5a8bbf44-7a2d-4b3e-8151-033f308ed59e · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja D. Matiukienė                         Civilinė byla Nr. 2A-158-154/2013 Teisėja L. Muchtarovienė                       Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05916-2011-7                                   Procesinio sprendimo kategorija  (S) 25.4.; 42.5.; 42.6.; 42.10.; 62.1.; 121.21.                                                                                      ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 5 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Birutės Simonaitienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę pagal atsakovo V. D. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-488-569/2012, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovo UAB „Sevitera“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

D., trečiajam asmeniui V. J. įmonei, dalyvaujant institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ , VÄ® Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dėl skolos, palÅ«kanų priteisimo bei atsakovo V. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Sevitera“ dėl vartotojo pažeistų teisių gynimo – standartinių sutarties sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo įvykdyti pareigÄ natÅ«ra.            Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas UAB „Sevitera“ ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo V. D. 26 150,00 Lt skolÄ už automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimÄ transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008-05-09 iki 2012-02-10; už laikotarpį nuo 2012-02-11 iki atsakovas pasiims transporto priemonę iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės priteisti 20 Lt už parÄ mokestį; priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad anksčiau Å¡i aikÅ¡telė priklausė V. J. įmonei. 2008-05-07 tarp ieÅ¡kovo UAB „Sevitera“ ir UAB ,,Å ulcas ir Ko“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovui (nuomininkui) UAB „Sevitera“ buvo perduotos laikinai valdyti ir naudoti negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bei prie jų esantis žemės sklypas. IeÅ¡kovas UAB „Sevitera“ žemės sklypÄ , kuriame įrengta automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, valdo subnuomininko teisėmis.

AikÅ¡telėje už atlygį stovi ir yra saugomos klientams priklausančios transporto priemonės. IÅ¡ V. J. įmonės ieÅ¡kovas perėmė kasos aparatus, transporto priemonių registracijos žurnalus ir skolas. VeiklÄ UAB „Sevitera“ pradėjo vykdyti nuo 2008-05-07. IeÅ¡kovui perėmus aikÅ¡telę, joje jau stovėjo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal transporto priemonių registracijos žurnalo duomenis, automobilis aikÅ¡telėje jis stovėjo nuo 2007 metų.

Registracijos žurnale savininko adresas nebuvo įraÅ¡ytas, jis nuo aikÅ¡telės perėmimo automobiliu nesidomėjo. Automobilio savininko UAB „Sevitera“ ieÅ¡kojo virÅ¡ metų, tačiau jo rasti nepavyko. Gavęs pažymÄ , kad automobilio savininko nėra, dėl aikÅ¡telės remonto ieÅ¡kovas nusprendė jį perkelti į kitÄ vietÄ , kur stovi mažiau naudojamos transporto priemonės. A. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡gabeno į kitÄ saugomÄ automobilių aikÅ¡telę.

Tik pradėjus automobilio iÅ¡gabenimo procesÄ , iÅ¡ karto atsirado automobilio savininkas V. D., kuris pareiÅ¡kė, kad,važiuodamas pro Å¡alį pamatė, jog nebėra jo automobilio. Atsakovas V. D. automobilio saugojimo sutarties su ieÅ¡kovu nesutiko pasiraÅ¡yti, tik ieÅ¡kovui reiÅ¡kė pretenzijas dėl nuimto izoterminio kėbulo, iÅ¡laužtų kabinos spynelių, nors pergabenant automobilį ieÅ¡kovui į automobilio vidų patekti net nereikėjo, automobilis buvo gabenamas specialiu transportu, nes automobilis buvo nusidėvėjęs, techniÅ¡kai netvarkingas, savo eiga nevažiavo.

Pateikus sÄ skaitÄ , atsakovas V. D. atsisakė jÄ apmokėti, automobilio nepasiėmė, iki Å¡iol nemoka už jo stovėjimÄ aikÅ¡telėje. Tokios transporto priemonės kaip ieÅ¡kovo stovėjimo aikÅ¡telėje įkainis už parÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Sevitera“ nustatytas sÄ lygas yra nuo 10 iki 20 Lt, nes Å¡i transporto priemonė atitinka sunkaus transporto kriterijus, o atsakovas sutarties su ieÅ¡kovu dėl mažesnių įkainių nesudarė. Už laikotarpį nuo 2008-05-09 iki 2008-09-15 atsakovui už transporto priemonės stovėjimÄ buvo skaičiuojamas mokestis 10 Lt už parÄ , kas sudaro 1290 Lt.

Kadangi UAB „Savitera“ įsakymu buvo nustatyta, kad klientams, kurie nesudarė sutarties dėl automobilių stovėjimo, taikomas 20 Lt įkainis už automobilio stovėjimÄ , tai už laikotarpį nuo 2008-09-16 iki 2012-02-10 atsakovo skola sudaro 24860 Lt. IÅ¡ viso už automobilio stovėjimÄ atsakovas skolingas ieÅ¡kovui 26 150,00 Lt. Kadangi atsakovas V. D. iki Å¡iol automobilio nepasiima, jam Å¡iuo metu skaičiuojamas 20 Lt automobilio stovėjimo mokestis už parÄ . Informacija apie įkainius yra patalpinta informacinėje lentoje aikÅ¡telės teritorijoje.

Su prieÅ¡ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.              A. V. D. su ieÅ¡kiniu nesutiko, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti nesÄ Å¾iningomis ir negaliojančiomis ieÅ¡kovo UAB ,,Sevitera“ vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatytas standartines transporto priemonių stovėjimo ir saugojimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), sÄ lygas dalyje dėl stovėjimo ir saugojimo kainų nustatymo atsakovo atžvilgiu, taip pat įpareigoti UAB ,,Sevitera“ pritvirtinti atsakovui V.

D. nuosavybės teise priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulÄ pagal techninius reikalavimus ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.            V. D. nurodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam, jį įsigijo 2004-12-07 aukcione. Automobilį į aikÅ¡telę pastatė 2007-01-08, tačiau kas tuo metu buvo aikÅ¡telės savininkas, jis nesidomėjo, jo adreso niekas neklausė.

Su aikÅ¡telės sargu jis susitarė dėl kainos ir dėl stovėjimo termino. Sargui jis pasakė, kad automobilį laikys aikÅ¡telėje ilgesnį laikÄ . Sumokėjęs 130 litų į priekį už mėnesį, automobilį paliko, už automobilio laikymÄ aikÅ¡telėje turėjo sumokėti jį atsiimant. Automobilį aikÅ¡telėje jis laikė 5 metus, per tÄ laikÄ keletÄ kartų buvo atvykęs į aikÅ¡telę, nes reikėjo iÅ¡ automobilio pasiimti daiktus, tačiau niekas nereikalavo mokėti už automobilio laikymÄ .

VienÄ dienÄ atvažiavęs į aikÅ¡telę neberado savo automobilio. Sargas davė aikÅ¡telės savininko telefono numerį iÅ¡siaiÅ¡kinimui. Automobilio jis neatsiėmė, nes pastarasis buvo iÅ¡ardytas – nuimtas kėbulas, iÅ¡laužta kabinos spynelė, sugadintas vairo mechanizmas, todėl jis pareikalavo sutvarkyti automobilį. IeÅ¡kovas uždėjo kėbulÄ , tačiau jis nežino, ar kėbulas uždėtas tinkamai – ar darbai atlikti techniÅ¡kai tvarkingai ir su garantija. Jis neteigia, kad automobilį pastatant į aikÅ¡telę jis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, iÅ¡ tikrųjų jis savo eiga nevažiavo, tačiau reikalauja, kad ieÅ¡kovas pateiktų dokumentus, patvirtinančius, kad kėbulo prisukimo darbai atlikti tinkamai.

Jis pripažįsta, kad už automobilio stovėjimÄ yra skolingas po 130 Lt už mėnesį iki laikotarpio, kai jis aikÅ¡telėje stovi ne dėl jo kaltės. Be to, mano, kad mokestį už automobilio stovėjimÄ jis privalo mokėti V. J. įmonei, nes su ieÅ¡kovu jokių susitarimų dėl automobilio stovėjimo jis nėra sudaręs. Apie tai, kad pasikeitė aikÅ¡telės savininkas, jam niekas nepranešė. Kokiu bÅ«du ieÅ¡kovas turėjo tai padaryti yra ne jo problema. IeÅ¡kovui už automobilio stovėjimÄ jis neskolingas, nes apie savininko pasikeitimÄ nebuvo informuotas.

V. J. įmonei už automobilio laikymÄ nemokėjo, nes su sargu buvo sutarę, kad sumokės atsiimdamas automobilį. Jokios informacijos apie iÅ¡kabintus įkainius ieÅ¡kovo aikÅ¡telėje jis nepastebėjo, mano, kad aikÅ¡telės darbuotojai turėtų informuoti apie įkainių pasikeitimÄ . Automobilį ketina laikyti aikÅ¡telėje tol, kol jis bus tinkamai sutvarkytas.            Trečiasis asmuo V. J. įmonė ieÅ¡kinio nepalaikė, dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio nurodė, kad nuomonės iÅ¡sakyti negali.

Nurodė, kad iki ieÅ¡kovo UAB „Sevitera“ V. J. įmonė eksploatavo automobilių saugojimo aikÅ¡telę. 2007 m. atsakovas V. D. aikÅ¡telėje paliko automobilį, sumokėjęs už mėnesį 130 Lt. IeÅ¡kovui UAB „Sevitera“ jis perdavė žurnalus ir skolininkų sÄ raÅ¡Ä . Skolininkų sÄ raÅ¡e prie V. D. pavardės buvo paraÅ¡ytas skaičius „2265“, kuris reiÅ¡kia, kad V. D. jam buvo skolingas 2265 Lt iki įmonės perdavimo. Ateityje atsakovui V. D. dėl tos skolos pretenzijų jis nereikÅ¡.

Jam eksploatuojant aikÅ¡telę, automobilio saugojimo paros įkainis buvo 5 litai.            Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.            Priteisė ieÅ¡kovui UAB ,,Sevitera“ iÅ¡ atsakovo V. D. 1490 Lt skolÄ už laikotarpį nuo 2008-05-07 iki 2009-04-22 imtinai, 20 320 Lt skolÄ už laikotarpį nuo 2009-04-23 iki 2012-02-10 imtinai, o nuo 2012-02-11 iki atsakovas V. D. paims transporto priemonę iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės priteisė mokestį po 20 Lt už parÄ , priteisė 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. 2011-09-21, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 2654,30 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo V. D. 38,10 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. A. V. D. priešieškinį ieškovui UAB,,Sevitera“ atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas V. D. neteisingai aiškina CK 6.839 str. nuostatas. Jei automobilių stovėjimo aikštelės nuomininkas, šiuo atveju saugotojas, būtų išlikęs tas pats – V. J. įmonė, ir perdavęs saugoti automobilį trečiajam asmeniui, V. J. įmonės, kaip saugotojo, ir atsakovo V.

D., kaip pasaugos davėjo tarpusavio teisiniai santykiai bÅ«tų iÅ¡likę ir reglamentuojami pagal CK 6.839 str. nuostatas. Tačiau Å¡iuo atveju yra pasikeitusi teisinių santykių Å¡alis. Pažymėjo, kad nors tarp V. J. įmonės ir UAB „Sevitera“ nėra reikalavimo perleidimo sutarties, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad saugotojas V. J. įmonė nutraukė savo veiklÄ , jos nebevykdė, o automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje veiklÄ pradėjo vykdyti ieÅ¡kovas. Konstatavo, kad tokiu bÅ«du tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostė faktiniai pasaugos teisiniai santykiai.

Nustatė, kad Å¡iuo atveju tarp ieÅ¡kovo UAB „Sevitera“ ir atsakovo V. D. yra susiklostę vartojimo teisiniai santykiai. IeÅ¡kovas užsiima automobilių saugojimų ir iÅ¡ to gauna pajamas, o atsakovas – fizinis asmuo, kuris perka pasaugos paslaugÄ . Pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovo atstovė nurodė, kad atsakovas V. D. taip pat užsiima verslu, tokių įrodymų teismui nepateikė. Teismas pažymėjo, kad VÄ® Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vadoje nurodoma, kad ieÅ¡kovo UAB „Sevitera“ atliktas vienaÅ¡aliÅ¡kas tarp Å¡alių sudarytos transporto priemonės pasaugos sutarties sÄ lygų pakeitimas tinkamai apie tai neinformuojant vartotojo V.

D. bei nesuteikiant jam galimybės iÅ¡reikÅ¡ti savo valios dėl tolimesnių su bendrove siejančių sutartinių teisinių santykių galiojimo,  laikytinas neteisėtu ir negaliojančiu. Todėl, teismo nuomone, atsakovas V. D. nuo 2008-05-07 (kai ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai pradėjo saugoti jo automobilį) iki 2009-04-22 imtinai (kai atsakovas atvyko į aikÅ¡telę ir sužinojo apie pasikeitusį automobilio saugotojÄ ), privalo ieÅ¡kovui mokėti po 130 Lt už mėnesį, viso 1490 Lt. Å i suma skaičiuojama už 11 mėnesių po 130 Lt (1430 Lt) ir už 15 dienų (60 Lt), iÅ¡vedant vienos dienos tarifÄ .

Pažymėjo, kad nors V. J. nurodė, kad vėliau atsakovui buvo skaičiuojamas 5 Lt per parÄ tarifas už automobilio saugojimÄ , byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl tokių tarifų jis buvo susitaręs pastatydamas V. D. automobilį į aikÅ¡telę. Konstatavo, kad atsakovas V. D. 2009-04-22 sužinojo, jog yra pasikeitęs saugotojas, todėl turėjo galimybę susitarti su ieÅ¡kovu dėl automobilio saugojimo įkainių ar jais pasidomėti, tačiau to nepadarė. Konstatavo, kad atsakovas, žinodamas, jog yra pasikeitęs turto saugotojas ir Å¡ias funkcijas atlieka ieÅ¡kovas UAB „Sevitera“, sÄ moningai nesitarė su ieÅ¡kovu dėl automobilio saugojimo tarifų, nepasirašė sutarties ir neatsiėmė savo automobilio iÅ¡ aikÅ¡telės, nors teigė, kad ieÅ¡kovas netinkamai atliko savo funkcijas.

Pažymėjo, kad jei atsakovas V. D. atsisakė pasiraÅ¡yti sutartį, jei jį netenkino atsakovo sÄ lygos, jis privalėjo atsisakyti ieÅ¡kovo paslaugos ir pasiimti automobilį, tačiau atsakovas paliko toliau jį saugoti ieÅ¡kovui, kol paaiÅ¡kės žala, t.y. dar beveik trejiems metams. Dėl iÅ¡dėstyto teismas atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį pripažinti nesÄ Å¾iningomis ir negaliojančiomis ieÅ¡kovo UAB ,,Sevitera“ vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatytas standartines transporto priemonių stovėjimo ir saugojimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), sÄ lygas dalyje dėl stovėjimo ir saugojimo kainų nustatymo atsakovo atžvilgiu.

Nurodė, kad iÅ¡ 2008-08-01 ieÅ¡kovo UAB „Sevitera“ sprendimo matyti, kad ieÅ¡kovas priėmė sprendimÄ asmenims, nesudariusiems su ieÅ¡kovu sutarties dėl automobilių stovėjimo, taikyti maksimalius automobilių saugojimo įkainius, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo už automobilio stovėjimÄ už laikotarpį nuo 2009-04-23 iki 2012-02-10 (nuo ieÅ¡kinio padavimo) priteisė po 20 Lt už automobilio saugojimÄ už vienÄ dienÄ â€“ 20 320 Lt, taip po 20 Lt nuo Å¡ios datos už kiekvienÄ parÄ iki atsakovas pasiims automobilį (CK 6.830 str.).

Nurodė, kad teismui nėra pateikta jokių įrodymų apie automobilio techninę bÅ«klę jo pastatymo į aikÅ¡telę momentu. IÅ¡ UAB ,,Å iaulių techninių apžiÅ«rų centro“ pažymos matyti, kad techninė apžiÅ«ra atsakovui priklausančiam automobiliui yra negaliojanti, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio kėbulas uždėtas netinkamai, liudytojas G. M. teisme patvirtino, kad jis buvo papraÅ¡ytas ieÅ¡kovo nuimti atsakovo automobilio kėbulÄ , o paskui jį uždėti ir tokiam darbui specialių žinių turėti nereikia, užtenka užsukti varžus, be to, jis pats užsiima automobilių remontu.

Kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas UAB „Sevitera“ sugadino automobilį, nepateikė įrodymų, kad automobilio kėbulas uždėtas netinkamai, todėl teismas jo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įpareigojimo UAB ,,Sevitera“ pritvirtinti atsakovui V. D. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulÄ pagal techninius reikalavimus ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, atmetė.            A.

V. D. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:            1. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo argumento, kad yra pasikeitusi teisinių santykių Å¡alis – saugotojas jokiomis teisės normomis.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp trečiojo asmens ir ieÅ¡kovo nebuvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis. CK 6.101 str. 4 d. numato įstatyminius reikalavimų perėjimo įstatymų pagrindu atvejus, tačiau nė vienas jų nebuvo nustatytas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, tarp trečiojo asmens ir ieÅ¡kovo cesija neįvyko. Be atsakovo sutikimo pasaugos sutarties Å¡alies - saugotojo – nei teisių, nei pareigų perkėlimas ieÅ¡kovui nebuvo galimas.            2.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta transporto priemonės pasaugos sutartis bÅ«tų pasibaigusi. Ji buvo sudaryta neterminuotam laikui, ji nėra nutraukta, nėra pripažinta negaliojančia. Be to, CK 6.839 str. 3 dalis numato, kad perdavus saugoti daiktus trečiajam asmeniui, saugotojo ir davėjo sutartis lieka galioti. Todėl ieÅ¡kinį atsakovui pareiÅ¡kė netinkamas ieÅ¡kovas, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas.            3. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad Å¡alis - ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ , sieja vieÅ¡oji pasaugos sutartis.

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas atsakovui bÅ«tų pateikęs ofertÄ , o atsakovas Å¡iÄ ofertÄ bÅ«tų akceptavęs. IeÅ¡kovas, bÅ«damas juridiniu asmeniu, užsiimančiu verslu, bÅ«damas profesionaliu saugotoju, nesilaikė nei bendrosios sutarčių sudarymo tvarkos, nei vieÅ¡osios sutarties sudarymo ypatumų, numatytų CK 6.184 str. (neturėdamas trečiojo asmens reikalavimo teisių perleidimo, nesiuntė ofertos atsakovui dėl vieÅ¡osios pasaugos sutarties sudarymo, nesikreipė į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ sudaryti sutartį).

           4. PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę natÅ«ra yra kildinamas ne iÅ¡ sutartinės, o iÅ¡ deliktinės civilinės atsakomybė, o reikalavimu dėl standartinių sutarties sÄ lygų (vienaÅ¡aliÅ¡kai įformintų ieÅ¡kovo lokaliniais aktais) siekė užkirsti keliÄ Å¡ias normas taikyti Å¡alių santykiams, tačiau jokiu bÅ«du nepripažino, jog sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta.            5. IeÅ¡kovas prašė iÅ¡ atsakovo priteisti maksimalų 20 Lt dydžio užmokestį už kiekvienÄ transporto priemonės saugojimo parÄ .

Šį savo reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindė savo 2008-08-01  sprendimu, kuriuo nuspręsta, jog automobilių (transporto priemonių savininkams), atskirai nesusitarus su ieÅ¡kovu dėl automobilių (transporto priemonių) laikymo ir/ar nepasiraÅ¡ius paslaugų sutarties, už automobilių (transporto priemonių) laikymÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, adresu (duomenys neskelbtini) taikyti maksimalius įkainius, numatytus ieÅ¡kovo Naudojimosi apmokama stovėjimo aikÅ¡tele taisyklėse. Apeliantas teigia, kad Å¡is ieÅ¡kovo sprendimas prieÅ¡tarauja vieÅ¡osios sutarties sampratai, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo teikiamos paslaugos nėra vieÅ¡os.

CK 6.161 str. 1 d. numato, kad vieÅ¡Ä ja sutartimi laikoma sutartis, kuriÄ sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad vieÅ¡osiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos bei kitos sÄ lygos turi bÅ«ti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams. Taigi, ieÅ¡kovo sprendimas, taikyti skirtingus paslaugų teikimo įkainius pasiraÅ¡iusiems paslaugų teikimo sutartį ir jÄ nepasiraÅ¡iusiems, prieÅ¡tarauja vieÅ¡osios sutarties esmei.

           6. Atsakovas su trečiuoju asmeniu buvo susitaręs dėl 130 Lt per mėnesį transporto priemonės pasaugos mokesčio dydžio, todėl mokėti didesnio pasaugos mokesčio dydžio atsakovas neprivalo. 20 Lt dydžio tarifas už automobilio stovėjimo parÄ aikÅ¡telėje virÅ¡ija realiÄ tokių paslaugų kainÄ Å iaulių mieste, nustatytÄ Å iaulių miesto savivaldybės 2003-02-06 sprendimu Nr. T-600 patvirtintais „Vietinės rinkliavos už naudojimÄ si mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Å iaulių miesto gatvėse ir aikÅ¡telėse nuostatais“, kurių 9 punktas numato 5 Lt dydžio mokestį už automobilio stovėjimo vienÄ parÄ .

           7. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose bei duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad jis nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui neturi pareigos mokėti pasaugos sutarties kainos už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 22 d. - transporto priemonės išardymo, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių atsakovo argumentų nepasisakė. Atsakovas nuo 2009-04-22 dienos naudojasi savigyna - prievolės vykdymo sustabdymo teise, todėl pareigos mokėti pasaugos mokesčio neturi.

           8. Sutarties sudarymo metu atsakovas ir aikÅ¡telės valdytojas trečiasis asmuo buvo sulygęs dėl 130 Lt dydžio mėnesio transporto priemonės saugojimo mokesčio. IeÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai primetamos transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telėje sÄ lygos, neatitinka sulygtų sutarties sÄ lygų - pasaugos mokesčio - atsakovo (vartotojo) nenaudai. IeÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatytos standartinės sutarties sÄ lygos dėl kainos atitinka ir CK 6.188 str. 2 d. 9 p. ir 10 p. nurodytus pavyzdinius esminio Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimo vartotojo nenaudai požymius: sutarties sÄ lygos įpareigoja vartotojÄ vykdyti sÄ lygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, o taip pat suteikia teisę paslaugų teikėjui vienaÅ¡aliÅ¡kai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sÄ lygas.

Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei Valstybės biudžetinės įstaigos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vadÄ byloje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatytas standartines sutarties sÄ lygas dėl paslaugų kainos nepripažino nesÄ Å¾iningomis ir negaliojančiomis.            9. IeÅ¡kovas, iÅ¡ardydamas atsakovui nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintÄ atsakovo teisę į jo nuosavybės neliečiamumÄ .

Todėl ieÅ¡kovas yra įpareigotinas įvykdyti pareigÄ natÅ«ra - atstatyti transporto priemonę į buvusiÄ iki pažeidimo bÅ«klę: pritvirtinti transporto priemonės izoterminį kėbulÄ pagal techninius reikalavimus ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad transporto izoterminį kėbulÄ nuėmė, o po to - pritvirtino, specialių žinių turintys asmenys. Nors atsakovo nuosavybės teise valdomai transporto priemonei nebuvo atlikta jos techninė apžiÅ«ra, tačiau ta aplinkybė nesuteikia teisės ieÅ¡kovui gadinti atsakovo nuosavybės. Liudytoju apklaustas G.

M. paaiÅ¡kino, jog jis dalyvavo transporto priemonės kėbulo nuėmime, o po to - jo pritvirtinime, tačiau neturi tam jokių specialių žinių. IeÅ¡kovas nepateikė teismui duomenų, kad transporto priemonės izoterminis kėbulas, pastatant transporto priemonę į saugojimÄ aikÅ¡telę, bÅ«tų pritvirtintas asmenų, neturinčių specialių žinių bei įgÅ«džių. Atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, privalo užtikrinti, kad eisme dalyvautų jo techniÅ¡kai tvarkinga transporto priemonė, jos techninė bÅ«klė nekeltų grėsmės eismo saugumui.

           10. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas patikslintÄ ieÅ¡kinį, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia patikslinto ieÅ¡kinio dalykas. IeÅ¡kovas prašė priteisti skolÄ už transporto priemonės stovėjimÄ aikÅ¡telėje nuo 2008-05-09 dienos, tačiau pirmosios instancijos teismas skolÄ už transporto priemonės stovėjimÄ priteisė nuo 2008- 05-07 dienos.            IeÅ¡kovas UAB „Sevitera“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.              Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:              1. Asmenų pasikeitimÄ prievolėje reglamentuojančios teisės normos nagrinėjamo ginčo atveju apskritai netaikytinos. Reikalavimo perleidimo sutartis pagal savo esmę yra sutartis, kuria pradinis kreditorius (cedentas) perleidžia skolininko atžvilgiu turimÄ reikalavimo teisę naujajam kreditoriui (cesionarijui), po ko visas kreditoriaus teises skolininko atžvilgiu vietoje pradinio kreditoriaus įgyvendina naujasis kreditorius.

Å ioje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas dėl 26150,00 Lt skolos už transporto priemonės (duomenys neskelbtini) stovėjimÄ transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telėje, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008-05-09 iki 2012-12-10 bei nuo 2012-02-11 iki atsakovas paims transporto priemonę iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės po 20,00 Lt už parÄ priteisimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad trečiasis asmuo (V. J. įmonė) jau nuo 2008-05-07, adresu (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai nebevykdė jokios veiklos, įskaitant ir apeliantui priklausančios transporto priemonės saugojimÄ , o nuo minėtos datos faktiniu apeliantui priklausančios transporto priemonės saugotoju tapo UAB „Sevitera“.

Todėl nuo 2008-05-07 trečiasis asmuo, nebÅ«damas apeliantui priklausančios transporto priemonės saugotojas, neturėjo jokios reikalavimo teisės, kuriÄ pagal reikalavimo perleidimo sutartį galėtų perleisti ieÅ¡kovui. Teisinių santykių Å¡alies pasikeitimas nagrinėjamo ginčo atveju įvyko ne cesijos, o universalaus dalies trečiojo asmens verslo perdavimo ieÅ¡kovui pagrindu.              2. Pasaugos sutartis yra realinė sutartis, ji laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento, todėl Å iaulių apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog faktiniai pasaugos teisiniai santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostė 2008-05-07, kai V.

D. priklausanti transporto priemonė buvo perduota saugoti UAB „Sevitera“. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2007-01-08 atsakovui pastatant transporto priemonę į saugomÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, sumokant už transporto priemonės saugojimÄ Ä¯ priekį galimai 130 Lt, o visÄ sumÄ už saugojimÄ Ä¯sipareigojant sumokėti transporto priemonės atsiėmimo metu bei laikant Å¡iÄ transporto priemonę automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje neapibrėžtÄ laikotarpį, jo valia buvo nukreipta į atlygintinių pasaugos teisinių santykių sukÅ«rimÄ .

Ieškovui 2009-04-30 adresuotame pranešime V. D. prašo automobilį „saugoti“, kol paaiškės įvykio aplinkybės ir bus patikslintas žalos dydis (b. l. 26). Visa tai leidžia teigti, kad nuo 2008-05-07 pasaugos  sutartis tarp ieškovo ir apelianto buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.64 str. 1 d., 2 d., 1.71 str.), o nuo 2009-04-30 apelianto valia tęsti pasaugos teisinius santykius išreikšta rašytine forma, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog tarp šalių nebuvo jokių sutartinių santykių.

             3. IeÅ¡kovas iÅ¡naudojo visus įmanomus protingumo kriterijų atitinkančius bÅ«dus tam, jog surastų saugomos transporto priemonės savininkÄ , t. y. teiravosi apie stovinčiÄ transporto priemonės savininkÄ kitų aikÅ¡telės klientų, skambino į KlaipėdÄ kontaktais, nurodytais ant automobilio, kreipėsi į policijÄ , taip pat į VÄ® „Regitra“, tačiau visos Å¡ios priemonės nepadėjo nustatyti automobilio savininkÄ . Tuo tarpu apeliantas pastatė jam priklausančiÄ transporto priemonę 2007-01-08, sumokėjo už Å¡ios transporto priemonės stovėjimÄ vienÄ mėnesį į priekį ir per daugiau nei penkerius metus į aikÅ¡telę atvyko vos keletÄ kartų, iÅ¡ kurių nei vienÄ kartÄ nebuvo atliekami jokie mokėjimai už automobilio saugojimÄ .

Be to, V. D. atvykus į stovėjimo aikÅ¡telę ir susitikus su ieÅ¡kovo atstovu, jis atsisakė pasiraÅ¡yti pasaugos sutartį, atsisakė apmokėti už automobilio saugojimÄ bei atsisakė vesti Å¡iuo klausimu bet kokias derybas. Nepaisant to, transporto priemonė vis tiek buvo palikta saugoti, apeliantui suvokiant, jog už saugojimÄ reikia apmokėti, taip pat, jog automobilio saugotojas yra pasikeitęs, dėl to galimai pasikeitė ir automobilio stovėjimo bei saugojimo sÄ lygos.              4.

Apeliantas turėjo visas sÄ lygas susitarti dėl minimalaus įkainio, tačiau nesinaudojo ieÅ¡kovo sudaryta galimybe sudaryti transporto priemonės pasaugos sutartį, taikant minimalų pasaugos mokestį. Priimdamas sprendimÄ teismas tinkamai įvertino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vadÄ , kadangi Å¡ioje iÅ¡vadoje iÅ¡ esmės buvo pasisakyta dėl bÅ«tinybės informuoti prisijungimo bÅ«du prie sutarties prisijungiančiÄ Å¡alį apie standartinių sÄ lygų turinį, tačiau pats mokesčio dydis nebuvo pripažintas, kaip pažeidžiantis vartotojo teises, kÄ teisingai pažymėjo ir Å iaulių miesto apylinkės teismas.

             5. Apeliantas kalba apie savigynos teisės realizavimÄ santykiuose su Trečiuoju asmeniu, nors jau nuo 2008-05-07 trečiasis asmuo automobilių saugojimo aikÅ¡telėje nevykdo jokios veiklos, o saugotojo funkcijas atlieka ieÅ¡kovas. Be to, bÅ«tina savigynos teisės realizavimo sÄ lyga yra realios ginamos teisės turėjimas. Kadangi prievolės vykdymo sustabdymas motyvuojamas transporto priemonės sugadinimu, manytina, jog apeliantas tokiu bÅ«du gina savo teisę į žalos atlyginimÄ .

Vis dėlto Å¡i apelianto teisė neatitinka realumo kriterijaus. Atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, privalo užtikrinti, kad eisme dalyvautų jo techniÅ¡kai tvarkinga transporto priemonė, jos techninė bÅ«klė nekeltų grėsmės eismo saugumui.              6. Apeliantas nagrinėjamoje byloje praÅ¡ydamas taikyti CK 1.138 str. 4 punkte numatytÄ civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ - vykdyti pareigÄ natÅ«ra ir pritvirtinti apeliantui V. D. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini). v/n (duomenys neskelbtini), kėbulÄ pagal techninius reikalavimus bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus, klaidingai nurodo, jog jo transporto priemonė buvo iÅ¡ardyta.

Teigia, jog atliekant transporto priemonės parengimo transportuoti į kitÄ aikÅ¡telę darbus buvo nuimtas tik transporto priemonės izoterminis kėbulas, kuris nuimamas atsukant kelis kėbulÄ laikančius varžtus nuo važiuoklės. Vėliau tie patys varžtai tvirtinant kėbulÄ buvo prisukti ir tokiu bÅ«du transporto priemonė grÄ Å¾inta į buvusiÄ padėtį. Å iam veiksmui atlikti jokių specialių žinių nereikia. Apeliantui pageidaujant, jog Å¡iuos darbus atliktų specialių žinių turintis asmuo, po ko bÅ«tų pateikti tai patvirtinantys dokumentai, buvo bÅ«tina įrodyti, jog transporto priemonė bei atskiros jos sudėtinės dalys buvo perduotos saugoti tinkamos techninės bÅ«klės. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog apeliantui priklausančios transporto priemonės techninė apžiÅ«ra yra negaliojanti, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog izoterminis kėbulas yra pritvirtintas netinkamai, todėl reikalavimas pagrįstai buvo atmestas (CPK 178 str.).

             A. V. D. 2013-03-05 pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl ieÅ¡kovo pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundÄ , kuriuose nurodė, kad: asmens pasikeitimas prievolėje, tame tarpe ir cesija, Å¡ioje situacijoje, sutinkamai su LR CK 6.839 str., be atsakovo V. D. sutikimo nėra galima; atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyta teismo praktika nėra aktuali, nes atsakovas nėra Trečiojo asmens darbuotojas; atsakovas ieÅ¡kovui transporto priemonės niekuomet nebuvo perdavęs, jÄ perdavė Trečiajam asmeniui; tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nebuvo sudaryta vieÅ¡oji pasaugos sutartis;

 nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, kad atsakovas buvo neatsakingas ir nerÅ«pestingas.           Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.). Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ bei paaiÅ¡kinimo dėl atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame 2012 m. spalio 30 d. sprendime teisingai nustatė, kad tarp ieÅ¡kovo UAB „Sevitera“ ir atsakovo V. D. 2008 m. gegužės mėnesį, t.y. tada, kai UAB „Sevitera“ (prieÅ¡ tai buvusi IÄ® „Sevitera“) iÅ¡ UAB „Šulcas ir ko“ subnuomotame žemės sklype ir joje esančioje aikÅ¡telėje pradėjo vykdyti transporto priemonių pasaugos verslÄ , susiklostė atlygintinės panaudos teisiniai santykiai, kurių atsiradimÄ ir tolimesnį egzistavimÄ sutarties Å¡alys patvirtino savo konkliudentiniais veiksmais ir kitu faktiniu savo elgesiu po Å¡ios sutarties sudarymo (CK 6.193 str.).

Taip pat sutinka su tuo, kad tarp ieškovo UAB „Sevitera“ ir atsakovo V. D. nuo 2008 m. gegužės mėnesio buvo ir tebėra susiformavusi viešoji vartojimo pasaugos sutartis (CK 6.161str., 6.188 str.). Aplinkybės, patvirtinančios šiuos ginčijamo sprendimo argumentus yra aiškiai ir detaliai išdėstytos pirmosios instancijos sprendime, todėl teisėjų kolegija joms pritaria ir jų nebekartoja. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp buvusio V. D. automobilio saugotojo V.

J. įmonės ir UAB ,,Sevitera‘‘ nebuvo atsiradę saugomo daikto perdavimo trečiajam asmeniui teisiniai santykiai, ta prasme, kaip tai turėtų būti suprantama  pagal CK 6.839 straipsnio nuostatas, taip pat nebuvo jokios reikalavimų perleidimo sutarties, kaip tai būtų galima vertinti pagal CK 6.101 str. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas labai kruopščiai aiškinosi šias aplinkybes. Tuo pagrindu buvo net atnaujintas bylos nagrinėjimas (t.2, b. l. 66), tačiau byloje buvo nustatyta, kad buvęs atsakovo automobilio saugotojas V.

J. įmonė 2008-05-07 nutraukė automobilių saugojimo veiklÄ , jos nebevykdė, o žemės sklypas, kuriame buvo įrengta automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, 2008 m. gegužės 7 d. „Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi“ (t.1, b. l. 27-29) buvo subnuomotas ieÅ¡kovui UAB „Sevitera“ (buvusi IÄ® „Sevitera“), kurioje automobilių laikymo (saugojimo) veiklÄ pradėjo vykdyti ieÅ¡kovas. Nei ieÅ¡kovo UAB „Sevitera“ vadovas J. L., nei V. J. įmonės savininkas V.

J. byloje nepatvirtino apie V. J. įmonės saugomo transporto perdavimÄ UAB „Sevitera“ kaip trečiajam asmeniui, nenurodė apie jokius tarpusavio įsipareigojimus vienas kitam. To nepatvirtina ir vėlesni jų veiksmai, todėl surinktų įrodymų pagrindu negalima pripažinti, kad atsakovui V. D. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui UAB “Sevitera” buvo perduotas kaip trečiajam asmeniui, kad V. J. įmonė liko atsakinga už Å¡io automobilio saugojimÄ (CK CK 6.839 str. 3 dalis), ir kad UAB “Sevitera” nėra tinkamas ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje, kaip tai apeliaciniame skunde nurodo apeliantas V.

D.. Tai, kad ieÅ¡kovui UAB „Sevitera“ V. J. įmonė perdavė aikÅ¡telėje stovinčių automobilių sÄ raÅ¡Ä , nereiÅ¡kia, kad Å¡ie automobiliai buvo ieÅ¡kovui perduoti saugoti kaip trečiajam asmeniui. IeÅ¡kovo UAB „Sevitera“ vadovas J. L. teisme patvirtino, kad jis, 2008 m. gegužės mėn. pradėjęs automobilių pasaugos verslÄ ir radęs joje stovinčius automobilius, savarankiÅ¡kai aiÅ¡kinosi, kas yra aikÅ¡telėje likusių stovėti automobilių savininkai, iÅ¡ naujo tarėsi su jais dėl automobilių saugojimo terminų ir įkainių, tame tarpe aiÅ¡kinosi, kam priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Å ie veiksmai akivaizdžiai nebÅ«tų buvę reikalingi automobilių perdavimo saugoti trečiajam asmeniui atveju, nes tas aplinkybes tarpusavyje bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinusios ir nustačiusios tokio sandorio Å¡alys: saugotojas V. J. įmonė ir trečiasis asmuo UAB “Sevitera”. IeÅ¡kovas UAB “Sevitera” nesinaudojo teisė iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo skolÄ , buvusiÄ iki jo verslo pradžios. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios intancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp ieÅ¡kovo UAB “Sevitera” ir atsakovo V.

D. nuo 2008 m. gegužės mėnesio susiformavo nauji atlygintinos vartojimo pasaugos teisiniai santykiai, kurių Å¡alimis buvo saugotojas UAB “Sevitera” ir pasaugos davėjas V. D. (CK 6.830 str.). Pagal LR CK 6.830 str. 4 dalį pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento. Å alys neginčija, kad 2008 m. gegužės 9 d. ieÅ¡kovui pradėjus automobilių pasaugos verslÄ automobilių saugojimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsakovo V. D. automobilis (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telėje jau stovėjo. Teisėjų kolegija šį momentÄ vertina kaip atsakovo automobilio perdavimÄ ieÅ¡kovui ir pasaugos sutartinių santykių atsiradimo momentÄ , nes atsakovas V. D. iki bylos iÅ¡kėlimo teisme iÅ¡ esmės neginčijo, kad jo automobilis stovi aikÅ¡telėje ir yra saugomas ieÅ¡kovo UAB „Sevitera“, tik nesutiko su pasaugos kainos padidinimu, kÄ patvirtina 2010-12-06 „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas“ bei ikiteisminio tyrimo medžiaga ( t.1, b. l. 141).

Atsakovo argumentai, kad jis nėra sudaręs pasaugos sutarties su ieÅ¡kovu, atsirado tik iÅ¡kėlus bylÄ teisme. Atsakovo argumentus, apie tai, kad jam iki 2009-04-22 nebuvo žinoma apie saugotojo pasikeitimÄ , teisėjų kolegija vertina kaip siekimÄ iÅ¡vengti atlyginimo atsakovui už automobilio saugojimÄ , nes, pirma, ieÅ¡kovas, bÅ«damas sutarties Å¡alimi, turėjo domėtis sutarties vykdymu; antra, atsakovas V. D. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad toje pačioje teritorijoje (buvęs (duomenys neskelbtini)), kurioje yra ieÅ¡kovo automobilių saugojimo aikÅ¡telė, atsakovui V.

D. nuosavybės priklausė atitinkamos patalpos, kurias jis teigė nuomojęs kitiems asmenims ir neretai lankęsis Å¡ioje teritorijoje, tik į teritorijÄ patekdavęs iÅ¡ kitos pusės, todėl nematęs prie sargo bÅ«delės esančios informacijos apie savininko ir pasaugos įkainių pasikeitimÄ (t. 2, b. l. 92-96). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai automobilio pasaugos pradžiÄ nustatė nuo 2008 m. gegužės 7 dienos ir nuo tos dienos priteisė pasaugos mokestį, nors pats ieÅ¡kovas šį mokestį skaičiavo ir prašė priteisti tik nuo 2008-05-09.

Su Å¡iuo skundo argumentų teisėjų kolegija sutinka, nes, pirma, taip yra nurodęs ieÅ¡kovas savo patikslintame ieÅ¡kinyje (t.1, b. l. 77-79), antra, tik 2008-05-07 buvo sutaryta žemės subnuomos sutartis, kurioje Nuomotojas UAB „Šulcas ir ko“ įsipareigojo iki 2008-05-08 perduoti žemės sklypÄ , kurioje buvo aikÅ¡telė, todėl realu, kad ieÅ¡kovas disponavo perduota automobilių laikymo aikÅ¡tele tik nuo 2008-05-09. Sprendimas Å¡ioje dalyje pakeistinas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir argumentais, kad nuo 2008-05-09 (sprendime – nuo 2008-05-07) iki 2009-04 22, t.y. tos dienos, kai atsakovas atvyko į ieÅ¡kovo saugomÄ aikÅ¡telę, įsitikino, kad jo transporto priemonę saugo bÅ«tent ieÅ¡kovas UAB „Sevitera“, turėjo realiÄ galimybę susipažinti su UAB „Sevitera“ nustatytais ir klientams siÅ«lomais panaudos įkainiais, iÅ¡ atsakovo V.

D. turi bÅ«ti priteistas panaudos mokestis po 130 Lt už vienÄ mėnesį, t.y. taip, kaip buvo susitarta su V. J. įmonė, tik sumažina priteistinÄ sumÄ už 2 dienas, nuo 1490 Lt iki 1481 Lt. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas UAB „Sevitera“ sprendimo Å¡ioje dalyje neapskundė, o atsakovas V. D. 2012-07-23 vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad „šiai dienai už automobilio stovėjimÄ nėra atsiskaitęs, „pripažįsta, kad turi mokėti po 130 Lt už automobilio stovėjimÄ už tÄ laikotarpį, kurį jis stovi ne dėl jo kaltės“, automobilį aikÅ¡telėje tebelaiko iki Å¡iol (t. 2, b. l. 53-65).

 Teisėjų kolegija, iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nuo 2009-04-23, kai atsakovas V. D. buvo atvykęs į saugojimo aikÅ¡telę ir buvo susitikęs su ieÅ¡kovų, turėjo akivaizdžiÄ galimybę pasirinkti toliau saugoti savo automobilį UAB „Sevitera“ aikÅ¡telėje ir sutikti su ieÅ¡kovo (saugotojo) vieÅ¡ai siÅ«lomomis pasaugos sÄ lygomis, arba pasiimti savo automobilį, jis Å¡i automobilį paliko tolimesniam saugojimui, tačiau nesutinka, kad palikdamas saugoti automobilį atsakovas V.

D. taip sutiko su pakeista pasaugos kaina – 20 litų už parÄ , nes nesutiko derėtis dėl mažesnio pasaugos įkainio ir atsisakė sudaryti pasaugos sutartį, kaip tai buvo numatyta ieÅ¡kovo sprendimu ir jo nustatytose bei vieÅ¡ai skelbiamose Taisyklėse (ofertoje). Teisėjų kolegija Å¡iuo atveju pritaria Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vadai, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikimas, kurį atsakovas V. D. vertino kaip apsaugos priemonę dėl ieÅ¡kovo, neva, padarytos žalos neatlyginimo (CK 6.46 str.), negali bÅ«ti prilygintas pasaugos sutarties pakeitimui, įsipareigojant mokėti atsakovÄ pasaugos įkainį 20 Lt už parÄ .

VieÅ¡osios vartojimo panaudos sutarties, kuriÄ UAB „Sevitera“ siÅ«lė sudaryti savo klientams, sÄ lyga, nustatyta UAB „Sevitera“ direktoriaus sprendimu, papildančiu „Naudojimosi apmokama automobilių stovėjimo aikÅ¡tele taisykles“, kad klientams, nesudariusiems su įmone atskiros sutarties, turi bÅ«ti taikomas maksimalus įkainis - 20 litų už parÄ , pripažintinas nesÄ Å¾iningu, iÅ¡ esmės pažeidžiančiu vartotojo teisėtus interesus, todėl exs oficio pripažintina negaliojančia (t.1, b. l. 88, 90-91, t. 2, b. l. 3-9).

Vartotojas – silpnesnė sutarties Å¡alis, priversta priimti jam primetamas stipraus kontrahento sutarties sÄ lygas, todėl įstatymuose nustatyta stipresnė vartotojo interesų apsauga, o CK 6.188 straipsnio nuostatos dėl vartojimo sutarties nesÄ Å¾iningų sÄ lygų, kurias pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį teismas gali tirti ir vertinti eÑ officio (savo iniciatyva), suteikia teisę pripažinti negaliojančiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-141/2006).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į atsakovo V. D. teisėtus lÅ«kesčius neterminuotai (ilgÄ laikÄ ) laikyti savo automobilį automobilių saugojimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), už 130 Lt mėnesio įkainį; į tai, kad automobilis ieÅ¡kovo UAB “Sevitera” aikÅ¡telėje yra laikomas ilgÄ laikÄ , t.y. nuo 2008-05-09 iki Å¡iol, todėl ieÅ¡kovas UAB “Sevitera” turi galimybę gauti nuolatines ilgalaikes pajamas; į tai, kad priteisus panaudos mokestį po 20 litų už parÄ , saugojimo kaina kelis kartus virÅ¡ytų paties automobilio įgijimo kainÄ (3000 Lt, t. 1, b. l. 141); kad panaÅ¡ių paslaugų kainÄ Å iaulių mieste, nustatyta Å iaulių miesto savivaldybės 2003-02-06 sprendimu Nr. T-600 patvirtintais „Vietinės rinkliavos už naudojimÄ si mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Å iaulių miesto gatvėse ir aikÅ¡telėse nuostatais“, yra 5 Lt už automobilio stovėjimÄ ;

į teisingumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.), juolab, kad ieÅ¡kovas UAB “Sevitera” byloje pripažino, kad sutartimis gali bÅ«ti nustatyti ir kiti, mažesni, pasaugos įkainiai, nustatytina atsakovo mokėtina kaina už pasaugos paslaugas 130 Lt už mėnesį. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta teisingu ir protingu už laikotarpį nuo 2009-04-23 iki 2012-02-10 (iki patikslinto ieÅ¡kinio padavimo) priteisti iÅ¡ atsakovo V. D. ieÅ¡kovui UAB „Sevitera“ po 130 litų už vienÄ mėnesį, t.y. 4420 Lt, o taip pat priteisti už laikotarpį nuo 2012-02-11 (patikslinto ieÅ¡kinio padavimo dinos)  iki atsakovas pasiims automobilį ar kitaip tarp Å¡alių bus iÅ¡spręstas automobilio pasaugos klausimas, po 130 Lt už mėnesį už automobilio (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimÄ (LR CK 6.830str.). Å ioje dalyje Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimas pakeistinas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas V. D., nuo 2009-04-22 nemokėdamas ieÅ¡kovui pasaugos mokesčio, naudojosi įstatyme (CK 6.46 str. 2 d. ir CK 6.58 str.) įtvirtinta teise sustabdyti prievolės vykdymÄ - sustabdyti mokesčio mokėjimÄ jį turinčiam teise reikalauti asmeniui už transporto priemonės saugojimÄ , nes pagal CK 6.58 str. gali bÅ«ti nevykdoma tik prieÅ¡prieÅ¡inė prievolė ir Å¡is nevykdymas turi bÅ«ti adekvatus savo prievolės įvykdymo užtikrinimui, tuo tarpu atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovo pareiga jam atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , kyla ne iÅ¡ prievolės, o iÅ¡ delikto, be to atsakovas taip ir neįrodė, kokio dydžio žalÄ jam yra padaręs ieÅ¡kovas, dėl kurios jis galėtų nevykdyti visos arba proporcingos dalies prievolės ieÅ¡kovui.

Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu buvo atmestas atsakovo V. D. prieÅ¡ieÅ¡kinis ir jų nebekartoja. Taip pat sutinka su ieÅ¡kovo UAB „Sevitera“ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog apeliantui priklausančios transporto priemonės techninė apžiÅ«ra yra negaliojanti; kad apeliantas byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog izoterminis kėbulas yra pritvirtintas netinkamai; kad atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, pats privalo užtikrinti, kad eisme dalyvautų techniÅ¡kai tvarkinga transporto priemonė, o jos techninė bÅ«klė nekeltų grėsmės eismo saugumui.

Dėl išdėstyto, V. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimas pakeistinas. Taip pat atitinkamai pakeistinos bylinėjimosi išlaidos. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju ieškinį patenkinus 23 proc., o priešieškinį atmetus, atitinkamai tarp šalių paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Bylos duomenims nustatyta, kad ieÅ¡kovo UAB „Sevitera“ patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme yra: 920 Lt sumokėtas žyminis mokestis (1 t., 34, 87, 143 b. l.) ir 1700 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidos (2 t., 37,38 b. l.). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovo V. D. priteistina ieÅ¡kovui UAB „Sevitera“ 181 Lt žyminio mokesčio ir 391 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 572 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ä®rodymų, kad ieÅ¡kovas UAB „Sevitera“ bÅ«tų sumokėjęs 300 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimÄ bei 800 Lt už ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ , byloje nėra, nes ieÅ¡kovas yra pateikęs tik PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (1 t., 32, 33 b. l.), tačiau įrodymų, jog Å¡ias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ieÅ¡kovas bÅ«tų apmokėjęs, byloje nėra, todėl Å¡ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovui nepriteistinos.  Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V.

D. turėjo 2300 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų, tame tarpe 400 Lt už prieÅ¡ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ (2 t., 43, 44, 45, 46 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas visiÅ¡kai, proporcingai atmestų reikalavimų daliai iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Sevitera“ priteistina atsakovui 731,50 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų (2300 Lt – 400 Lt) / 2 x 77 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad dokumentų siuntimo iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme yra 38,10 Lt, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovo V.

D. priteistina Valstybei 23,43 Lt procesinių dokumentų iÅ¡laidų, o iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Sevitera“ priteistina valstybei 14,67 procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pareikÅ¡damas papildomÄ ieÅ¡kinį 133 Lt žyminį mokestį ieÅ¡kovas UAB „Sevitera“ yra sumokėjęs be pagrindo, todėl 133 Lt žyminis mokestis ieÅ¡kovui grÄ Å¾intina iÅ¡ Valstybės biudžeto (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d.).  Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

   Už apeliacinį skundÄ atsakovas V. D. yra sumokėjęs 953 Lt žyminio mokesčio, todėl patenkinus 78 proc. apeliacinio skundo reikalavimų dėl ieÅ¡kinio ir atmetus visus apeliacinio skundo reikalavimus dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio, iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Sevitera“ priteistina atsakovui V. D. 372 Lt žyminio mokesčio. Byloje yra pateikti įrodymai, kad apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas UAB „Sevitera“ patyrė 850 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų, todėl apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo V.

D. priteistina ieÅ¡kovui UAB „Sevitera“ 518,50 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas įrodymų apie turėtas advokato pagalbos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nėra pateikęs, todėl jos nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,  n u t a r i a: Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:

 „Priteisti ieškovui UAB ,,Sevitera“ (į. k. 300807566) iš atsakovo V. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1481 Lt skolos už laikotarpį nuo 2008-05-09 iki 2009-04-22, 4420 Lt skolos už laikotarpį nuo 2009-04-23 iki 2012-02-10, o nuo 2012-02-11 iki  atsakovas V. D. pasiims automobilį ar kitaip tarp šalių bus išspręstas automobilio pasaugos klausimas, ieškovui UAB ,,Sevitera‘‘ iš atsakovo V. D. priteisti po 130 Lt už mėnesį; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2011-09-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje UAB ,,Sevitera“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. D. ieÅ¡kovui UAB „Sevitera“ 572 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Sevitera“ atsakovui V. D. 731,50 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. D. valstybei 23,43 Lt procesinių dokumentų iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Sevitera“ valstybei 14,67 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui UAB ,,Sevitera“ (į. k. 300807566) iÅ¡ Valstybės biudžeto 133 Lt žyminio mokesčio, pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai grÄ Å¾inti šį mokestį.

A. V. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB ,,Sevitera“ dėl vartotojo pažeistų teisių gynimo – standartinių sutarties sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo įvykdyti pareigÄ natÅ«ra, atmesti.“ Priteisti iÅ¡ atsakovo V. D. ieÅ¡kovui UAB „Sevitera“ 518,50 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Sevitera“ atsakovui V. D. 372 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ . Kolegijos pirmininkė                                                            Danutė Matiukienė Teisėjai                                                                                  Laisvė Aleknavičienė                                                                                                Birutė Simonaitienė