2023-02-13 Nr. CB-1255-2-68-3-14510-2022-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-698

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14510-2022-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2023 m. vasario 3 d. paduotu ieškovo A. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį, kuria teismas nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir jį grąžinti ieškovui.

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu kasacijos pagrindu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Ieškovo paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė vienintelį trūkumą: aiškiai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinys). Apskundęs šią nutartį ieškovas nurodė atskirajame skunde, kad neturtinė žala atsirado dėl patirto nepatogumo – intelektinės naštos ir laisvalaikio, šeimos gyvenimo praradimo; ieškovas teigė intelektinę naštą patyręs ir laisvalaikį, šeimos gyvenimą praradęs tuo, kad turėjo rengti ir teikti teisminio proceso Nr. 2-68-3-32259-2019-2 procesinius dokumentus. Tačiau apygardos teismas dėl šio argumento ničnieko nepasisakė, t. y. šia apimtimi atskirojo skundo neišnagrinėjo ir taip pažeidė ieškovo teisę kreiptis į teismą.

2. Pirmojo (2022-07-18) atskirojo skundo priėmimo klausimą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašo (Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 13P-123-(7.1.2)) 16 punktu nustatyta: tuo atveju, kai Modulio parinktas ir paskirtas teisėjas dėl tam tikrų priežasčių negali nagrinėti bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos, komandiruotės ir pan.), bylas skirstantis asmuo pakeičia teisėją; 18 punkte nustatyta: bylos skyrimas naujam teisėjui naudojantis Moduliu yra galimas tik suformavus ir patvirtinus teisėjo skyrimo panaikinimo protokolą. To nepaisant ieškovo byla atsidūrė iš teisėjos J. Leščinskienės teisėjos G. Sinkevičienės žinioje nesilaikant nurodytos tvarkos.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 323 straipsnį, pagal kurį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (pagal CPK 338 straipsnį tai taikoma ir atskirajam skundui). Taigi, ieškovas negalėjo visų argumentų iškelti pirmajame atskirajame skunde (dėl nutarties, kuria konstatuoti ieškinio neva trūkumai). Todėl ieškovas iškėlė šį klausimą antrame atskirajame skunde. Bet apeliacinės instancijos teismas atsisakė tai nagrinėti. Tuo teismas pažeidė ieškovo teisę kreiptis į teismą (pažeidimas CPK 5 straipsnio 1 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas