5a8cc2bd-e1dd-4dfb-a124-e292ec22f4ba · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-405-883/2022 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00310-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 3.3.1.13; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20; 2.6.29.3(S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 10 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena StasiÅ«nienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovei N. U. dėl skolos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės N. U. 175,92 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 158,40 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 18 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur Eur iÅ¡laidas už procesinių dokumentų parengimÄ bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį buvo priimtas sprendimas už akių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Å iaulių apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“ iÅ¡ atsakovės N. U. 175,92 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 15,83 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (191,75 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 149,14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, likusios ieÅ¡kinio dalies netenkino.

4. Atlikęs byloje esančių įrodymų formalų vertinimÄ , teismas nustatė, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, dėl ko susidarė 175,92 Eur skola. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų ginčijusi sutarties sÄ lygas ar atsiskaičiusi su pradine kreditore ar reikalavimÄ perėmusia ieÅ¡kove. Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių dėl skolos fakto, dydžio ir pagrįstumo neginčijo, todėl teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 175,92 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.

5. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, remdamasi sutarties skiltyje „Šalių atsakomybė“ nustatytu Å¡alių susitarimu dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki visiÅ¡ko atitinkamos sumos sumokėjimo, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 158,40 Eur delspinigių. Vadovaudamasis Civiliniame kodekse expressis verbis nustatyta netesybų mažinimo teise (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) ir teismų praktika, teismas sprendė, kad negalima leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita ir, jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus, jos gali bÅ«ti sumažintos iki protingos sumos.

6. Atsižvelgęs į nurodytÄ reglamentavimÄ , kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , taip pat į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panaÅ¡ių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugÄ ir daryti įtakÄ sutarties sÄ lygų turiniui, į tai, kad praÅ¡omi priteisti delspinigiai yra beveik tokio paties dydžio kaip susidariusi skola už daikto nuomÄ , taip pat įvertinęs tai, jog ieÅ¡kovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, teismas konstatavo, kad praÅ¡omi priteisti 0,5 proc. delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai net tarp verslo subjektų netesybos siekia 0,1?0,2 proc. už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ , kas sudaro 36,5-73 proc. per metus.

7. Spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (VKÄ®) nustatytus netesybų dydžius ir delspinigius nagrinėjamoje byloje mažino iki 15,83 Eur (175,92 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 180 d.). Pažymėjo, kad toks delspinigių sumažinimas nelaikytinas senaties taikymu teismo ex officio, o laikytina delspinigių sumažinimu iki protingo, sÄ Å¾iningo ir teisingo dydžio, iÅ¡reikÅ¡to sumine iÅ¡raiÅ¡ka.

8. Teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo taip pat priteisė 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Taip pat proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . III. Apeliacinio skundo esmė  9. Apeliantė (ieÅ¡kovė) uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iÅ¡ atsakovės N. U. 158,40 Eur delspinigių, 260 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; kitÄ 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ ; priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovės N. U. 19 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1 Teismas, remdamasis VKÄ® ir silpnesniosios sandorio Å¡alies interesų apsaugos doktrina bei sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, netinkamai vertino praÅ¡omus priteisti delspinigius, todėl juos sumažino nuo praÅ¡omų priteisti 158,40 Eur iki 15,83 Eur. 9.2 Teismas nepagrįstai taikė VKÄ® nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad Å¡is įstatymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.

IÅ¡perkamosios nuomos sutartimi pradinis kreditorius ir atsakovė susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigÄ , sumokėjusi visas įmokas pagal sutartį, iÅ¡sipirkti nuomojamÄ daiktÄ . Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovė sutartyje bÅ«tų įtvirtinę nuostatÄ , kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo iÅ¡sipirkti nuomojamÄ daiktÄ , galėtų bÅ«ti taikomas Vartojimo kredito įstatymas. 9.3 Pažymėjo, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovė naudojosi savo asmeninių ir Å¡eimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu bÅ«du sutartis negali bÅ«ti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali bÅ«ti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos. 9.4 Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ .

Nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 158,40 Eur iki 15,83 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas deÅ¡imt kartų, iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . 9.5 Teismas, vertindamas praÅ¡omų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies, interesų apsaugos principu, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visÄ laikÄ , bet už 180 dienų.

Atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymÄ , laiku negrÄ Å¾ino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas bÅ«tų grÄ Å¾inti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grÄ Å¾inimas bÅ«tų atidėtas vėlesniems terminams. 9.6 Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paÅ¡tu atsakovei iÅ¡siuntė praneÅ¡imus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo kreipėsi po protingo termino. 9.7 Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021 pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ .

Pirmosios instancijos teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas deÅ¡imt kartų, iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . 9.8 Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieÅ¡tarauja Å¡alių sutarties bendrųjų sÄ lygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (Å¡alių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iÅ¡ atsakovės praÅ¡omų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nelaikytina neprotingai didele.

Pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl atsakovė turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grÄ Å¾inti nuomojamÄ turtÄ nurodytu terminu, tačiau Å¡ių pareigų neįvykdė. Pasirinkdama sudaryti sutartį bÅ«tent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sÄ lygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta delspinigių norma. 9.9 Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl turėtų bÅ«ti perskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ieÅ¡kovei priteisiant visÄ praÅ¡omÄ sumÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2020 m. liepos 31 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-022717 (toliau – sutartis), pagal kuriÄ pradinė kreditorė perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytÄ nuomos mokestį UAB „Be kredito“ nuosavybės teise priklausantį telefonÄ â€žHuawei P40 Lite E“, 64 GB, o atsakovė įsipareigojo 12 mėnesių mokėti 21,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį. 2021 m. sausio 28 d. pradinis kreditorius atsakovei elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė pretenzijÄ , kurioje nurodyta, kad pretenzijos iÅ¡siuntimo dienÄ yra susidaręs 204,06 Eur įsiskolinimas, atsakovė informuota, jog, jei per 10 dienų neatsiskaitys, sutartis bus nutraukta. 2021 m. birželio 11 d. tarp UAB ,,Be kredito“ ir UAB ,,Legal Balance“ sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-06/01 pagrindu UAB „Be kredito“ perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovės skolÄ .

IeÅ¡kovė 2021 m. birželio 16 d. informavo atsakovę apie skolos perleidimÄ . Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė sutartyje nustatytais terminais ir tvarka negrÄ Å¾ino iÅ¡nuomoto daikto bei nesumokėjo sutartimi numatytų įmokų, ieÅ¡kovės nuomone, atsakovė pagal sudarytos sutarties nuostatas ieÅ¡kovei yra skolinga 175,92 Eur nesumokėtų įmokų pagal sutartį, be to, ieÅ¡kovė, taikydama sutartyje nustatytÄ 0,5 proc. delspinigių dydį paskaičiavo atsakovei 158,40  Eur delspinigius už 180 dienų laikotarpį.

13. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas vertino, kad sutartyje numatyta 0,5 proc. dydžio delspinigių norma yra nesÄ Å¾ininga ir, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, sumažino delspinigių dydį iki 0,05 procentų, vertino, kad sutartyje numatytas delspinigių dydis pažeidžia atsakovės, kaip vartotojos, teises ir teisėtus interesus. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nurodo, kad Vartojimo kredito įstatymo nuostatos aptariamu atveju netaikytinos, kadangi atsakovei sutartimi nebuvo nustatyta pareiga iÅ¡sipirkti nuomojamÄ daiktÄ , be to, sudarydama sutartį atsakovė susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sÄ lygomis, taigi kartu sutiko ir su sutartyje numatyta delspinigių norma.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria nuspręsta netenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl sutartimi numatytų delspinigių priteisimo iÅ¡Â atsakovės nevykdžiusios sutartinės prievolės mokėti nuomos mokestį.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjant apeliacinį skundÄ , yra bÅ«tina ex officio atlikti Å¡alių sudarytos vartojimo sutarties sÄ lygų, susijusių su netesybomis (delspinigiais), atitikties sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 9 dalis), 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi byloje dalyvaujančius asmenis informavo apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas ir pasiÅ«lė jiems pasisakyti dėl nurodytų vartojimo sutarties sÄ lygų. Šalys papildomų paaiÅ¡kinimų byloje nepateikė.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti delspinigius, įvertindamas aspektus, dėl kurių Å¡alims buvo nurodyta, jog ketinama peržengti apeliacinio skundo ribas, t. y. dėl Å¡alių sudarytos vartojimo sutarties sÄ lygų, susijusių su delspinigiais, atitikties sÄ Å¾iningumo kriterijams. Dėl vartojimo sutarčiai taikytinų teisės normų 17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas reikalavimÄ dėl 175,92 Eur skolos priteisimo tenkino, o priteistinÄ delspinigių sumÄ sumažino, argumentuodamas tuo, kad orientaciniu dydžiu laiko Vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius.

