2026-01-07 Nr. AB-589-3-62-3-03911-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-40-502/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03911-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Jonavos rajono savivaldybės administracija, V. G. ir A. P.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2022 m. vasario 23 d. įrašą apie atnaujintus garažo pastato 3G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), duomenis (toliau – ir Ginčijamas aktas); 2) valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Centrinis registratorius) 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. CSPR-228 (toliau – ir Centrinio registratoriaus sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), jam priklauso dalis namo bei žemės, kuriame yra niekam nepriklausantis garažas. Pareiškėjas 2021 metų pabaigoje kreipėsi į VĮ Registrų centrą, norėdamas sužinoti, kaip užregistruoti garažą, tačiau pradėjus ruošti dokumentus sužinojo, kad kaimynė V. G. jau užregistravo garažą savo vardu, t. y. 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr. GP-5819, įsigijo 21,39 kv. m ploto garažą, buvusį adresu: (duomenys neskelbtini). V. G. pateikė kadastro tvarkytojui 2022 m. vasario 18 d. prašymą, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą būtų įrašyti pakeisti įsigyto garažo kadastro duomenys, taip pat pateikė 2022 m. vasario 10 d. rašytinį prašymą, jog garažo pastatas iš Nekilnojamojo turto registro, reg. įrašo Nr. 220/24315, būtų perkeltas į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registrą. Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs 2022 m. vasario 18 d. prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, priėmė Ginčijamą aktą, kuriuo įrašė pakeistus garažo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą pagal 2022 m. sausio 8 d. parengtą kadastro duomenų bylą.

3. Pareiškėjas 2022 m. birželio 20 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas pateikti sprendimo, kuriuo atnaujinti kadastro duomenys ir garažo pastato, buvusio (duomenys neskelbtini), buvimo vieta perkelta į (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 29 d. buvo gautas atsakymas, kuriame nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registre garažo pastato 3G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 23 d. kadastro duomenys įregistruoti 2022 m. sausio 8 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas įregistruoti garažo pastato 2022 m. sausio 8 d. matininko atnaujintus kadastro duomenis įformintas 2022 m. vasario 23 d. įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d.), o jo priėmimo data yra laikoma kadastro duomenų įrašymo data.

4. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Centrinį registratorių, prašydamas panaikinti Nekilnojamojo turto registro 2022 m. vasario 23 d. įrašą apie atnaujintus garažo pastato 3G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), duomenis. Skundas buvo argumentuojamas tuo, kad Nekilnojamojo turto registre garažo pastato 3G1p, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys 2022 m. vasario 23 d. įregistruoti 2022 m. sausio 8 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu, yra nepagrįsti. Garažo pastato, buvusio (duomenys neskelbtini), inventoriniai duomenys, gauti iš archyvo, neatitinka šiuo metu garažo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenų. Iš archyvo duomenų matyti, kad šie garažai buvo skirtingose gatvėse – (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)). Garažas, kuris buvo (duomenys neskelbtini), statytas 1983 m., jo ilgis – 6,42 m, plotis – 4,16 m, plotas – 26,71 kv. m, aukštis – 2,60 m, tūris – 69 kub. m. Garažas, kuris yra (duomenys neskelbtini), statytas 1992 m., jo ilgis – 6,26 m, plotis – 4,02 m, plotas – 25,17 kv. m, aukštis – 2,20 m, tūris – 55 kub. m. Taigi, iš nurodytų duomenų matyti, kad tai yra skirtingi pastatai ir jų negalima sutapatinti. Be to, skirtingos ir gatvės, buvusios iki jų pavadinimų keitimo, tačiau Centrinis registratorius 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. CSPR-228 skundą atmetė.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad garažas, esantis (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei nebuvo įregistruotos nuosavybės teisės į jį. V. G. nėra įgijus nuosavybės teisės į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl VĮ Registrų centras negalėjo priimti jos prašymo daryti pakeitimus registre, prieš tai negavęs patvirtinimo, kad ji yra nekilnojamojo turto savininkė.

6. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), archyvine Nekilnojamojo turto kadastro byla ir skaitmeniniame dokumentų kopijų archyve saugomais dokumentais, 1997 m. kovo 6 d. buvo atlikti pastato – garažo, plane pažymėto 2G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastriniai matavimai, kurių metu nebuvo nustatomos šio pastato centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Vadovaujantis 1997 m. kovo 6 d. kadastriniais matavimais, šis pastatas, pastatytas 1983 metais, jo bendrasis plotas yra 21,39 kv. m (užstatytas plotas 26,71 kv. m), garažo kraštinės ilgis – 6,42 m, plotis – 4,16 m, garažas yra (duomenys neskelbtini). Garažas nuo 1993 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisėmis buvo įregistruotas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Dobilo leidykla“ vardu, Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 20/24315. Pagal 1997 m. kovo 6 d. kadastrinių matavimų metu parengtą planą garažo siena ribojosi su (duomenys neskelbtini), kurio adresas: (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)).

