2020-05-13 Nr. AB-9472-3-61-3-00708-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-325-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00708-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B. ir E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. B. ir E. S. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė teismui skundą (jį pasirašė ir kiti asmenys), kuriame, ginant viešąjį interesą, prašoma pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui dėl G. N. veiklos, kurstant nesantaiką, veikimo prieš Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvą. Skunde nurodomas ginčijamas aktas – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus raštas dėl 2019 m. gruodžio 27 d. pateikto kreipimosi. Skunde nurodoma Lietuvos administracinių ginčų komisija, nurodomi pareiškėjai (nukentėję) Lietuvos valstybės atstovai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartyje nustatė pareiškėjui A. B. terminą iki 2020 m. kovo 20 d. pateikti skundą (vientisą, tvarkingą dokumentą), atitinkantį skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, pasirašyti jį asmeniškai arba per elektroninių paslaugų posistemę, suformuluoti aiškų ir konkretų skundo reikalavimą, jį pagrįsti aiškiomis aplinkybėmis, pateikti duomenis, kada gavo ginčijamą sprendimą (jei ginčija Prezidentūros kanceliarijos raštą praleidus terminą skundui paduoti, argumentuotą prašymą jį atnaujinti), pateikti žyminio mokesčio mokėjimo kvitą arba argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tinkamai nurodyti bylos šalis (jei pareiškėjas gina viešąjį interesą, pateikti tokią teisę pagrindžiančius duomenis, jei kreipiasi kaip asociacijos įgaliotas atstovas, duomenis apie pastarąją bei jam suteiktus įgaliojimus). Teismas išaiškino pareiškėjui, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir jam grąžintas.

Šioje nutartyje teismas nustatė, kad pareiškėjas A. B. pateikė skundą, kuriame pareiškėjais nurodė A. B. ir E. S., trečiuosius suinteresuotus asmenis, atsakovu – Lietuvos valstybę, institucijas, kurios atstovauja valstybę, taip pat, jog ginčijamas aktas – Prezidentūros raštas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo skundo reikalavime konkrečiai ir aiškiai neprašė panaikinti minėtą raštą bei įpareigoti Prezidento kanceliariją atlikti konkrečius veiksmus, Prezidento kanceliarijos atsakovu nenurodė. Pareiškėjas nepagrindė, kokiu tikslu jis įtraukė kitus asmenis atsakovais, kai jokio materialaus reikalavimo jų atžvilgiu teismui nesuformulavo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir tik pagal suteiktą kompetenciją. Tokių reikalavimų, kurie yra nurodyti skundo 5–9 punktuose, teismui reikšti negalima, nes tokia kompetencija teismui nesuteikta. Jei pareiškėjas siekia gauti neturtinės žalos atlyginimą, tai turi pagrįsti, dėl kokios įstaigos ir dėl kokių neteisėtų veiksmų jam kilo žala. Tokiu atveju Lietuvos valstybės atstovu nurodoma institucija, dėl kurios veiksmų pareiškėjas patyrė žalą. Prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti pagrįstas finansiniais duomenimis. Prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą turi būti tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla (pareikštu reikalavimu) ir grindžiamas teisiniais argumentais, kurių taikymas ir aiškinimas būtų reikšmingas nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su individualiu skundu. Prie skundo turi būti pridedami tik tokie dokumentai, kurie yra susiję su nagrinėjama byla.

Pareiškėjas A. B. (pareiškėju nurodomas ir E. S.) pateikė teismui patikslintą skundą, prašydamas:

1. „įpareigoti Prezidentūros Viešo administravimo skyrių – Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėją, pateikti pareiškėjams dokumentų originalus, kurie nurodomi skundžiamame rašte <«Respublikos Prezidento kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyriaus 2019‑12-23 raštu registracijos Nr. (lD-4194, 1D-4351, 1D-4362, 1D-4419, 1D-4440, 1D-4487, 1D‑4646, lD-4725)-2D-6543»>;

2. įpareigoti Prezidentūros Viešo administravimo skyrių – Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėją pateikti skundžiamo rašto originalą;

3. įpareigoti Prezidentūros Viešo administravimo skyrių – Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėją, per 5 dienas nuo šio skundo įteikimo persiųsti kompetentingoms institucijoms mūsų pareiškimus, kurių pagrindu surašyti ir mums nepateikti raštai, nurodomi skundžiamame rašte Nr. (1D-4194, 1D-4351, 1D-4362, 1D-4419, 1D-4440, 1D‑4487, 1D-4646, 1 D-4725)-2D-6543;

