5a8ca2ae-e059-4b42-8a87-a6f1674da059 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja J

Pranešėjas A. Žerlauskas                                                       Â

           Civilinė byla Nr. 2S-1024-265/2011

Teisėja D. Žukauskienė                                                                       Â

(Proceso Nr. 2-06-3-01579-2011-7)

        Procesinio sprendimo kategorija: 122.4 Â

 (S)

                                                                                            Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. gegužės 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Eugenijos Morkūnienės,  teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos

R. A. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto

apylinkės teismo 2011-03-09 nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos R. A. R. skundÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos generalinei

prokuratÅ«rai, Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai dėl prokurorų nutarimų atsisakyti ginti vieÅ¡Ä interesÄ panaikinimo ir n u s t a t ė:

pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2010-10-13 nutarimÄ atsisakyti tenkinti praÅ¡ymÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo pagal pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2010-11-24 nutarimÄ dėl Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2010-10-13 sprendimo atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ bei įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl vieÅ¡o intereso gynimo pagal pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ . Nurodė, kad atlikusi tyrimÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra, o vėliau ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra nustatė eilę teisės aktų pažeidimų, padarytų iÅ¡duodant projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ ir statybos leidimÄ kirpyklos, esančios (duomenys

neskelbtini), rekonstrukcijai, tačiau šie pažeidimai buvo įvertinti kaip nepakankami viešo intereso pažeidimui

ir galimybės jį ginti teismine tvarka nėra pagrindo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-03-09 nutartimi pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė. Nurodė, kad teisė apsispręsti dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo priklauso prokurorui, todėl pareiÅ¡kėjui nesutinkant su priimtu procesiniu sprendimu jis turi teisę pats kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Aplinkybė, kad

prokuroras atsisakė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ginant vieÅ¡Ä interesÄ , neužkerta kelio Raimundai A. R. pačiai kreiptis į

teismÄ .

PareiÅ¡kėja pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-09 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2010-10-13 nutarimÄ atsisakyti tenkinti praÅ¡ymÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo pagal pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2010-11-24 nutarimÄ dėl Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2010-10-13 sprendimo atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ bei įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl vieÅ¡o intereso gynimo pagal pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neiÅ¡tyrė visų įrodymų, nenustatė bylai reikÅ¡mingai aplinkybių. Mano, kad nagrinėjamu atveju nustatyti teisės aktų pažeidimai yra pakankami konstatuoti vieÅ¡o intereso pažeidimÄ , nes tai yra vieÅ¡o administravimo subjekto padaryti Å¡iurkÅ¡tÅ«s pažeidimai, kai pažeidžiant teisės aktus buvo sudaryta galimybė įsiteisinti savavaliÅ¡kas statybas, o ginčo projektavimo sÄ lygų sÄ vadas ir statybos leidimas iÅ¡duoti nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Å ie pažeidimai, apeliantės manymu, turi visuomeninę reikÅ¡mę.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad apeliantės skunde iÅ¡dėstyti argumentai bei aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. PareiÅ¡kėja nenurodė, kokie visuotinai svarbÅ«s visuomenės ir valstybės interesai, kuriuos ginti įpareigotas prokuroras, pasitelkęs vieÅ¡ojo gynimo institutÄ , yra pažeidžiami. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, turi teisę pats kreiptis į teismÄ dėl teisminės gynybos.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ taip pat praÅ¡o šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK

329 str., 338 str.).

 Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja nesutinka su ginčijamuose prokuratūros nutarimuose padarytomis išvadomis, jog jos nurodyti ir prokurorų nustatyti

teisės aktų pažeidimai, atliekant rekonstrukcijos darbus kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose, nėra pakankami

vieÅ¡ojo intereso pažeidimui konstatuoti bei inicijuoti vieÅ¡ojo intereso gynimÄ teisme.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas suteikia prokurorui teisę spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas inicijuoti vieÅ¡ojo intereso gynimÄ teismine tvarka, t.y. prokuroras, nustatęs asmens, visuomenės ar valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos pareiÅ¡kimÄ arba savo iniciatyva, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ turi teisę ir pareigÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ar pareiÅ¡kimu (LR ProkuratÅ«ros įstatymo 19 str.). Prokurorui nenustačius tokio teisės aktų pažeidimo, kurio pobÅ«dis, prokuroro nuomone, turėtų esminės reikÅ¡mės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudarytų pagrįstas prielaidas prokuroro reiÅ¡kiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti, jis nėra įpareigotas kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi pareiÅ¡kėja, nesutikdama su prokurorų priimtais nutarimais, kuriais atsisakyta pagal pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, ginant vieÅ¡Ä interesÄ , turi teisę pati kreiptis į teismÄ dėl jos galimai pažeistos teisės gynimo. Â

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas konstatuoti vieÅ¡ojo intereso buvimÄ (nebuvimÄ ) bei galimÄ jo pažeidimÄ , atskleidė teismų formuojamÄ vieÅ¡ojo intereso sampratÄ bei turinį, prokuroro kompetencijÄ vieÅ¡ojo intereso gynimo srityje, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335?339 straipsniais,

n u t a r i a:

           Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo

9 d. nutartį palikti nepakeistÄ

Kolegijos pirmininkas                                                                                                   Â

Alvydas Žerlauskas

Kolegijos teisėjai                                                                                                            Aušra

Maškevičienė

                                                                                                                              Â

                                                                                                                                  Â

Eugenija Morkūnienė