5a92deaf-e4ca-48ff-9ff7-e23d22339b9d · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-508/2012                                                                                  Proceso Nr. 1-01-2-00075-2011-0                                                                                             Procesinių sprendimų kategorijos:

         1.2.19.4; 1.2.29.1; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2          (S) LIETUVOS Apeliacinis teismasN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,    teisėjų: Valdimaro Bavėjano (pranešėjo), Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Ugniui Vyčinui,nuteistajam A. L., gynėjui Ipolitui NekroÅ¡iui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nubaustas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 1 d. – 150 MGL (19500 Lt) dydžio bauda;- pagal BK 300 str. 1 d. (dėl 2011 m. liepos 28 d. dokumento suklastojimo) – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda;- pagal BK 300 str. 1 d. (dėl 2006 m. birželio 27 d. dokumento suklastojimo) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;- pagal BK 300 str. 1 d. (dėl 2009 m. vasario 18 d. dokumento suklastojimo) – 20 MGL (2600Lt) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, subendrinta bausmė paskirta 150 MGL (19500 Lt) dydžio bauda.A.

L. pagal BK 300 str. 1 d. iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A. L. nuteistas už tai, kad, bÅ«damas valstybės tarnautoju – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros (toliau – Generalinės prokuratÅ«ros) Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroru, nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. Vilniuje, tyčia veikdamas prieÅ¡ingais prokuroro tarnybos ir baudžiamosios bylos Nr. 38-1-00055-04 tyrimo interesais, piktnaudžiaudamas Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais prokuroro įgaliojimais, numatytais Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 118 str. 1 d. (ikiteisminį tyrimÄ organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimÄ baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras), procesiniais prokuroro įgaliojimais, numatytais BPK 164 str. 1 d. (ikiteisminį tyrimÄ organizuoja ir jam vadovauja prokuroras), iÅ¡skirtine prokuroro teise, numatyta BPK 172 str. 4 d. 5 p. (tik prokuroras priima sprendimus dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto suraÅ¡ymo), be to, piktnaudžiaudamas procesiniais įgaliojimais, įtvirtintais 2003 m. spalio 7 d.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr.1-108 patvirtintų „ProkuratÅ«ros ir prokurorų kompetencijos nuostatų“ 33 p. (organizuoja ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovauja, kai nusikalstamÄ veikÄ tiria Lietuvos kriminalinės policijos biuro (...) pareigÅ«nai, kai jų tarnybos vieta yra Vilniaus mieste), 2003 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-108 patvirtintų „ProkuratÅ«ros ir prokurorų kompetencijos nuostatų“ (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. I-215 redakcija, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. sausio 11d. įsakymu Nr. I-8 redakcija) 45 p. (Generalinės prokuratÅ«ros prokuroras organizuoja centrinėse ikiteisminio tyrimo įstaigose atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovauja itin svarbiose bylose arba kai bÅ«tina formuoti vienodÄ ikiteisminio tyrimo praktikÄ ), be to, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis bei įgaliojimais, įtvirtintais 2011 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-87 patvirtintų „Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento nuostatų“ 11.3 p. (organizuoja ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovauja itin svarbiose bylose, kai tyrimÄ atlieka Lietuvos Kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo padaliniai (...), 20.1 p. (departamento prokuroras, vykdydamas BPK numatytas prokuroro funkcijas turi visas BPK numatytas prokuroro teises ir pareigas (...), 2009 m. kovo 31d.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro nurodymo „Dėl Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų, valstybės tarnautojų darbuotojų veiklos sričių nustatymo 2009 metams“ 9.3 p. (LKPB ONT 4 valdyboje atlieka ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam bei kontrolė) atliko šiuos tyčinius, tęstinius nusikalstamus veiksmus:nuo 2004 m. rugsėjo 17 d. organizuodamas ir vadovaudamas ikiteisminiam tyrimui Nr. 38-1-00055-04 ir 2005 m. kovo 10 d. raštu Nr. 8.2-601(12) konstatavęs, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų:

A. K., kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 147 str., 307 str. 1, 2 ir 3 d. padarymo; A. J. kaltę dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 147 str., 294 str. 1 d., 300 str. 1 d., 307 str. 1, 2 ir 3 d., padarymo; D. U. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 str. 1 d., 307 str. 1, 2 ir 3 d., padarymo; E. I. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 3 d. ir 147 str., padarymo; Ž. Ž. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 3 d. ir 147 str., padarymo; I. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 3 d., 307 str. 2 ir 3 d., padarymo;

R. P. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 147 str., 307 str. 2 ir 3 d., padarymo; R. P. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 3 d. ir 307 str. 2 d., padarymo; R. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 3 d. ir 147 str., padarymo; S. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 3 d. ir 307 str. 1, 2 ir 3 d. padarymo; S. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 3 d. ir 307 str. 2 d., padarymo, bei tuo pačiu 2005 m. kovo 10 d. raštu Nr. 8.2-601(12) davęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuotų nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos 4-osios valdybos vyriausiajam tyrėjui M.

S. pavedimÄ atlikti BPK 218 str. 1 ir 2 d. numatytus veiksmus, t. y. organizuoti paskelbimÄ Ä¯tariamiesiems ir jų gynėjams apie tai, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti praÅ¡ymus papildyti ikiteisminį tyrimÄ , iki 2005 m. balandžio 1 d. ikiteisminio tyrimo pabaigimui gavęs nurodytÄ 15-os tomų, 2833 lapų baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 38-1-00055-04 su įvykdytu 2005 m. kovo 10 d. pavedimu, jis iki 2011 m. rugpjūčio 18 d., kol Generalinio prokuroro įsakymu Nr. P-601 buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų, kaltinamojo akto nesurašė ir bylos medžiagos neperdavė teismui.Taip pat, jis (A.

L.), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2006 m. birželio 27 d. surašė, pasirašė ir iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ Nr. 8.2-1719 (12), adresuotÄ Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus raj. pataisos inspekcijos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos virÅ¡ininkei E. D., melagingai nurodydamas, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-00055-04 atliekami papildomi tyrimo veiksmai, t. y. vienam iÅ¡ įtariamųjų paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė.Po to jis 2009 m. vasario 18 d. surašė, pasirašė ir iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ Nr. l7.2.-3021, adresuotÄ Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos virÅ¡ininkui A.

G., melagingai nurodydamas, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00055-04 užtruko dėl objektyvių priežasčių, tuo metu atliekamos vieno iÅ¡ įtariamųjų pakartotinės psichiatrijos ekspertizės.Be to, jis ( 2011 m. liepos 28 d. surašė, pasirašė ir iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ Nr.17.2.-14441, adresuotÄ Vilniaus apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus virÅ¡ininkui V. J., melagingai nurodydamas, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-00055-04 atliekami papildomi tyrimo veiksmai, t. y. vienam iÅ¡ įtariamųjų paskirta papildoma teismo psichiatrijos ekspertizė.Jis, 2010 m. gegužės 5 d., 2010 m. gruodžio 6 d., 2011 m. kovo 28 d., pateikdamas duomenis elektroniniu paÅ¡tu Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojui A.

S., o 2011 m. gegužės 13 d. ir 2011 m. liepos 7 d. – Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui I. M. apie jo, t. y. prokuroro A. L., atliekamus ikiteisminius tyrimus ir tyrimus, kuriuos jis organizuoja bei jiems vadovauja, palaiko valstybinį kaltinimÄ , melagingai nenurodė ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00055-04.Å iais savo veiksmais Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras A. L. pažeidė konstitucinius prokuroro tarnybos principus, numatytus Konstitucijos 118 str. 2 d.

– jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, sulaužė ProkuratÅ«ros įstatymo 30 str. 1 d. numatytÄ Lietuvos Respublikos prokuroro priesaikÄ , kuriÄ Lietuvos valstybei davė 1999 m. gegužės 6 d.; pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 2 str. 1 d. numatytÄ prokuroro pareigÄ užtikrinti teisėtumÄ ; Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 20 str. 1 d. 4 ir 6 p. numatytas prokuroro pareigas (tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus, laikytis Prokurorų etikos kodekso); pažeidė Lietuvos prokurorų etikos kodekso 5.4.1 p. įtvirtintÄ nepiktnaudžiavimo principÄ (prokuroras privalo neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi (...); pažeidė BPK 1 str. 1 d. reikalavimÄ (...) ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas (...); pažeidė BPK 2 str. numatytÄ prokuroro pareigÄ per trumpiausiÄ laikÄ atskleisti nusikalstamÄ veikÄ (prokuroras (...) kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika); pažeidė BPK 170 str. 4 d. 5 p. numatytÄ iÅ¡skirtinę prokuroro teisę (tik prokuroras priima sprendimÄ dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto suraÅ¡ymo); pažeidė BPK 176 str. 1 d. numatytÄ reikalavimÄ (ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti atliktas per kuo trumpiausius terminus (...); pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 218 str. 6 d. numatytÄ reikalavimÄ (atlikus Å¡iame straipsnyje numatytus veiksmus, prokuroras suraÅ¡o kaltinamÄ jį aktÄ ); 2003 m. balandžio 11 d.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-47 (2007 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1-179 redakcija) patvirtintų „Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto suraÅ¡ymo ir perdavimo teismui“ 7 p. reikalavimÄ (suraÅ¡yti kaltinamÄ jį aktÄ , kai yra atlikti BPK 218 straipsnyje numatyti veiksmai, prokuroras privalo per 5 darbo dienas (...); pažeidė 2011 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-87 patvirtintų „Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento nuostatų“ 19.6 p. iki kiekvieno mėnesio 5 dienos pateikia departamento vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) ataskaitÄ apie atliktÄ darbÄ ;

Dėl šių A. L. veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškreipta prokuroro tarnybos esmė bei turinys, apsunkintas nusikaltimus padariusių asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, o įtariamosios A. J. (dabartinė pavardė Petraškienė) patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 294 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir įtariamosios D. U. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 294 str. 1 d. tapo negalimas, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, pažemintas bei sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos Respublikos prokuratūros autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos prokuroro vardas.Taip pat jis nuteistas už tai, kad nuo 2005 m. kovo 29 d. iki 2005 m. balandžio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu, tikslus laikas nenustatytas, adresu A.

Smetonos g. 4 Vilniuje, Generalinės prokuratÅ«ros patalpose, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o bÅ«tent:Jis 2006 m. birželio 27 d. Vilniuje, adresu A. Smetonos g. 4, Generalinės prokuratÅ«ros patalpose suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir jį siuntė, o bÅ«tent: 2006 m. birželio 23 d. Generalinėje prokuratÅ«roje gavus Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus raj. pataisos inspekcijos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos virÅ¡ininkės E. D. pasiraÅ¡ytÄ raÅ¡tÄ dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00055-04 eigos, A.

L. 2006 m. birželio 27 d. surašė, pasirašė ir iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ Nr. 8.2-1719 (12), adresuotÄ Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus raj. pataisos inspekcijos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos virÅ¡ininkei E. D., melagingai nurodydamas, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-00055-04 atliekami papildomi tyrimo veiksmai, t. y. vienam iÅ¡ įtariamųjų paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė.Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 18 d. Vilniuje, adresu Rinktinės g. 5A, Generalinės prokuratÅ«ros patalpose suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir jį siuntė, o bÅ«tent:Generalinėje prokuratÅ«roje gavus Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4 valdybos virÅ¡ininko A.

G. pasiraÅ¡ytÄ raÅ¡tÄ dėl procesinio sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00055-04, A. L. 2009 m. vasario 18 d. surašė, pasirašė ir iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ Nr. 17.2.-3021, adresuotÄ Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4 valdybos virÅ¡ininkui A. G., melagingai nurodydamas, kad ikiteisminis tyrimas Nr.38-1-00055-04 užtruko dėl objektyvių priežasčių, nes yra atliekama vieno iÅ¡ įtariamųjų pakartotinė psichiatrijos ekspertizė.Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 28 d., Vilniuje, adresu Rinktinės g. 5A, Generalinės prokuratÅ«ros patalpose, suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir jį iÅ¡siuntė, o bÅ«tent:Jis 2011 m. liepos 28 d. surašė, pasirašė ir iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ Nr. 17.2.-14441, adresuotÄ Vilniaus apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus virÅ¡ininkui V.

J., melagingai nurodydamas, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-00055-04 atliekami papildomi tyrimo veiksmai, t. y. vienam iš įtariamųjų paskirta papildoma teismo psichiatrijos ekspertizė.A. L. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad iki 2005 m. balandžio 4 d. užpildė 20 statistinių kortelių 11 punktus, melagingai nurodydamas, kad baudžiamoji byla Nr. 38-1-00055-04 perduota Vilniaus apygardos teismui ir šias 8 (aštuonias) suklastotas korteles perdavė tyrėjui M. S., kuris nežinodamas, kad minėti tikri dokumentai yra suklastoti, perdavė juos Lietuvos kriminalinės policijos biuro specialistei A.

M., kuri suvedė baudžiamosios bylos Nr.38-1-00055-04 8 (aÅ¡tuonių) tyrimo rezultatų statistinių kortelių (20 kortelės) duomenis į Nusikalstamų veikų žinybinį registrÄ , t. y. už tai, kad padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 str. 1 d. Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkti faktiniai duomenys nėra pakankami konstatuoti, jog A. L. 2005 m. balandžio 4 d. užpildė statistinių kortelių 11 punktus ir taip melagingai nurodė, kad baudžiamoji byla Nr. 38-1-00055-04 perduota Vilniaus apygardos teismui.

Todėl teismas, vadovaudamasis BPK 303 str. 5 d. 1 p., A. L., pagal BK 300 str. 1 d. dėl aÅ¡tuonių 20-tų statistinių kortelių klastojimo, iÅ¡teisino. Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti arba, vadovaujantis BK 37 str. nuostatomis, bylÄ nutraukti, arba suÅ¡velninti jam paskirtÄ baudÄ . Skundo autorius mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Aptardamas BK 228 str. 1 d. dispozicijos nuostatas, apeliantas teigia, kad jam inkriminuotos veikos – „sÄ moningas bylos vilkinimas“ ir „siekiant tai nuslėpti, tarnybinių raÅ¡tų suklastojimas“ – neatitinka tikrovės. Skundžiamame nuosprendyje nurodytoje baudžiamojoje byloje buvo suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, tačiau dėl vidinio apelianto įsitikinimo, jog minėtoje byloje dar ne visi procesiniai veiksmai atlikti ir dėl to, bylÄ perdavus teismui, kils problemų, ji ir nebuvo perduota teismui.Skundo autorius pažymi ir tai, kad aptariama byla jau beveik metai laiko yra kito prokuroro žinioje ir iki Å¡iol neperduota teismui, nes joje atliekami papil­domi procesiniai veiksmai.

Todėl jis teigia, kad byloje buvo ir iki Å¡iol yra objektyvÅ«s veiksniai, trukdantys Å¡iÄ bylÄ perduoti teismui. Apeliantas sutinka, kad jis nesugebėjo profesionaliai ir operatyviai nustatyti tuos veiksnius – dėl ko ir buvo atleistas iÅ¡ tarnybos prokuratÅ«roje. Tačiau jis neigia, kad sÄ moningai vilkino by­los tyrimÄ ir siekė žalos valstybei. Juo labiau, kad kol byla neiÅ¡siųsta į teismÄ ir joje nepriimtas sprendimas, dar nėra padaryta ir kokia nors žala.Piktnaudžiavimas tarnyba, pagal BK 228 str. nuostatas, skiriasi nuo tarnybinio nusižengimo tuo, jog minėta nusikalstama veika (piktnaudžiavimas tarnyba) suponuoja kažkokį savanaudiÅ¡kÄ pradÄ .

Tačiau apeliantas tvirtina, jog savo pareigų jis neatliko dėl neprofesionalumo ir niekada neturėjo jokių savanaudiÅ¡kų minčių ar netarnybinių tikslų vilkinti bylÄ .Aptardamas teismų praktikÄ , suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-263/2010, apeliantas nurodo, kad dėl visų trijų jam inkriminuotų veikų jis pateikė atsakymus į paklausimus tuo pačiu klausimu, t. y. suinteresuotas institucijas informavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota prokuratÅ«rai kaltinamojo akto suraÅ¡ymui.

Å ioje dalyje tokia informacija pilnai atitiko tikrovę. Neatitiko tikrovės apelianto nurodytos priežastys dėl ko byla dar neiÅ¡siųsta į teismÄ . Tačiau tai suinteresuotų institucijų visiÅ¡kai nedomino ir nesukėlė joms jokių teisinių pasekmių. Apelianto nuomone, minėtų atsakymų esmė, kuri domino institucijas bei kuri galėjo sukelti kokias nors teisines pasekmes, pilnai atitiko tikrovę. Todėl tokie apelianto atsakymai negali bÅ«ti nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., dalyku.Apeliantas sutinka, kad netinkamai atliko savo pareigas, už kÄ buvo teisingai nubaustas griež­Äiausia drausmine nuobauda - atleidimu iÅ¡ tarnybos prokuratÅ«roje.

Tačiau teigia, kad jo padaryta veika kriminalizuota labai formaliai, priskiriant jam, apelianto nuomone, neapčiuopiamos, nejuntamos ir nematomos didelės žalos padarymÄ valstybei. Jis pažymi, kad iki to vienintelio karto, jis sÄ Å¾iningai tarnavo valstybei. Skundo autorius, remdamasis teismų praktika, suformuota kasacinėje nutartyje Nr. 2K-568/2007, mano, kad toks formalus veikos kriminalizavimas daro Å¡iÄ veikÄ mažareikÅ¡me baudžiamųjų įstatymų prasme. Todėl skunde teigia, kad padarytos veikos, nors ir atitinka požymius veikų, numatytų BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., tačiau jos yra labai formalios ir mažareikÅ¡mės. Jo nuomone, tai yra tik siekis parodyti vidinę prokuratÅ«ros sistemos pertvarkÄ .

Tačiau tokie parodomieji tikslai jau pasiekti atleidus jį iÅ¡ tarnybos, sužlugdžius jo karjerÄ ir sukėlus labai rimtas abejones jo vidiniu idealistiniu pasauliu. Nurodydamas savo gaunamas pajamas, Å¡eimos sudėtį ir jos finansinę padėtį, teigia, kad teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę. Jis mano, kad atsižvelgus į veikos kriminalizavimo formalumÄ , jo asmenybę ir nuo­pelnus tarnybai, Å¡eimyninę - finansinę padėtį, jam turėtų bÅ«ti skirta minimalaus dydžio bauda.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant bausmę ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).              Iš bylos matosi, kad teismas visas jos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir pagrįstai pripažino A. L. kaltu, o kvalifikuojant įrodytomis pripažintas nuteistojo nusikalstamas veikas, baudžiamuosius įstatymus teismas irgi pritaikė tinkamai.

Apeliacinio skundo argumentai teismo iÅ¡vadų dėl nuteistojo kaltės bei veikų juridinio įvertinimo, nepaneigia.             Apelianto skunde dėstomi argumentai yra gana prieÅ¡taringi. Pats nuteistasis skunde iÅ¡ esmės neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Kita vertus, teigia, kad jis sÄ moningai nevilkino bylos iÅ¡siuntimo teismui, taip siekdamas padaryti žalÄ valstybei. Be to, kol ta jo žinioje buvusi byla nebuvo perduota teismui, negalima ir kalbėti apie padarytÄ Å¾alÄ .

Visi su tuo susiję apelianto argumentai yra nepagrįsti ir atmetami.               Pagal jau susiformavusiÄ ir galiojančiÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-302/2011, 2K-400/2011, Nr. 2K-205/2012 ir kt.) piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi (BK 228 straipsnis) yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui.

Šios nusikalstamos veikos esmė yra tai, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai, iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai: pavojinga veika – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas; pavojingi padariniai – didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui; priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių.

Piktnaudžiavimas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėtų ir nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis A. L. padarė BK 228 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pats nuteistasis teisme savo kaltę iÅ¡ esmės pripažino ir parodė, kad vienuolikos įtariamųjų baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 38-1-00055-04 savo žinioje turėjo nuo 2004 m. rugsėjo 17 d. iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. Toje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir galima suraÅ¡yti kaltinamÄ jį aktÄ .

Jis pavedė vyriausiajam tyrėjui M. S. atlikti BPK 218 str. 1 ir 2 dalyse numatytus proceso veiksmus. Tačiau po Å¡ių veiksmų atlikimo iÅ¡ Å¡io tyrėjo gavęs bylÄ , kaltinamojo akto nesurašė, nes turėjo pagrindÄ manyti, kad vienas iÅ¡ įtariamųjų S. J. gali bÅ«ti nepakaltinamas. Apygardos teisme dėl Å¡io įtariamojo buvo nagrinėjama kita baudžiamoji byla ir jam buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Siekdamas neapsunkinti teismo darbo Å¡ioje jo žinioje buvusioje byloje, jis laukė tos ekspertizės iÅ¡vadų.

Tačiau ir jas gavęs 2007 m. vasario 8 d., vis atidėliojo kaltinamojo akto suraÅ¡ymÄ . Po to pastebėjo, kad baigėsi kai kuriems įtariamiesiems patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminai. Ta byla taip ir pragulėjo jo seife, nes po to jis jau bijojo to, „kas įvyko“. Teisme nuteistasis aiÅ¡kino, kad taip atsitiko galbÅ«t dėl tinginystės, nors kitus darbus jis atliko gerai. A. L. taip pat pripažino, kad surašė atsakymus į suinteresuotų institucijų paklausimus dėl ikiteisminio tyrimo eigos.

RaÅ¡tuose nurodė, kad byloje atliekami papildomi tyrimo veiksmai, t. y. teismo psichiatrijos ekspertizė, nors iÅ¡ tikrųjų toje byloje jokie papildomi tyrimo veiksmai nebuvo atliekami. Nuteistasis pripažino ir tai, kad jo suraÅ¡ytuose ir Vilniaus rajono ir miesto pataisos inspekcijos virÅ¡ininkei E. D., Lietuvos KPB ONT 4-osios valdybos virÅ¡ininkui A. G. bei Vilniaus apskrities VPK skyriaus virÅ¡ininkui V. J. iÅ¡siųstuose raÅ¡tuose jis nurodė melagingÄ informacijÄ , nes juose nurodytos žinios neatitiko tikrovės. Tokius raÅ¡tus jis surašė todėl, kad pateisintų bylos neiÅ¡siuntimÄ Ä¯ teismÄ .

Taip pat nuteistasis pripažino, kad 2010 m. gegužės 5 d., 2010 m. gruodžio 6 d., 2011 m. kovo 28 d., pateikdamas duomenis elektroniniu paÅ¡tu Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojui A. S., o 2011 m. gegužės 13 d. ir 2011 m. liepos 7 d. – Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui I. M. apie savo atliekamus ikiteisminius tyrimus ir tyrimus, kuriuos jis organizuoja bei jiems vadovauja, palaiko valstybinį kaltinimÄ , nenurodė ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00055-04.

Tai padarė tyčia, kadangi ta byla nepatenka nė į vienÄ kategorijÄ bylų, apie kurias jam reikėjo pateikti informacijÄ . Tačiau pripažino, kad jis privalėjo pateikti informacijÄ ir apie Å¡iÄ bylÄ .Ä®vertinęs nuteistojo, o taip pat ir teisme apklaustų E. D., A. G., V. J., M. S., A. S., I. M. ir kitų liudytojų parodymus bei iÅ¡tyręs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad nuteistasis A. L., nesurašęs kaltinamojo akto ir neperdavęs teismui jo žinioje turimos baudžiamosios bylos, piktnaudžiavo prokuroro tarnybine padėtimi bei įgaliojimais ir suklastojo tikrus dokumentus bei juos siuntė jau paminėtų institucijų vadovams.

Nuteistasis apeliuoja į tai, kad jis sÄ moningai bylos nevilkino, pareigų neatliko dėl savo neprofesionalumo, bet ne dėl savanaudiÅ¡kų tikslų, o tokiais veiksmais nepadarė jokios žalos. Todėl jo veika negali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 228 str. 1 d. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti ir atmetami.Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad skunde apeliantas jau kitaip, nei teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, ir gana prieÅ¡taringai aiÅ¡kina savo veiksmų, t. y. bylos vilkinimo ir neperdavimo teismui, motyvus.

Jis nurodo, kad „profesionali nuojauta jam kuždėjo“, kad toje byloje yra kažkas negerai, kad jos dar negalima siųsti teismui, kad nebÅ«tų apsunkintas teismo darbas. Tačiau taip pat jis nurodo ir apie tai, kad savo pareigų jis neatliko dėl savo neprofesionalumo. Tokius apelianto argumentus paneigia paties nuteistojo teisme duoti parodymai, kad ir gavęs kitoje byloje atliktos psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadas, savo žinioje turimos baudžiamosios bylos dar 4 metus neiÅ¡siuntė į teismÄ . Å ie jo parodymai kaip tik patvirtina, kad jis bylÄ vilkino sÄ moningai.

Tai, kad nuteistojo žinioje buvusi baudžiamoji byla iki Å¡iol neperduota teismui, nuteistojo kaltės irgi nepaneigia. IÅ¡ byloje esančio Generalinės prokuratÅ«ros raÅ¡to (4 t., 94-95 b. l.) matosi, kad ikiteisminis tyrimas toje byloje užtruko dėl objektyvių priežasčių. Tos priežastys yra susijusios bÅ«tent su tuo, kad byla savo laiku su kaltinamuoju aktu nebuvo perduota teismui. Byloje esantys įrodymai, o pirmiausia paties nuteistojo parodymai patvirtina, jog A. L. visÄ laikÄ Å¾inojo ir suprato, kad jo žinioje esančioje baudžiamojoje byloje vienuolikai asmenų pareikÅ¡tiems įtarimams pagrįsti faktinių duomenų pakanka.

Taip pat jis suprato, kad nesuraÅ¡ius kaltinamojo akto ir neperdavus teismui bylos, laikui bėgant įtariamieji gali likti nenubausti, tačiau tyčia neatliko savo tiesioginių pareigų – nesurašė kaltinamojo akto ir bylos daugiau kaip 6 metus neperdavė teismui. Byloje nenustatyta, kad nuteistasis buvo suinteresuotas bylos baigtimi ar veikė kitų asmenų interesais. Tačiau atsakydamas į suinteresuotų institucijų užklausimus dėl ikiteisminio tyrimo eigos, A. L. netgi tuo metu, kai jau buvo gavęs visų ekspertizių, atliktų kitoje byloje, iÅ¡vadas, melagingai nurodydavo apie egzistuojančias objektyvias priežastis, kliudančias užbaigti ikiteisminį tyrimÄ .

Tokie nuteistojo veiksmai rodo, kad siekdamas nuslėpti savo darbo trūkumus jis veikė kryptingai. Nusikalstamu neveikimu A. L. savo asmeninius interesus (baime dėl savo veiksmų pasekmių) iškėlė aukščiau už tarnybos ir valstybės. Visa tai rodo, kad nuteistasis, nesurašydamas kaltinamojo akto ir neperduodamas bylos teismui, suprato, jog dėl tokių jo veiksmų gali kilti sunkios pasekmės, t. y. kad kaltininkai nebus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nukentės ne tik prokuratūros prestižas, bet ir valstybės interesai, o tuo pačiu bus padaryta didelė neturtinė žala valstybei.

Tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų, kad byla kuo greičiau bÅ«tų iÅ¡siųsta į teismÄ . Tai rodo, kad nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė tyčia.Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad turtinės naudos siekimas, kurį nuteistasis savo apeliaciniame skunde įvardija kaip „savanaudiÅ¡kÄ pradÄ â€œ, nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcijos) bÅ«tinasis sudėties požymis. Toks požymis nebuvo numatytas ir Å¡io baudžiamojo įstatymo 2000 m. rugsėjo 26 d. redakcijoje.

Todėl teigti, jog apelianto nusikalstamos veikos juridinis įvertinimas pagal BK 228 str. 1 d. yra neteisingas, nėra pagrindo.   Nuteistojo A. L. skundo argumentai, kad jo veiksmais nebuvo padaryta jokia žala, kolegija taip pat atmeta. Pagal teismų praktikÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-638/2005, Nr. 2K-529/2008, 2K-108/2009, 2K-199/2009, Nr. 2K-16/2010, Nr. 2K-305/2011 ir kt.) taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobÅ«džio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės vieÅ¡osios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams.

Kitokio pobÅ«džio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobÅ«džio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavimÄ pagal BK 228 straipsnį Å¡ia veika padaryta žala turi bÅ«ti pripažinta didele. Pagal šį požymį atribojamas piktnaudžiavimas kaip nusikalstama veika nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo.

Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobÅ«dį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiÅ¡kiai neteisėti veiksmai), pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbÄ , nukentėjusiųjų skaičių ir jų pareigÅ«no ar jam prilyginto asmens veiksmų vertinimÄ , padarytos veikos neigiamÄ poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan.

Tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padaro dar ir kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , Å¡is faktas suteikia papildomÄ pagrindÄ konstatuoti, kad Å¡iais veiksmais sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas ir padaroma didelė žala valstybei. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei.

Å ioje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. L., piktnaudžiaudamas prokuroro tarnybine padėtimi ir įgaliojimais, atliko aiÅ¡kiai neteisėtus veiksmus. Jis buvo ne paprastas valstybės tarnautojas, o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroras. Nesurašęs kaltinamojo akto ir neperdavęs bylos teismui esant visoms sÄ lygoms tai padaryti, jis pažeidė nuosprendžio nustatomojoje dalyje iÅ¡vardintų teisės aktų nuostatas, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus prokuroro tarnybos principus, sulaužė ProkuratÅ«ros įstatyme įtvirtintÄ prokuroro priesaikÄ , padarė BPK numatytus pažeidimus.

Nuteistojo padaryti veiksmai (neveikimas) be abejonės buvo priežastiniame ryšyje su įstatyme numatytais padariniais – didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos padarymu valstybei ir konkrečiai institucijai, nes taip buvo iškreipta prokuroro tarnybos esmė bei tyrinys, apsunkintas nusikaltimus padariusių asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, o kai kurių įtariamų asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl suėjusio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino tapo ir neįmanomas (A.

J. (PetraÅ¡kienės) pagal BK 294 str. 1 d. 300 str. 1 d. bei D. U. pagal BK 294 str. 1 d.). Tokiu bÅ«du buvo pažemintas bei sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos prokuroro vardas. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų teismo iÅ¡vados, kad valstybė dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų patyrė didelės neturtinio pobÅ«džio ir organizacinės žalos, yra visiÅ¡kai pagrįstos. Esant Å¡iam BK 228 str. 1 d. numatytam požymiui, nepagrįsti yra apelianto argumentai apie tai, kad jis padarė tik drausminį nusižengimÄ .

Būtent pagal šį požymį (didelė žala) atribojamas piktnaudžiavimas kaip nusikalstama veika nuo tarnybinio (drausminio) nusižengimo. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir apie tai, kad jo surašyti ir suinteresuotoms institucijoms išsiųsti raštai negali būti laikomi BK 300 str. 1 d. dalyku, nes juose nurodyta informacija atitiko tikrovę. Be to, jo suklastoti dokumentai nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Tokie apelianto argumentai taip pat yra nepagrįsti ir atmetami. Nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., dalykas yra dokumentas.

Dokumentu laikytinas kiekvienas raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę, be kita ko, yra ir juridinių faktų ar turinčių juridinę reikÅ¡mę aplinkybių įrodymu. Dokumento suklastojimu pripažįstamas ir sÄ moningas melagingų duomenų įraÅ¡ymas į tikrÄ dokumentÄ . Melagingi duomenys – tai duomenys neatitinkantys tikrovės. BK 300 str. saugo tokiÄ vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normaliÄ teisingÄ dokumentų apyvartÄ .

Pati teisinė apyvarta suprantama kaip juridinių faktų visuma, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia įvairÅ«s teisiniai santykiai, o Å¡ie faktai paprastai fiksuojami įvairiuose dokumentuose (kasacinės nutartys 2K-426/2006, Nr. 2K-745/2006, Nr. 2K-263/2010). A. L. nuteistas už tikrų dokumentų suklastojimÄ ir tų dokumentų panaudojimÄ , o bÅ«tent už tai, kad surašė, pasirašė ir suinteresuotoms institucijoms iÅ¡siuntė nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytus tris raÅ¡tus, kuriuose nurodė melagingÄ informacijÄ .

Pats nuteistasis teisme pripažino visus tuos raÅ¡tus surašęs, pasirašęs ir iÅ¡siuntęs. Jis patvirtino ir tai, kad tuose raÅ¡tuose jo nurodyta informacija apie atliekamus papildomus tyrimo veiksmus yra melaginga, nes tokie veiksmai byloje nebuvo atliekami. TÄ patvirtina ir liudytojų skundžiamame nuosprendyje aptarti parodymai bei teisme iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai bylos dokumentai. Be to, pats nuteistasis paaiÅ¡kino, kad tokius raÅ¡tus jis surašė tyčia, siekdamas iÅ¡vengti dėl nesuraÅ¡yto kaltinamojo akto ir teismui neperduotos baudžiamosios bylos jam kilsiančių neigiamų pasekmių.

Todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo suraÅ¡yti, pasiraÅ¡yti ir suinteresuotoms institucijoms iÅ¡siųsti raÅ¡tai negali bÅ«ti laikomi BK 300 str. 1 d. numatytu dalyku. Paties nuteistojo parodymai patvirtina ir tai, kad jis suprato, jog tyčia suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę ir norėjo taip veikti. Tie dokumentai, už kurių suklastojimÄ nuteistas A. L., be abejo turėjo ir juridinę reikÅ¡mę. 2006 m. birželio 17 d. raÅ¡tu melaginga informacija buvo suteikta Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijai, kuri organizavo R.

P. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ . 2009 m. vasario 18 d. raÅ¡to pagrindu melaginga informacija buvo perduota teismui, nagrinėjančiam to paties R. P. kitÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ . 2011 m. liepos 28 d. raÅ¡tu klaidinga informacija buvo pateikta Vilniaus apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriui ir buvo pridėta prie administracinės teisės pažeidimo bylos bei iÅ¡siųsta teismui, kuris nagrinėjo administracinę bylÄ . Tačiau svarbiausia, kad nuteistojo suklastoti dokumentai buvo panaudoti darant kitÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ piktnaudžiavimÄ tarnyba, kuri sukėlė didelės žalos ne tik valstybės institucijai, bet ir valstybei.

Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2007, apeliantas taip pat nurodo, kad teismas turėjo svarstyti galimybę baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti BK 37 str. pagrindu. Tačiau ir Å¡ie apelianto argumentai yra nepagrįsti, o toks jo praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas.Nuteistojo paminėtos baudžiamosios bylos aplinkybės nėra tokios pačios arba bent labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Todėl precedentas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomas.

Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikÅ¡miu. Nusikaltimas mažareikÅ¡miu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo, teismas prieina iÅ¡vadÄ , kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme.

Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A.

L. dokumentus klastojo siekdamas pateisinti kitus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir tuo pačiu padarė kitÄ sunkesnį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 228 str. 1 d. Nustatyta, kad A. L. nusikalstamos veikos truko daugiau kaip 6 metus. Å iame nuosprendyje jau buvo nurodyta, kad piktnaudžiaudamas tarnyba nuteistasis A. L. padarė valstybei didelę neturtinę žalÄ , buvo pažemintas bei sumenkintas Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros autoritetas ir diskredituotas prokuroro vardas. Dėl Å¡ių aplinkybių A. L. padarytas nusikalstamas veikas laikyti mažareikÅ¡mėmis ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 37 str. nuostatomis, pagrindo nėra.

Nuteistasis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstė ir alternatyvų praÅ¡ymÄ sumažinti jam paskirtos baudos dydį iki įstatymo numatytos minimalios baudos 1 MGL. Å ioje dalyje nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas tik iÅ¡ dalies. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, skirdamas A. L. bausmes, įvertino jo padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, jų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasis BK 55 str. nuostatomis, teismas pagrįstai nuteistajam parinko įstatymų sankcijose numatytų bausmių rūšį – baudÄ , nes A. L. teisiamas pirmÄ kartÄ ir tik už nesunkius bei apysunkį nusikaltimus. Tačiau nustatydamas baudos dydį teismas, kolegijos nuomone, nepakankamai įvertino BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir nuteistajam paskyrė neteisingas aiÅ¡kiai per griežtas bausmes. Todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 54 str. 2 d.) taikymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).IÅ¡ nuosprendyje iÅ¡dėstytų bausmės skyrimo motyvų matosi, kad nuteistasis A.

L. charakterizuojamas tik teigiamai. A. L. ne tik neteistas ir nebaustas administracine tvarka, bet ir yra ne vienÄ kartÄ Generalinio prokuroro įsakymais skatintas už pavyzdingÄ pareigų atlikimÄ bei už nuolatinį aktyvų bendradarbiavimÄ stiprinant teisėsaugÄ , o Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Visos Å¡ios aplinkybės parodo nuteistojo teigiamÄ vertybinę orientacijÄ ir minimalų jo asmenybės pavojingumo laipsnį. Å ios aplinkybės leidžia daryti, kad A.

L. padarytos nusikalstamos veikos buvo visiÅ¡kai atsitiktinės. TÄ nuosprendyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nustatydamas baudos dydį į tai pakankamai neatsižvelgė. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumÄ Å¡iuo atveju pažymėtina ir tai, kad už neteistus veiksmus (neveikimÄ ) A. L. jau nubaustas griežčiausia tarnybine (drausmine) nuobauda – atleidimu iÅ¡ valstybės tarnybos. Nors tai nekeičia nuteistojo veiksmų kvalifikacijos, tačiau įvertinus jo asmenybę, kad iki tol jis buvo gerbiamas ir skatinamas už pavyzdingÄ pareigų atlikimÄ , atleidimas iÅ¡ tarnybos jam jau yra didžiulė bausmė.

Netekęs tarnybos A. L. ne tik prarado pakankamai gerai apmokamÄ darbÄ , reputacijÄ , bet ir gavo skaudžiÄ pamokÄ . Nustatant nuteistajam skiriamos baudos dydį turėtų bÅ«ti atsižvelgta ir į tai, kad jis turi du nepilnamečius vaikus, Å¡iuo metu jo mėnesinis darbo užmokestis yra 1500 Lt. Å eima turi finansinių įsipareigojimų bankui – dvi 30 000 Lt ir 15929 eurų paskolas. Todėl nuteistajam paskirta 150 MGL dydžio bausmė sukeltų neigiamas pasekmes Å¡eimos socialinei gerovei.Ä®vertinusi visas Å¡ias aplinkybes kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam pagal BK 228 str. 1 d. paskirtos 150 MGL baudos dydis yra mažintinas iki 50 MGL dydžio.

IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad skirdamas baudas už atskiras BK 300 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, teismas visiÅ¡kai nemotyvavo tokio didžiulio baudų dydžio skirtumo. Galima teigti, kad nuteistojo BK 300 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika suklastojant 2011 m. liepos 28 d. raÅ¡tÄ Nr. 17.2.-14441 ir jo asmenybė yra didesnio pavojingumo laipsnio, nes nuteistasis suklastotÄ dokumentÄ su melaginga informacija suinteresuotoms institucijoms siuntė trečiÄ kartÄ . Tačiau, kolegijos nuomone ir už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtos baudos dydis turi bÅ«ti sumažintas iki 30 MGL dydžio.

Skiriant tokias pagal BK 228 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. baudas kolegija remiasi ir teismų praktika tokiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72/2010, Nr. 2K-424/2010, Nr. 2K-334/2011). Kolegijos nuomone, tokios naujai skiriamos bausmės atitinka ir padarytų nusikalstamų veikų bei kaltininko pavojingumÄ , ir BK 41 str. numatytÄ bausmės paskirtį, taip pat ir užtikrina teisingumo pricipo įgyvendinimÄ .IÅ¡ bylos matosi, kad A. L. nuteistas už tris BK 300 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, todėl skiriant subendrintÄ bausmę už Å¡iuos nusikaltimus turi bÅ«ti taikomas dalinis bausmių sudėjimo bÅ«das.

Tačiau nustatyta, kad Å¡iuo atveju visi trys dokumentų klastojimo atvejai ir BK 228 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika (piktnaudžiavimas tarnyba) sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį. Todėl skiriant nuteistajam galutinę bausmę visos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos vienu etapu taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«dus. Vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., teisėjų kolegijan u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti.A.

L., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 228 str. 1 d. paskirti 50 MGL dydžio (6500 Lt) baudÄ ; pagal BK 300 str. 1 d. dėl 2011 m. liepos 28 d. dokumento suklastojimo paskirti 30 MGL dydžio (3900 Lt) baudÄ .Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., Å¡ias, o taip pat ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 300 str. 1 d. už 2006 m. birželio 27 d. bei 2009 m. vasario 18 d. dokumentų suklastojimÄ paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę nuteistajam A.

L. paskirti 50 MGL dydžio (6500 Lt) baudÄ .Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkas                                                    Aloyzas Kruopys Teisėjai                                                                  Valdimaras Bavėjanas                                                                  Linas Å iukÅ¡ta