8. Vadovaujantis pastatų (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), archyvine Nekilnojamojo turto kadastro byla ir skaitmeniniame dokumentų kopijų archyve saugomais dokumentais, 1999 m. kovo 22 d. buvo atlikti pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3G1p, kadastriniai matavimai, kurių metu nebuvo nustatomos šio pastato centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Vadovaujantis 1999 m. kovo 22 d. kadastriniais matavimais, šis pastatas pastatytas 1992 metais, jo užstatytas plotas – 25,17 kv. m, garažo kraštinės ilgis – 6,26 m, plotis – 4,02 m, garažas yra (duomenys neskelbtini) sklype. Pažymėta, kad šis garažas niekuomet nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei nebuvo įregistruotos nuosavybės teisės į jį. VĮ Registrų centras neturi duomenų, kad kažkoks asmuo būtų įgijęs nuosavybės teises į neįregistruotą garažą. Vadovaujantis 1999 m. kovo 22 d. kadastrinių matavimų duomenimis neįregistruotas garažas ribojasi viena siena su ūkiniu pastatu, plane pažymėtu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir V. G..

9. Atsakovas pažymėjo, kad V. G. 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr. GP-5819, įsigijo 21,39 kv. m ploto garažą, tuo metu buvusį adresu: (duomenys neskelbtini). Atliekant 2022 m. sausio 8 d. kadastrinius matavimus buvo nustatytos šio garažo centro taško koordinatės, pagal kurias garažas yra žemės sklype (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2022 m. sausio 8 d. garažo kadastro duomenų byla, šis pastatas pastatytas 1983 metais, jo bendrasis plotas – 21,39 kv. m (užstatytas plotas – 27 kv. m), pakeistas šio statinio žymėjimas plane iš 2G1p į 3G1p. Taigi, 2022 m. sausio 8 d. kadastro duomenų byla patvirtina, kad iki Ginčijamo akto priėmimo dubliavosi garažo, esančio (duomenys neskelbtini), ir neįregistruoto garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys ir realiai neįregistruoto garažo (duomenys neskelbtini) vietoje yra garažas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teiginiai, jog garažas (duomenys neskelbtini) ir neįregistruotas garažas (duomenys neskelbtini), yra skirtingi pastatai dėl to, kad šiek tiek skiriasi jų archyviniai inventoriniai duomenys, nustatyti 1997 metais ir 1999 metais (plotis, kraštinių ilgis ir pan.) yra nepagrįsti, nes tik atlikus 2022 m. sausio 8 d. garažo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus buvo nustatyta tiksli šio pastato buvimo vieta. Nors pareiškėjas įrodinėja, kad garažas (duomenys neskelbtini) ir neįregistruotas garažas (duomenys neskelbtini) yra skirtingi pastatai, tačiau teismui nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nesuformuotame žemės sklype, esančiame prie daugiabučio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būtų du garažai, o ne vienas.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog jis yra garažo, esančio (duomenys neskelbtini), ar neįregistruoto garažo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl, pareiškėjas, nebūdamas šių pastatų savininku, neturi teisės kreiptis į kadastro tvarkytoją dėl garažo, esančio (duomenys neskelbtini), ar neįregistruoto garažo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenų keitimo Nekilnojamojo turto kadastre.

11. Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atstovė prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

12. Trečiojo suinteresuoto asmens V. G. atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr. GP-5819, V. G. įsigijo 21,39 kv. m ploto garažą, buvusį adresu: (duomenys neskelbtini). Atliekant 2022 m. sausio 8 d. kadastrinius matavimus buvo nustatytos garažo centro taško koordinatės, pagal kurias garažas yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą įrašyti garažo duomenys visiškai atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys yra įrašyti, t. y. 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. GP-5819 ir 2022 m. sausio 8 d. garažo kadastro duomenų bylą.

14. Nurodė, kad garažo savininkė V. G. 2023 m. liepos 21 d. su A. P. sudarė preliminarią sutartį dėl garažo pardavimo.

II. 15. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), archyvinė Nekilnojamojo turto kadastro byla patvirtina, jog 1997 m. kovo 6 d. buvo atlikti pastato – garažo, plane pažymėto 2G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastriniai matavimai, kurių metu nebuvo nustatomos šio pastato centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Vadovaujantis 1997 m. kovo 6 d. kadastriniais matavimais, garažas pastatytas 1983 metais, jo bendrasis plotas yra 21,39 kv. m (užstatytas plotas – 26,71 kv. m), garažo kraštinės ilgis – 6,42 m, plotis – 4,16 m, nurodyta, kad garažas yra (duomenys neskelbtini) sklype. Garažas nuo 1993 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisėmis buvo įregistruotas UAB „Dobilo leidykla“ vardu, Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 20/24315. Pagal 1997 m. kovo 6 d. kadastrinių matavimų metu parengtą planą, garažo siena ribojosi su (duomenys neskelbtini) sklypu, kurio adresas: (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)).

17. Pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), archyvinė Nekilnojamojo turto kadastro byla patvirtina, kad 1999 m. kovo 22 d. buvo atlikti pastato – garažo, plane pažymėto 3G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastriniai matavimai, kurių metu nebuvo nustatomos šio pastato centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Vadovaujantis 1999 m. kovo 22 d. kadastriniais matavimais, šis garažas pastatytas 1992 metais, užstatytas plotas yra 25,17 kv. m, garažo kraštinės ilgis – 6,26 m, plotis – 4,02 m. Nurodyta, kad garažas yra (duomenys neskelbtini) sklype, ribojasi viena siena su ūkiniu pastatu, plane pažymėtu 2I1p ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir V. G.. Nuosavybės teisės į šį garažą Nekilnojamojo turto registre niekada nebuvo įregistruotos.

18. Teismas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr. GP-5819, V. G. įsigijo 21,39 kv. m ploto garažą, buvusį adresu: (duomenys neskelbtini) (statybos pabaiga 1983 m., tūris 69 kub. m., kadastro duomenys fiksuoti 1997 m. kovo 6 d.), garažo užstatytas plotas yra 26,71 kv. m, kraštinės ilgis – 6,42 m, plotis – 4,16 m, garažas yra 32 kvartalo 12 sklype, siena ribojasi su (duomenys neskelbtini) sklypu, kurio adresas: (duomenys neskelbtini). Garažas nuo 1993 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosavybės teisėmis buvo įregistruotas UAB „Dobilo leidykla“ vardu.

19. Teismas taip pat nustatė, kad V. G. 2022 m. vasario 18 d. pateikė kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą pakeistus įsigyto garažo kadastro duomenis. Kartu su 2022 m. vasario 18 d. prašymu kadastro tvarkytojui buvo pateiktas 2022 m. vasario 10 d. rašytinis prašymas, kad garažo pastatas iš Nekilnojamojo turto registro, reg. įrašo Nr. 220/24315, būtų perkeltas į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registrą. Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs 2022 m. vasario 18 d. prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus (2022 m. sausio 8 d. Registrų centro matininkės parengtą kadastro duomenų bylą), priėmė Ginčijamą aktą, įformintą pakeistų kadastro duomenų įrašymu į Nekilnojamojo turto kadastrą, kuriuo įrašė pakeistus garažo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą pagal 2022 m. sausio 8 d. parengtą kadastro duomenų bylą, t. y. pakeitė garažo buvimo vietą iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), pakeitė šio statinio žymėjimą plane iš 2G1p į 3G1p ir kt.

20. Pareiškėjas dėl pakeistų garažo kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą pagal 2022 m. sausio 8 d. parengtą kadastro duomenų bylą su skundu kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinį registratorių, prašydamas panaikinti Nekilnojamojo turto registro 2022 m. vasario 23 d. įrašą apie atnaujintus garažo pastato 3G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), duomenis. Skunde nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre garažo pastato 3G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 8 d. kadastro duomenys 2022 m. vasario 23 d. įregistruoti 2022 m. sausio 8 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu, yra nepagrįsti. Garažo pastato, buvusio (duomenys neskelbtini), inventoriniai duomenys, gauti iš archyvo, neatitinka šiuo metu garažo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenų. Iš archyvo duomenų matyti, kad šie garažai buvo skirtingose gatvėse – (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)). Garažas, kuris buvo (duomenys neskelbtini), statytas 1983 m., jo ilgis 6,42 m, plotis 4,16 m, plotas 26,71 kv. m, aukštis 2,60 m, tūris 69 kub. m. Garažas, kuris yra (duomenys neskelbtini), statytas 1992 m., jo ilgis 6,26 m, plotis 4,02 m, plotas 25,17 kv. m, aukštis 2,20 m, tūris 55 kub. m. Iš to matyti, kad tai yra skirtingi pastatai ir jų negalima sutapatinti. Be to, skirtingos ir gatvės, buvusios iki jų pavadinimų keitimo. Centrinis registratorius 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. CSPR-228 skundą atmetė.

21. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 3, 11, 12, 14, 15 straipsnių (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d.) nuostatomis.

22. Nurodė, kad V. G. įsigyto garažo kadastro duomenys yra įregistruoti 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2022 m. sausio 8 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Šių administracinių aktų pareiškėjas neginčija ir byloje nėra duomenų, jog jie būtų buvę nuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad 2022 m. vasario 18 d. nagrinėjant V. G. prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus buvo nors viena aplinkybė, nurodyta Kadastro įstatymo 14 straipsnyje, kuri suteiktų Kadastro tvarkytojui teisę atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti.

23. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų ir pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog Nekilnojamojo turto kadastre nurodyti garažo duomenys būtų netikslūs, neteisingi (neatitiktų pirminių dokumentų) ar neišsamūs. Teismas nevertino į bylą pateiktos 2022 m. rugsėjo 6 d. atliktos garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos, nes pareiškėjas, nebūdamas šio nekilnojamojo daikto savininkas, neturi teisės inicijuoti tokio nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus (Kadastro įstatymo 11 str. 6 d. 2 p.).

24. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad 2022 m. sausio 8 d. atlikus V. G. įsigyto garažo kadastrinius duomenis buvo nustatytos tikslios šio garažo centro taškų koordinatės, pagal kurias garažas yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o ne teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuotame ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Taigi 2022 m. sausio 8 d. kadastro duomenų byla patvirtina, kad iki Ginčijamo akto priėmimo dubliavosi garažo, esančio (duomenys neskelbtini), ir neįregistruoto garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys ir realiai neįregistruoto garažo (duomenys neskelbtini) vietoje yra garažas (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu neįrodinėjo ir nekėlė ginčo dėl to, kad garažas (duomenys neskelbtini) ir neįregistruotas garažas (duomenys neskelbtini) yra skirtingi statiniai. Tokiu būdu į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą įrašyti garažo duomenys visiškai atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys yra įrašyti, t. y. 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. GP-5819 ir 2022 m. sausio 8 d. garažo kadastro duomenų bylą, nes iš 2022 m. sausio 8 d. garažo kadastro duomenų bylos duomenų nustatyta, kad garažo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 21,39 kv. m, statybos pabaiga 1983 m., tūris – 69 kub. m, garažo užstatytas plotas – 27 kv. m, kraštinės ilgis – 6,42 m, plotis – 4,16 m. Liudytojo T. U. parodymai priešingos išvados nesuponuoja.

25. Teismas nurodė, kad savo suinteresuotumą dėl Ginčijamo akto ir Centrinio registratoriaus sprendimo panaikinimu pareiškėjas sieja su tuo, kad, jo manymu, panaikinus Ginčijamą aktą ir Centrinio registratoriaus sprendimą, pareiškėjas galėtų įsigyti nuosavybėn dalį garažo, kurį nuosavybės teise valdo V. G.. Tokį norą pareiškėjas sieja su tuo, jog iki 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pareiškėjas ir V. G. garažu naudojosi bendrai (garažo vidus buvo atitvertas sienele).

26. Teismas nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2611-527/2023 pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui A. U. dėl nuosavybės teisės pažeidimo ir reikalavimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Ieškovė pateiktu ieškiniu reikalauja: 1) įpareigoti atsakovą per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis perstatyti ieškovės pastate garaže 3 G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią patalpą, kuri nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, plane Pirmas aukštas, pažymėta indeksu 11, ir atsakovo 1/3 dalies patalpos (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), skiriančią bendrą sieną taip, kad ieškovės pastate 3G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios patalpos, pažymėtos indeksu 11, matmenys ir bendras plotas būtų atstatyti pagal VĮ Registrų centro 2022 m. sausio 8 d. patikslintus (daikto registravimas) kadastro duomenis; 2) atsakovui per nustatytą 60 kalendorinių dienų terminą neįvykdžius įpareigojimo perstatyti ieškovės pastate 3G1p esančią patalpą, kuri nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, plane Pirmas aukštas, pažymėta indeksu 11, ir atsakovo 1/3 dalies patalpos, skiriančią bendrą sieną, ieškovė turi teisę reikalingus perstatymo darbus atlikti atsakovo sąskaita, o iš atsakovo tokių darbų atlikimui reikalinga pinigų suma pagal ieškovės pateiktus duomenis išieškoma avansu.

27. Teismas akcentavo, kad vien tik ta aplinkybė, jog iki 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pareiškėjas ir V. G. garažu naudojosi bendrai (garažo vidus buvo atitvertas sienele), patvirtina Centrinio registratoriaus sprendime pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, nebūdamas minimo garažo savininku, neturi teisės kreiptis į kadastro tvarkytoją dėl V. G. priklausančio garažo kadastro duomenų keitimo Nekilnojamojo turto kadastre. Centrinis registratorius pasirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-299-502/2020. Paminėtoje byloje teismas yra konstatavęs, kad asmuo, nebūdamas teisėtas turto valdytojas, neturi kadastro duomenų įrašymo ir/ar pakeitimo (panaikinimo) iniciatyvos teisės.

28. Teismo vertinimu, nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą kadastro duomenų įrašymo ir/ar pakeitimo (panaikinimo) iniciatyvos teisės srityje yra iš esmės visiškai analogiška Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtai bylai Nr. eA-299-502/2020, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo joje suformuotos praktikos.

29. Teismas, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad, atsakovui priimant sprendimą tenkinti V. G. prašymą, šis sprendimas pagrįstai yra įformintas įrašo padarymu Nekilnojamojo turto registre. Ginčijamu aktu ir Centrinio registratoriaus sprendimu išsamiai ir laiku atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus, juose neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis Ginčijamo akto bei Centrinio registratoriaus sprendimo priėmimo pagrindas bei motyvacija. Šie aktai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 10 straipsnių reikalavimus, dėl to tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti Ginčijamą aktą bei Centrinio registratoriaus sprendimą nėra jokio pagrindo.

III. 30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31. Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog garažai yra skirtingi pastatai, kurių negalima sutapatinti. Be to, skirtingos ir gatvės, kuriose buvo pastatai. V. G. 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 21,39 kv. m garažą, tuo metu buvusį (duomenys neskelbtini), kuris pastatytas 1983 m. V. G., norėdama keisti kadastro duomenis, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius garažo statybos teisėtumo faktą, kadangi jis yra pastatytas iki 1992 m. V. G. nepateikė nei vieno dokumento, kuris yra nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarime Nr. 278. Ji nebuvo teisėta garažo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Kadastro tvarkytojas turėjo gauti papildomus dokumentus, kad V. G. yra tikra garažo, esančio (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), savininkė. Kadangi tokių duomenų nėra, o garažai pagal dokumentus yra pastatyti skirtingais metais, taip pat skirtingi techniniai duomenys, todėl pirmiausiai turėjo būti įrodyta, kad ginčijamas garažas priklauso V. G..

33. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis neturėjo teisinės galimybės ginčyti pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi V. G. pirko garažą, esantį (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Nors teismo sprendime nurodoma, kad 2022 m. sausio 8 d. atliekant kadastrinius matavimus buvo nustatytos garažo centro taško koordinatės, pagal kurias garažas yra žemės sklype (duomenys neskelbtini), tačiau nėra paaiškinta, kaip buvo nustatytos tos koordinatės ir kaip pririšimas prie koordinačių buvo atliktas.

34. Pareiškėjas teigia, kad V. G. nebuvo garažo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl ji negalėjo registruoti savininko teisių į jį.

35. Pažymi, kad tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-299-502/2020 suformuota praktika, tačiau šioje byloje nagrinėjamas kitas ginčas – ar asmuo, kurio valdymo teisėtumas yra ginčytinas, turi iniciatyvos teisę keisti kadastro duomenis. Pareiškėjo nuomone, valdymo teisę į turtą tokiu atveju turi įrodyti teisinėmis priemonėmis. Taigi pirmosios instancijos teismas pritaikė ne tą precedentą, kuris turėtų būti taikomas šiai bylai.

36. Pareiškėjas teigia, kad dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

37. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

38. Atsakovas, pakartodamas faktines aplinkybes, nurodo, kad byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, jog garažas nuo 1993 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisėmis buvo įregistruotas UAB „Dobilo leidykla“ vardu, Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 20/24315, kurį 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo V. G. (Garažo ir nuosavybės teisių įregistravimo pagrindai, t. y. Jonavos rajono valdybos 1993 m. liepos 23 d. potvarkis Nr. 504p, Jonavos rajono valdybos 1994 m. gruodžio 23 d. potvarkis Nr. 792p, 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartis, yra pateikti teismui kartu su atsiliepimu į skundą).

39. Akivaizdu, kad teisiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad V. G. įgalioto asmens 2022 m. vasario 18 d. pateikto prašymo nagrinėjimo metu egzistavo aplinkybė, nurodyta Kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punkte, t. y. ji nebuvo savininkė garažo, esančio šiuo metu žemės sklype (duomenys neskelbtini). Minėta, kad garažą V. G. įsigijo notariškai patvirtintu pirkimo–pardavimo sandoriu, tai reiškia, jog ji buvo įgijusi nuosavybės teisę CK 4.47 straipsnio 1 punkte nurodytu būdu. Todėl atlikus 2022 m. sausio 8 d. kadastrinius matavimus ir nustačius tikslią šio garažo buvimo vietą (buvusi neįregistruoto garažo vieta) V. G. būdama savininke turėjo teisę teikti prašymą dėl garažo pasikeitusių duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą. Šie argumentai patvirtina faktą, kad V. G. įgalioto asmens 2022 m. vasario 18 d. pateikto prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nei vienos aplinkybės, nurodytos Kadastro įstatymo 14 straipsnyje, kuri būtų buvusi pagrindas kadastro tvarkytojui atsisakyti keisti Garažo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.

40. Atsakovas teigia, kad nesupranta pareiškėjo pozicijos, kodėl V. G. turėjo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog ji yra garažo savininkė nustatymo, kai ji turi įgijusi nuosavybės teisę CK 4.47 straipsnio 1 punkto pagrindu.

41. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad V. G. kadastro tvarkytojui turėjo pateikti dokumentus, nurodytus Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 (toliau – ir Sąrašas), nes Sąrašo nuostatos taikomos, jeigu asmuo pageidauja įregistruoti statinius, įsigytus ar pastatytus iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, įsigaliojimo, o nagrinėjamu atveju V. G. garažą įsigijo 2019 m.

42. Atsakovas paaiškino, kad garažo kadastro duomenys iki kadastro tvarkytojo Sprendimo priėmimo į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti pagal 1997 m. kovo 6 d. matininko parengtus kadastrinius matavimus ir tuo metu šis Garažas buvo (duomenys neskelbtini), jo viena siena ribojosi su (duomenys neskelbtini) sklypu, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis pastatų (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) archyvine Nekilnojamojo turto kadastro byla ir skaitmeniniame dokumentų kopijų archyve saugomais dokumentais 1999 m. kovo 22 d. buvo atlikti neįregistruoto garažo kadastriniai matavimai, kurių metu nustatyta, kad šis niekuomet Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas garažas ribojasi viena siena su ūkiniu pastatu, plane pažymėtu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir V. G.. Atliekant 1997 m. garažo kadastrinius matavimus bei 1999 m. neįregistruoto garažo kadastrinius matavimus nebuvo nustatytos tikslios šių pastatų buvimo vietos, nes pagal tuometinį teisinį reglamentavimą atliekant kadastrinius matavimus nebuvo nustatomos pastatų kontūrų ar centro taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Tik įsigaliojus nuo 2003 m. vasario 22 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintoms Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėms (toliau – ir Tikslinimo taisyklės) atliekant kadastrinius matavimus buvo nustatomos statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, centro taško posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (pagrindas – Tikslinimo taisyklių, galiojusių nuo 2003 m. vasario 22 d. iki 2003 m. lapkričio 13 d., 56 punktas).

43. Atlikus garažo 2022 m. sausio 8 d. kadastrinius matavimus buvo nustatytos tikslios Garažo centro taško koordinatės, pagal kurias garažas yra žemės sklype (duomenys neskelbtini), o ne teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuotame ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, matininkė, 2022 m. sausio 8 d. atlikusi garažo kadastrinius matavimus, nustatė, kad būtent šio garažo viena siena ribojasi su pareiškėjui ir V. G. priklausančiu ūkiniu pastatu, plane pažymėtu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), bei, kad jis yra neįregistruoto garažo buvimo vietoje. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir byloje surinktus rašytinius įrodymus, akivaizdu, kad teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog 2022 m. sausio 8 d. kadastro duomenų byla patvirtina, kad iki Ginčijamo akto priėmimo dubliavosi garažo, esančio (duomenys neskelbtini), ir neįregistruoto garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys ir realiai neįregistruoto garažo (duomenys neskelbtini) vietoje yra garažas (duomenys neskelbtini).

44. Pareiškėjo teiginiai, jog garažas ir neįregistruotas garažas yra skirtingi pastatai dėl to, kad šiek tiek skiriasi jų archyviniai inventoriniai duomenys, nustatyti 1997 metais ir 1999 metais (plotis, kraštinių ilgis ir pan.) yra atmestini, nes, kaip minėta, tik atlikus 2022 m. sausio 8 d. garažo kadastrinius matavimus buvo nustatyta tiksli šio pastato buvimo vieta. Kaip teisingai konstatavo teismas 2024 m. vasario 27 d. sprendime, pareiškėjas nagrinėjant bylą neįrodinėjo ir nekėlė ginčo dėl to, kad garažas, esantis (duomenys neskelbtini), ir neįregistruotas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), yra skirtingi statiniai. Tokiu būdu į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą įrašyti garažo duomenys visiškai atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys yra įrašyti, t. y. 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2022 m. sausio 8 d. garažo kadastro duomenų bylą, nes iš 2022 m. sausio 8 d. garažo kadastro duomenų bylos duomenų nustatyta, kad garažo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas 21,39 kv. m, statybos pabaiga 1983 m., tūris 69 kub. m, garažo užstatytas plotas 27 kv. m, kraštinės ilgis 6,42 m, plotis 4,16 m. Liudytojo T. U. parodymai priešingos išvados nesuponuoja. Taip pat pareiškėjas teismui nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nesuformuotame žemės sklype, esančiame prie daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), būtų du garažai, o ne vienas, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas Nekilnojamojo turto registre garažas.

45. Atsakovas nurodo, kad teisiniai pagrindai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre duomenys gali būti keičiami, yra nurodyti Kadastro įstatymo 12 straipsnyje. Asmens prašymas dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, jei prašymo nagrinėjimo metu nenustatomos aplinkybės, nurodytos Kadastro įstatymo 14 straipsnyje, yra teisinis pagrindas duomenų keitimui Nekilnojamojo turto kadastre. Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2, 3 dalys numato, jog kai prašoma Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia tik pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Taigi, V. G. įgalioto asmens 2022 m. vasario 18 d. pateiktas prašymas ir garažo 2022 m. sausio 8 d. kadastro duomenų byla buvo pakankamas teisinis pagrindas kadastro tvarkytojui priimti Ginčijamą aktą ir nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti.

46. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog jis yra garažo ar neįregistruoto garažo savininkas, todėl nebūdamas šių pastatų savininku, neturi teisės kreiptis į kadastro tvarkytoją dėl garažo ar neįregistruoto garažo duomenų keitimo Nekilnojamojo turto kadastre (pagrindas – Kadastro įstatymo 13 str. 2 d.). Atsakovas sutinka su teismo išvadomis, jog vien tik ta aplinkybė, kad iki 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pareiškėjas ir V. G. garažu naudojosi bendrai (garažo vidus buvo atitvertas sienele), patvirtina Centrinio registratoriaus sprendime pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas, nebūdamas minimo garažo savininku, neturi teisės kreiptis į kadastro tvarkytoją dėl V. G. priklausančio garažo kadastro duomenų keitimo Nekilnojamojo turto kadastre. Centrinis registratorius pasirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-299-502/2020, kurioje konstatuota, jog asmuo, nebūdamas teisėtas turto valdytojas, neturi kadastro duomenų įrašymo ir / ar pakeitimo (panaikinimo) iniciatyvos teisės. Teisiškai nepagrįsta pareiškėjo pozicija, kad V. G. taip pat nėra teisėta garažo, esančio (duomenys neskelbtini), valdytoja, nes įsigijo kitą turtą, todėl ji taip pat neturėjo kadastro duomenų pakeitimo iniciatyvos, nes byloje surinkti rašytiniai įrodymai, 2019 m. notariškai patvirtintas sandoris, 2022 m. sausio 8 d. garažo kadastro duomenų byla patvirtina, jog V. G. yra būtent garažo savininkė. Be to, pareiškėjas neginčijo 2019 m. sudaryto sandorio, kurio pagrindu V. G. įsigijo garažą.

47. Nurodyti teisiniai argumentai ir faktinės aplinkybės, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, patvirtina, jog Ginčijamas aktas Centrinio registratoriaus sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra jokio pagrindo jų naikinti teismine tvarka. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įrašyti ir kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Šiuo metu į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą įrašyti garažo duomenys visiškai atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys yra įrašyti, t. y. 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį, garažo kadastro duomenų bylą.

48. Atsakovo nuomone, teismas išsamiai, visapusiškai išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes, priėmė motyvuotą, pagrįstą bei teisėtą sprendimą ir nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

50. NŽT nurodo, kad VĮ Registrų centro 2022 m. birželio 28 d. rašte nurodyta, jog garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ginčijami 2022 m. vasario 23 d. kadastro duomenys įregistruoti 2022 m. sausio 8 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Duomenų, kad minėta kadastro duomenų byla yra panaikinta, ar ji neatitinka teisės aktų, reglamentuojančių jos sudarymo tvarką, nagrinėjamu atveju nėra pateikta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007, yra konstatavęs, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti. Kadastro tvarkytojas nenustatęs aplinkybių, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje, pagrįstai įregistravo garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atnaujintus kadastro duomenis, pagal galiojančią 2022 m. sausio 8 d. kadastro duomenų bylą.

51. NŽT teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog garažas, esantis (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre jokio asmens nuosavybe, todėl jis ir turi interesą, teismui įstatymų nustatyta tvarka nustačius juridinį faktą, pretenduoti į garažą. Taip pat jis nesutinka su tuo, kad V. G. 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijusi garažą, esantį (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų įsigijo garažą, esantį (duomenys neskelbtini). NŽT pažymi, kad teismas sprendime nurodė, jog pareiškėjas teismo posėdyje neįrodinėjo ir nekėlė ginčo dėl to, jog garažas, esantis (duomenys neskelbtini), ir neįregistruotas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), yra skirtingi statiniai. Pareiškėjas nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad būtų du garažai, o ne vienas.

52. NŽT akcentuoja, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų, paneigiančių byloje esančius faktus, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytos išvados teisingumą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

54. Pakartodama pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes, V. G. atsiliepime nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas teismo posėdyje neįrodinėjo ir nekėlė ginčo dėl to, kad garažas, esantis (duomenys neskelbtini), ir neįregistruotas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), yra skirtingi statiniai.

55. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, kad šalia vienintelio garažo, esančio sklype (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo pastatyta jokio kito statinio-garažo (nei žemės sklype (duomenys neskelbtini), nei žemės sklype (duomenys neskelbtini)), todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigia, jog V. G. 2019 m. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą – kitą garažą.

56. Teigia, kad pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš UAB „Dobilo leidykla“ asmeninės nuosavybės teise įsigijo pastatą-garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bendro 21,39 kv. m ploto. Nuosavybės teisės į garažą buvo įregistruotos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodytas pastato (garažo) unikalus numeris, adresas. Notarui sandorio sudarymo metu buvo pateiktas NŽT Jonavos skyriaus vedėjo sutikimas, kad UAB „Dobilo leidykla“ perleistų garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nesuformuotame valstybinės žemės plote, esančiame (duomenys neskelbtini). 2022 m. V. G. atstovė kreipėsi į VĮ Registrų centro matininkę, kuri 2022 m. vasario 8 d. nustatė kadastro duomenis ir parengė patikslintą statinių išdėstymo planą, adresu: (duomenys neskelbtini). Plane buvo patikslintas V. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio pastato (garažo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas 3G1p (buvęs žymėjimas 2G1p), patikslinime nurodant pastato (garažo) adresą: (duomenys neskelbtini) (kiti garažo duomenys – bendras plotas, tūris – nesikeitė). Sudarytos nekilnojamojo daikto bylos pagrindu buvo atliktas garažo kadastro duomenų tikslinimas ir jis įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

57. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kadangi negali naudotis visa jai nuosavybės teise priklausančio garažo dalimi, nes 1/3 dalimi neteisėtai naudojasi pareiškėjas, ji yra pareiškusi ieškinį dėl nuosavybės teisių apribojimo, nesudarant galimybės naudotis visu turtu (garažu).

58. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jo argumentus, jog realiai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), arba žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), egzistuoja (yra pastatytas) kitas nekilnojamasis turtas, V. G. teigia, kad pareiškėjo argumentai apie kito garažo, kurį neva 2019 m. ji nusipirko, egzistavimą yra deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl Ginčijamo akto ir Centrinio registratoriaus sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 59. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2022 m. vasario 23 d. įrašo apie atnaujintus garažo duomenis ir Centrinio registratoriaus 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. CSPR-228, pagrįstumo ir teisėtumo.

60. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjas, nebūdamas ginčo garažo savininku, neturi teisės kreiptis į kadastro tvarkytoją dėl V. G. priklausančio garažo kadastro duomenų keitimo Nekilnojamojo turto kadastre.

61. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas iš esmės neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-299-502/2020 pateiktais išaiškinimais, jog asmuo, nebūdamas teisėtu turto valdytoju, neturi kadastro duomenų įrašymo ir / ar pakeitimo (panaikinimo) iniciatyvos teisės. Pareiškėjo vertinimu, V. G. taip pat nėra teisėta garažo, esančio (duomenys neskelbtini), valdytoja, todėl ji taip pat neturėjo kadastro duomenų pakeitimo iniciatyvos teisės. Pareiškėjo nuomone, teismas pritaikė ne tą precedentą, kuris turėtų būti taikomas šioje byloje.

62. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

63. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

64. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

65. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

66. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-492/2023).

67. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, ir pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

68. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2022 m. vasario 23 d. įrašą apie atnaujintus garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), duomenis.

69. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas ir patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, garažo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra V. G., kuri 2022 m. vasario 18 d. su prašymu kreipėsi į kadastro tvarkytoją, prašydama į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti pakeistus įsigyto garažo kadastro duomenis. Su prašymu V. G. pateikė 2022 m. vasario 10 d. prašymą, kad garažo pastatas iš Nekilnojamojo turto registro, reg. įrašo Nr. 220/24315, būtų perkeltas į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registrą. Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs V. G. prašymą bei pateiktus dokumentus priėmė Ginčijamą aktą, t. y. įrašė pakeistus garažo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą pagal 2022 m. sausio 8 d. parengtą kadastro duomenų bylą.

70. Pagal Kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

71. Kadastro įstatymo 12 straipsnyje, nustatančiame nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinius pagrindus, 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Kadastro tvarkytojui turi būti pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Dokumentų dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo pateikti nereikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos – šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

72. Pagal Kadastro įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir pakeičiami Kadastro nuostatų nustatyta tvarka, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. <...>.

73. Kadastro įstatymo 14 straipsnyje nustatyta Kadastro tvarkytojo teisė atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti.

74. Pagal Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. <...>.

75. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad V. G. įsigyto garažo kadastro duomenys yra įregistruoti 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2022 m. sausio 8 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Byloje duomenų, jog šie aktai būtų nuginčyti ar ginčijami teisės aktuose nustatyta tvarka, nėra, pareiškėjas jų taip pat neginčija. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, jog kadastro tvarkytojui nagrinėjant V. G. prašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti pakeistus įsigyto garažo kadastro duomenis bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, buvo nors viena aplinkybė, nustatyta Kadastro įstatymo 14 straipsnyje, remiantis kuria kadastro tvarkytojui būtų buvęs pagrindas atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti.

76. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra nurodyta, jog asmuo, nebūdamas teisėtas turto valdytojas, neturi kadastro duomenų įrašymo ir / ar pakeitimo (panaikinimo) iniciatyvos teisės (žr., pvz., 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2334-662/2018, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-299-502/2020, kt.).

77. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir jų nekartoja, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuria pagrįstai vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, jog asmuo, nebūdamas teisėtas turto valdytojas (kaip šiuo atveju pareiškėjas), neturi kadastro duomenų įrašymo ir / ar pakeitimo (panaikinimo) iniciatyvos teisės.

78. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, skundžiamame sprendime išsamiai ir detaliai nurodė byloje nustatytas ir teisinę reikšmę pareiškėjo reikalavimui išspręsti turinčias faktines aplinkybes, byloje taikytinus teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo reikalavimas netenkinamas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus.

79. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, o pareiškėjas įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliaciniame skunde nenurodė.

80. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

81. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

82. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. prašo priteisti jai iš pareiškėjo 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

83. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 3 d.).

84. Trečiąjį suinteresuotą asmenį V. G. pagal 2024 m. balandžio 12 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. 2024/05/12/1 atstovavo advokatė Jolanta Činčikienė, kuri parengė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą. Už šią teisinę paslaugą V. G. advokatei pagal 2024 m. balandžio 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. JC-19, 2024 m. balandžio 15 d. sumokėjo 300 Eur.

85. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra būtinos, pagrįstos ir realios, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatymo, nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos V. G. iš pareiškėjo A. U..

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. iš pareiškėjo A. U. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė