5a8c13b5-daca-43b2-a478-e706273b9c37 · Kauno apygardos teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-553-966/2019

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00758-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.7.3; 21.11.10; 21.11.11

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 24 d. nutarimo A. G. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. A. G. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams ir transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad jis 2019 m. balandžio 1 d. apie 19.10 val.(duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,82 promilės neblaivumas, kai atimta teisė vairuoti tos rūšies transporto priemones. Pažeidimas padarytas pakartotinai, nes buvo paskirta administracinė nuobauda ir nepraėjo vieni metai nuo nuobaudos įvykdymo. Tokiais veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

2. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad Å¡ioje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad A. G. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, nekyla. A. G. kaltė įrodyta liudytojų parodymais, kitais raÅ¡ytiniais bylos duomenimis. Spręsdamas administracinės nuobaudos skyrimo klausimÄ teismas įvertino A. G. veiksmų pavojingumÄ , jo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumÄ , anksčiau taikytų administracinių nuobaudų neveiksmingumÄ ir padarė iÅ¡vadÄ , kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus ANK specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatytas baudas su administracinio poveikio priemonėmis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ir automobilio konfiskavimu.

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. G. (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarimÄ .

3.1. Skunde apeliantas tvirtina, kad administracinių nusižengimų jis nepadarė, savo kaltės nepripažįsta. Atkreipiamas dėmesys į liudytojo A. S. parodymus, kad apsaugos darbuotojas parodė vaizdo įraÅ¡Ä , iÅ¡ kurio buvo matyti, kad A. G. vairavo automobilį – perstatė jį į kitÄ vietÄ . Å ie parodymai neatitinka tikrovės, nes apsaugos darbuotojas tokių aplinkybių nenurodė. Tokia vaizdo medžiaga byloje nėra pateikta. Nei į vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai, nei apsaugos darbuotojas nepateikė duomenų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra įrengusi vaizdo stebėjimo kameras, galimai galėjusias užfiksuoti įvykių sekÄ . Teismui pareikalavus pateikti vaizdo įraÅ¡Ä gautas atsakymas, kad tokio įraÅ¡o bendrovė neturi. Teismui ignoruojant pareigÄ bÅ«ti aktyviam renkant įrodymus, apelianto gynėjas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovė patikino, kad jų vaizdo kameros nestebi automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. Å i informacija prieÅ¡tarauja policijos pareigÅ«no parodymams. Abejotini yra ir apsaugos darbuotojo J. Č. parodymai dėl nuo apelianto sklindančio alkoholio kvapo. Juo labiau, kai nustatytas 0,82 promilės neblaivumas. Be to, teismo posėdyje apklausiamas apsaugos darbuotojas patvirtino, kad policijos pareigÅ«nai jam nurodė, kaip reikia raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Svarbu ir tai, kad policijos pareigÅ«nus į įvykio vietÄ kvietė ir pats apeliantas, norėdamas raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl apsaugos darbuotojo J. Č. veiksmų. Policijos pareigÅ«nas nurodė, kad tokio pareiÅ¡kimo raÅ¡yti nereikia, nes užtenka vieno pareiÅ¡kimo. Teismo posėdyje apklausiamas policijos pareigÅ«nas negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl A. G. iÅ¡kvietimas nebuvo protokoluojamas, nors pripažino, kad A. G. iÅ¡ tiesų norėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , tačiau Å¡i jo teisė nebuvo užtikrinta. Tiek apsaugos darbuotojo, tiek policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimus paneigia nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi apelianto ir jo mamos L. G. parodymai, kad apeliantas automobilio nevairavo, vienÄ gurkÅ¡nį brendžio iÅ¡gėrė laukdamas policijos pareigÅ«nų.

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas administracinio nusižengimo protokole nepasirašė. Protokolas jam buvo įteiktas registruotu paÅ¡tu. Teismui pateiktoje A. G. skambučių iÅ¡klotinėje matyti, kad įvykio metu jis pats skambino ir pranešė apie įvykį policijos pareigÅ«nams. Tai patvirtina, kad tarp apelianto ir apsaugos darbuotojo buvo susiklostę iÅ¡imtinai prieÅ¡iÅ¡ki santykiai. Teismas nurodė prieÅ¡ingai, kad santykiai nebuvo prieÅ¡iÅ¡ki, nors prieÅ¡iÅ¡kumas nustatytas akivaizdžiai. Tai patvirtino ir pats apsaugos darbuotojas. Teismui pateiktoje vaizdo medžiagoje nėra užfiksuota, kad bÅ«tent A. G. vairavo automobilį įvykio metu. Nutarimas priimtas remiantis iÅ¡imtinai apsaugos darbuotojo ir policijos pareigÅ«no parodymais, kurie prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Nutarime iÅ¡vardinti įrodymai, neva įrodantys A. G. kaltę, tačiau vieninteliu įrodymu dėl faktinio apelianto vairavimo yra apsaugos darbuotojo liudijimas, kurio jokie kiti įrodymai nepatvirtina, ir apeliantui nustatytas neblaivumas. Kiti teismo minimi įrodymai kaltės neįrodo ir yra nepagrįstai „pritempti“, kaip patvirtinantys apsaugos darbuotojo J. Č. liudijimus. Policijos pareigÅ«nai nepatikrino J. Č. blaivumo, neperžiÅ«rėjo prekybos centre veikiančių vaizdo kamerų įrašų, tokių įrašų iÅ¡ viso nereikalavo, nesikreipė į įvykį galimai mačiusius liudytojus, ignoravo tiek A. G., tiek jo mamos paaiÅ¡kinimus. PareigÅ«nai į incidentÄ reagavo Å¡aliÅ¡kai ir netinkamai įgyvendino ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatytas pareigas. Pirmosios instancijos teismas padarė esminius ANK 567, 569 straipsnių pažeidimus, nebuvo siekiama nustatyti esmines aplinkybes, nepaÅ¡alinti akivaizdÅ«s prieÅ¡taravimai, tendencingai ir neobjektyviai įvertinti įrodymai, pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas ir įrodinėjimo naÅ¡ta perkelta pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Buvo priimtas akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas nutarimas, todėl jis turi bÅ«ti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime praÅ¡oma netenkinti A. G. apeliacinio skundo ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5. A. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 652 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliantas, nesutikdamas su jo nubaudimu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį, ginčija pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimÄ tvirtindamas, kad jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilį vairavo bÅ«tent jis, administracinio nusižengimo byloje nėra.

7. Duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo esminės nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Remiantis Å¡io straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksÄ Ä¯galiotas institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

8. IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigÅ«nas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ bei pareigÄ imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje bÅ«tų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog bÅ«tų galima operatyviai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Tuo tarpu administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos pareiga yra tinkamai suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolÄ , kaip to reikalauja ANK 609 straipsnio nuostatos.

9. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nusižengimo esme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo suraÅ¡ymo labai priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamÄ reikÅ¡mę asmens kaltės nustatymui. Administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Todėl įstatymas reikalauja administracinio nusižengimo protokole ne vien apraÅ¡yti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už nusižengimÄ nustatantį aktÄ , t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinį kvalifikavimÄ . Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo garantija, kadangi nusižengimo teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategijÄ . Administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) ir teismas nagrinėja bylÄ tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimÄ , pagal kurį jam perduota medžiaga.

10. A. G. administracinio nusižengimo protokolas buvo suraÅ¡ytas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimÄ esant neblaiviam, kai buvo paskirta administracinė nuobauda už tam tikrus administracinius nusižengimus (Å¡iuo konkrečiu atveju už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , atitinkantį ANK 423 straipsnio 3 dalį), jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad A. G. veiksmai pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, jo kaltei dėl Å¡io nusižengimo padarymo pagrįsti įrodymų byloje pakanka, tuo pačiu sprendė, kad iÅ¡ byloje nustatytų ir administracinio nusižengimo protokole apraÅ¡ytų nusižengimo aplinkybių, byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad A. G. veiksmai atitinka ir kito administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, požymius. Padaręs tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas A. G. skundžiamu nutarimu pripažino kaltu ir pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį (vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai Å¡i atimta ir bÅ«damas neblaivus), t. y. pripažino jį kaltu dėl administracinio nusižengimo, kuris administracinio nusižengimo protokolu A. G. nebuvo inkriminuotas.

11. ANK 617 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė pakeisti nuorodÄ Ä¯ Å¡io kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitÄ teisės aktÄ , kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimÄ , jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant Å¡io kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitÄ teisės aktÄ , kuriame nustatyta atsakomybė už padarytÄ administracinį nusižengimÄ . Tačiau tokia situacija nagrinėjamoje byloje nenustatyta. A. G. skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, kuris administracinio nusižengimo protokole nors ir buvo apraÅ¡ytas atskleidžiant pažeidimo esmę, tačiau jam nebuvo inkriminuotas. Pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog A. G. veiksmuose yra ir kito administracinio nusižengimo sudėties požymiai, nei numatyta administracinio nusižengimo protokole, turėjo grÄ Å¾inti administracinio nusižengimo bylÄ institucijai, bet ne kvalifikuoti jo veiksmus pagal naujÄ , administracinio nusižengimo protokole nenurodytÄ ANK straipsnį.

12. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, esamÄ teisinį reguliavimÄ , iÅ¡ esmės nenumatantį galimybės pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , neinkriminuotÄ jam suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole, akivaizdu, pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas dėl skundo priimant naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje – grÄ Å¾inti administracinio nusižengimo bylÄ institucijai. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarimÄ , kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, 427 straipsnio 1 dalį, dėl pirmosios instancijos teismo padaryto procesinio pažeidimo, A. G. apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo Å¡iame nutarime neanalizuotini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

A. G. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikini Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 24 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje – grÄ Å¾inti bylÄ institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ .

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ .

Teisėja Jurga Vasiliauskienė