18. Apeliaciniu skundu teismo sprendimo už akių dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti sutartinius delspinigius, ieÅ¡kovė ginčija, nurodydama, jog teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad Å¡is įstatymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, be to, teismas neatsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų, be kita ko, ir netesybų, nustatymÄ bei į tai, kad atsakovas jau daugiau nei vienerius metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

19. Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Å¡is įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos iÅ¡lygos, kokiems santykiams Å¡is įstatymas netaikomas. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ Ä¯statymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad Å¡io įstatymo nuostatos taikomos ir sutartims, kurių pobÅ«dis arba tikslas suteiktų galimybę iÅ¡vengti Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo.

Taigi Vartojimo kredito įstatymas taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į Å¡io įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į Vartojimo kredito įstatymo reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sÄ lygų aiÅ¡kinimo.

20. Siekiant atriboti nuomos (iÅ¡perkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu Å¡alys sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia iÅ¡sinuomoti daiktÄ , turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sÄ lygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. Å¡ia sutartimi pagrindinis tikslas yra gauti finansavimÄ sutarties objektui įsigyti, ir tik antrinis vartotojo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.

21. Pažymėtina, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kuriÄ vartojimo kredito davėjas suteikia vartojimo kreditÄ atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du. Taigi vartojimo kreditas gali bÅ«ti suteikiamas tiek pinigine forma, tiek kitu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du (pvz., prekėmis). Atsižvelgiant į tai, visi paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sandoriai, kurie turi atidėto finansavimo elementÄ , yra laikytini vartojimo kredito (finansavimo) sutartimis.

22. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartyje buvo numatyta, kad atsakovės įsigyjamo daikto (telefono), kuris perduodamas atsakovei, vertė yra 189 Eur; už daiktÄ mokėtina suma yra iÅ¡dėstoma į 12 mokėjimų, kas mėnesį mokant 21,99 Eur įmokas. Å ios sutarties sÄ lygos patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimÄ sutarties objektui (telefonui) įsigyti. Pažymėtina, kad tinkamai įvykdęs sutartį atsakovas už telefonÄ viso bÅ«tų sumokėjęs 263,88 Eur (21,99 Eur x 12).

Sutartyje buvo numatyta, jog tinkamo įvykdymo atveju, atsakovė įgyja teisę už 1 Eur įsigyti sutarties objektÄ â€“ telefonÄ . Nors Å¡i sutarties formuluotė tiesiogiai neįtvirtina atsakovės pareigos įsigyti sutarties objektÄ , teismo vertinimu, tokia sutarties sÄ lyga, numatanti teisę, bet ne pareigÄ vartotojui už 1 Eur įsigyti sutarties objektÄ , už kurį jis jau yra sumokėjęs visas įmokas, sudarančias netgi didesnę sumÄ nei pati daikto vertė, vertintina kaip formali ir numatyta siekiant iÅ¡vengti Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo (Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

Esant nurodytam, įvertinus ginčo sutarties sÄ lygų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad tikrieji Å¡alių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas buvo atidėto mokėjimo bÅ«du įsigyti kilnojamÄ jį daiktÄ (telefonÄ ) atsakovės nuosavybėn, o ne tik daiktÄ naudoti ir valdyti. Kasmėnesinis sutarties Å¡alių sulygtų įmokų mokėjimas padėjo pasiekti šį tikslÄ , suteikiant atsakovei galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iÅ¡ karto.

23. Atkreiptinas dėmesys ir į ginčo sutarties skiltyje „Turto grÄ Å¾inimas“ įtvirtintÄ nuostatÄ , kad pasibaigus sutarčiai ir nuomininkui nepareiÅ¡kus noro įsigyti turto sutartyje nurodyta tvarka ar nutraukus sutartį prieÅ¡ terminÄ , turtas grÄ Å¾inamas nuomotojui ne vėliau kaip kitÄ dienÄ po sutarties pasibaigimo ar sutarties nutraukimo. Sutarties skiltyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ numatyta, kad nuomininkui ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal sutartį, sutartis yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iÅ¡ nuomininko grÄ Å¾inti turtÄ arba sumokėti visÄ neapmokėtÄ nuomos mokestį iki sutarties pabaigos.

24. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė telefono nėra grÄ Å¾inusi. Vis dėlto, ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimo įpareigoti atsakovÄ , kaip ji teigia, nuomos tikslu perduotÄ daiktÄ grÄ Å¾inti. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės pagal sutartį nesumokėtų įmokų sumÄ . Toks ieÅ¡kovės elgesys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, be kita ko, patvirtina, kad sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo atsakovui mokant kasmėnesines įmokas įsigyti telefonÄ nuosavybėn, o ne jį valdyti ir juo naudotis, o pradinės kreditorės tikrasis siekis buvo daiktÄ parduoti, bet ne jį nuomoti.

Juo labiau, nurodytoje sutarties skiltyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ alternatyviais pažeistų teisių gynimo bÅ«dais įvardijamas turto grÄ Å¾inimas arba reikalavimas sumokėti likusias įmokas, tačiau nuostatų, kad turto įsigijimas priklausytų dar ir nuo papildomos sÄ lygos – 1 Eur sumokėjimo, nėra numatyta. Tai dar kartÄ patvirtina iÅ¡vadÄ , kad telefono įsigijimas nebuvo siejamas su 1 Eur sumos sumokėjimu, o jo įsigijimÄ nuosavybėn iÅ¡ esmės lėmė visų sutartyje numatytų įmokų sumokėjimas.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad 2020 m. liepos 31 d. UAB „Be kredito“ su atsakove sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi Nr. BK-022717 pradinė kreditorė ir atsakovė iÅ¡ esmės susitarė ne dėl naudojimosi telefonu, tačiau dėl jo finansavimo sÄ lygų – tai yra daikto įsigijimo atidėto mokėjimo bÅ«du, atsakovui mokant kasmėnesines įmokas. Todėl nurodyta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai privalomai taikytinos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos.

Dėl vartojimo sutarties sÄ lygų, numatančių delspinigių dydį, atitikties sÄ Å¾iningumo kriterijams 26. 2020 m. liepos 31 d. UAB „Be kredito“ su atsakove sudarytoje iÅ¡perkamosios nuomos sutartyje buvo numatyta, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimÄ atsakovė įsipareigoja mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki visiÅ¡ko atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. IeÅ¡kovė UAB „Legal Balance“ atsakovei už 180 dienų paskaičiavo 158,40 Eur delspinigių, kuriuos pirmosios instancijos teismas sumažino iki 15,84 Eur (t. y. vietoje 0,5 proc. delspinigių normos, pritaikė 0,05 proc. delspinigių normÄ ), atsižvelgdamas į tai, kad netesybos yra nepagrįstai didelės ir pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartÄ .

27. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesÄ Å¾iningomis laikomos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sÄ Å¾iningumo reikalavimo pažeidimo iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.2284 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sÄ lygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iÅ¡ anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sÄ lygos buvo aptartos individualiai, Å¡io straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sÄ lygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sÄ lyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

28. Ä®vertinus pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytÄ sutartį, darytina iÅ¡vada, kad sutarties sÄ lyga dėl 0,5 proc. delspinigių dydžio yra standartinė, iÅ¡ anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sÄ lyga, dėl kurios atsakovė neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindinta, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sÄ lyga (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Duomenų, kad sÄ lyga, numatanti delspinigių dydį, bÅ«tų buvusi individualiai aptarta su atsakove ir atsakovė bÅ«tų turėjusi galimybę daryti įtakÄ nustatant delspinigių dydį, byloje nėra (6.2284 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis).

29. CK 6.228 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog nesÄ Å¾iningos yra sutarties sÄ lygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Pareiga įrodyti, kad CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sÄ lyga nėra nesÄ Å¾ininga, tenka verslininkui.

30. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Netesybos (delspinigiai) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis), todėl Å¡alims įtvirtinant civilinę atsakomybę netesybų forma, teismui kyla pareiga ex officio (pagal pareigas) Å¡ias nuostatas įvertinti ir sÄ Å¾iningumo aspektu. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant klausimÄ , ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytÄ netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad tarp Å¡alių susiklosčiusiems teisiniams santykiams privalomai taikomos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos, be kita ko, ir tos nuostatos, kurios numato galimybę susitarti dėl delspinigių dydžio. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

32. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės delspinigius, kurie paskaičiuoti taikant 0,5 proc. delspinigių normÄ , t. y. deÅ¡imt kartų didesnę nei Vartojimo kredito įstatymo įtvirtintas maksimalus galimas dydis (0,05 proc.). Toks delspinigių dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas ne tik prieÅ¡taraujančiu Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu Å¡alių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Taigi nagrinėjamu atveju, darytina iÅ¡vada, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties sÄ lyga, numatanti nepagrįstai didelį delspinigių dydį yra nesÄ Å¾ininga (CK 6.228 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

33. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ netesybų dydį, pripažinti nesÄ Å¾ininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo) ir Å¡ios sÄ lygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.228 4 straipsnio 8 dalis). Pripažinus sutarties sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ netesybų dydį, kaip nustatančiÄ neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesÄ Å¾ininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai).

Esant nurodytam, ginčo sutarties sÄ lyga, numatanti 0,5 proc. dydžio delspinigius, pripažintina nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio (CK 6.228 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 dalis).

34. Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis neįtvirtina vieno galimo taikytino netesybų dydžio, kuris atitiktų sÄ Å¾iningumo kriterijų ir galėtų bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis Å¡alių valiÄ , o tik numato maksimalų galimÄ taikytinų netesybų dydį (ne daugiau 0,05 proc.). Teismas neturi teisės keisti nesÄ Å¾iningos sutarties sÄ lygos turinio iki tiek, kiek ji, teismo nuomone, galėtų bÅ«ti vertinama kaip esanti sÄ Å¾ininga vartotojo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 52 punktas).

Todėl teismas, pripažinęs sutarties sÄ lygÄ dėl delspinigių kaip nesÄ Å¾iningÄ , neturi pagrindo taikyti netesybų mažinimÄ reglamentuojančias teisės normas ir savo iniciatyva spręsti dėl Å¡alių interesus atitinkančio vieno konkretaus delspinigių dydžio, patenkančio į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nustatytos delspinigių normos ribas, t. y. mažinti netesybas iki tokio dydžio, kuris galėtų bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu vartotojo atžvilgiu.

35. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ieÅ¡kovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieÅ¡tarauja Å¡alių sutarties bendrųjų sÄ lygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (Å¡alių sulygtai valiai), todėl tokia delspinigių norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nelaikytina neprotingai didele, ir remiasi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021.

36. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, Å¡ioms byloms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat bÅ«tina atsižvelgti į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes: precedento sukÅ«rimo laikÄ ; precedentas atspindi jau susiformavusiÄ teismų praktikÄ ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumÄ ; įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ reikÅ¡mingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011).

37. Apeliantės nurodoma Kauno apygardos teismo nutartis, kurioje spręsta, kad teismas sumažindamas mokėtinų netesybų dydį nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ , buvo priimta 2021 m. rugsėjo 28 d. Vėlesniuose teismų sprendimuose, vertinant nuomos vartojimo sutarties sÄ lygų, numatančių delspinigių dydį sÄ Å¾iningumÄ , kaip ir Å¡ioje byloje, buvo nustatyta, kad sutarties sÄ lyga dėl 0,5 procentų delspinigių dydžio, įtvirtinta sutarties dalyje „Šalių atsakomybė“, ir įtraukta į specialiÄ jÄ sutarties dalį, yra standartinė, iÅ¡ anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sÄ lyga, dėl kurios nuomininkas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas.

Teismai, įvertinę sutartimi nustatytÄ delspinigių dydį, padarę iÅ¡vadÄ , kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis akivaizdžiai yra per didelis, neatitinkantis Å¡alių interesų pusiausvyros ir numatantis nepagrįstai didelę vartotojo civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, sutarties sÄ lygÄ , numatančiÄ 0,5 procentų delspinigių dydį, pripažino nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK 6. 228 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

38. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, atmetant ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 158,40 Eur delspinigių iÅ¡ atsakovės priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palÅ«kanų priteisimo už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 39. CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

40. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme patyrė 260 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (18 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur teisinei pagalbai apmokėti). Atmetus ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 158,40 Eur delspinigių, konstatuotina, kad byloje buvo patenkinta 52,62 proc. ieÅ¡kovės reikalavimų. Esant nurodytam, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 136,81 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

41. Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu  n u t a r i a :  ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinio skundo netenkinti. Pripažinti 2020 m. liepos 31 d. UAB „Be kredito“ su atsakove N. U. sudarytos iÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr. BK-022717 sÄ lygÄ , nustatančiÄ 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).

Pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimÄ už akių dalį dėl delspinigių priteisimo ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „ IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iÅ¡ atsakovės N. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 175,92 Eur (vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imt penkių eurų 92 centų) nesumokėtas nuomos įmokas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (175,92 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 136,81 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 81 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.“ Teisėja Irena StasiÅ«nienė   Â