2019-01-15 Nr. AB-1310-3-64-3-02624-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-54-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02624-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 53.4; 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2018 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Saurida“ 300,36 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. bei 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2018 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas pateikė prašymą nutraukti administracinės bylos dalį dėl vietinės rinkliavos skolos, nes atsakovas UAB „Saurida“ skolą visiškai sumokėjo. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atsisakymą nuo prašymo atsakovui sumokėjus skolą ir tuo pačiu pagrindu administracinę bylą Nr. eI-9723-394/2018 nutraukė. Teismas taip pat iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisė iš atsakovo UAB „Saurida“ 31,50 Eur pareiškėjo naudai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pasinaudojo jam įstatymo teise suteikta teise atsisakyti prašymo. Teismo vertinimu, atsisakymas nuo prašymo įstatymui neprieštaravo, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų nepažeidė, todėl jį priėmė ir administracinę bylą nutraukė. Taip pat pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjui, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas pažymėjo, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintomis rekomendacijomis ir remdamasis byloje esančiais duomenimis, tenkino pareiškėjo prašymą iš dalies ir priteisė iš atsakovo 31,50 Eur sumą.

III. Atsakovas UAB „Saurida“ atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį iš dalies atmetant pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas teigia, kad teismas neįvertino pareiškėjo prašomų bylinėjimosi išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas pateikė tik PVM sąskaitą – faktūrą, apmokėtą privačiam juridiniam asmeniui UAB „Creditum“ už teisinių paslaugų suteikimą, t. y. nėra įrodymų, jog pareiškėjas už skundo parengimą yra patyręs advokato teisines pagalbos išlaidas, jas yra apmokėjęs advokatui ir pan.

UAB „Saurida“ atkreipia dėmesį, kad identiškas ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo buvo nagrinėtas administracinėje byloje Nr. eI-1087-505/2018, kurios viena iš proceso šalių buvo tas pats pareiškėjas – UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, kuris prašė priteisti vietinė rinkliavą iš kito ūkio subjekto, o taip pat tas pačias 38,12 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra įsteigtas atskiras Teisės ir viešųjų pirkimų padalinys, o pareiškėjo įmonėje yra įsteigti vyr. juristės – padalinio vadovės ir vyr. juristės skolų administravimo etatai, t. y. pareiškėjas savo įmonėje turi kvalifikuotus teisininkus. Atsakovas mano, kad pareiškėjo skundą šioje administracinėje byloje galėjo paruošti pareiškėjo įmonėje dirbantys teisininkai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties dalies, kuria teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 2 dalimi pareiškėjui UAB „Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas“ iš atsakovo UAB „Saurida“ priteisė 31,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui. Administracinių teismų praktikoje, aiškinant ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai; iš tikrųjų) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-810-442/2018).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad tuo metu, kai pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą dėl 300,36 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, atsakovas šios rinkliavos dar nebuvo sumokėjęs, todėl pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dėl skundo reikalavimo, kurio atsisakė.

Pasisakydama dėl atskirajame skunde išdėstytų teiginių, susijusių su pareiškėjo teise nagrinėjamu atveju būti atstovaujamam advokato, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Kita vertus, administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, o sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.

Atsakovas atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų dėl iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos. Įvertinusi bylos medžiagą ir pareiškėjo elgesį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjui priteista 31,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste atitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl jos mažinti ar atsisakyti ją priteisti pareiškėjui nėra jokio pagrindo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ atskirąjį skundą atmesti.

Regiono apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė