2013-03-14 Nr. AB-479-3-61-3-00726-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-238/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00726-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 59; 70.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šalčininkų rajono Jašiūnų bendruomenės centro ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Polivektris“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šalčininkų rajono Jašiūnų bendruomenės centro skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Polivektris“, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai dėl leidimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Šalčininkų rajono Jašiūnų bendruomenės centras (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) 2011 m. birželio 28 d. koreguotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. Vr-4.7-V-02-Š-15 (toliau – TIPK leidimas); 2) įpareigoti Vilniaus RAAD pareikalauti iš trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Polivektris“ (toliau – ir UAB „Polivektris“) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti paraišką TIPK leidimui atnaujinti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi bylą nutraukė ir pareiškėjo Šalčininkų rajono Jašiūnų bendruomenės centro bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Polivektris“ prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovas 2013 m. sausio 14 d. vykusiame teismo posėdyje pateikė pareiškimą, kuriame atsisakė teismui paduoto skundo jį grįsdamas tuo, kad UAB „Polivektris“ išduotas TIPK leidimas buvo panaikintas aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – ir TIPK taisyklės) 64.7 punkto pagrindu, UAB „Polivektris“ pateikus prašymą. Pareiškėjo nuomone, nors TIPK taisyklės ir numato tokį TIPK leidimo panaikinimo pagrindą, tačiau toliau tęsiant veiklą TIPK leidimas gali būti keičiamas tik atliekant TIPK leidimo atnaujinimo procedūrą. Laikė, kad atsakovo ir UAB „Polivektris“ veiksmai, kuriais buvo atsisakyta teisme ginčijamo TIPK leidimo ir išduotas naujas TIPK leidimas buvo suderinti ir atlikti siekiant sudaryti vaizdą, kad TIPK leidimas naikinamas ne skunde nurodytu pagrindu. Administracinę procedūrą dėl naujo TIPK leidimo išdavimo pareiškėjas laikė veiksmais, kuriais teismui paduotas skundas pripažintas pagrįstu ir skundo reikalavimai įvykdyti.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti sumokėtą žyminį mokestį bei 2 000 Lt advokato paslaugoms apmokėti, teismas pažymėjo, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Vilniaus RAAD, išnagrinėjęs UAB „Polivektris“ prašymą, 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. VR-1.7-1606 panaikino 2006 m. lapkričio 16 d. jam išduotą TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-Š-15 (t. 3, b. l. 139). Atsižvelgiant į tai, kad TIPK leidimas buvo panaikintas trečiojo suinteresuoto asmens prašymu, teismas sprendė, jog negalima daryti išvados, kad pareiškėjo prašymas buvo patenkintas geruoju, t. y. atsakovui sutikus su pareiškėjo skundo argumentais. Nurodė, jog šioje byloje teismas Vilniaus RAAD 2012 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. VR-1.7-1606 negali vertinti teisėtumo prasme, nes šis sprendimas yra atskiras administracinis sprendimas ir gali būti peržiūrimas tik atskirame administraciniame procese apskundus administraciniame teisme. Dėl to teismas padarė išvadą, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodyta galimybe susigrąžinti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas neturi pagrindo pasinaudoti.

Dėl trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Polivektris“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pabrėžė, kad administracinė byla buvo nutraukta, o TIPK leidimas panaikintas paties trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Polivektris“ prašymu, todėl negalima daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju buvo patenkintos ar apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, ir nėra pagrindo tenkinti UAB „Polivektris“ prašymą.

III. Pareiškėjas Šalčininkų rajono Jašiūnų bendruomenės centras atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta atlyginti pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas ir jo prašymą patenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad bylos proceso metu atsakovas pagal trečiojo asmens UAB „Polivektris“ prašymą panaikino skundžiamą TIPK leidimą ir išdavė jam naują leidimą. Atsakovas nepagrįstai teigė, kad skundžiamo leidimo panaikinimas nesusijęs su skundo argumentais ir skundo nepripažino. Pažymi, kad teismas išsamiai neištyrė aplinkybių, susijusių su atsakovo veiksmų pagrįstumu išduodant naują TIPK leidimą ir naikinant skundžiamą byloje. Negali būti laikomas pagrįstu skundžiamos teismo nutarties motyvas, kad pareiškėjas neapskundė naujai išduoto TIPK leidimo. Pabrėžia, kad tiek trečiasis suinteresuotas asmuo gali kreiptis su prašymu naikinti turimą leidimą ir teikti prašymą dėl naujo išdavimo, tiek atsakovas gali panaikinti turimą leidimą pagal jo turėtojo pareiškimą ir išduoti naują, pagal pateiktą prašymą. Dėl to nėra formalaus pagrindo vien dėl to skųsti naujai išduotą leidimą. Mano, kad šioje byloje teismas turėjo taikyti administracinio veiksmo turinio prieš formą viršenybės principą ir spręsti, kas skundžiamo leidimo panaikinimas ir naujojo vietoje panaikinto išdavimas nebuvo sąlygotas nei faktinio, nei teisinio būtinumo ir tuo buvo siekiama tik išvengti teismo sprendimo dėl neteisėto administracinio akto priėmimo, o tuo pačiu ir neigiamų valstybės institucijai pasekmių - bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Nr. AS520-175/2012, AS146-669/2009, A469-261/2007).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Polivektris“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo motyvu, kad atsakovas iš esmės įvykdė pareiškėjo skundo reikalavimą, todėl pareiškėjui turi būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos. Tai, ar skundo reikalavimai buvo įvykdyti yra fakto klausimas, kuris turi būti nustatytas teismo, o tokio fakto nagrinėjamojoje byloje teismas nenustatė. Pabrėžia, kad 2012 metais keitėsi UAB „Polivektris“ veiklos organizavimas, vyko veiklos pertvarkymas, planuojama kita veikla, todėl atsirado būtinybė iš esmės keisti TIPK leidimo sąlygas. Dėl veiklos pertvarkymo UAB „Polivektris“ turėjo kreiptis į Vilniaus RAAD dėl naujo TIPK leidimo išdavimo.

Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjo atskirasis skundas iš esmės grindžiamas ne teisiniais argumentais, o visiškai nepagrįstais kaltinimais ir prielaidomis, teigiant, jog Vilniaus RAAD tariamai „neteisėtai veikė privačios įmonės naudai“ bei piktnaudžiavo savo administracine bei procesine padėtimi. Sutinka su teismo išvada, jog ta aplinkybė, kad Vilniaus RAAD 2012 m. spalio 29 d. raštu Nr. VR-1.7-1606 panaikino USAB „Polivektris” TIP leidimą Nr. 4.7-V-02-Š-15 nereiškia, jog buvo įgyvendinti Šalčininkų rajono Jašiūnų bendruomenės centro skundo reikalavimai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Polivektris“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta atlyginti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Polivektris“ bylinėjimosi išlaidas ir jo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu pareiškėjas privalo atlyginti kitų proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidas, jeigu neįrodo, kad šie proceso dalyviai geruoju įvykdė jo reikalavimus. Administracinė byla buvo nutraukta pareiškėjo prašymu, nenustačius jokių pažeidimų 2011 m. birželio 28 d. TIPK leidimo koregavimo procedūroje. Pareiškėjas galėjo tęsti įrodinėjimą byloje, kurio tikslas būtų įrodyti 2011 m. birželio 28 d. TIPK leidimo koregavimo neteisėtumą, byla būtų užbaigta teismo sprendimu. Pareiškėjui įrodžius koregavimo procedūros neteisėtumą, atsirastų teisinės pasekmės Vilniaus RAAD valstybės tarnautojams, pažeidusiems įstatymų reikalavimus, UAB „Polivektris“ veikla būtų sutrikdyta, pareiškėjui būtų atlygintos bylinėjimosi išlaidos. Faktiškai UAB „Polivektris“ teisės buvo apgintos, todėl pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį jam turi būti atlygintos patirtos išlaidos (sumokant advokatui honorarą už atsiliepimų surašymą, dalyvavimą teismo posėdžiuose), nes byla užsibaigė pareiškėjo iniciatyva, kurios UAB „Polivektris“ negalėjo įtakoti.

Pareiškėjas Šalčininkų rajono Jašiūnų bendruomenės centras atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas skundo atsisakė dėl to, kas atsakovas pats panaikino skundžiamą TIPK leidimą po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl jo pripažinimo neteisėtu. Tai, kad atsakovas įvykdė skundo reikalavimą, nepripažindamas padaręs teisės pažeidimų koreguojant panaikintą TIPK leidimą, nėra reikšminga sprendžiant dėl atsakovo bei jo pusėje stojusių trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų priteisimo išsprendimo.

Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime į UAB „Polivektris“ atskirąjį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, tenkinant UAB „Polivektris“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad teismas nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo prašymas buvo patenkintas geruoju, todėl byla nutraukta nebesant ginčo objekto. Mano, jog UAB „Polivektris” turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymi, jog pareiškėjas sąmoningai ir visiškai nepagrįstai skundžia visus Vilniaus RAAD priimamus sprendimus UAB „Polivektris“ atžvilgiu ir tokiu būdu piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Polivektris“ atskirasis skundas netenkintinas. Pareiškėjo Šalčininkų rajono Jašiūnų bendruomenės centro atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Polivektris“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė patenkinti jų prašymus dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kaip nustatyta byloje, atsakovas, išnagrinėjęs UAB „Polivektris“ prašymą, 2012 m. spalio 29 d. įsakymu panaikino 2006 m. lapkričio 16 d. UAB „Polivektris“ išduotą leidimą Nr. VR-4.7-V-02-Š-15. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2013 m. sausio 14 d. vykusiame teismo posėdyje pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo ir pirmosios instancijos teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, skundžiama nutartimi nagrinėjamą bylą nutraukė.

Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).

ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis numato, jog šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ta aplinkybė, kad atsakovas nekeitė ar nenaikino pareiškėjo ginčytų sprendimų, šiuo atveju reikšmės neturi, nes pareiškėjo reikalavimų patenkinimu laikytini ir tokie veiksmai, kai anksčiau priimti aktai tiesiogiai nebuvo pakeisti, tačiau buvo priimti nauji aktai, patikslinantys ankstesniųjų taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442 - 151/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šiuo atžvilgiu esminės reikšmės neturi ir tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra ta, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų pagrindas formaliai atmesti prašymą, jei tik atsakovas rastų kokių nors įrodymų (raštų, dokumentų ar kt.), kurie parodytų kitus, nei pareiškėjo kreipimasis į teismą, skundo reikalavimo tenkinimo pagrindus. Tokia situacija būtų neproporcinga ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis kitomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors ir kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858–596/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2012 m., 369 – 374 p.).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas TIPK leidimą panaikino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Polivektris“ prašymu, nesudaro pagrindo manyti, kad pareiškėjo prašymas buvo patenkintas geruoju, todėl ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis netaikytina ir pareiškėjui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

Atsižvelgiant į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad atsakovas 2006 m. lapkričio 16 d. TIPK leidimą panaikino trečiojo suinteresuoto asmens prašymu, vadovaudamasis TIPK taisyklių 64.7 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad panaikinus pirminį 2006 m. lapkričio 16 d. TIPK leidimą, automatiškai neteko galios ir pareiškėjo skundu prašomas panaikinti 2011 m. birželio 28 d. koreguotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. Vr-4.7-V-02-Š-15, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas iš esmės de facto buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Tokiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, proceso šalių išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-280/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2303/2011). Tačiau vadovaujantis proceso koncentruotumo, efektyvumo principais, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisės į pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tokiu būdu ištaisant pirmosios instancijos teismo klaidas dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo.

Kaip minėta, pareiškėjas prašo priteisti sumokėtą žyminį mokestį (100 Lt) bei 2 000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Nagrinėjamu atveju, apskaičiuojant priteistiną užmokestį už skundo parengimą ir atstovavimą, vadovaujamasi Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (kuris galiojo iki 2012 m. rugpjūčio 1 d.,) ir pagrindu imamas 800 Lt dydžio MMA, nes skundas paduotas 2012 m. kovo 7 d. (I t., b. l. 1) bei teismo posėdyje advokatas pareiškėją atstovavo 2012 m. gegužės 29 d., t. y. nurodytos teisinės paslaugos teiktos iki 2012 m. rugpjūčio 1 d.

Kaip pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, priteisiamos gali būti tik pagrįstos ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Remiantis bylos medžiaga, pareiškėjas patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė 2012 m. kovo 9 d. Pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodyta, kad 2 000 Lt advokatui pareiškėjas sumokėjo už atstovavimą, dokumento surašymą ir patarimą (II t., b. l. 153) bei žyminio mokesčio apmokėjimo kvito originalą (I t., 6, 7).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinio (skundo) surašymą taikomas koeficientas – 3, todėl maksimali galima priteisti už skundo parengimą suma yra 2 400 Lt (3 x 800 Lt). Remdamasi Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, įvertinusi bylos sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų pobūdį, teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo prašyme nurodytos jam suteiktos teisinės paslaugos nebuvo tinkamai detalizuotos (neišskiriant kokia suma buvo sumokėta už atstovavimą, o kokia už skundo parengimą), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui šioje dalyje priteistina patirtų teismo išlaidų suma mažintina. Todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjui už skundo parengimą priteistina suma mažintina iki 1 200 Lt.

Pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat siekia, kad jam būtų atlygintos išlaidos, susijusios su skundo parengimu, t. y. už advokato jam suteiktą patarimą (konsultaciją), tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad tokie veiksmai, kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė ir teisinės pozicijos formavimas, kliento dokumentų analizė Rekomendacijose nėra numatyti ir atskirai minėtiems veiksmams atlikti turėtų išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-527/2008). Todėl išlaidos už papildomai suteiktas teisines paslaugas (patarimą ar konsultaciją) atskirai nepriteistinos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo advokatas V. O. atstovavo pareiškėją 2012 m. gegužės 29 d. pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 5 min. (nuo 9 val. 15 min. iki 10 val. 20 min.) (II t., b. l. 154-161). Remiantis Rekomendacijų 8.18 punktu, už vieną atstovavimo valandą teisme taikytinas maksimalus advokato užmokesčio dydis yra 120 Lt (0,15 x 800 Lt). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Todėl pareiškėjui už 1 val. 5 min. advokato atstovavimo laiką pirmosios instancijos teismo posėdyje gali būti priteisiama 120 Lt suma.

Pareiškėjo prašomas priteisti 100 Lt žyminio mokesčio apmokėjimo išlaidas teisėjų kolegija taip pat laiko pagrįstomis ir todėl daro išvadą, kad jos pareiškėjui priteistinos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 1 420 Lt (1 200 Lt + 120 Lt + 100 Lt) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

Sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Polivektris“ atskirojo skundo pagrįstumo klausimą, pažymėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog buvo patenkintos ar apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, be to, TIPK leidimas panaikintas paties trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Polivektris“ prašymu, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ABTĮ 44 straipsnio 5 dalies pagrindu. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė patenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir todėl trečiojo suinteresuoto asmens atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Polivektris“ atskirojo skundo netenkinti.

Pareiškėjo Šalčininkų rajono Jašiūnų bendruomenės centro atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo Šalčininkų rajono Jašiūnų bendruomenės centro prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pakeisti ir pareiškėjo Šalčininkų rajono Jašiūnų bendruomenės centro naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priteisti 1 420 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius