5a8a2603-09dd-4f02-9c3e-e5b904c04ea9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-2651-1181/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32464-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.12; 1.2.14.1.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė, sekretoriaujant Gustei Ruibytei, dalyvaujant prokurorei RÅ«tai Navasaitienei (nuotoliniu bÅ«du), kaltinamajam T. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T.

G. (T. G.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, paskutinį kartÄ Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį 60 parų areÅ¡to bausme, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymu. Teismas nustatė: I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

T. G. 2022 m. rugpjūčio 4 d., apie 12.53 val., Vilniuje, Ukmergės g. 282, parduotuvėje „Maxima“, pagrobė svetimÄ â€“ uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Maxima LT“ priklausantį nedidelės vertės turtÄ , t. y. iÅ¡ prie atsiskaitymo kasos esančio momentinės loterijos bilietų stovo paėmęs 7 vnt. momentinės loterijos bilietų „Teleloto“, kurio vieneto kaina 5 Eur, bendros 35 Eur vertės, 10 vnt. momentinės loterijos bilietų „Deimantai“, kurio vieneto kaina 5 Eur, bendros 50 Eur vertės, 8 vnt. momentinės loterijos bilietų „Mega“, kurio vieneto kaina 5 Eur, bendros 40 Eur vertės, 7 vnt. momentinės loterijos bilietų „MagiÅ¡kas perlas“, kurio vieneto kaina 5 Eur, bendros 35 Eur vertės, laikydamas bilietus rankoje, išėjo pro kasas nepateikęs loterijos bilietų apmokėjimui, tuo UAB „Maxima LT“ padarydamas bendrÄ 160 Eur vertės žalÄ .

Å iais savo veiksmais T. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 4 dalyje. II. Byloje iÅ¡tirtų įrodymų esmė 2. Kaltinamasis T. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu vartojo narkotines medžiagas, buvo susipykęs su žmona, išėjęs iÅ¡ namų, neturėjo kur gyventi, todėl, pragyvenimui ir narkotinėms medžiagoms įsigyti reikiant pinigų, įvykdė nusikalstamÄ veikÄ . Įėjęs į parduotuvę pamatė, kad kasoje nėra kasininkės, atidarė loterijos bilietų lentynėlę ir iÅ¡ jos išėmė ten buvusius loterijos bilietus.

Å iuo metu gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, savo poelgį vertina labai blogai, labai dėl jo gailisi. Pripažįsta padarytÄ turtinę žalÄ , civilinį ieÅ¡kinį planuoja atlyginti, sutinka su jo dydžiu.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Iš UAB „MAXIMA LT“ 2022 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d., apie 12.53 val., parduotuvėje Maxima, Ukmergės g. 282, Vilnius, vyras, paėmęs momentinius loterijos bilietus, iš parduotuvės išėjo nesumokėjęs. UAB „Maxima LT“ padaryta 160 Eur žala (b. l. 1).

5. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d., apie 12.53 val., parduotuvėje Maxima, esančioje adresu Ukmergės g. 282, Vilnius, pilietis(ė) prekybos salėje pasiėmė prekių ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs (b. l. 2–3).

6. IÅ¡ 2022 m. rugpjūčio 25 d. Kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas UAB „Maxima LT“ pateiktas vaizdo įraÅ¡as. Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä pavadinimu „04 (04-08-22 12'53'43)“, matomos parduotuvės Maxima patalpos, jose esantys žmonės, kasos. Vaizdo įraÅ¡as yra spalvotas, jame data ir laikas nefiksuojami. Vaizdo įraÅ¡as trunka 22 sekundes. Vaizdo įraÅ¡e matomas maždaug 30 metų amžiaus, vidutinio kÅ«no sudėjimo, trumpų rudos spalvos plaukų vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos sportinį džemperį su baltos spalvos detalėmis ant rankų, juodos spalvos kelnes, avi juodos ir pilkos spalvų sportinius batelius. Minėtas vyras atėjęs į kasÄ , pažymėtÄ Nr. 1, iÅ¡ kasos prekystalio pasiima nenustatytÄ kiekį loterijos bilietų ir pasiÅ¡alina iÅ¡ vaizdo kameros filmuojamo perimetro (b. l. 10–11).

7. IÅ¡ UAB „Maxima Lt“ 2022 m. rugsėjo 13 d. pareiÅ¡kimo dėl civilinio ieÅ¡kinio matyti, kad dėl 2022 m. rugpjūčio 4 d., apie 12.53 val., iÅ¡ parduotuvės Maxima įvykdytos vagystės UAB „Maxima LT“ patyrė 160 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ vagystę įvykdžiusio asmens. Prie pareiÅ¡kimo pridėti inventorizacijos duomenys (b. l. 19, 20).

8. IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl asmens, kuris galbÅ«t padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatymo matyti, kad peržiÅ«rėjus pateiktÄ vaizdo medžiagÄ ir sulyginus joje matomo asmens atvaizdÄ su T. G., gimusio (duomenys neskelbtini) CDB nuotraukomis, nustatyta, kad nusikalstamÄ veikÄ galbÅ«t padarė T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).

III. Teismo argumentai ir iÅ¡vados 9. Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimÄ turtÄ . Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iÅ¡ asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalÄ . Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimÄ turtÄ , neabejotinai suvokia, kad paima svetimÄ daiktÄ , numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavÄ , ir to nori.

Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamÄ turtÄ ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi bÅ«ti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtÄ , nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtÄ (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

10. BK 190 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

11. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo T. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 4 dalyje, yra visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningÄ visumÄ .

12. Kaltinamajam T. G. kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma (vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas, UAB „Maxima LT“ pareiškimai, BIRT ataskaitų žiūryklės išraše pateikti duomenys, tarnybinio pranešimo turinys). Minėta, teisiamojo posėdžio metu T. G. nurodė, kad, neturėdamas kur gyventi, iš ko įsigyti maisto ir narkotinių medžiagų, kurias tuo metu vartojo, jis, nuėjęs į parduotuvę ir pamatęs, kad kasoje nėra kasininkės ir nebus sudėtinga iš prie kasos esančio stovo paimti loterijos bilietus, paėmė iš stovo jame buvusius loterijos bilietus, už kuriuos nesumokėjęs, išėjo iš parduotuvės. Kad vagystę įvykdė būtent T.

G. patvirtina baudžiamojoje byloje esantis vaizdo įraÅ¡as bei jo apžiÅ«ros protokolas. UAB „Maxima LT“ padarytÄ jos pareiÅ¡kime nurodytÄ Å¾alÄ patvirtina UAB „Maxima LT“ pareiÅ¡kimai ir prie 2022 m. rugsėjo 13 d. pareiÅ¡kimo pridėti inventorizacijos duomenys.

13. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis, darydamas jam inkriminuotÄ vagystę, suprato, kad grobia svetimÄ turtÄ , kad dėl jo veiksmų bus padaryta žala, ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad T. G. pagrobto turto vertė yra 160 Eur, t. y. virÅ¡ija 3, bet nevirÅ¡ija 5 MGL, konstatuotina, kad T. G. pagrobė nedidelės vertės turtÄ . IV. Dėl T. G. skirtinos bausmės 14. Teismas, skirdamas bausmę T. G., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areÅ¡tas.

15. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ . Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

16. Kaltinamojo T. G. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

17. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ), kaltės formÄ ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę: nors teistumo neturi, tačiau anksčiau ne kartÄ teistas tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse (b. l. 63–80), be kita ko, daug kartų teistas ir už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, ne kartÄ baustas administracine tvarka (b. l. 51–62), administracine tvarka taip pat ne kartÄ baustas už administracinius nusižengimus, nukreiptus į kitų asmenų nuosavybę, duomenų apie baudų sumokėjimÄ nėra, nors yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, nusikaltimais padaryta turtinė žala, kuri, nors ir nėra didelė, tačiau neatlyginta, Å¡iuo metu, paties teigimu, reabilitacijos centre gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, nustatyta viena T.

G. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

18. Atsižvelgtina ir į tai, kad praeityje T. G. jau yra baustas ir baudomis, ir areÅ¡tu, ir terminuotu laisvės atėmimu, tačiau Å¡ios bausmės teigiamos įtakos asmens elgesiui nepadarė, jis toliau daro nusikalstamas veikas. Å iuo metu dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų, nukreiptų prieÅ¡ kitų asmenų nuosavybę, jo paties teigimu, yra atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai, taip pat nagrinėjamos baudžiamosios bylos. KaltinamÄ jį charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis yra linkęs daryti nusikaltimus, yra pavojingas visuomenei, neturi darbo ir legalių pajamų, todėl, siekdamas gauti pinigų pragyvenimui, daro nusikalstamas veikas ir tai yra vienas iÅ¡ jo pagrindinių pragyvenimo Å¡altinių.

Teismo vertinimu, yra didelė tikimybė, kad ateityje jis darys naujas nusikalstamas veikas, todėl bausmės tikslai bus įgyvendinti T. G. už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrus griežčiausiÄ minėto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , nustatant maksimalų Å¡ios bausmės terminÄ â€“ 45 paras (BK 49 straipsnio3 dalis). BÅ«tent tokia bausmės rÅ«Å¡is, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡iuo atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

19. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, T. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. V. Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir kitų klausimų 20. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų yra civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).

Tokiu atveju civilinis ieÅ¡kinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Å ioje baudžiamojoje byloje civilinė ieÅ¡kovė UAB „Maxima LT“ pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 160 Eur turtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kinyje nurodė, kad dėl 2022 m. rugpjūčio 4 d. įvykdytos loterijos bilietų vagystės, atlikus inventorizacijÄ , nustatytas 160 Eur žalos dydis (b. l. 1, 19, 20).

21. Pareikštas ieškinys pagrįstas, kadangi žala UAB „Maxima LT“ buvo padaryta kaltinamojo veiksmais, t. y. kaltinamajam pagrobus iš UAB „Maxima LT“ parduotuvės „Maxima“ prekių (loterijos bilietų), kurių bendra vertė yra 160 Eur. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neginčijo civilinio ieškinio ir jo dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir UAB „Maxima LT“ iš kaltinamojo T. G. priteistina 160 Eur.

22. Kaltinamajam T. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 38–39) – nekeistina, pradėjus vykdyti Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę panaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303–305, 307, 308 ir 313 straipsniais, nusprendžia: T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 45 parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 30 parų areÅ¡to. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio T. G. sulaikymo vykdant šį nuosprendį. Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti – nekeisti, pradėjus vykdyti Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę panaikinti. Uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir iÅ¡ T.

G. priteisti 160 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų). Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti T. G., kad:

1. AreÅ¡to bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigÄ atlikti areÅ¡to bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose areÅ¡to bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Pagal Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 30 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-197 4 punktÄ nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, kai vykdomas suėmimas arba kai juos pristato VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba kitos teisę konvojuoti nuteistuosius turinčios institucijos, atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigose esantį laisvų vietų skaičių ir užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnyje nustatytus izoliavimo reikalavimus, skiriami pilnamečiai vyrai – į Alytaus pataisos namus, Marijampolės pataisos namus, Kauno tardymo izoliatorių ir Å iaulių tardymo izoliatorių.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ privalo raÅ¡tu arba elektroniniu paÅ¡tu apie tai praneÅ¡ti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti areÅ¡to bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ . Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti areÅ¡to bausmės ir nepraneÅ¡us pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieÅ¡ka.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėja Zina Vilnienė