4. pripažinti niekiniu ir panaikinti skundžiamą Prezidento kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyriaus raštą;

5. pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui apie iškilusią grėsmę Lietuvai dėl psichotroninio ginklo taikymo per Lietuvos teismus, prokuratūrą, policiją, siekiant sunaikinti Lietuvą ir jos tautą, t. y. apie žiaurius nusikalimus, kurie įvardijami šiame tikslinime ir pateiktuose prieduose, t. y. J. J. 2011-01-13 pareiškimas, 2011-01-10 St. J. pareiškimas, signataro Z. V. pareiškimai (žr. žemiau), K. J. pareiškimai (žr. žemiau), pareiškėjų pareiškimai Prezidentūrai, kuriuose nurodoma, kad teisėja O. G., jau nuo 2015 metų pareiškėjų, ginančių viešą interesą, prašo Prezidentą ir LR gen. prokurorą išduoti leidimą nusižudyti dėl teismuose klastojamų dokumentų, 22 metų mergina nusižudė 2020 vasario mėnesį, vasario mėnesį Skuode nusiskandino dėl teismuose taikomo psichotroninio ginklo;

6. pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2015 metų Viliaus miesto apylinkės teismo pirmininko pasirašytą Potvarkį 2010 m. spalio 12 d. Nr. PTV-240 Baudžiamoje byloje Nr. 1A‑1‑574/2016, Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00013-2010-8, Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4., baudžiamojoje byloje Nr. 1-1110-869/2010 (1-10-9-00013-2010-8), kuriuo paskyrė O. Z., neturintį teisėjo priesaikos asmenį «< Skiriu kolegijos pirmininku »>;

7. pripažinti negaliojančią 1992-06-22 teisėjo priesaiką, surašytą asmens, be Lietuvos pilietybės vardu O. Z.;

8. pripažinti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas O. Z. nuo 1992-06-22 skiriamas nagrinėti bylas, neturintis teisėjo priesaikos, atitinkančios Lietuvos Konstituciją ir Teismų įstatymo 59 str. reikalavimams;

9. kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką dėl baudžiamosios bylos, kuriuose apkaltinamieji nuosprendžiai priimti 2014-01-06 ir 2016-11-16 peržiūrėjimo 7 teisėjų kolegijoje (Baudžiamoji byla Nr. 1 A-1 -574/2016, Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00013-2010-8, Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2; 2.12.4, (nuosprendis 2016-11-16), Baudžiamoji byla Nr. 1-28-851/2014 (Proceso Nr. 1-10-9-00013-2010-8), (nuosprendis 2014-01-06) ir LAT 2017‑12‑15 nutartis (teisėjų E. G. (kolegijos pirmininkas), A. R. ir T. Š.) Baudžiamoji byla Nr. 2PA-106/2017, Teisminio proceso Nr. 1-10-900013-2010-8, Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1);

10. pripažinti pareiškėjams teisę moralinei žalai atlyginti ir iš atsakovės priteisti kiekvienam po 1 000 000 eurų (vieną milijoną) piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti;

11. atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pripažįstant socialiai remtinus dėl padarytos žalos nurodomos skunde“.

Pareiškėjas A. B. 12 punkte prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą (12.1-12.10).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. skundą (gautas 2020 m. kovo 23 d.); netenkinti pareiškėjo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl T. B. nusikaltimų Lietuvai, Konstitucijai, pareiškėjams; įsiteisėjus nutarčiai, skundo kopiją su priedais grąžinti pareiškėjui. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužketa kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus atitinkančiu skundu.

Teismas nurodė, kad klausimas dėl teisėjos R. M. ir teismo nušalinimo yra išspręstas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi.

Teismas įvertino, kad pareiškėjas yra A. B., jis pateikė skundą, pasirašydamas per EPP, E. S. parašo autentiškumas nėra patvirtintas Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatyta tvarka. Teismas laikė, kad kaip tinkamas pareiškėjas skundą padavė A. B..

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo pašalinti teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartyje nustatytus trūkumus ir pateikti skundą, atitinkantį ABTĮ 24 straipsnyje skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Minėtoje nutartyje detaliai buvo nurodyta, kaip pareiškėjas turi pašalinti trūkumus. Tačiau pareiškėjas neatsižvelgė į teismo pateiktus išaiškinimus, pateikė skundą į jo turinį įtraukdamas įvairių dokumentų ištraukas, citatas, pabraukdamas teksto dalis, naudodamas skirtingus šriftus, todėl jo skundas negali būti laikomas vientisu, aiškiu ir atitinkančiu ABTĮ 24 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Teismas akcentavo, kad skundo turinys yra painus, neaiškus, nesuvokiamas. Skunde vėl nurodomi tretieji suinteresuoti asmenys, tačiau nepaaiškinama, kaip jie susiję su pareiškėjo keliamu ginču.

Teismas nurodė, kad esminė aplinkybė yra ta, jog pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, išskyrus reikalavimą Nr. 4, kuriame jis ginčija Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus raštą, negali būti nagrinėjami teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėjui detaliai buvo išaiškinta, kaip gali būti formuluojami reikalavimai ir kokius ginčus teismas nagrinėja, tačiau jis į teismo išaiškinimus neatsižvelgė.

Teismas detalizavo, kad reikalavimai Nr. 1-3 dėl įpareigojimo nurodytu būdu atlikti prašomus veiksmus kaip atskiri reikalavimai negali būti formuluojami. Reikalavimas Nr. 4 dėl rašto negali būti nagrinėjamas teisme, nes, įvertinus jo turinį, yra akivaizdu, kad jame pateikta informacija, jog 2019 m. gruodžio 23 d. raštu buvo atsakyta į pateiktą skundą, t. y. šis raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, o jo nagrinėjimas būtų beprasmis. Taigi, nenagrinėjant rašto, negali būti reiškiami ir reikalavimai Prezidento kanceliarijai Nr. 1-3. Reikalavimas Nr. 5 nėra materialus. Teismas paminėjo, kad pats pareiškėjas turi teisę kreiptis į prokuratūrą ir teikti pranešimus, prašymus. Pareiškėjo reikalavimai Nr. 6-10 apskritai teisme negali būti reiškiami, apie tai jau buvo nurodyta teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartyje.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl moralinės žalos atlyginimo yra neaiškus, jis nedetalizavo, kokiais neteisėtais veiksmais ir koks viešojo administravimo subjektas padarė žalą. Tokiu atveju atsakovu turi būti nurodoma Lietuvos valstybė, kuriai ir atstovauja institucija, dėl kurios pareiškėjui kilo žala. Vien abstraktus, neaiškus ir painus skunde nurodytų aplinkybių vertinimas, nepagrindžia reikalavimo žalai atlyginti. Todėl šis reikalavimas taip pat negali būti priimtas nagrinėti. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis turės teisę bendra tvarka teikti skundą atlyginti žalą, pagrįsdamas tokį reikalavimą konkrečiomis ir aiškiomis aplinkybėmis. Teismas pažymėjo, kad prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą, prijungti skundus, nagrinėtas bylas nėra materialaus pobūdžio klausimai.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo 2020 m. kovo 25 d. paduotas skundas negali būti nagrinėjamas teisme. Pareiškėjas tinkamai nepašalino trūkumų, todėl pagal jo paduotą skundą administracinė teisena negali būti pradėta. Be to, teismas nustatė, kad vertinant suformuluotus reikalavimus, matyti, kad jie negali būti ginčo teisme dalyku. Teismas konstatavo, kad, nors ne visus trūkumus pareiškėjas pašalino, tačiau, įvertinus skunde nurodytus reikalavimus, esminė aplinkybė yra ta, kad pagal jo skunde suformuluotus reikalavimus byla negali būti nagrinėjama teisme ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo pirmininkui 2020 m. kovo 25 d. pateikė reikalavimą stabdyti bylos nagrinėjimą dėl T. B. nusikaltimų Lietuvai, Konstitucijai, pareiškėjams. Teismo pirmininkės 2020 m. kovo 26 d. rezoliucija šį klausimą pavesta spręsti teisėjai R. M.. Teismo pirmininko pavaduotojas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi išsprendė pareiškėjo prašymą nušalinti teisėją R. M., teismą. Taigi, šiuo atveju buvo atlikti procesiniai veiksmai, įtvirtinti ABTĮ. Teismas visus procesinius klausimus sprendžia remdamasis ABTĮ. Minėtame įstatyme nėra nustatytos galimybės, neužvedus bylos teisme, ją stabdyti. ABTĮ nėra numatyta tokio pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą, kokį nurodo pareiškėjas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios yra tapačios skunde nurodytoms, yra šia nutartimi išspręstos. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nurodyto pareiškėjo prašymo netenkino.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą grąžinti nagrinėti nešališkam pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar įvairūs aktai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Pareiškėjai dėsto aplinkybes, susijusias su, jų vertinimu, suburta organizuota nusikalstama grupuote, cituoja teismų praktiką dėl teismų nešališkumo vertinimo.

Teigia, kad E. S. teikė teismui skundą per Valdžios vartus el. paštu sistemoje https://www.epaslaugos.lt/adoc/signer, tai reiškia, kad skundas buvo pasirašytas, priešingas teismo teiginys yra nepagrįstas.

Nurodo, kad pareiškėjų pertekliniai reikalavimai negali būti pagrindas atsisakyti skundą nagrinėti dėl ginčo. Teismo nuomonė apie tai, kad reikalavimas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar teisingai buvo pritaikytas įstatymas priimant procesinius dokumentus, kurie kildinti iš suburtos iniciatyvinės grupės nusikaltimams daryti, nusikalstamiems tikslams panaudojant pareiškėjų duomenis, asmenį ir advokato profesinę veiklą bei paslaptį sudarančią informaciją, negali būti pagrindas atsisakyti nagrinėti skundą teisme. Priešingai, tik įvertinus nurodytas policininkų, prokurorų ir teisėjų nusikalstamas veikas, galimas teisingas ir neginčijamas procesinis sprendimas šioje byloje. Dėl šios priežasties pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad išaiškintų prieštaravimus, kildinamus iš pareiškėjų skundo ir jo priedo, bei teismo nutarties motyvų ir prielaidų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas klausimas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties, kuria, be kita ko, buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiamoje nutartyje teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo 2020 m. kovo 25 d. paduotas skundas negali būti nagrinėjamas teisme. Pareiškėjas tinkamai nepašalino skundo trūkumų, nustatytų teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartyje, todėl pagal jo paduotą skundą administracinė teisena negali būti pradėta. Teismas akcentavo, kad vertinant suformuluotus reikalavimus, matyti, kad jie negali būti ginčo teisme dalyku, todėl pagal pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus byla negali būti nagrinėjama teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti klausimą nagrinėti nešališkam pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar įvairūs aktai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjai nurodo, kad pareiškėjas E. S. tinkamai pasirašė patikslintą skundą, o pareiškėjų pertekliniai reikalavimai negali būti pagrindas atsisakyti skundą nagrinėti dėl ginčo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismui pareiškėjų teiktų pradinio ir patikslinto skundų turinį, taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 5 ir 27 d. nutarčių turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjų teiktą pradinį skundą bei jame keliamus reikalavimus, 2020 m. kovo 5 d. nutartyje aiškiai ir išsamiai pareiškėjams išaiškino, kaip turi būti ištaisyti jų pateikto skundo trūkumai, kad šį skundą būtų galima priimti nagrinėti teisme, tačiau pareiškėjai, teikdami patikslintą skundą, šių trūkumų nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. kovo 27 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė jį priimti. Pažymėtina, kad skundžiamoje teismo nutartyje yra išsamiai pasisakyta dėl kiekvieno pareiškėjų patikslintame skunde nurodyto reikalavimo ir kodėl jie negali būti ginčo teisme dalyku. Pareiškėjai atskirajame skunde dėl to jokių motyvų nenurodo, o tik teigia, jog pertekliniai reikalavimai negali būti pagrindas atsisakyti nagrinėti skundą dėl ginčo. Šiuo aspektu pasisakytina, kad pareiškėjai, prieš tai nurodyto argumento niekaip neišplėtoja ir nenurodo, koks jų skundo reikalavimas yra pagrindinis. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Tačiau pareiškėjai savo procesiniuose dokumentuose dėsto aplinkybes, susijusias su, jų teigimu, suburta iniciatyvine grupe nusikaltimams daryti, nusikalstamiems tikslams panaudojant pareiškėjų duomenis, advokato profesinę veiklą bei paslaptį sudarančią informaciją, policininkų, prokurorų ir teisėjų nusikalstamas veikas. Tokio pobūdžio aplinkybių tyrimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, o jomis remiantis kildinami reikalavimai – administracinių bylų ginčo dalyku, todėl toks skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar įvairūs aktai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Kaip jau buvo minėta, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Šia nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą. Tai reiškia, kad pareiškėjų skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, dėl jame keliamų klausimų administracinės bylos teisena nepradėta, o šio ginčo išsprendimui nebuvo taikomas joks įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio konstitucingumu būtų galima abejoti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra jokių teisinių prielaidų tenkinti pareiškėjų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl jis atmetamas.

Teisėjų kolegija dėl pareiškėjų atskirojo skundo argumento, susijusio su patikslinto skundo pasirašymu nepasisako, nes šio klausimo išsprendimas, nustačius prieš tai išdėstytas aplinkybes, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tenkinti pareiškėjų atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. B. ir E. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius