žemės sklypo, o atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo 51/500 dalį žemės sklypo. Å alys gyvenamÄ jį namÄ ir jo priklausinius valdo tokiomis dalimis: ieÅ¡kovas asmeninės nuosavybės teise valdo 139/150 dalis gyvenamojo namo ir jo priklausinių, o atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo 22/300 dalis gyvenamojo namo ir jo priklausinių. Viso Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo priklausinių vertė yra 55 000 Eur, o atsakovo turto dalies vertė yra 4 320 Eur, kÄ patvirtina turto vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje yra labai maža: vos 0,005 ha (1/2 aro) ploto žemės sklypo, 5,51 kv. m. gyvenamojo namo bendrojo ploto ir 2,94 kv. m. gyvenamojo namo gyvenamojo ploto. Atsakovas niekada nesinaudojo ir Å¡iuo metu nesinaudoja jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo priklausinių dalimi, neprižiÅ«ri turto, neremontuoja, nepadengia ieÅ¡kovo patiriamų turto priežiÅ«ros ir remonto iÅ¡laidų. Pagal CK 4.80 str. 2 d. atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktÄ padalijant natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o nesant tokios galimybės vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

Atsakovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra maža. Gyvenamajame name nėra tokio ploto – 2,94 kv.m. – gyvenamojo kambario. Be to, tokio ploto gyvenamoji patalpa neatitiktų Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 195-196 punktuose nurodytų reikalavimų. Todėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, negalima nei atidalinti natūra, nei nusistatyti naudojimosi juo tvarkos, o atsakovas dėl savo tokios mažos nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendrų daiktų dalimis.

IeÅ¡kovas 2021-09-28 pareiÅ¡kimu per notarÄ kreipėsi į atsakovÄ , siÅ«lydamas atsakovui parduoti ieÅ¡kovui atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ nekilnojamojo turto dalį už rinkos kainÄ , tačiau atsakovas į ieÅ¡kovo siÅ«lytÄ notarų biurÄ dėl nekilnojamojo turto dalies pardavimo ieÅ¡kovui nesikreipė. IeÅ¡kovas iki 2021-09-28 pareiÅ¡kimo pateikimo atsakovui bendravo su atsakovu žodžiu dėl jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalies pardavimo ieÅ¡kovui, atsakovas sutiko ieÅ¡kovo nuosavybėn perleisti atsakovui priklausančiÄ nekilnojamojo turto dalį, tačiau neįvardino turto dalies pardavimo kainos, nurodydamas tik tai, kad už gautÄ nekilnojamojo turto dalies kainÄ norėtų įsigyti kitÄ nekilnojamojo turto objektÄ â€“ sodo paskirties žemės sklypÄ (b. l. 1-3).

4. A. S. Å . pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Pirma, ieÅ¡kovas nepaneigė aplinkybės, kad gyvenamojo namo dalies atidalijimas natÅ«ra nėra galimas ir sukeltų neproporcingÄ Å¾alÄ pastatui. Pabrėžtina, kad ieÅ¡kovas turto atidalijimÄ natÅ«ra kritikuoja tik gyvenamojo namo aspektu, vadinasi, turto atidalijimas natÅ«ra dalijant Å«kio pastatus yra galimas ir nesukeltų jokios žalos Å«kiniams pastatams. Atsakovui Å¡iuo metu priklauso 2,42 kv. m. ploto Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,83 kv. m. ploto Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ esmės Å«kinių pastatų dalių atidalijimas yra galimas ir ieÅ¡kovas nepaneigė aplinkybės, kad Å«kinių pastatų atidalijimas yra negalimas. Atsakovas mano, kad galima dalinti abu Å«kinius pastatus natÅ«ra arba pasirinkti kitokį turto padalijimo bÅ«dÄ . Å alių bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu yra valdomi du Å«kiniai pastatai, iÅ¡ kurių bendro ploto atsakovui priklauso 4,25 kv. m. Todėl gan patogus ir abiem Å¡alims priimtinas Å«kinių pastatų padalijimas Å¡iuo atveju bÅ«tų 4,25 kv. m. bendro ploto patalpos atidalijimas atsakovui viename iÅ¡ dviejų Å«kinių pastatų.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas asmeninės nuosavybės teise valdytų vienÄ iÅ¡ Å«kinių pastatų ir kito Å«kinio pastato dalį. Antra, ieÅ¡kovas nurodo, kad gyvenamojo namo dalis negali bÅ«ti priteista natÅ«ra atsakovui dėl jos mažo ploto ir nurodo, kad atsakovui Å¡iuo metu priklauso tik 2,94 kv. m. gyvenamojo namo gyvenamojo ploto dalis. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas siekia minimalizuoti atsakovo turimos nuosavybės dalį – atsakovui priklauso 5,51 kv. m. ploto gyvenamojo namo dalis. Atsakovas teikia teismui gyvenamojo namo patalpų planÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad viena iÅ¡ patalpų yra panaÅ¡aus dydžio kaip atsakovui nuosavybės teise priklausanti idealioji gyvenamojo namo dalis – 5,82 kv. m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu I-2.

Ši patalpa gali būti atidalinta atsakovui natūra be jokios žalos kitoms gyvenamojo namo patalpoms arba gyvenamojo namo konstrukcijoms. Trečia, ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovui priklauso vos ½ aro dydžio žemės sklypo ploto dalis. Atsakovas jau yra nurodęs, kad jam šiuo metu priklauso 51 kv. m. ploto dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas yra 500 kv. m., t. y. atsakovas nuosavybės teise valdo 10,2 % žemės sklypo ir tai nėra mažas plotas. 51 kv. m. ploto dalis žemės sklypo gali būti atidalinta prie gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos indeksu I-2 ir tokiu būdu galimas ir gyvenamojo namo ir žemės sklypo atidalijimas natūra, o tokio atskiro turtinio vieneto suformavimas nesukels žalos turtui.

Taip pat, vertinant aplinkybę, kad atsakovui priklauso ir dalis Å«kinių pastatų, priėjimas prie kurių bÅ«tų komplikuotas, atsakovas sutiktų atidalinti turtÄ atidalinant tik gyvenamojo namo dalį padidinus atidalijimo plotÄ tik gyvenamajame name. Atsakovui Å¡iuo metu priklauso 5,51 kv. m. ploto patalpos gyvenamajame name ir 4,25 kv. m. ploto patalpos Å«kiniuose pastatuose, viso – 9,76 kv. m. patalpų ploto. Atsakovui gali bÅ«ti atidalinta gyvenamojo namo patalpa, plane pažymėta indeksu II-2, kurios bendras plotas 9,32 kv. m.

Toks atidalijimas taip pat nesukels žalos gyvenamajam namui ir gyvenamojo namo konstrukcijoms. Atidalijus Å¡iÄ patalpÄ , prie jos taip pat gali bÅ«ti atidalinta ir 51 kv. m. ploto žemės sklypo dalis. Pažymėtina, kad gyvenamasis namas pastatytas prie pat žemės sklypo ribos ir besiriboja su gatve, todėl ir patekimas į gyvenamojo namo dalį nesukeltų jokių nepatogumų nei ieÅ¡kovui, nei pačiam atsakovui. Ketvirta, atsakovo vertinimu, teismui pateiktame ekspertizės akte nustatyta turto vertė neatspindi realios atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto rinkos vertės. Teismui pateiktame ekspertizės akte yra nurodyta, kad buvo vertinamas Å¡is turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas 4i1m, 25,00 kv. m. užstatyto ploto ir kiemo statiniai, Å«kinis pastatas 2l1m yra sunaikintas ir jis nebuvo vertinamas nustatant turto vertę – vadinasi nebuvo įvertinta dalis atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto ir nėra paskaičiuota kompensacija už Å¡iÄ turto dalį – sunaikintas yra pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. 2993-1004-1020, 33 kv. m. ploto, kurio 2,42 kv. m. ploto dalis priklauso atsakovui.

Å is turtas liko neįvertintas. Be to, teismo ekspertizės akte nurodyta, kad teismo ekspertas atliko turto sandorių kainų pataisas, skaičiuodamas jas atsižvelgiant į Klaipėdos rajono nekilnojamojo turto rinkos konjunktÅ«ros, kainų lygius bei dinamikÄ . Teismo ekspertizės akte nepaaiÅ¡kinta, dėl kokių priežasčių teismo ekspertas neatsižvelgia į Å iaulių miesto nekilnojamojo turto rinkos konjunktÅ«rÄ . Pastebėtina, kad atsakovui ir ieÅ¡kovui priklausantis turtas yra Å iaulių mieste, apie 280 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini).

VÄ® Registrų centro duomenimis, 2018 m. spalio 12 d. masinio vertinimo metodu nustatyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 9320,00 Eur, 2021 metais – 9720,00 Eur. Tuo tarpu, teismo ekspertizės akte nurodyta, kad teismo ekspertas vertino visÄ valdÄ kaip turtinį vienetÄ ir žemės sklypo vertės nenustatinėjo, pasirėmė VÄ® Registrų centro masinio vertinimo metodu nustatyta vidutine žemės sklypo rinkos verte ir jÄ padidino 180,00 Eur iki 10 000,00 Eur. Darytina iÅ¡vada, kad žemės sklypas nebuvo vertinamas, nors jis yra geroje vietoje, miesto centre, Å¡alia vandens telkinio.

VieÅ¡ai skelbiamo nekilnojamojo turto pardavimo portalo www.aruodas.lt duomenimis, Å iaulių mieste, (duomenys neskelbtini) parduodamo 10,13 arų žemės sklypo kaina yra 83 000,00 Eur arba 8 193,48 Eur už arÄ , o (duomenys neskelbtini) parduodamo 12,28 arų žemės sklypo kaina yra 100 000,00 Eur arba 8 143,32 Eur už arÄ . Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta ir tai, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensacijÄ yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrÄ jÄ atidalijamos dalies vertę.

Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovo siÅ«lomas turto atidalijimo bÅ«das priteisiant ieÅ¡kovui natÅ«ra visÄ turtÄ , o atsakovui piniginę kompensacijÄ , yra atsakovo nuosavybės teisių pažeidimas, kadangi turto padalijimas natÅ«ra yra galimas, ieÅ¡kovo siÅ«loma piniginė kompensacija nėra teisėta bei teisinga, paskaičiuota ne už visÄ atsakovo nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , todėl ieÅ¡kovo reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas (b. l. 54-58).

5. I. M. P. dublike nesutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyta pozicija dėl bylos baigties ir nurodytais argumentais. Nors atsakovas savo atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo ieškinį atmesti, tačiau iš atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų matyti, kad jis neprieštarauja, kad būtų atidalinta atsakovo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau siekia turto atidalinimo natūra. Ieškovo įsitikinimu, atidalinti atsakovo turto (tiek žemės sklypo, tiek statinių) natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės negalima dėl žemiau nurodomų argumentų.

Atsakovas, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytus argumentus, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 5,51 kv.m. gyvenamojo namo ploto, iÅ¡ kurių tik 2,94 kv.m. yra gyvenamojo ploto, nurodo, kad jam nuosavybės teise tenkančio gyvenamojo namo ploto dalis yra 5,51 kv.m. ir, pagal pateiktÄ gyvenamojo namo planÄ matyti, kad gyvenamajame name yra artima atsakovo nuosavybės teisės daliai bendrojoje nuosavybėje 5,82 kv.m. patalpa, plane pažymėta indeksu I-2. IeÅ¡kovas su Å¡iuo atsakovo argumentu nesutinka.

IeÅ¡kovas mano, kad parenkant atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės natÅ«ra bÅ«dÄ , yra bÅ«tina laikytis adekvatumo dalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir proporcingumo kriterijų: Å¡alims turi atitekti gyvenamojo prolo dalis, proporcinga jos dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t.y. ieÅ¡kovui turėtų atitekti ne mažiau kaip 37,19 kv.m. gyvenamojo namo gyvenamojo ploto, o atsakovui liktų vos 2,94 kv.m. gyvenamojo namo gyvenamojo ploto. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nesilaikoma visų bendraturčių interesų pusiausvyros ir pažeidžiamos ieÅ¡kovo teisės. Gyvenamajame nėra jokios 2,94 kv.m. ar artimos Å¡iam plotui gyvenamosios patalpos.

Atidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo bÅ«dÄ . Atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais bÅ«ti, Å¡ie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka; tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti laikomasi Å¡io įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo.

Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Nei ieÅ¡kovo nurodoma atsakovui tenkanti gyvenamojo namo dalis - 2,94 kv. m. gyvenamasis plotas, nei atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodomas 5,51 kv. m. ar net 9,76 kv. m. gyvenamojo namo plotas nėra pakankamas suformuoti atskirÄ nekilnojamojo turto gyvenamosios paskirties objektÄ , kadangi tokios atsakovo siÅ«lomos suformuoti gyvenamosios paskirties patalpos neatitiktų STR 2.02-01:2004 18, 196 punktų reikalavimų.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nepagrįstai nurodo, kad ieškovas, ieškinyje nenurodydamas pagalbinių pastatų atidalijimo natūra negalimumo, pripažįsta, kad juos galima padalinti natūra. Ieškovas su tuo visiškai nesutinka. Daikto atidalijimui natūra svarbu tai, ar atidalijamas daiktas yra pagrindinis, kuris pagal CK 4.12 straipsnį gali būti savarankišku teisinių santykių objektu, ar antraeilis, kuris pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį yra tik su pagrindiniu daiktu egzistuojantis arba pagrindiniam daiktui priklausantis, arba kitaip su juo susijęs daiktas.

Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalį antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. IÅ¡ Å¡ios ir kitų pirmiau nurodytų įstatymo normų darytina iÅ¡vada, kad daikto atidalijimo procese esminę reikÅ¡mę turi pagrindinis daiktas. Jeigu bendraturčiui jį galima atidalyti, galimas ir antraeilio daikto atidalijimas. Ir prieÅ¡ingai – jei pagrindinio daikto atidalijimas negalimas, negalima atidalinti ir antraeilio daikto. Dublike nurodyti argumentai patvirtina, kad atsakovo gyvenamojo namo dalies atidalijimas natÅ«ra negalimas, todėl negali bÅ«ti taikomas ir pagalbinio Å«kio statinių atsakovo dalies atidalijimas natÅ«ra.

Atsakovas savo atsiliepime į ieÅ¡kinį klaidina teismÄ , nurodydamas, kad jo dalis pagalbinių pastatų bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra 2,42 kv. m. vieno pagalbinio pastato ir 1,83 kv. m. kito pagalbinio Å«kinio pastato. Å iuos nuosavybės dalių plotus atsakovas tikėtina apskaičiuoja iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nurodyto Å¡ių pastatų užstatyto ploto, tačiau akivaizdu, kad statinio užstatytas plotas nesutampa su jo plotu, t.y. didesnis už jo plotÄ , o tai reiÅ¡kia, kad atsakovui tenkančių pagalbinių pastatų dalių plotas yra dar mažesnis, nei atsakovas nurodo atsiliepime į ieÅ¡kinį.

Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį 20 punkte nepagrįstai nurodo, kad egzistuoja galimybė atidalinti atsakovo žemės sklypo dalį, kuri užima 51 kv.m., iÅ¡ Å¡alių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, suformuojant atskirÄ turtinį vienetÄ . Å is argumentas yra nepagrįstas. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliai, naudojimo bÅ«das – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Vienbučiam ar dvibučiam gyvenamajam namui skirtas žemės sklypas negali bÅ«ti mažesnis kaip 400 kv.m. Kai pasirenkamas vienbučio blokuoto užstatymo tipas, kiekvienam namui skirtas sklypas (arba jo dalis) turėtų bÅ«ti ne mažesnis kaip 200 kv.m. Todėl atidalinti natÅ«ra atsakovo 51 kv. m. ploto žemės sklypo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (suformuojant atskirÄ Å¾emės sklypÄ ) yra neįmanoma. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį 21 punkte nurodo savo siÅ«lomÄ jo dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės variantÄ , pagal kurį siÅ«lo atidalinti 9,32 kv. m. ploto gyvenamojo namo patalpÄ pažymėtÄ indeksu II-2 vietoje jam priklausančių 5,51 kv. m. gyvenamojo namo ploto ir 4,25 kv. m. pagalbinio Å«kio pastatų ploto.

IeÅ¡kovas su tokia atsakovo pozicija kategoriÅ¡kai nesutinka dėl Å¡io dubliko 3 punkte nurodytų argumentų – bendraturčių dalių proporcingumo, adekvatumo, interesų pusiausvyros kriterijų pažeidimo. Be to, kaip matyti iÅ¡ ekspertizės akto, pagalbinio Å«kio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sunaikintas, todėl pagal atsakovo siÅ«lomÄ turto atidalijimo variantÄ ieÅ¡kovui bÅ«tų perduodamas realiai neegzistuojantis (sunaikintas) statinys. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktu ekspertizės aktu ir nurodo, kad nepagrįstai nėra įvertintas pagalbinio Å«kio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neginčija ekspertizės akte nustatyto fakto, kad Å¡is statinys yra sunaikintas.

Taip nepagrįsti atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentai, kad ekspertizės aktu nėra atsižvelgta į Å iaulių miesto nekilnojamojo turto rinkos konjunktÅ«rÄ . Å is atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentas yra nepagrįstas. Ekspertas, atlikdamas nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, naudojo lyginamÄ jį metodÄ : lygino panaÅ¡aus turto, esančio Å iaulių m., panaÅ¡ioje vietoje sandorių kainas ir turto skirtumus. Atsakovas, nesutikdamas su teismo eksperto nustatyta turto rinkos verte, nurodo tai, kad www.aruodas.lt duomenimis panaÅ¡ioje vietoje esačių žemės sklypų kainos yra daugiau nei 8 000 Eur už 1 arÄ .

Pažymėtina, kad www.aruodas.lt skelbiama informacija apie pardavėjų pageidaujamas gauti žemės sklypų kainas nereiÅ¡kia, kad pirkėjai žemės sklypus už tokiÄ kainÄ perka, t.y. nepatvirtina žemės rinkos kainos. Kita vertus, atsakovo pateiktuose skelbimuose nurodomos turto kainos negalima laikyti orientacine Å¡alims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kainai: (duomenys neskelbtini) parduodamas žemės sklypas yra dukart didesnis nei Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, o be to, yra parduodamas ne tik žemės sklypas, tačiau ir gyvenamasis namas; (duomenys neskelbtini) gatvėje esantis parduodamas žemės sklypas yra 2,46 karto didesnis nei Å¡alims bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, o be to, jis besiriboja su (duomenys neskelbtini), tuo tarpu Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra nutolęs nuo (duomenys neskelbtini) 300 m atstumu.

Pažymėtina ir tai, kad visuotinai yra žinoma, kad, nors (duomenys neskelbtini) mikrorajonas yra centrinėje miesto dalyje, tačiau Å¡is mikrorajonas neturi gero vardo, jame yra fiksuojamas didelis nusikalstamumo lygis, gyvena nemažai asocialių asmenų, kas neabejotinai įtakoja ir Å¡iame mikrorajone esančio nekilnojamojo turto vertę. TeisiÅ¡kai nepagrįsti yra ir argumentai, kad buvę bendraturčiai buvo nusistatę naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ ir tai patvirtina, kad galimas Å¡io turto atidalijimas natÅ«ra.

Naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka buvo nustatyta, kai kitam bendraturčiui nuosavybės teise priklausė 22/100 dalys gyvenamojo namo, tuo tarpu atsakovui nuosavybės teise priklauso triskart mažesnė gyvenamojo namo dalis – 22/300 dalys. Kaip jau ieÅ¡kovas ir nurodė ieÅ¡kinyje, CK 4.80 str. 1 dalis numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal CK 4.80 str. 2 d. atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktÄ padalijant natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o nesant tokios galimybės vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

Kai bendraturčio dalis nuosavybėje su kitais bendraturčiais yra lygi ir yra galimybė tÄ dalį iÅ¡skirti natÅ«ra, iÅ¡imtinio atidalijimo bÅ«do (kompensacijos pinigais) taikymas laikytinas savininko teisių pažeidimu. Pagal teisminę praktikÄ priteisti kompensacijÄ be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai:

1) iÅ¡naudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo bÅ«dus, siekiant padalyti daiktÄ natÅ«ra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai;

2) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iÅ¡ bendraturčio paėmimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi. Nors atsakovas ir nurodo, kad galimas jo nekilnojamojo turto dalies atidalijimas natÅ«ra, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų – gyvenamojo namo, pagalbinio Å«kio statinių atidalijimo projektų, žemės sklypo padalijimo projekto, nors CPK 178 str. numato Å¡alims pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos.

ReikÅ¡minga ir tai, kad atsakovas nuo pat nuosavybės teisės į turtÄ Ä¯gijimo, nesinaudojo ir nesinaudoja turtu, neprižiÅ«ri jo, neiÅ¡laiko. Tai dar kartÄ patvirtina, kad jam nuosavybės teisė priklausanti bendrosios nuosavybės dalis yra per maža realiam turto naudojimui, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra tenkintinas pilna apimtimi (b. l. 90-93).

6. A. S. Štriplike nesutinka su dubliko argumentais. Nurodo, kad ieškovas dublike vadovaujasi statybos techninio reglamento nuostatomis, įrodinėdamas, kad turto padalinimas natūra nėra galimas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatų galiojimas yra apibrėžtas įsakymo 2 punkte - šio statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektavimo darbams, kurie pagal projektavimo darbų rangos sutartis pradedami po šio įsakymo įsigaliojimo.

Statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektavimo darbams, kurie pagal projektavimo darbų rangos sutartis pradedami po Å¡io įsakymo įsigaliojimo. Reglamentas nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (iÅ¡skyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį. Å iuo atveju nėra sukuriamas naujas pastatas arba naujos patalpos, todėl ir Å¡io reglamento reikalavimai neprivalomi sprendžiant klausimÄ dėl gyvenamojo namo atidalijimo.

Pažymėtina ir tai, kad visada yra galima nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , nustatant kokiu gyvenamojo namo kambariu naudosis kiekvienas bendraturtis. Tokiu atveju ieÅ¡kovo dublike minimas statybos techninis reglamentas nėra taikomas. IeÅ¡kovo dublike nurodytame reglamento 18 punkte yra nurodyta minimali gyvenamojo pastato patalpų struktÅ«ra, o 196 punkte yra apibrėžti minimalÅ«s gyvenamojo namo patalpų plotai, iÅ¡ kurių matyti, kad gyvenamojo kambario patalpos turi bÅ«ti 3,3 kv. m. dydžio, virtuvė ir vonia po 1,7 kv. m., viso 6,7 kv. m. ploto, tuo tarpu, kaip nurodo atsakovas atsiliepime - atsakovui gali bÅ«ti atidalinta gyvenamojo namo patalpa, plane pažymėta indeksu II-2, kurios bendras plotas 9,32 kv. m.

Negalima sutikti ir su ieškovo argumentu, kad negalimas ne tik pagrindinio daikto, bet ir antraeilio daikto padalijimas šio ginčo kontekste. Ieškovas nenurodo, kodėl ūkiniai pastatai negali būti padalinti natūra. Atsakovo vertinimu, ūkiniai pastatai, kurie kaip atskiri ūkiniai vienetai yra įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, laikytini priklausiniais CK 4.19 str. prasme. CK 4.19 str. 1 d. nustatyta, kad priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

Kadangi ūkiniai pastatai yra savarankiški antraeiliai daiktai, tai ir jų padalijimas yra galimas. Negalima sutikti ir su ieškovo argumentais, kad žemės sklypo dalijimas šiuo atveju taip pat nėra galimas, kadangi formuojamas žemės sklypas turi būti ne mažesnis negu 200 kv.m. Pats ieškovas nurodo, kad tokio dydžio suformuotas žemės sklypas privalomas naujam statiniui, tačiau šiuo atveju, po padalijimo ir/arba naudojimosi tvarkos nustatymo naujas pastatas neatsiras, o liks tas pats statinys, kuriame viena patalpa naudosis atsakovas, todėl ir žemės sklypo dalies, lygios 51 kv. m. plotui, suformavimas yra galimas.

Atsakovas negali sutikti su ieÅ¡kovo argumentu, kad atsakovas neginčija ekspertizės akte nurodyto fakto, kad vienas statinys yra sunaikintas. Å is faktas užfiksuotas eksperto, kuris patvirtino, kad ieÅ¡kovas savo veiksmais jau Å¡iuo metu yra sunaikinęs vienÄ Å«kinį pastatÄ , kurio dalis nuosavybės teise priklauso ir atsakovui. Tai, kad faktiÅ¡kai pastatas yra sunaikintas, nesuteikia ieÅ¡kovui teisės už šį turtÄ nemokėti atsakovui kompensacijos. Kadangi ieÅ¡kovas net nevertino dalies turto, kurį pats ir sunaikino, tai neteisinga, kompensavimo mechanizmas privalo bÅ«ti teisingas - už visÄ turtÄ , o ne už natÅ«roje esantį turtÄ .

Nuo pat nuosavybės teisės į ginčo turtÄ Ä¯sigijimo momento ieÅ¡kovas be atsakovo sutikimo ir pritarimo ėmė valdyti ne tik savo turto dalį, bet ir atsakovo turto dalį, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo. Kadangi ieÅ¡kovas naudojosi atsakovo turtu, konstatuotina, kad tarp Å¡alių susiklostė faktiniai panaudos santykiai. IeÅ¡kovas, kaip panaudos gavėjas, privalėjo iÅ¡laikyti ir prižiÅ«rėti atsakovui nuosavybės teise priklausančiÄ turto dalį. Atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovo siÅ«lomas turto atidalijimo bÅ«das yra atsakovo nuosavybės teisių pažeidimas, kadangi turto padalijimas natÅ«ra yra galimas, ieÅ¡kovo siÅ«loma piniginė kompensacija nėra teisėta bei teisinga, paskaičiuota ne už visÄ atsakovo nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , todėl ieÅ¡kovo reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas (b. l. 94-98).

7. A. S. Å . pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo, kadangi turto atidalijimo procedÅ«ra reikalauja ilgesnio termino. Tačiau ateityje atsakovas inicijuos ir turto atidalijimo procedÅ«rÄ . Å iuo metu atsakovui nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo, kuri sudaro 51 kv. m., dalis gyvenamojo namo, kuri sudaro 5,51 kv. m., ir dalis Å«kinių pastatų, kuri sudaro 4,25 kv. m., viso pastatų ploto atsakovui tenka 9,76 kv. m. Å iuo metu vienas Å«kinis pastatas yra sunaikintas, todėl jo atidalijimo arba naudojimosi Å¡iuo pastatu tvarka negali bÅ«ti nustatyta.

Atsakovui nuosavybės teise tenkančio žemės sklypo ploto neužtektų atsakovo priėjimui prie Å«kinių pastatų suformuoti, bÅ«tų reikalingas servitutų nustatymas arba kitokio naudojimosi žeme bÅ«do nustatymas, todėl, atsakovo vertinimu, yra galimas turto atidalinimas atidalinant tik gyvenamojo namo dalį padidinus atidalijimo plotÄ tik gyvenamajame name, paliekant ieÅ¡kovui valdyti visus Å«kinius pastatus. Atsakovui gali bÅ«ti atidalinta gyvenamojo namo patalpa, plane pažymėta indeksu II-2, kurios bendras plotas 9,32 kv. m.

Toks atidalijimas taip pat nesukels žalos gyvenamajam namui ir gyvenamojo namo konstrukcijoms. Atidalijus Å¡iÄ patalpÄ , prie jos taip pat gali bÅ«ti atidalinta ir 51 kv. m. ploto žemės sklypo dalis. Pažymėtina, kad gyvenamasis namas pastatytas prie pat žemės sklypo ribos ir ribojasi su gatve, todėl ir patekimas į gyvenamojo namo dalį nesukeltų jokių nepatogumų nei ieÅ¡kovui, nei atsakovui. Pagal atsakovo užsakymu parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ atsakovas naudotųsi gyvenamojo namo patalpa ir žemės sklypo dalimi, pažymėta A indeksu, apibrėžta posÅ«kio taÅ¡kais 4-5-18-19-20-21-22.

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyto teisinio reglamentavimo žemės sklypo atidalijimo procedÅ«ra reikalauja tam tikro laiko tarpo jos įgyvendinimui, tačiau nustačius naudojimosi žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalimis tvarkÄ , atsakovas ir ieÅ¡kovas netrukdys vienas kitam įgyvendinti savo, kaip savininko, teises, todėl galės inicijuoti ir turto atidalijimo procedÅ«rÄ . Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovo siÅ«lomas turto atidalijimo bÅ«das priteisiant ieÅ¡kovui natÅ«ra visÄ turtÄ , o atsakovui piniginę kompensacijÄ - yra ne kas kita kaip atsakovo nuosavybės teisių pažeidimas, kadangi turto padalijimas natÅ«ra yra galimas (b. l. 102-105).

8. I. M. P. atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nesutinka su atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu, mano, kad jis yra nepagrįstas dėl žemiau nurodomų argumentų. Pirma, ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje ieÅ¡kiniu praÅ¡o atidalyti atsakovo dalį iÅ¡ kartu su ieÅ¡kovu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, ieÅ¡kovo nuosavybėn perduodant atsakovo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto dalį, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiant kompensacijÄ , lygiÄ atidalijamo turto vertei.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu siekia nusistatyti naudojimosi Å¡iais nekilnojamaisiais daiktais tvarkÄ . Kasacinis teismas yra suformavęs teismų praktikÄ , kad, sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , kai vienas (ar keli) iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir iÅ¡vengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nepagrįstai nurodo, kad ateityje sieks savo atidalinimo natÅ«ra iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi toks atidalinimo bÅ«das (natÅ«ra) nėra įmanomas ieÅ¡kovo dublike nurodytais argumentais, kÄ be kita ko patvirtina ir kartu su Å¡iuo atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį pateikiamas Å iaulių miesto savivaldybės administracijos 2022-02-07 raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad ginčo žemės sklypas negali bÅ«ti pertvarkytas suformuojant du atskirus sklypus, kadangi tai neatitiktų minimalių kriterijų racionalaus žemės sklypo padalinimui.

Todėl vien dėl to – prioriteto teikimo atidalijimui - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje turi bÅ«ti tenkinamas, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis – atmetamas. Antra, ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui konkrečiÄ nekilnojamojo daikto dalį.

Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alių konfliktinei situacijai Å¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

Praktikoje nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo Å¡io modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iÅ¡ bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ ; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-6011/2015).

Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«loma nustatyti naudojimosi Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais tvarka neatitinka aukščiau nurodomų naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais tvarkos nustatymo principų. Atsakovas siekia savo naudojimui įgyti gyvenamojo namo dalį, kuri yra keliskart didesnė už jo nuosavybės teise valdomÄ idealiÄ jÄ gyvenamojo namo dalį: atsakovo idealioji dalis gyvenamojo namo bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra 2,94 kv.m. gyvenamojo ploto arba 5,51 kv.m. bendrojo ploto, tuo tarpu jis siekia įgyti teisę naudotis net 9,32 kv.m. gyvenamojo namo gyvenamojo ploto, ir tuo siekia ne tik savo naudojimui įgyti keliskart didesnes, tačiau dar ir naudingesnes (vertingesnes) patalpas.

Be to, nepagrįstai atsakovo Å«kinių pastatų dalis bendrojoje nuosavybėje „keičiama” į tokio paties ploto ieÅ¡kovo gyvenamojo namo dalį bendrojoje nuosavybėje, kadangi Å¡ie statiniai pagal savo naudingÄ sias savybes negali bÅ«ti laikomi vienodo vertingumo. Pažymėtina ir tai, kad Å¡ie nekilnojamieji daiktai yra skirtingų verčių: nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 16100 Eur arba 214,32 Eur 1 kv.m. vertė, tuo tarpu Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1230 Eur arba 37,27 Eur 1 kv.m. vertė, o Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 687 Eur arba 27,48 Eur 1 kv.m. vertė.

Nustatant naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkÄ , yra bÅ«tina laikytis adekvatumo dalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir proporcingumo kriterijų: bendraturčių naudojimui turi atitekti realioji gyvenamojo ploto dalis, proporcinga jos idealiosioms dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t.y. ieÅ¡kovui turėtų atitekti ne mažiau kaip 37,19 kv.m. gyvenamojo namo gyvenamojo ploto, o atsakovui - vos 2,94 kv.m. gyvenamojo namo gyvenamojo ploto. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nesilaikoma visų bendraturčių interesų pusiausvyros ir pažeidžiamos ieÅ¡kovo teisės, ko prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir siekia atsakovas.

Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«loma nustatyti naudojimosi Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, tvarka neužtikrins ieÅ¡kovo teisių naudotis, prižiÅ«rėti, remontuoti jo naudojimui priskiriamos gyvenamojo namo dalies, t.y. taip pat bus kliÅ«timi tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovui vykdyti pareigas, numatytas CK 4.83 str. 3 dalyje – tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus – gyvenamojo namo sienas, stogÄ ir kt.

IÅ¡ byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. 2993-1004-1018, plane žymimas indeksu 1A1m, esantis žemės sklype. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti tokiÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , pagal kuriÄ jo naudojimui bÅ«tų perduota patalpa, plane pažymėta indeksu II-2, o ieÅ¡kovo naudojimui bÅ«tų perduotos likusios gyvenamojo namo patalpos. Be to, atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovo naudojimui praÅ¡o perduoti kiemo statinius – tvoras.

Teismas, spręsdamas bylÄ dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi bÅ«ti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis bÅ«tina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, vykdyti pareigas prižiÅ«rėti ir remontuoti bendrosios nuosavybės teise valdomas statinio konstrukcijas, ir Å¡i dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys.

Tik nustačius tokiu bÅ«du kiekvienam bendraturčiui tenkančiÄ po statiniais esančiÄ , taip pat prie statinių esančiÄ jiems pagal paskirtį naudoti bÅ«tinÄ Å¾emės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniÅ¡kai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tÄ , kuriÄ užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį bÅ«tina žemės sklypo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 25 punktas).

Atsakovo siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka žemiau nurodytų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reikalavimų: šalys negalėtų patekti prie bendrosios nuosavybės teise valdomų gyvenamojo namo konstrukcijų: sienų, stogo ir užtikrinti jų priežiūros, remonto ir kt. Ieškovas taip pat negalėtų patekti ir prie tos gyvenamojo namo dalies išorinės sienos dalies, kuri yra jo naudojimui prašomos priskirti gyvenamojo namo dalies išorinė siena (naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane žymima posūkio taškais 5-18).

Be to, pagal atsakovo siÅ«lomÄ nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ ieÅ¡kovo naudojimui bÅ«tų perduoti kiti statiniai – tvora, tačiau nėra numatyta galimybė ieÅ¡kovui patekti prie viso jo naudojimui norimo perduoti kito statinio – tvoros: pagal siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ ieÅ¡kovas negalėtų patekti prie tvoros dalies žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtos posÅ«kio taÅ¡kais 5-4-22. Teismas, spręsdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , turi nustatyti, ar atsakovo siÅ«loma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neįtakoja trečiųjų asmenų interesų, o jeigu įtakoja – tai ar jų nepažeidžia.

Kaip matyti iÅ¡ atsakovo praÅ¡omos nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos, atsakovas praÅ¡o jo naudojimui perduoti žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ taÅ¡kais 5-4-22-20-19-18. Tačiau iÅ¡ žemės sklypo plano nėra aiÅ¡ku, kaip atsakovas pateks į Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį, kadangi įvažiavimas į žemės sklypÄ plane yra pavaizduotas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į ieÅ¡kovo naudojimui praÅ¡omÄ perduoti žemės sklypo dalį, ir joks bendro ar atsakovo asmeninio naudojimo ruožas (teritorija) žemės sklype atsakovo naudojimui praÅ¡omai žemės sklypo daliai pasiekti nėra numatytas (numatyta).

Atsakovas nurodo, kad gyvenamasis namas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau iÅ¡ kartu su atsakovo atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikiamų Statinių iÅ¡dėstymo plano ir Žemės sklypo plano matoma, kad tarp žemės sklypo ribos ir (duomenys neskelbtini) yra Å¡alių sklypui nepriskirtas žemės plotas. Ä®važiavimas/patekimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į atsakovo naudojimui praÅ¡omÄ perduoti žemės sklypo dalį nėra numatytas atsakovo pateikiamame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte, nėra gautos prisijungimo prie susisekimo komunikacijų ((duomenys neskelbtini)) sÄ lygos, įvažiavimas/patekimas į atsakovo naudojimui praÅ¡omÄ perduoti žemės sklypo dalį nėra suprojektuotas, nors įvažiavimas/patekimas į žemės sklypÄ yra gatvės (kelio) dalis, formuojama ir įrengiama teisės aktų nustatyta tvarka.

Naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurioje patekimas prie atsakovo numatomos naudoti žemės sklypo dalies sprendžiamas ne žemės sklypo dalies, o žemės, priklausančios tretiesiems asmenims (Å¡iuo atveju – Å iaulių miesto savivaldybei), sÄ skaita, įtakoja trečiųjų asmenų interesus. Nesant byloje duomenų, kad Å¡ie tretieji asmenys (Å iaulių miesto savivaldybė) sutinka su tokia įtaka jų teisėms, ir nesant duomenų, kad patekimas į Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį apskritai yra ar bus galimas, teismas negali teismo sprendimu nustatyti atsakovo praÅ¡omos naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

Trečia, reikÅ¡minga ir tai, kad atsakovas nuo pat nuosavybės teisės į turtÄ Ä¯gijimo, nesinaudojo ir nesinaudoja turtu, neprižiÅ«ri jo, neiÅ¡laiko. Tai dar kartÄ patvirtina, kad jam nuosavybės teise priklausanti bendrosios nuosavybės dalis yra per maža realiam turto naudojimui. Ketvirta, atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomas turto atidalijimo bÅ«das priteisiant ieÅ¡kovui natÅ«ra visÄ turtÄ , o atsakovui piniginę kompensacijÄ ,- yra ne kas kita, kaip atsakovo nuosavybės teisių pažeidimas, kadangi turto padalijimas natÅ«ra yra galimas.

Å iame atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje bei dublike nurodyti argumentai atvirtina, kad Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimas natÅ«ra nėra galimas, kadangi, atsižvelgiant į turto specifikÄ ir atsakovui priklausančiÄ turto dalį, nėra galimybės suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus., todėl prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas, kaip nepagrįstas (b. l. 110-114 ).

9. I. M. P. teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti, palaikė savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, o prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti, kaip nepagrįstÄ . 2022-05-05 teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡alys ginčo turtÄ Ä¯gijo paveldėjimo bÅ«du. (duomenys neskelbtini), Å iauliai jis visÄ laikÄ gyveno su tėvais ir močiute, 32 metus čia gyvena. Paveldėjus turtÄ , abu su atsakovu sprendė, kÄ darys, galvojo parduoti ir pinigus pasidalinti.

Atsakovas jam leido gyventi. Jis su sutuoktine uždirbo užsienyje pinigų ir pradėjo daryti remontÄ , nes viskam reikėjo kapitalinio remonto. Atsakovui už jo dalį siÅ«lė 3000-4000 Eur, jis nesutiko, bet leido gyventi. Kai padarė remontÄ , atsakovas panoro turtÄ parduoti, sakė, kad nori už tuos pinigus sodo namelį nusipirkti, todėl suprato, jog jam siÅ«lomos kompensacijos neužteks. Atsakovo paveldėta dalis yra labai maža, nebus patogu naudotis, todėl atsakovas nusprendė paimti gyvenamÄ jį kambarį – vertingiausiÄ dalį.

Name yra virtuvė, duÅ¡as, tualetas. Nuo atsakovo praÅ¡omo jam paskirti kambario reikia pereiti svetainę ir jie bus. Atsakovas visada atvykdavo kaip svečias, kaip savininkas niekada neatliko jokių veiksmų, neprisidėjo prie turto iÅ¡laikymo ar remonto. Ä® jo praÅ¡omÄ jam paskirti kambarį nėra įėjimo iÅ¡ lauko, įėjimas yra tik iÅ¡ kitos namo pusės – visada buvo tik iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, pusė metro savivaldybės žemės ir tada jau į gatvę. Su atsakovu nebuvo jokio susitarimo dėl užmokesčio už gyvenimÄ .

IÅ¡ pradžių jis norėjo pirkti pusė žemės sklypo, bet po to persigalvojo. Atsakovo praÅ¡ymo atlikti remontÄ nebuvo, bet namas buvo labai prastos bÅ«klės, reikėjo remonto. IÅ¡ lauko 3 metrai nuo atsakovo praÅ¡omo kambario iki tvoros, galima įrengti įėjimÄ . Buvo dvi malkinės. Vienas statinys buvo pačiame viduryje kiemo, jis buvo prastos bÅ«klės, įgriuvo stogas, sienos, sklido blogas kvapas, savivaldybė ir kaimynai prašė sutvarkyti, todėl jis buvo nugriautas. 2022-06-14 teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad virtuvė plane pažymėta indeksu I-1, san. mazgas – I-2.

Namas apkÅ«renamas malkomis, virtuvėje yra pečius. Å ildymo sistema viena visam namui, pečius virtuvėje, kitur – radiatoriai, grindyse yra pravedžioti vamzdžiai. Gal ir galima atsijungti. Atsakovas buvo informuotas apie turto apžiÅ«rÄ ir vertinimÄ per paskutinį pokalbį, kai buvo susitikę pas notarÄ .

10. IeÅ¡kovo atstovė advokatė Kristina GrigaliÅ«nienė teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti, palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, o prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti, kaip nepagrįstÄ . 2022-05-05 teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas didesnę ginčo turto dalį valdo, jis ilgÄ laikÄ ten gyvena ir turtu naudojasi. Atsakovas siekia nusistatyti naudojimosi turtu tvarkÄ , siekia įgyti vertingesnes patalpas, tačiau tai negali bÅ«ti nustatyta, toks atidalijimas neįmanomas.

Nėra pateikta į bylÄ nei Nacionalinės žemės tarnybos, nei savivaldybės sutikimo dėl patekimo į atsakovo praÅ¡omÄ jam paskirti kambarį. Atsakovas praÅ¡o jam perduoti patalpÄ , į kuriÄ patekimo nėra. Be to, rekonstrukcijos darbams reikalingas dar ir statybos leidimas, jis Å¡iai dienai taip pat nėra gautas. NeaiÅ¡ku, ar atsakovas gaus. Be to, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , atidalijimui teikiamas prioritetas, o ne naudojimosi tvarkos nustatymui. 2022-06-14 teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas yra pasirengęs sumokėti 1-2 procentų kompensacijÄ ir už nugriautÄ statinį, jeigu teismas priteistų.

11. Atsakovo atstovė advokatė I. B. teismo posėdyje prieÅ¡ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti, palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, o ieÅ¡kinį prašė atmesti, kaip nepagrįstÄ . 2022-05-05 teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad nors ginčo turto vertinimas buvo atliktas, tačiau visas turtas įvertintas nebuvo, atsakovui apie tai praneÅ¡ta nebuvo. Vienas statinys yra nugriautas, už jį ieÅ¡kovas atsakovui nesiÅ«lo jokios kompensacijos. Atsakovas sutinka gauti kompensacijÄ už savo dalį, tačiau kompensacijos dydis jo netenkina.

Jo dalies vertė aiÅ¡kiai per maža. PraÅ¡omame jam perduoti kambaryje jo Å¡eimos nariai gyvens. Žodiniu susitarimu atsakovas ieÅ¡kovui savo turto dalį perleido naudotis neatlygintinai, ieÅ¡kovas naudojosi su atsakovo leidimu. TurtÄ iÅ¡laikė ieÅ¡kovas. Atsakovas neremontavo, nes ieÅ¡kovas jo neinformavo. Perdavus naudotis jam kambarį, jis kambariui padarys duris, įrengs atskirÄ išėjimÄ Ä¯ gatvę, virtuvę, tualetÄ , duÅ¡Ä , ploto pakanka. Sutikimo savivaldybės nėra, bet gaus, nes tai nėra draudžiama zona, neužstatyta jokiais pastatais.

Leidimo rekonstrukcijai nereikia. 2022-06-14 teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad naudotis praÅ¡oma jam perduoti patalpa nėra jokių apribojimų Å¡ioje vietovėje. San. mazgÄ atsakovas sutinka pats įsirengti, atjungti patalpos Å¡ildymÄ galima, minėtÄ patalpÄ galima apÅ¡ildyti ir elektra.

12. A. S. Å . teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas. Faktinės bylos aplinkybės 13. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui M. P. ir atsakovui S. Å . bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Å iauliai: 0,0500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai: pastatas - Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (Å¡ulinys, tualetas, tvora, kiemo aikÅ¡telė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-31).

IeÅ¡kovÄ su atsakovu sieja bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, t. y., jie nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iauliai, valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise tokiomis dalimis: ieÅ¡kovas asmeninės nuosavybės teise valdo 449/500 dalis žemės sklypo, kuris įgytas 2014-09-25 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-11-20 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-24 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-10-23 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo 51/500 dalį žemės sklypo, kuris įgytas 2014-09-25 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Å alys gyvenamÄ jį namÄ ir jo priklausinius valdo tokiomis dalimis: ieÅ¡kovas asmeninės nuosavybės teise valdo 139/150 dalis gyvenamojo namo ir jo priklausinių, įgytus 2014-03-31 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-09-25 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-24 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-10-23 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo 22/300 dalis gyvenamojo namo ir jo priklausinių, įgytus 2014-09-25 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 28-31).

14. Viso Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo priklausinių vertė yra 55 000 Eur, o atsakovo turto dalies vertė yra 4 320 Eur, kÄ patvirtina namų valdos (duomenys neskelbtini), Å iauliai, turto vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-26). IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje yra labai maža: vos 0,005 ha (1/2 aro) ploto žemės sklypo, 5,51 kv. m. gyvenamojo namo bendrojo ploto ir 2,94 kv. m. gyvenamojo namo gyvenamojo ploto.

Atsakovas niekada nesinaudojo ir Å¡iuo metu nesinaudoja jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo priklausinių dalimi, neprižiÅ«ri turto, neremontuoja, nepadengia ieÅ¡kovo patiriamų turto priežiÅ«ros ir remonto iÅ¡laidų. Minėtu turtu naudojasi ir ten gyvena ieÅ¡kovas su Å¡eima, jis gyvena jau 32 metus, anksčiau gyveno su tėvais ir močiute, dabar su sutuoktine, turtÄ suremontavo, jis turi nuolat mokėti dalį atsakovui tenkančių mokesčių, yra problemų prižiÅ«rint ir remontuojant bendrÄ turtÄ , todėl praÅ¡o atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, turtÄ paliekant ieÅ¡kovui, o atsakovui iÅ¡mokant kompensacijÄ už jam tenkančiÄ dalį.

Atsakovas nesutinka atsidalinti, praÅ¡o nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, tvarkÄ , ketina įsirengti kambarį, kuriame gyvens Å¡eimos nariai, nesutinka su kompensacijos dydžiu, tačiau gauti jÄ sutinka, ieÅ¡kovui kompensacijos už jam tenkančiÄ vertingesnę turto dalį nesiÅ«lo, ateityje ketina atsidalinti.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis).

Esminis jų skirtumas, kad nustačius naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe tvarkÄ bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiÅ¡kai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės Å¡i teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iÅ¡ jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) arba vienas (ar keli) iÅ¡ bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo 16. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiÅ¡kia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymÄ . Nustačius naudojimosi tvarkÄ atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiÅ¡kai, nei iÅ¡ dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai.

17. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo turto dalyti natÅ«ra Å¡alys nepageidavo. IeÅ¡kovas prašė teismo atidalyti jo dalį turto iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieÅ¡kovui visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iauliai, o atsakovui – 4320 Eur kompensacijÄ . Atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, tvarkÄ , su atidalijimu jis nesutiko, nors nurodė, jog ateityje sieks atidalijimo. Atkreiptinas dėmesys, jog prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas kalba bÅ«tent apie atidalijimÄ , siÅ«lo atidalijimo bÅ«dÄ , kai nėra jokių bendrų patalpų, tačiau reikalavimÄ reiÅ¡kia tik dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

18. Naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarkÄ reglamentuoja CK 4.75 ir 4.81 straipsnių normos. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimai turi bÅ«ti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu. Pažymėtina, kad nuosavybės neliečiamumas įstatymų leidėjo yra apibrėžtas ir kaip civilinių santykių teisinio reglamentavimo principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), o CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodÄ teisių apsaugÄ .

Taigi, nagrinėjant konkrečių asmenų civilinį ginÄÄ dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe esančiu turtu, aiÅ¡kinti civilinės teisės normas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir jas taikyti privalu taip, kad nebÅ«tų pažeidžiamos Å¡ių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę, tačiau bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad Å¡is principas, kaip ir kiti tiek konstituciniai, tiek civilinės teisės principai, nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebÅ«tų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi bÅ«ti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos.

19. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo Å¡io modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.

Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iÅ¡ bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ ; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015; 2018 m. birželio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018; kt.).

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieÅ¡kinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003; kt.); priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgdamas į ginčo Å¡alių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas Å¡alių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.).

21. Nustatant naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į visetÄ kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje: teisėtumÄ , adekvatumÄ dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinę taikÄ ir proporcingumÄ , naudojimosi daiktu racionalumÄ (patogumÄ ) ir efektyvumÄ , faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumÄ (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007, kt.).

Taip pat pažymėtina, kad bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarkÄ â€“ paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi. Tais atvejais, kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis (pavyzdžiui, jei bute nėra patalpų, atitinkančių bendraturčių dalis bendrosios nuosavybės teisėje) ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis buto dalys, nevisiÅ¡kai atitinkančios idealiÄ sias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, paskyrus Å¡alims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant bÅ«tinybei kuriai nors iÅ¡ Å¡alių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, bendraturčių iniciatyva spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimÄ si svetimu turtu klausimas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006, kt.).

22. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškovui M. P. ir atsakovui S. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, t. y. 0,0500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai: pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sunaikintas), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-31).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-02-01 išrašo (b. l. 30-31) matyti, kad pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bendras plotas yra 75,12 kv. m., naudingas plotas 65,71 kv. m., gyvenamasis plotas 40,13 kv. m. Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 449/500 dalis žemės sklypo, atsakovui – 51/500 dalis žemės sklypo. Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 139/150 dalis gyvenamojo namo ir jo priklausinių, o atsakovui - 22/300 dalis gyvenamojo namo ir jo priklausinių (b. l. 28-31).

Šie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Šalys minėtų duomenų ir neginčijo.

23. A. S. Å . prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti naudojimosi 0,0500 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, tvarkÄ pagal (duomenys neskelbtini) parengtÄ 2022 m. kovo 4 d. bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planÄ , nustatant, kad: M. P. naudosis 449 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta B indeksu, apibrėžta posÅ«kio taÅ¡kais 5-6-7-8-9-10-1-2-3-22-21-20-19-18; S. Å . naudosis 51 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta A indeksu, apibrėžta posÅ«kio taÅ¡kais 4-5-18-19-20-21-22.

Taip pat praÅ¡o nustatyti naudojimosi pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, tvarkÄ , nustatant, kad: M. P. naudosis Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sunaikintas), Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais statiniais – kiemo statiniais (Å¡uliniu, tualetu, tvoromis ir kiemo aikÅ¡tele), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, pažymėtomis indeksais I-1; I-2; I-3; I-4; II-1; II-3; II-1; III-2; III-3; III-4;

S. Š. naudosis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, patalpa, pažymėta indeksu II-2, kurios plotas 9,32 kv. m. (b. l. 107-109).

24. Atsakovas nurodo, kad Å¡iuo metu jam nuosavybės teise priklauso 51/500 dalis žemės sklypo, kuri sudaro 51 kv. m., 22/300 dalis gyvenamojo namo, kuri sudaro 5,51 kv. m., ir 22/300 dalis Å«kinių pastatų, kuri sudaro 4,25 kv. m., viso pastatų ploto atsakovui tenka 9,76 kv. m. Å iuo metu vienas Å«kinis pastatas yra sunaikintas, todėl jo atidalijimo arba naudojimosi Å¡iuo pastatu tvarkos atsakovas nustatyti nepraÅ¡o. Atsakovas mano, kad jam nuosavybės teise tenkančio žemės sklypo ploto neužtektų priėjimui prie Å«kinių pastatų suformuoti, bÅ«tų reikalingas servitutų nustatymas arba kitokio naudojimosi žeme bÅ«do nustatymas, todėl, atsakovo vertinimu, yra galimas turto atidalinimas, atidalinant tik gyvenamojo namo dalį, padidinus atidalijimo plotÄ tik gyvenamajame name, paliekant ieÅ¡kovui valdyti visus Å«kinius pastatus, kiemo statinius.

Atsakovas mano, jog jam gali bÅ«ti paskirta naudotis gyvenamojo namo patalpa, plane pažymėta indeksu II-2, kurios bendras plotas 9,32 kv. m. Toks atidalijimas taip pat nesukels žalos gyvenamajam namui ir gyvenamojo namo konstrukcijoms. Perdavus naudotis jam Å¡iÄ patalpÄ , prie jos taip pat gali bÅ«ti priskirta naudotis ir 51 kv. m. ploto žemės sklypo dalis. Gyvenamasis namas pastatytas prie pat žemės sklypo ribos ir ribojasi su gatve, todėl ir patekimas į gyvenamojo namo dalį nesukeltų jokių nepatogumų nei ieÅ¡kovui, nei atsakovui.

Pagal atsakovo užsakymu parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ atsakovas naudotųsi gyvenamojo namo patalpa ir žemės sklypo dalimi, pažymėta A indeksu, apibrėžta posÅ«kio taÅ¡kais 4-5-18-19-20-21-22.

25. IeÅ¡kovas su tuo nesutinka, nurodydamas, jog atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«loma nustatyti naudojimosi Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais tvarka neatitinka naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais tvarkos nustatymo principų, atsakovas siekia įgyti vertingesnę, neadekvačiÄ savo daliai gyvenamojo namo dalį, nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, jog gaus leidimus iÅ¡ trečiųjų asmenų įsirengti įėjimÄ Ä¯ savo patalpÄ iÅ¡ gatvės pusės, kaip įsirengs san. mazgÄ , virtuvę, atjungs ir įsirengs atskirÄ Å¡ildymo sistemÄ , be to, neaiÅ¡ku, kaip pats ieÅ¡kovas galės patekti prie savo valdomos nuosavybės teise gyvenamojo ploto dalies – (posÅ«kio taÅ¡kai 5-18), tvoros (posÅ«kio taÅ¡kai 5-4-22).

26. Teismo vertinimu, tokia naudojimosi tvarka negali bÅ«ti nustatyta jau vien dėl to, kad neatitinka teisėtumo kriterijaus. Å alys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai Å¡alys nusistatys tokiÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises. Atsakovas praÅ¡o perduoti ieÅ¡kovui naudotis neegzistuojantį pastatÄ - 33 kv. m. užstatyto ploto Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Å¡iai dienai yra sunaikintas, tik neiÅ¡registruotas iÅ¡ registro, nes tai padaryti galima tik bendraturčių sutikimu, o atsakovas tokio sutikimo nedavė, iniciatyvos iÅ¡registruoti nesamÄ statinį nesiėmė, nors byloje ginčo dėl to nėra.

Atsakovas praÅ¡o jam perduoti naudotis patalpa, pažymėta indeksu II-2, kurios plotas 9,32 kv. m., tačiau į jÄ nėra jokio atskiro įėjimo, bet atsakovas žada jį įsirengti, nors nei planų, projektų, leidimų ar pan. teismui nepateikia, neatjungtas Å¡ildymas nuo ieÅ¡kovo sistemos, atsakovas žada atsijungti, tačiau projekto taip pat nėra, nėra virtuvės, san. mazgo, atsakovas žada įsirengti, nėra jokių duomenų, kaip Å¡alys naudosis elektra, kuri Å¡iuo metu yra bendrai naudojama, name įrengtas vienas elektros įvadas, viena vandentiekio, kanalizacijos sistema ir pan.

Šiai dienai nėra pateikta jokių duomenų, kaip minėta patalpa bus galima naudotis: atskirai ar per bendras patalpas, nėra jokių duomenų, ar bus gauti leidimai iš atitinkamų institucijų, nėra jokių projektų ir pan., atsakovas remiasi tik prielaidomis, tačiau teismas prielaidomis remtis negali, todėl tokios naudojimosi tvarkos tvirtinti teismas negali, nes ateityje iškils nesutarimai, konliktai tarp šalių dėl aukščiau nurodytų patalpų, sistemų įrengimo ir t. t.

27. Teismas, spręsdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ taip pat turi nustatyti, ar atsakovo siÅ«loma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neįtakoja trečiųjų asmenų interesų, o jeigu įtakoja – tai ar jų nepažeidžia. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo praÅ¡omos nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos, atsakovas praÅ¡o jo naudojimui perduoti žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ taÅ¡kais 5-4-22-20-19-18. Tačiau iÅ¡ žemės sklypo plano nėra aiÅ¡ku, kaip atsakovas pateks į Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį, kadangi įvažiavimas į žemės sklypÄ plane yra pavaizduotas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į ieÅ¡kovo naudojimui praÅ¡omÄ perduoti žemės sklypo dalį, ir joks bendro ar atsakovo asmeninio naudojimo ruožas (teritorija) žemės sklype atsakovo naudojimui praÅ¡omai žemės sklypo daliai pasiekti nėra numatytas (numatyta).

Atsakovas nurodo, kad gyvenamasis namas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau iÅ¡ kartu su atsakovo atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikiamų Statinių iÅ¡dėstymo plano ir Žemės sklypo plano matoma, kad tarp žemės sklypo ribos ir (duomenys neskelbtini) gatvės yra Å¡alių sklypui nepriskirtas žemės plotas (b. l. 66-67). Ä®važiavimas/patekimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į atsakovo naudojimui praÅ¡omÄ perduoti žemės sklypo dalį nėra numatytas atsakovo pateikiamame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte, nėra gautos prisijungimo prie susisekimo komunikacijų ((duomenys neskelbtini)) sÄ lygos, įvažiavimas/patekimas į atsakovo naudojimui praÅ¡omÄ perduoti žemės sklypo dalį nėra suprojektuotas, nors įvažiavimas/patekimas į žemės sklypÄ yra gatvės (kelio) dalis, formuojama ir įrengiama teisės aktų nustatyta tvarka.

Naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurioje patekimas prie atsakovo numatomos naudoti žemės sklypo dalies sprendžiamas ne žemės sklypo dalies, o žemės, priklausančios tretiesiems asmenims (Å¡iuo atveju – Å iaulių miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai), sÄ skaita, įtakoja trečiųjų asmenų interesus. Sutiktina su ieÅ¡kovo argumentais, jog nesant byloje duomenų, kad Å¡ie tretieji asmenys (Å iaulių miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba) sutinka su tokia įtaka jų teisėms, ir nesant duomenų, kad patekimas į Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį apskritai yra ar bus galimas, teismas negali teismo sprendimu nustatyti atsakovo praÅ¡omos naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

28. PasiÅ«lyta naudojimosi tvarka neatitinka ir adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijaus. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimÄ dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarkÄ â€“ paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi, taip pat - vienodo vertingumo patalpas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, paskyrus Å¡alims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant bÅ«tinybei kuriai nors iÅ¡ Å¡alių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, bendraturčių iniciatyva spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimÄ si svetimu turtu klausimas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).

Sutiktina su ieÅ¡kovo argumentais, kad atsakovas siekia savo naudojimui įgyti gyvenamojo namo dalį, kuri yra keliskart didesnė už jo nuosavybės teise valdomÄ idealiÄ jÄ gyvenamojo namo dalį: atsakovo idealioji dalis gyvenamojo namo bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra 2,94 kv.m. gyvenamojo ploto iÅ¡ 40,13 kv. m. viso namo gyvenamojo ploto arba 5,51 kv.m. bendrojo ploto iÅ¡ 75,12 kv. m. viso namo bendrojo ploto, kas sudaro 7,3 procentus, tuo tarpu jis siekia įgyti teisę naudotis net 9,32 kv. m. gyvenamojo namo gyvenamojo ploto, kas sudaro 23,2 procento, tai yra, jis siekia savo naudojimui įgyti keliskart didesnes (daugiau kaip tris kartus) gyvenamas patalpas.

29. Be to, atsakovas siekia įgyti dar ir naudingesnes (vertingesnes) patalpas, nes Å«kinių pastatų užstatytas plotas negali bÅ«ti jokiu bÅ«ti prilygintas gyvenamojo namo gyvenamajam plotui, nes užstatytas plotas yra didesnis nei gyvenamas plotas. Pažymėtina ir tai, kad gyvenamajame name yra atliktas kapitalinis remontas, tuo tarpu Å«kinių pastatų neremontavo nei viena iÅ¡ Å¡alių, jų fizinio nusidėvėjimo procentas 2018 metų vertinimo duomenimis buvo lygus 70 procentų, statybos metai 1931 ir 1955, o Å¡iuo metu pastatų nusidėvėjimo laipsnis yra dar didesnis, todėl nepagrįstai atsakovo Å«kinių pastatų dalis bendrojoje nuosavybėje norima prilyginti ir pakeisti į tokio paties ploto ieÅ¡kovo gyvenamojo namo dalį bendrojoje nuosavybėje, kadangi Å¡ie statiniai pagal savo naudingÄ sias savybes negali bÅ«ti laikomi vienodo vertingumo.

Pažymėtina ir tai, kad šie nekilnojamieji daiktai yra skirtingų verčių: nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 16100 Eur arba 214,32 Eur 1 kv.m. vertė, be to, ten neseniai atliktas remontas, tuo tarpu ūkinio pastato, unikalus Nr. 2993-1004-1020, rinkos vertė yra 1230 Eur arba 37,27 Eur 1 kv.m. vertė, tačiau šiai dienai jis sunaikintas, jo nėra, todėl vertė - 0, jeigu būtų buvęs išlikęs, tai dar neaišku, kokia būtų buvusi jo vertė šiai dienai, o ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 687 Eur arba 27,48 Eur 1 kv.m. vertė.

Nustatant naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkÄ , yra bÅ«tina laikytis adekvatumo dalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir proporcingumo kriterijų: bendraturčių naudojimui turi atitekti realioji gyvenamojo ploto dalis, proporcinga jos idealiosioms dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t.y. ieÅ¡kovui turėtų atitekti ne mažiau kaip 37,19 kv. m. gyvenamojo namo gyvenamojo ploto, o atsakovui - vos 2,94 kv. m. gyvenamojo namo gyvenamojo ploto. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nesilaikoma abiejų bendraturčių interesų pusiausvyros ir pažeidžiamos ieÅ¡kovo teisės, pažeisti adekvatumo ir proporcingumo kriterijai, todėl vien dėl to atsakovo siÅ«loma naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu negali bÅ«ti nustatyta, nes tokio kambario jam perduoti naudojimui net nėra.

30. Taip pat pažymėtina ir tai, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«loma nustatyti naudojimosi Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, tvarka neužtikrins ieÅ¡kovo teisių naudotis, prižiÅ«rėti, remontuoti jo naudojimui priskiriamos gyvenamojo namo dalies, t.y. taip pat bus kliÅ«timi tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovui vykdyti pareigas, numatytas CK 4.83 straipsnio 3 dalyje – tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus – gyvenamojo namo sienas, stogÄ ir kt.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti tokiÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , pagal kuriÄ jo naudojimui bÅ«tų perduota patalpa, plane pažymėta indeksu II-2, o ieÅ¡kovo naudojimui bÅ«tų perduotos likusios gyvenamojo namo patalpos, Å«kiniai pastatai, kiemo statiniai (b. l. 107, 108-109). Atsakovas nepageidauja jais rÅ«pintis, juos prižiÅ«rėti, palieka ieÅ¡kovui. Atsakovas nurodo, jog vieno Å«kinio pastato nėra iÅ¡likusio, jį nugriovė ieÅ¡kovas, todėl ieÅ¡kovui jis naudojimuisi ir turi bÅ«ti perduotas.

Ieškovas nurodė, jog minėtas ūkinis pastatas buvo apgailėtinos būklės, įgriuvo stogas, siena, nuo jo sklido blogas kvapas, todėl jis savivaldybės ir kaimynų prašymu jį nugriovė. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-10-10 duomenimis fizinio nusidėvėjimo procentas jau siekė 70 procentų, o šiuo metu jis būtų dar didesnis, jo statybos metai 1931, o 2012 metais jis jau atrodė apgailėtinos būklės (b. l. 125).

Atsakovas tai žinojo, buvo ne kartÄ atvykęs pas ieÅ¡kovÄ , statinių ir žemės sklypo bÅ«klę matė, turėjo įvertinti ir imtis priemonių savo daliai Å«kinio pastato iÅ¡saugoti, jeigu jam jo reikėjo, tačiau jis nuo 2014-09-25, kai minėtÄ turtÄ paveldėjo, nesinaudojo turtu, jo neiÅ¡laikė, nesirÅ«pino, neremontavo, nors buvo bendrasavininkas, todėl pats turėdamas pareigÄ iÅ¡laikyti savo turtÄ , to nedarė daugiau kaip 7 metus, dėl ko neigiamos pasekmės tenka bÅ«tent jam. Be to, nesamÄ Å«kinį pastatÄ galima iÅ¡registruoti tik bendrasavininkų sutikimu, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas davė minėtam veiksmui sutikimÄ ar kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ dėl iÅ¡registravimo, todėl kaltinti ieÅ¡kovo dėl to neturi teisės, nes neatliko jokių aktyvių veiksmų savo turto atžvilgiu, dėl ko nesamas turtas ir nebuvo vertinamas eksperto.

Be to, pats atsakovas nesiėmė jokių priemonių minėtam turtui įvertinti, neprašė už jį kompensacijos iš ieškovo, neteikė teismui įrodymų, tik savo dalį minėto ūkinio pastato prilygino gyvenamojo namo gyvenamajam plotui ir prašo perduoti jam naudotis, todėl yra pažeisti adekvatumo ir proporcingumo kriterijai.

31. Teismas, spręsdamas bylÄ dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi bÅ«ti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis bÅ«tina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, vykdyti pareigas prižiÅ«rėti ir remontuoti bendrosios nuosavybės teise valdomas statinio konstrukcijas, ir Å¡i dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys.

Tik nustačius tokiu bÅ«du kiekvienam bendraturčiui tenkančiÄ po statiniais esančiÄ , taip pat prie statinių esančiÄ jiems pagal paskirtį naudoti bÅ«tinÄ Å¾emės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniÅ¡kai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tÄ , kuriÄ užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį bÅ«tina žemės sklypo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 25 punktas).

32. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad atsakovo siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka žemiau nurodytų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reikalavimų: šalys negalėtų patekti prie bendrosios nuosavybės teise valdomų gyvenamojo namo konstrukcijų: sienų, stogo ir užtikrinti jų priežiūros, remonto ir kt. Ieškovas taip pat negalėtų patekti ir prie tos gyvenamojo namo dalies išorinės sienos dalies, kuri yra jo naudojimui prašomos priskirti gyvenamojo namo dalies išorinė siena (naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane žymima posūkio taškais 5-18).

Be to, pagal atsakovo siÅ«lomÄ nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ ieÅ¡kovo naudojimui bÅ«tų perduoti kiti statiniai – tvora, tačiau nėra numatyta galimybė ieÅ¡kovui patekti prie viso jo naudojimui norimo perduoti kito statinio – tvoros: pagal siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ ieÅ¡kovas negalėtų patekti prie tvoros dalies žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtos posÅ«kio taÅ¡kais 5-4-22. Be to, atsakovas, norėdamas įsirengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ , turėtų naikinti dalį tvoros, kuri bÅ«tų ieÅ¡kovui naudotis priskirta, turėtų gauti jo sutikimÄ .

Bylos nagrinėjimo metu tarp Å¡alių nustatyti nesutarimai dėl ginčo turto, todėl nustačius atsakovo praÅ¡omÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , jie neiÅ¡nyks, o tik gilės, tokiu bÅ«du atsakovo pasiÅ«lyta naudojimosi turtu tvarka neatitinka ir socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų, todėl negali bÅ«ti teismo nustatyta.

33. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, gyveno ir gyvena jau 32 metus, t. y., nuo pat gimimo čia gyveno su močiute ir tėvais, Å¡iuo metu gyvena su sutuoktine, turtÄ iÅ¡laiko, juo rÅ«pinasi, namui atliko remontÄ , be to, savo dalį ginčo turto įgijo ne tik paveldėjimo pagrindu, bet ir dovanojimo bei pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Tuo tarpu atsakovas nuo pat nuosavybės teisės į turtÄ Ä¯gijimo nesinaudojo ir nesinaudoja turtu, neprižiÅ«ri jo, neiÅ¡laiko, neatliko jokio remonto, nesidomėjo, nei kas buvo remontuota, nei kiek tai kainavo, nesiÅ«lė sumokėti už savo dalį, prisidėti finansiÅ¡kai prie remonto, savo turto dalį įgijo tik paveldėjimo pagrindu, nesiekia minėtame turte ir gyventi, nes turi kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , jo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog galbÅ«t gyvens atsakovo Å¡eimos nariai, kokie - nepatikslino, tačiau Å¡iai dienai tai patvirtinančių jokių įrodymų teismui net nėra pateikta.

Atsakovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra per maža realiam naudojimui. Gyvenamajame name nėra tokio ploto – 2,94 kv.m. – gyvenamojo kambario. Be to, tokio ploto gyvenamoji patalpa neatitiktų Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatų reikalavimų. Todėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, negalima nei atidalinti natūra, nei nusistatyti naudojimosi juo tvarkos, o atsakovas dėl savo tokios mažos nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendrų daiktų dalimis.

34. TeisiÅ¡kai nepagrįsti yra ir atsakovo argumentai, kad buvę bendraturčiai buvo nusistatę naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ ir tai patvirtina, kad galimas Å¡io turto atidalijimas natÅ«ra. Visų pirma, atsakovas atidalinti natÅ«ra Å¡iai dienai net nepraÅ¡o, Antra, naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka buvo nustatyta, kai kitam bendraturčiui nuosavybės teise priklausė 22/100 dalys gyvenamojo namo (b. l. 31, 86-88), tuo tarpu atsakovui nuosavybės teise priklauso triskart mažesnė gyvenamojo namo dalis – 22/300 dalys, todėl anksčiau bendrasavininkų nustatyta naudojimosi tvarka jam negali bÅ«ti taikoma.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad atsakovo pateikta naudojimosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tvarka nebus patogi bendraturčiams naudotis, nėra racionali ir tikrai netarnaus geresniam nuosavybės valdymui, ji neatitinka teisėtumo, adekvatumo, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų, pažeidžia kito bendraturčio – ieškovo, teises ir teisėtus interesus bei sudaro prielaidas šalių konfliktinei situacijai kilti ir toliau gilėti.

Nors kiekvienam bendraturčiui nepraÅ¡oma paskirti naudotis bendrais daiktais, tačiau realioji daikto dalis neatitinka jo idealiosios dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, atsakovo iniciatyva nesprendžiamas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimÄ si svetimu turtu, už jam teksiančiÄ vertingesnę turto dalį klausimas, kad bÅ«tų teisingai kompensuotas nelygiavertis naudojimosi tvarkos nustatymas, kas neatitinka naudojimosi daiktais tvarkos nustatymo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir kriterijų viseto, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje, todėl tokia naudojimosi turtu tvarka negali bÅ«ti nustatyta, dėl ko prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės 36. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Å iuo bÅ«du įgyvendinus nuosavybės teises reiÅ¡kia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Sprendžiant bendraturčių ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė teiktina atidalijimui iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nes atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiÅ¡kais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas.

Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iÅ¡ to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi bÅ«ti suteikiamas visiÅ¡kam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytÄ bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimÄ (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; 2014 m. spalio 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2012; kt.). Taip pat teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta bendraturčių pareiga iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do bei optimaliausio atidalijimo varianto (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2012 m. spalio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012; kt.).

37. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bÅ«das – daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Taigi įstatymas prioritetÄ skiria atidalijimui natÅ«ra. Nesant galimybės suformuoti atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , atidalijama paskiriant kompensacijÄ pinigais. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensacijÄ pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo iÅ¡imtis – visų pirma turi bÅ«ti sprendžiamas jo atidalijimo natÅ«ra galimumas, net padarant atitinkamÄ (proporcingÄ ) žalÄ daikto paskirčiai.

Tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteisiama kompensacija pinigais (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.).

38. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bÅ«das – daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡dėstytos atidalijimo teisės įgyvendinimo sÄ lygos, konstatuojant, kad:

1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo;

2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra;

3) nesant atidalijimo natÅ«ra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensacijÄ pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011; 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; kt.).

39. Kai bendraturčio dalis nuosavybėje su kitais bendraturčiais yra lygi ir yra galimybė tÄ dalį iÅ¡skirti natÅ«ra, iÅ¡imtinio atidalijimo bÅ«do (kompensacijos pinigais) taikymas laikytinas savininko teisių pažeidimu. CK 4.80 straipsnio 2 dalies teisės normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiÅ¡kintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, bei CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad priteisti kompensacijÄ be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai:

1) iÅ¡naudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo bÅ«dus, siekiant padalyti daiktÄ natÅ«ra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai;

2) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iÅ¡ bendraturčio paėmimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Cvilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. gruodžio 9 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus “Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga” skyriaus “Atidalijimo bÅ«dai” poskyryje “Atidalijimas iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais” nurodyti argumentai bei Apibendrinamoji pastaba Nr. 28).

40. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo turto dalyti natÅ«ra Å¡alys nepageidavo. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas iÅ¡ esmės sutinka su ieÅ¡kovo pasiÅ«lytu atidalijimo bÅ«du, sutinka gauti kompensacijÄ , tačiau nesutinka su jos dydžiu, nors nagrinėjimo teisme metu atsakovas taip ir nenurodė, kokio dydžio kompensacijÄ sutiktų priimti už jam tenkančiÄ turto dalį. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių dėl bendro turto kilo ginčas, kad prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo atmestas, svarstytinas klausimas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės.

41. Nors atsakovas tvirtina, jog turto padalijimas natÅ«ra yra galimas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Sutiktina su ieÅ¡kovo argumentais, kad Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimas natÅ«ra nėra galimas ir dėl aukščiau teismo sprendime nurodytų motyvų, kadangi, atsižvelgiant į turto specifikÄ ir atsakovui priklausančiÄ turto dalį, nėra galimybės suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto objektus. IÅ¡ gyvenamojo namo plano akivaizdu, kad jame suformuoti du atskirus savarankiÅ¡kus nuosavybės teisės objektus – atskirus, neturinčius bendrų patalpų butus nėra jokios realios galimybės, nes nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo pagrindinė naudojimo paskirtis - vieno buto pastatai (b. l. 30-31).

Pažymėtina, kad atsakovas ir neteikė jokio projekto, pagal kurį bÅ«tų galima pertvarkyti ginčo gyvenamÄ jį namÄ Ä¯ du atskirus turtinius vienetus. Be to, toks pertvarkymas iÅ¡ esmės bÅ«tų žalingas turto paskirčiai, nes ginčo patalpos yra gyvenamosios, dėl kurių pertvarkymo galėtų bÅ«ti neracionaliai ir ne pagal paskirtį panaudotas namo (vieno buto) gyvenamasis plotas (pvz., jį panaudojant kitos paskirties patalpų įrengimui, kaip kad pageidauja atsakovas). Todėl negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad atidalijimas natÅ«ra yra galimas, nes CK 4.6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziÅ¡kai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali bÅ«ti kaip savarankiÅ¡kas daiktas.

Pagal CK 4.80 str. 2 d. atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktÄ padalijant natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o nesant tokios galimybės vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Nagrinėjamu atveju atidalinti natÅ«ra galimybės nėra.

42. IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių dokumentų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad atsakovas praÅ¡o jam perduoti naudotis patalpa, pažymėta indeksu II-2, kurios plotas 9,32 kv. m., tačiau neaiÅ¡ku, kaip į jÄ bus patenkama - nėra jokio atskiro įėjimo, nėra įrengtos virtuvės, san. mazgo ir pan. Å iai dienai ginčo name yra virtuvė, plane pažymėta indeksu I-1 (6,05 kv. m.), tualeto ir vonios kambarys, plane pažymėtas indeksu I-2 (5,82 kv. m.), koridorius, vienas įėjimas, vienas elektros įvadas, vieni inžineriniai tinklai, vienas sanitarinis mazgas, viena Å¡ildymo sistema - pečius, kÅ«renamas malkomis, stovi virtuvėje, kitur yra radiatoriai, vamzdžiai iÅ¡vedžioti grindyse ir t. t.

Kaip bus atskirti ir suformuoti du izoliuoti objektai, teismui nėra žinoma, įrodymų atsakovas neteikė. IeÅ¡kovui ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po labai skirtingas turto dalis. Kiekviena iÅ¡ Å¡alių savo daliai tenkančiame turte turėtų atlikti pertvarkymus, t. y. atsakovas - įsirengti papildomai voniÄ , tualetÄ ir pan., dėl pertvarų dar sumažėtų jam skirtas kambarys, turėtų atsijungti nuo bendrų namo sistemų (Å¡ildymo, elektros ir pan.), tai neatitiktų STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatų reikalavimų, nes įrengiant du butus, kaip galimai Å¡iuo atveju, kiekviename bute privalo bÅ«ti gyvenamasis kambarys arba atskiriama patalpų dalis kasdieniam bendravimui, miegamasis arba atskiriama patalpos dalis miegoti ir ilsėtis, virtuvė arba atskiriama patalpos dalis (niÅ¡a) maistui gaminti ir laikyti, valgomasis arba virtuvės dalis, skirta valgyti.

Be to, atsakovui tektų įsirengti ne tik virtuvę ir san. mazgÄ , bet kartu įsirengti ir ventiliacijos, vėdinimo sistemas, vandentiekį, papildomÄ Ä¯Ä—jimÄ , patalpos apÅ¡ildymÄ ir t. t., bei tai, jog jo gyvenamasis plotas sumažėtų, kadangi virtuvę ar tualetÄ papildomai reikėtų įrengti tos pačios gyvenamosios patalpos sÄ skaita, t. y. jis netektų dalies jo naudojamo gyvenamojo kambario ploto. Nei ieÅ¡kovo nurodoma atsakovui tenkanti gyvenamojo namo dalis - 2,94 kv.m. gyvenamasis plotas, nei atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodomas 5.51 kv.m. ar net 9.76 kv.m. gyvenamojo namo plotas nėra pakankamas suformuoti atskirÄ nekilnojamojo turto gyvenamosios paskirties objektÄ .

Teismas, įvertinęs, kad, padalijus minėtÄ gyvenamÄ jį namÄ Ä¯ du atskirus butus, kiekvienas iÅ¡ bendrasavininkų turėtų iÅ¡laidų, be to, bÅ«tų paliečiami svarbÅ«s interesai naudotis gyvenamuoju plotu, kad namo padalijimas pažeidžia įstatymų ir statybos techninių reglamentų reikalavimus, tai, kad Å¡iai dienai neaiÅ¡ku, ar bus galimybė sukurti du atskirai izoliuotus objektus, nesuteikia galimybės atidalinti namÄ taip, kad neliktų bendro naudojimo patalpų, nes iÅ¡kyla bendro naudojimo patalpų, sistemų atidalijimo problema, o bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas galimas tik po atidalijimo nelikus bendro naudojimo patalpų, o įrengti atskiras Å¡ios paskirties patalpas ar yra galimybių, neaiÅ¡ku, nes atsakovas teismui tokių duomenų neteikė ir neįrodinėjo.

Be to, tarp Å¡alių gali kilti nesutarimai ir konfliktinė situacija, nes neaiÅ¡ku, kaip bus sprendžiamas atjungimo nuo bendrų sistemų klausimas tarp Å¡alių, teismui Å¡iai dienai nežinoma, nes nepateikta jokių variantų, nežinoma ieÅ¡kovo pozicija - ar jis minėtiems variantams neprieÅ¡taraus ir nekils dar vienas ginčas, kurį reikės spręsti teisme, taip pat ieÅ¡kovui bÅ«tų neproporcingai apsunkinta galimybė naudotis jam priteista dalimi gyvenamojo namo, iÅ¡ esmės bÅ«tų nebegalima Å¡io namo rekonstrukcija, Å¡is turtas prarastų savo vertę, todėl konstatuotina, kad nėra galimybių atidalyti gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant Å¡alių teisėtų interesų natÅ«ra.

43. Atsakovas taip pat nepagrįstai nurodo, kad egzistuoja galimybė atidalinti atsakovo žemės sklypo dalį, kuri užima 51 kv. m., iÅ¡ Å¡alių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, suformuojant atskirÄ turtinį vienetÄ . IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliai, naudojimo bÅ«das – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Vienbučiam ar dvibučiam gyvenamajam namui skirtas žemės sklypas negali bÅ«ti mažesnis kaip 400 kv.m.

Kai pasirenkamas vienbučio blokuoto užstatymo tipas, kiekvienam namui skirtas sklypas (arba jo dalis) turėtų bÅ«ti ne mažesnis kaip 200 kv.m. Tai patvirtina Å iaulių miesto savivaldybės administracijos 2022-02-07 raÅ¡tas Nr. S-480, kuriame nurodyta, kad ginčo žemės sklypas negali bÅ«ti pertvarkytas suformuojant du atskirus sklypus, kadangi tai neatitiktų minimalių kriterijų racionalaus žemės sklypo padalinimui (b. l. 115). Atidalinti natÅ«ra atsakovo 51 kv.m. ploto žemės sklypo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (suformuojant atskirÄ Å¾emės sklypÄ ) yra neįmanoma, nes tai neatitiktų neatitiktų STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 3 punkto reikalavimų.

Be to, kaip jau minėta aukščiau, atidalijus žemės sklypÄ pagal atsakovo siÅ«lomÄ variantÄ Å¡alys negalėtų patekti prie bendrosios nuosavybės teise valdomų gyvenamojo namo konstrukcijų: sienų, stogo ir užtikrinti jų priežiÅ«ros, remonto ir kt., ieÅ¡kovas taip pat negalėtų patekti ir prie tos gyvenamojo namo dalies iÅ¡orinės sienos dalies, kuri yra jo naudojimui praÅ¡omos priskirti gyvenamojo namo dalies iÅ¡orinė siena (naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane žymima posÅ«kio taÅ¡kais 5-18), ieÅ¡kovas negalėtų patekti prie jam priskirtos naudotis tvoros dalies žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtos posÅ«kio taÅ¡kais 5-4-22, o atidalijant neturi likti bendro naudojimo objektų, savininkai turi turėti galimybę patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų, statinių ar inžinerinių sistemų.

Nors atsakovas ir nurodo, kad galimas jo nekilnojamojo turto dalies atidalijimas natÅ«ra, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų – gyvenamojo namo, pagalbinio Å«kio statinių atidalijimo projektų, žemės sklypo padalijimo projekto, nors CPK 178 straipsnis numato Å¡alims pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Taip pat pažymėtina, kad nors atsakovas ir nurodo, kad galima jo žemės sklypo dalį atidalinti, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus - sklypus, tačiau atidalijimas, taip pat perdalijimas, sujungimas (įskaitant ir amalgamacijÄ ) gali bÅ«ti sprendžiamas tik parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektÄ teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovas nepateikė teismui parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, suderinto su Nacionaline žemės tarnyba bei savivaldybe, todėl dėl žemės sklypo atidalijimo natÅ«ra net negali bÅ«ti sprendžiama. Atsakovui priklausanti labai nedidelė dalis bendrame turte – 51/500, kurios negalima atidalinti natÅ«ra. Atsakovas poreikio naudotis gyvenamuoju namu neturi, nes jau eilę metų juo nesinaudoja, o žemės sklypas yra suformuotas bÅ«tent Å¡iame sklype esančiam gyvenamajam namui, tinkamai namo priežiÅ«rai ir eksploatavimui, taisyklingos formos, kaip to reikalauja žemėtvarkos taisyklės. Žemės sklypo atidalijimas iÅ¡mokant atsakovui teisingÄ ir pagrįstÄ kompensacijÄ , nelaikytinas nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimu, turto atėmimu prievarta, nes turtas iÅ¡ atsakovo nėra nusavinamas, atimamas ar kaip nors kitaip pažeidžiama jo turtinė teisė – įstatymų nustatyta tvarka turtas yra atidalijamas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovo turto dalį natÅ«ra transformuojant į piniginį ekvivalentÄ , vadovaujantis kasacinio teismo nurodytomis sÄ lygomis ir jas įvertinus Å¡iuo konkrečiu atveju.

Vien tai, jog atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo pageidaujamu turto atidalijimo bÅ«du ir iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , jog žemės sklypo dalies pageidauja natÅ«ra, savaime nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovo pageidaujamas atidalijimo bÅ«das yra neteisingas, ir atsakovo pageidavimas privalo bÅ«ti tenkinamas visais atvejais. Todėl konstatuotina, kad nėra galimybių atidalyti žemės sklypÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant Å¡alių teisėtų interesų bei teisės aktų nuostatų.

Dėl kompensacijos priteisimo 44. Nagrinėjamoje byloje turto atidalijimas natÅ«ra be neproporcingos žalos turto paskirčiai, kaip nustatyta, yra negalimas, todėl svarstytina galimybė priteisti kompensacijÄ už atidalijamÄ dalį. KompensacijÄ pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. SprendimÄ , kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia Å¡ios aplinkybės: bylos Å¡alių valios, kiekvieno iÅ¡ atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitÄ tokį daiktÄ , iÅ¡mokėti kompensacijÄ atidalijamiems bendraturčiams, kitų reikÅ¡mingų aplinkybių visuma (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; kt.). Atidalijimo atveju priteisti kompensacijÄ , paprastai galima praÅ¡ančiajam atsidalyti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrÄ nuosavybės valdymÄ , sutinka gauti kompensacijÄ . Å iame kontekste kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiÅ¡kintinos kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis, todėl priteisti kompensacijÄ be kito bendraturčio sutikimo galima tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra iÅ¡naudotos visos galimybės padalyti daiktÄ natÅ«ra, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, ir kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iÅ¡ bendraturčio neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2010 m. spalio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010; 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; kt.). Taigi, nustačius tam tikras iÅ¡imtinį atvejį apibÅ«dinančias faktines aplinkybes, teismas gali atidalyti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, priteisdamas bendraturčiui kompensacijÄ pinigais, nors dėl to nėra bendraturčio sutikimo.

45. Byloje ieÅ¡kovas prašė teismo atidalyti jo dalį turto iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieÅ¡kovui visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iauliai, o atsakovui – 4320 Eur kompensacijÄ . Nurodė, jog ieÅ¡kovas siÅ«lė atsakovui jam parduoti jo dalį (b. l. 32-34), tačiau atsakovas nesutiko, neįvardino turto dalies pardavimo kainos, žodžiu ieÅ¡kovui pasakė, kad už gautÄ nekilnojamojo turto dalies kainÄ norėtų įsigyti kitÄ nekilnojamojo turto objektÄ â€“ sodo paskirties žemės sklypÄ .

Atsakovas nei anksčiau, nei teisme nagrinėjant bylÄ nebuvo linkęs tartis su ieÅ¡kovu, nors ginÄÄ Å¡alys iÅ¡spręsti taikiai turėjo visas galimybes, kas rodo, jog ir ateityje, jeigu bÅ«tų palikti du bendrasavininkai, bendradarbiauti ir tartis jiems nepavyktų vien dėl atsakovo nenoro tartis. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, gyveno ir gyvena jau 32 metus, t. y., nuo pat gimimo čia gyveno su močiute ir tėvais, Å¡iuo metu gyvena su sutuoktine, turtÄ naudoja, iÅ¡laiko, juo rÅ«pinasi, namui atliko remontÄ , be to, savo dalį ginčo turto įgijo ne tik paveldėjimo pagrindu, bet ir dovanojimo bei pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, kito gyvenamojo bÅ«sto įgijęs neturi.

Tuo tarpu atsakovas nuo pat nuosavybės teisės į turtÄ Ä¯gijimo nesinaudojo ir nesinaudoja turtu, neprižiÅ«ri jo, neiÅ¡laiko, neatliko jokio remonto, dėl jo net nepasidomėjo, finansiÅ¡kai neprisidėjo, nemoka jokių mokesčių, turėdamas pareigÄ iÅ¡laikyti savo turtÄ , to nedarė daugiau kaip 7 metus, savo turto dalį įgijo tik paveldėjimo pagrindu, ginčo name niekada negyveno, nesiekia jame gyventi, nes turi kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , jo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog praÅ¡omoje perduoti atsakovui naudotis gyvenamojoje patalpoje galbÅ«t gyvens atsakovo Å¡eimos nariai, kokie - nepatikslino, tačiau Å¡iai dienai tai patvirtinančių įrodymų teismui pateikta nėra.

46. Be to, atsakovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra gerokai mažesnė nei ieÅ¡kovo, dėl ko atidalijimas natÅ«ra negalimas, o bendras jo naudojimas apsunkintas dėl galimų nuolatinių konfliktų. Atsakovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra per maža realiam naudojimui. Atsakovas neiÅ¡reiÅ¡kė noro iÅ¡pirkti iÅ¡ ieÅ¡kovo jo dalies turto, nesiÅ«lė jokios kompensacijos, neaiÅ¡ku, ar minėtÄ sumÄ galėtų sumokėti. IeÅ¡kovas pateikė teismui įrodymus, jog kompensacijÄ atsakovui už jam tenkančiÄ turto dalį sumokėti galėtų (b. l. 126, 127).

IeÅ¡kovas ginčo name gyvena nuo pat gimimo (32 metus), jis atliko kapitalinį remontÄ , namo patalpos faktiÅ¡kai yra įrengtos ir pritaikytos bÅ«tent ieÅ¡kovo Å¡eimos poreikiams, jis kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų apsigyventi su Å¡eima, neturi. Ir prieÅ¡ingai, atsakovas turi kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kuriame gyvena, ginčo name niekada negyveno ir juo nesinaudojo bei nesinaudoja ir, kaip atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdyje, nesiruoÅ¡ia jame gyventi. Akivaizdu, jog ginčo turtas reikalingesnis ieÅ¡kovui, nes prieÅ¡ingu atveju jo Å¡eima liktų be gyvenamojo bÅ«sto.

Nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš atsakovo, kaip bendraturčio, paėmimas neturi būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, nes jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su ieškovu (kitu bendraturčiu) yra gerokai mažesnė (žemės sklypo - 7,8 karto, statinių - 11,6 karto), jos negalima realiai atidalyti, o pats atsakovas, kaip turto savininkas, dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi.

Be to, nagrinėjamu atveju iÅ¡naudotos visos galimybės atidalinti turtÄ . Kadangi atsakovas nesiÅ«lė iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui kompensacijos už jam tenkančiÄ turto dalį, jis sutinka gauti kompensacijÄ , tik nesutinka su jos dydžiu, todėl įvertinus Å¡iuos teismų praktikoje suformuotus CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų normų taikymo reikalavimus, t. y. į juos atsižvelgus ir pagrįstai sprendus, kad laikantis protingos, teisingos ir sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros ieÅ¡kovo siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das, iÅ¡mokant kitam bendraturčiui kompensacijÄ , yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das, todėl spręstina, jog ginčo turtas turi atitekti ieÅ¡kovui, o Å¡is įpareigojamas atsakovui iÅ¡mokėti kompensacijÄ pinigais už atsakovo turto dalį.

47. Vertinant, ar priteisiant kompensacijÄ atsakovui, nėra esmingai pažeidžiamos, jo kaip savininko teisės, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepakankamai bendradarbiavo ir aktyviai neieÅ¡kojo abiems bendraturčiams priimtino ginčo turto atidalijimo varianto. Teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta bendraturčių pareiga iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do bei optimaliausio atidalijimo varianto (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Tai taikytina ir sprendžiant klausimÄ , kuriam iÅ¡ bendraturčių priteisti kompensacijÄ . Atsakovas sutiko gauti kompensacijÄ , bet nesutiko su jos dydžiu, tačiau jokio dyžio neįvardino, niekuo tai nepagrindė. Toks atsakovo procesinis elgesys rodo, kad jis su bendraturčiu nebendradarbiavo, nesikooperavo ir aktyviai neieÅ¡kojo abiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do.

Tai taip pat rodo, kad Å¡i nuosavybės dalis atsakovui nėra itin aktuali, todėl esant nurodytoms aplinkybėms manytina, kad kompensacijos priteisimas atsakovui Å¡iuo atveju nereiÅ¡kia esminio savininko teisių pažeidimo. Nesant galimybės atidalyti ginčo turtÄ natÅ«ra, atsakovui nepateikus realių ir pagrįstų alternatyvių pasiÅ«lymų, pripažintinas tinkamu ieÅ¡kovo pasiÅ«lytas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«das.

48. Manytina, kad Å¡ioje situacijoje, kuri neiÅ¡vengiamai susijusi su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, ieÅ¡kovo siekis atidalyti jam tenkančiÄ dalį, iÅ¡mokant kitam bendraturčiui kompensacijÄ , laikytinas priimtiniausiu bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«du ir, nutraukiant bendrÄ nuosavybės valdymÄ , labiau pagrįsta kompensacijÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui, nes ieÅ¡kovas turi tam lėšų ir sutinka jÄ sumokėti tuoj po sprendimo įsiteisėjimo. Kad tokiu atidalijimo bÅ«du nebÅ«tų pažeistos bendraturčio, kuriam iÅ¡mokama kompensacija, nuosavybės teisės, kompensacija pinigais turi bÅ«ti teisinga, t. y. ji turi atitikti atidalijimo metu buvusiÄ jo turto dalies bendrojoje nuosavybėje vertę rinkos kainomis, ir dėl jos sprendžia teismas.

49. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 9320 Eur, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1931 m. statybos, 69 procentų nusidėvėjimo, vidutinė rinkos vertė yra 16100 Eur, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1931 m. statybos, 70 procentų nusidėvėjimo, vidutinė rinkos vertė yra 1230 Eur, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1955 m. statybos, 70 procentų nusidėvėjimo, vidutinė rinkos vertė 687 Eur, kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1991 m. statybos, vidutinė rinkos vertė yra 327 Eur, viso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo priklausinių vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 27 664 Eur, o atsakovo turto dalies vertė yra 2 296 Eur (b. l. 28-31, 70-73).

Iš namų valdos (duomenys neskelbtini), Šiauliai, turto vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad viso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo priklausinių vertė yra 55 000 Eur, o atsakovo turto dalies vertė yra 4 320 Eur (b. l. 4-26). Pateikti duomenys yra tinkami, įstatymų reikalavimus atitinkantys rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnis). Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksperto vertintas nebuvo, nes 2012 metais jo būklė buvo apgailėtina (b. l. 125), o 2020 metais šis statinys sugriuvo, natūraliai sunyko, o ne ieškovo buvo sunaikintas, kaip kad bando įteigti atsakovas.

Be to, atsakovas, 2014 m. priėmęs palikimÄ , turėjo pats apžiÅ«rėti, kokį turtÄ paveldi, įvertinti turto bÅ«klę ir spręsti dėl jo remonto, atstatymo ar nugriovimo, nes jau 2012 metais jis buvo avarinės bÅ«klės ir kėlė grėsmę aplinkiniams. Papildomai užklausus teismo ekspertÄ R. G. dėl sunykusio Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, buvo gautas atsakymas, jog nekilnojamojo turto - namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, rinkos vertė nepasikeistų, jeigu bÅ«tų kartu vertinamas sunaikintas Å«kinis pastatas 2I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo 1931 metų statybos, 33 kv. m. užstatyto ploto.

Labai tikėtina, kad pastatas buvo prastos ar avarinės bÅ«klės, kadangi jis buvo sunaikintas. Net jei jis bÅ«tų geros fizinės bÅ«klės, bendra viso turto vertė galėtų padidėti daugiausia 1-2 procentus (b. l. 143). IeÅ¡kovas sutiko padidinti priteistinos kompensacijos dydį nurodytu procentu už sunykusį Å«kinį pastatÄ .

50. Atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovas nesutinka su siÅ«lomos kompensacijos dydžiu, nes liko neįvertintas sunykęs pastatas. Be to, teismo ekspertizės akte nurodyta, kad teismo ekspertas atliko turto sandorių kainų pataisas, skaičiuodamas jas atsižvelgiant į Klaipėdos rajono nekilnojamojo turto rinkos konjunktÅ«ros, kainų lygius bei dinamikÄ . Teismo ekspertizės akte nepaaiÅ¡kinta, dėl kokių priežasčių teismo ekspertas neatsižvelgia į Å iaulių miesto nekilnojamojo turto rinkos konjunktÅ«rÄ .

Pastebėtina, kad atsakovui ir ieÅ¡kovui priklausantis turtas yra Å iaulių mieste, apie 280 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini). VÄ® Registrų centro duomenimis, 2018 m. spalio 12 d. masinio vertinimo metodu nustatyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 9320,00 Eur, 2021 metais – 9720,00 Eur. Tuo tarpu, teismo ekspertizėje nurodyta, kad teismo ekspertas vertino visÄ valdÄ kaip turtinį vienetÄ ir žemės sklypo vertės nenustatinėjo, pasirėmė VÄ® Registrų centro masinio vertinimo metodu nustatyta vidutine žemės sklypo rinkos verte ir jÄ padidino 180,00 Eur iki 10 000,00 Eur.

Darytina iÅ¡vada, kad žemės sklypas nebuvo vertinamas, nors jis yra geroje vietoje, miesto centre, Å¡alia vandens telkinio. VieÅ¡ai skelbiamo nekilnojamojo turto pardavimo portalo www.aruodas.lt duomenimis, Å iaulių mieste, (duomenys neskelbtini) parduodamo 10,13 arų žemės sklypo kaina yra 83 000,00 Eur arba 8 193,48 Eur už arÄ , o (duomenys neskelbtini) parduodamo 12,28 arų žemės sklypo kaina yra 100 000,00 Eur arba 8 143,32 Eur už arÄ (b. l. 74-85).

51. IeÅ¡kovas su tuo nesutiko, nurodydamas, kad www.aruodas.lt skelbiama informacija apie pardavėjų pageidaujamas gauti žemės sklypų kainas, tai nereiÅ¡kia, kad pirkėjai žemės sklypus už tokiÄ kainÄ perka, t.y. nepatvirtina žemės rinkos kainos. Kita vertus, atsakovo pateiktuose skelbimuose nurodomos turto kainos negalima laikyti orientacine Å¡alims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kainai: (duomenys neskelbtini) parduodamas žemės sklypas yra dukart didesnis nei Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, o be to, yra parduodamas ne tik žemės sklypas, tačiau ir gyvenamasis namas; (duomenys neskelbtini) gatvėje esantis parduodamas žemės sklypas yra 2,46 karto didesnis nei Å¡alims bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, o be to, jis besiriboja su (duomenys neskelbtini) pakrante, tuo tarpu Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra nutolęs nuo (duomenys neskelbtini) 300 m atstumu.

Sutiktina su ieÅ¡kovo argumentais bei pažymėtina, kad visuotinai yra žinoma, kad, nors (duomenys neskelbtini) mikrorajonas yra centrinėje miesto dalyje, tačiau Å¡is mikrorajonas neturi gero vardo, jame yra fiksuojamas didelis nusikalstamumo lygis, gyvena nemažai asocialių asmenų, kas neabejotinai įtakoja ir Å¡iame mikrorajone esančio nekilnojamojo turto vertę, kuri yra mažesnė, nei kituose rajonuose. Taip pat nepagrįsti atsakovo atstovės argumentai, kad ekspertizės aktu nėra atsižvelgta į Å iaulių miesto nekilnojamojo turto rinkos konjunktÅ«rÄ .

Ekspertas, atlikdamas nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, naudojo lyginamÄ jį metodÄ : lygino panaÅ¡aus turto, esančio Å iaulių m., panaÅ¡ioje vietoje sandorių kainas ir turto skirtumus. Teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentais, nes skelbimuose nurodytos kainos neįrodo, jog minėto turto bÅ«tent tokia ir yra vertė, bÅ«tent tiek už jį sumokėjo pirkėjai, kad tokiai sumai buvo sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai, taip pat minėtos namų valdos yra gerokai didesnės ir visai kitoje vietoje, taip pat nei teismui, nei Å¡alims nėra žinoma, koks jų nusidėvėjimo lygis.

Taip pat nesutiktina su atsakovo argumentais, kad buvo lyginamas turtas Klaipėdos rajone, o ne Å iauliuose, nes iÅ¡ ekspertizės akte esančios 1 lentelės akivaizdu, kad buvo lyginamas nekilnojamasis turtas Å iaulių mieste: (duomenys neskelbtini) 10...20, (duomenys neskelbtini) 20...30 ir (duomenys neskelbtini) 20...30 (b. l. 16), todėl atsakovo atstovės argumentas atmestinas, kaip niekuo nepagrįstas. Nors atsakovo atstovė teigė, kad kompensacijos suma per maža, kad turto vertė turi bÅ«ti didesnė, tačiau neteikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, neatliko savo turto vertinimo, neužsakė ekspertizės ir niekaip kitaip neįrodinėjo, nors turėjo pareigÄ .

IeÅ¡kovas pateikė įrodymus dėl ginčo turto vertės, o atsakovas nebendradarbiavo ir tik pasyviai neigė ieÅ¡kovo pozicijÄ dėl ginčo turto atidalijimo, prieÅ¡taravo ieÅ¡kovo siÅ«lomam variantui – sumokėti atsakovui kompensacijÄ , nors sutiko gauti kompensacijÄ , tačiau nesutiko su jos dydžiu, be to, nepateikė jokių pasiÅ«lymų arba konkrečių duomenų dėl ginčo turto vertės.

52. Atsakovas taip pat teigia, kad priteistinos kompensacijos dydis yra nepagrįstas leistinais įrodymais. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti kompensacijÄ , rėmėsi teismo eksperto R. G. namų valdos (duomenys neskelbtini), Å iauliai, turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta ginčo turto verte. Atsakovas, kritikuodamas ieÅ¡kovo pateikto įrodymo – ekspertizės akto įrodomÄ jÄ vertę dėl turinio, kad jam nebuvo praneÅ¡ta apie vertinimÄ ,- atitikimo LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimams, pats bylos nagrinėjimo metu neteikė jokių įrodymų (iÅ¡skyrus VÄ® Registrų centro masinio vertinimo duomenis bei vieÅ¡us skelbimus internete) ginčo turto vertei nustatyti.

Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl, atsakovui nepateikus įrodymų apie kitokiÄ ginčo turto rinkos vertę, teismas remiasi byloje pateiktais įrodymais (VÄ® Registrų centro masinio vertinimo duomenimis ir ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis vertėmis), pagal juos nustato ginčo turto vertę.

Pažymėtina, kad jeigu ir būtų nustatytas ekspertizės akto neatitikimas LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimams, tai nepaneigia jo įrodomosios reikšmės, o tik patvirtina, kad ieškovo užsakymu buvo atliktas konsultacinis turto vertinimas, kuris taip pat laikytinas rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnis) ir turi būti vertinamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo užsakymu atlikto turto vertinimo ekspertizės akte nustatyta ginčo turto rinkos vertė (55 000 Eur) yra kur kas didesnė nei oficialiame rašytiniame įrodyme – VĮ Registrų centro duomenyse nustatyta šio turto vidutinė rinkos vertė (27 664 Eur), ir tai, teismo vertinimu, realiai atitinka nekilnojamojo turto rinkos vertę.

53. Nustatydamas ginčo turto vertę ir atsakovo dalies turto vertę teismas remiasi ekspertizės aktu ir jame pateiktomis eksperto iÅ¡vadomis, nes mano, kad ekspertizės akte nurodytas turto vertinimas buvo atliktas vėliausiai ir turtÄ realiai apžiÅ«rėjus, todėl yra tikslesnis nei masinis vertinimas, kuris atliekamas neapžiÅ«rėjus turto. Kadangi už iÅ¡nykusį Å«kinį pastatÄ vertė skaičiuojant kompensacijÄ nebuvo paskaičiuota, ekspertas nurodė, kad jei jis bÅ«tų geros fizinės bÅ«klės, nors toks nebuvo, bendra viso turto vertė galėtų padidėti daugiausia 1-2 procentus, ieÅ¡kovas sutiko padidinti atsakovui mokamos kompensacijos dydį, jis turi tam lėšų, manytina, jog bÅ«tų teisinga atlyginti atsakovui ir nunykusio Å«kinio pastato vertę atitinkami padidinant atsakovui priteistinÄ kompensacijÄ .

Teismas mano, kad ekspertizės akte nurodyta ginčo turto vertė atitinka realiÄ namų valdos, (duomenys neskelbtini), Å iauliai, rinkos kainÄ , todėl atsakovui mokėtina kompensacija, jÄ padidinus verte už sunykusį Å«kinį pastatÄ ,- 4386 Eur laikytina teisinga. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nesant galimybės atidalyti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iauliai, natÅ«ra, atsakovui nepateikus realių ir pagrįstų alternatyvių pasiÅ«lymų, atmetus atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas, atidalintina ieÅ¡kovo turto dalis iÅ¡ bendro turto, jam paliekant nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iauliai, o atsakovui iÅ¡ jo priteisiant 4386 Eur kompensacijÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 54. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį, prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir iÅ¡laidos teisinei pagalbai apmokėti bei kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos.

IeÅ¡kinį patenkinus, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 182,00 Eur žyminis mokestis (b. l. 41, 44), 1312,85 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 40, 128-132), kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos - 19,49 Eur iÅ¡laidos notarui (b. l. 35-36) ir 500,00 Eur nekilnojamojo turto vertės nustatymo iÅ¡laidos (b. l. 37-39), nes ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuris apmokestinamas žyminiu mokesčiu, teikė procesinius dokumentus (ieÅ¡kinį, dublikÄ , atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ymus), naudojosi advokatės teisinės pagalbos paslaugomis (procesinių dokumentų suraÅ¡ymas, konsultavimas, tarpininkavimas kreipiantis į kitas įstaigas ir institucijas, atstovavimas teisme), advokatės atstovavimo iÅ¡laidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbÄ dydžius, suteiktos teisinės pagalbos mastÄ , taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumÄ bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, jų neginčijo atsakovas, ieÅ¡kovas mokėjo notarui už praneÅ¡imo siuntimÄ bei ekspertui už turto vertinimÄ , be to, ieÅ¡kovas minėtas iÅ¡laidas patyrė dėl atsakovo nesutikimo su ieÅ¡kiniu, neieÅ¡kojimo kompromisų ir nenoro ginčo spręsti taikiai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 98 straipsnis).

55. Ieškinį tenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, iš atsakovo valstybei priteistinos 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidos - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Atidalinti ieškovo M.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai: 0,0500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pripažinti ieškovui M.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į atsakovo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dalis - 51/500 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22/300 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22/300 dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22/300 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22/300 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui S. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) už atsakovo S. Å . dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliai, 4386,00 Eur (keturių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 00 centų) piniginę kompensacijÄ . Priteisti ieÅ¡kovui M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo S. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas: 182,00 Eur (vieno Å¡imto aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt dviejų eurų 00 euro centų) žyminį mokestį, 1312,85 Eur (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų dvylikos eurų 85 centų) iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, 19,49 Eur (devyniolikos eurų 49 centų) iÅ¡laidas notarui ir 500,00 Eur (penkių Å¡imtų eurų 00 centų) nekilnojamojo turto vertės nustatymo iÅ¡laidas.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo S. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,44 Eur (trylikos eurų 44 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Asta ČebatoriÅ«tė