2024-09-25 Nr. AB-13868-3-61-3-03743-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-634-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03743-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Forma“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Forma“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė – „Timis“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Forma“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Architektūros skyriaus 2024 m. birželio 12 d. sprendimą „Dėl techninio projekto statybą leidžiančiam dokumentui gauti tikrinimo galimai nesilaikant teisės aktų nuostatų ((duomenys neskelbtini)), kuriuo nepritarta „(duomenys neskelbtini)“ projekto sprendiniams (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas pateikė prašymą, prašydamas nepranešus atsakovui ir kitiems proceso dalyviams, taikyti priemones pareiškėjo reikalavimui užtikrinti – iki teismo sprendimo (nutarties) administracinėje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui Administracijai ir teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą „Infostatyba“ administruojančiai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) panaikinti visus ir bet kokius įrašus, susijusius su projekto „(duomenys neskelbtini)“ reg. Nr. SRA-01-240410-01865 tikrinimo rezultatais bei tokio projekto statusu, neribojant trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Timis“ ar galimų jo teisių perėmėjų teisės teikti į Infostatybą tikrinimui ir registravimui bet kokių kitų statinio (duomenys neskelbtini), vystymą/remontą/rekonstrukciją ar kitokį poveikį statiniui įtvirtinančių techninių ar kitokios paskirties projektų bei juos atsakingiems subjektams tikrinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad teisės aktai reglamentuoja faktinę situaciją – Infostatyboje skelbiamą informaciją, kuomet statybą leidžiantis dokumentas yra išduodamas. Teisės aktai nenumato (nereglamentuoja) klausimo, kiek Infostatyboje yra matoma (išlieka aktuali) informacija, susijusi su tikrinančio subjekto išreikštais nepritarimais projektui, kaip yra susiklostę ginčo atveju, t. y. kiek laiko apskritai Infostatyboje išlieka konkretaus projekto tikrinimo statusas, jeigu toks tikrinimas yra pasibaigęs atsisakymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Tai suponuoja riziką, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui ir/ar trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl objektyvių priežasčių (ginčo teisme sprendimo laikotarpiu) tam tikrą laiką neištaisius (neįvykdžius) tikrinančio subjekto (atsakovo) Infostatyboje išdėstytų pastabų, (skundžiamas sprendimas) su kuriomis pareiškėjas nesutinka, ir iš Infostatybos išregistravus žymą apie statinio projektą apskritai, tai nulemtų poreikį pareiškėjui, veikiančiam trečiojo suinteresuoto asmens interesais, ateityje iš naujo kartoti visą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą, keliant į Infostatybą techninį projektą iš naujo bei tikrinančiam subjektui iš naujo vykdant visą techninio projekto tikrinimo procedūrą, taip pat tikrinant ir tas projekto dalis, kurioms pastabų anksčiau nebuvo išreikšta.

Pareiškėjas teigia, kad netgi jam palankaus teismo sprendimo atveju, teismui panaikinus skundžiamą Sprendimą dėl jo neteisėtumo ar kitokio ydingumo, sprendimo įgyvendinimas pareiškėjui būtų arba neįmanomas arba itin apsunkintai įgyvendintas. Pareiškėjo nuomone, jog jam palankaus teismo sprendimo taptų neįmanomu įgyvendinti tokiu atveju, kuomet išregistravus visą projekto teikimo istoriją iš Infostatybos ir esant poreikiui teikti projektą tikrinimui iš naujo, tikrinimo momentui galiotų skirtinga taikytinų teisės aktų redakcija, kuri netgi esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, neleistų pasiekti teismo sprendimu patvirtinto ginčo sprendimo rezultato, kadangi pastarasis būtų priimtas galiojant skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusiai teisės aktų redakcijai. Atitinkamai, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas būtų ženkliai apsunkintas (nors teoriškai ir įgyvendinamas) tuo atveju, jeigu nepriklausomai nuo statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų galiojimo ir tokių aktų turinio, pareiškėjui tektų inicijuoti naują statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą, o atsakovas įgytų teisę iš naujo tikrinti visas Techninio projekto dalis, tam pasitelkiant kompetentingus tikrinančius subjektus, taip pat ir tuos, kurie šiuo metu yra Techninio projekto sprendiniams pritarę.

Prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė turėtų daryti įtaką tik dabartinio Techninio projekto tikrinimo rezultatams ir tikrinimo statusui, tačiau neturėtų riboti trečiojo asmens UAB „Timis“ ar galimų jo teisių perėmėjų teisės teikti į Infostatybą tikrinimui ir registravimui bet kokių kitų statinio (duomenys neskelbtini), vystymą/remontą/rekonstrukciją ar kitą poveikį statiniui įtvirtinančių techninių ar kitokios paskirties projektų.

Paminėtos aplinkybės, pareiškėjo įsitikinimu, leidžia daryti pakankamai pagrįstą prielaidą, jog nesiėmus šiuo prašymu prašomų užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. būsimasis teismo sprendimas gali tapti formaliu ir neįgyvendinamu arba itin sunkiai įgyvendinamu faktiniuose ginčo šalių santykiuose.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti draudimas atlikti tam tikrus veiksmus arba kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (4 punktas). Pareiškėjas šiuo prašymu prašo būtent tokių užtikrinimo priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad prašomų užtikrinimo priemonių taikymas iš esmės niekaip neriboja atsakovo ar kitų subjektų teisių, o tik užtikrina šiuo metu Infostatyboje esančių įrašų, susijusių su Techninio projekto tikrinimu, išsaugojimą, pareiškėjas mano, jog yra pagrindas prašymą dėl užtikrinimo priemonių taikymo išnagrinėti neinformavus apie tai administracinės bylos dalyvių ar kitų subjektų.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

Teismas vadovavosi ABTĮ 70 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės yra grindžiamas tuo, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių kils neigiamos pasekmės, kurių pašalinimas bus sudėtingas, teismui priėmus palankų pareiškėjai sprendimą, jis būtų neįgyvendinamas, o tik formalus.

Teismas vertino, kad pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius apie jam ir trečiajam suinteresuotam asmeniui bei jo teisių perėmėjams kilsiančius padarinius, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę, jog jie patirs nuostolių ir, kad jiems bus padaryta didelė finansinė žala. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kodėl teismas turėtų taikyti kitas priemones nei nurodyta įstatyme bei institucijai, kuri nėra proceso šalimi. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

Teismas pažymėjo, jog prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jog pareiškėjas neįrodė, kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Galima tam tikra neigiama įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai ateityje paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pateikti motyvuotą prašymą ir pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę bei, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas skirtas teismo sprendimo vykdymo užtikrinimui, tačiau ne pareiškėjo teisminės gynybos papildomoms priemonėms.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti, arba prašymą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi ji priimta nepakankamai įsigilinus į pareiškėjo prašymo turinį, neskyrus dėmesio grėsmių, kurios nurodytos prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir kuriomis esmingai buvo grindžiamas prašymas, analizei. Pažymi, jog poreikį taikyti užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad jų netaikius, galbūt palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdomas arba toks įvykdymas bus ženkliai apsunkintas. Tuo tarpu teismas pareiškėjo prašymą nagrinėjo išimtinai finansinių nuostolių, galinčių kilti pareiškėjui ar trečiajam suinteresuotam asmeniui ateityje aspektu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y., kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.

Pareiškėjas prašyme dėl užtikrinimo priemonių taikymo detaliai pagrindė, kaip ir kokiu atveju pareiškėjui palankus teismo sprendimas apskritai negalėtų būti įvykdytas arba jo įvykdymas taptų itin apsunkintas. Pareiškėjas tokią grėsmę iš esmės grindė aplinkybe, jog administracinėje byloje nagrinėjami klausimai susiję su statybą leidžiančio dokumento (toliau - ir SLD) neišdavimu ir bylos nagrinėjimo dalykas yra tik tikrinančio subjekto (atsakovo skyrių bei padalinių) priimti nepritarimai (prieštaravimai) Techniniam projektui „(duomenys neskelbtini)“ reg. Nr. SRA-01-240410-01865 (toliau – ir Projektas), sudarantys byloje skundžiamų sprendimų turinį. Tuo tarpu visi kiti Projekto turinio aspektai, tikrinančių subjektų išreikšti pritarimai projektui nėra ginčijami ir/ar kvestionuojami. Pareiškėjas savo prašyme iškėlė pakankamai realią ir įmanomą prielaidą, jog ginčo laikotarpiu pasikeitus ginčo sritį reglamentuojančio pagrindinio teisės akto – Statybos įstatymo, redakcijai, tai gali nulemti skirtingą teisinį vertinimą ir tų Projekto dalių, kurios byloje nėra kvestionuojamos ir kurioms tikrinantys subjektai yra pritarę.

Pareiškėjas teigia, kad prašyme pagrindė, jog tokią grėsmę padidina Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ (pasiekiama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (toliau – ir TPS „Vartai“) adresu www.planuojustatau.lt) (toliau – ir IS „Infostatyba“) administravimo ir funkcionavimo teisinio reglamentavimo spraga – nereglamentuojamas klausimas, kiek laiko IS „Infostatyba“ bus matomas ir išliks galiojantis Projekto tikrinimo rezultatas bei tokio projekto statusas, t. y. tikrinančių subjektų išreikšti pritarimai Projektui. Tokiems pritarimams bei Projekto statusui esant išregistruotiems (t. y. įvykus pareiškėjo įvardijamai prielaidai), tai, netgi nevertinant Statybos įstatymo redakcijos pasikeitimo aplinkybės, suponuotų pareigą pareiškėjui inicijuoti naują statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą, o atsakovas – pareigą iš naujo tikrinti visas Projekto dalis, tam pasitelkiant kompetentingus tikrinančius subjektus, taip pat ir tuos, kurie šiuo metu yra Projekto sprendiniams pritarę. Pirmosios instancijos teismas ne tik nepaneigė tokių grėsmių - pareiškėjo keliamų prielaidų, egzistavimo, tačiau tokio klausimo apskritai nenagrinėjo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo liko neįvertinti galutinio teismo sprendimo įvykdomumo grėsmę suponuojantys pagrindai: 1) IS „Infostatyba“ administravimo ir funkcionavimo teisinio reglamentavimo trūkumas, kiek tai susiję su tikrinusių subjektų išreikštais pritarimais Projektui ir Projekto statuso galiojimu laike (trukme); 2) pasikeisiančio teisinio reglamentavimo įtaka pareiškėjui galbūt palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdomumui.

Pareiškėjo įsitikinimu, teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo negalimumas ar tokio įvykdomumo reikšmingas apsunkinimas savaime yra potencialios žalos pasireiškimas, ko teismas šiuo atveju visiškai netyrė ir nevertino. Dar daugiau, nesant galimybei įvykdyti teismo sprendimo, žalą patiria ne tik to konkretaus teisinio santykio subjektai, tačiau ir valstybė, piliečiai, kadangi tokiu būdu yra pažeidžiami piliečių teisiniai lūkesčiai, pats teismo procesas tampa formalus, o teismų sprendimų visuotinio privalomumo principas lieka neįgyvendintas. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nepagrindė savo ar kitų subjektų finansinių nuostolių kilimo (atsiradimo) tikimybės ateityje, nelemia išvados, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja bei kartu nepaneigia ABTĮ 92 straipsnyje numatytų pagrindų užtikrinimo priemonėms taikyti galiojimo ir konstatavimo būtent nagrinėjamu atveju.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nutartyje padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjas esą prašo taikyti kitas priemones nei nurodyta įstatyme, o taip pat, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Pareiškėjas teismo prašė taikyti užtikrinimo priemonę, tiesiogiai ir pažodžiui įtvirtintą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte, numatančiame, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti draudimas atlikti tam tikrus veiksmus. Taigi, priešingai nei konstatavo teismas, prašoma priemonė yra aiškiai įtvirtinta įstatyme, ji yra pati pirmoji, nurodyta reikalavimo užtikrinimo priemones reglamentuojančiame ABTĮ straipsnyje.

Pareiškėjas, vertindamas prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės proporcingumo ir adekvatumo siekiamam tikslui aspektus, pažymi, jog jis prašymu teismo paprašė taikyti mažiausiai atsakovo ar kitų subjektų teises ribojančios priemonės, iš esmės atitinkančios status quo (padėtis, kuri yra) padėties įtvirtinimą. Kitaip tariant, prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė jos įvykdymo (realizavimo) prasme laikytina pasyvaus pobūdžio priemone - draudimas atlikti tam tikrus veiksmus, nereikalaujant jokių aktyvių veiksmų iš bet kokių subjektų atlikimo. Tokios priemonės taikymas akivaizdžiai nesukuria ir negali sukurti jokios žalos, turtinių ar kitokio pobūdžio netekimo atsakovui ar tretiesiems asmenims, nesantiems ginčo dalyviais.

Pareiškėjo nuomone, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra ne tik proporcingas siekiamam tikslui – įgalinti teismo sprendimo įvykdymą ateityje, tačiau ir nepažeidžiantis šalių interesų pusiausvyros bei viešųjų interesų. Priešingai, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas atitiktų viešąjį interesą - sudarytų sąlygas teismo sprendimo (jeigu jis būtų palankus pareiškėjui) įvykdymui ateityje, kas yra vienas pamatinių ir labiausiai teisinės valstybės ginamų ir saugomų principų. Priemonė tokiam principui apsaugoti ir apginti yra status quo padėties išsaugojimas, to savo prašymu iš esmės ir prašo pareiškėjas, neprašydamas jokių aktyvių atsakovo ar trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmų, nesuponuojant jiems papildomų išlaidų, nereikalaujančio žmogiškųjų ar laiko resursų.

Pareiškėjas teigia, kad prašymo atitikį proporcingumo pricipo aspektu pirmosios instancijos teismas taikė formaliai, t. y. akcentuojant tokio principo taikymą nagrinėjamu klausimu, tačiau iš esmės nenagrinėjant individualių prašymo aplinkybių, neskiriant dėmesio pareiškėjo įvardintų grėsmių susiformavimo mechanizmui, netgi nesiėmus vertinti (nei patvirtinti, nei paneigti) pareiškėjo nurodomų prielaidų realumo ir/ar pagrįstumo.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog prašoma užtikrinimo priemonė prašoma taikyti ne tik atsakovui, bet ir byloje nedalyvaujančiam asmeniui – VTPSI, tačiau ABTĮ ar kiti teisės aktai neįtvirtina draudimo reikalavimo užtikrinimo priemones taikyti ir byloje nedalyvaujantiems asmenims. Kadangi prašoma užtikrinimo priemonė yra susijusi su IS „Infostatyba“ egzistuojančių žymų – juridinių faktų, išsaugojimu, draudimą minėtam subjektui pareiškėjas prašo nustatyti dėl pačių užtikrinimo priemonių įgyvendinimo (realizavimo) įmanomumo, t. y. kaip IS „Infostatyba“ administruojančiam subjektui.

Teismas aplinkybę dėl užtikrinimo priemonių taikymo galimybės byloje nedalyvaujančiam asmeniui įvardijo formaliai, kartu neatliekant vertinimo dėl tokių priemonių taikymo byloje dalyvaujančiam asmeniui – atsakovui, neargumentuojant, kodėl pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė galėtų būti įmanoma ir taikoma atsakovui, tačiau negalėtų būti (jeigu daroma išvada, kad negalėtų) byloje nedalyvaujančiam subjektui.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė būtinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, t. y. neįrodė, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, tai ir konstatuota teismo nutartyje. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas byloje yra pateikę savo argumentus dėl ginčo dalyko, tačiau atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog teismas, atlikęs preliminarų (prima facie) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (tarkim pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Atsakovas teigia, kad byloje yra pareikštas tik vienas reikalavimas – panaikinti Sprendimą. Pareiškėjas neprašo įpareigoti atsakovo iš naujo nagrinėti prašymo dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ar atnaujinti jo nagrinėjimą. Tuo tarpu reikalavimo užtikrinimo priemonės prašymu yra siekiama uždrausti atsakovui atlikti techninio pobūdžio veiksmus IS „Infostatyba“, kurie nėra susiję su Sprendimu ir jo ginčijimo pagrindais, nurodytais skunde. Taigi pareiškėjas siekia išspręsti kitus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tiesiogiai nesusijusius su ginčo dalyku, o to pagal teismų praktiką negalima.

Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nutartyje teisingai nustatė, kad pareiškėjas neįrodė neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Pareiškėjas turėjo nurodyti/įrodyti ne kažkokias „grėsmes“, o konkrečią neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, kuri kiltų netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, tačiau žala byloje nėra įrodyta. Tokia pareiškėjo pozicija rodo, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių yra skirtas ne skundu pareikšto reikalavimo užtikrinimui. Skunde nėra reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti Prašymą ar atnaujinti jo nagrinėjimą. Akivaizdu, kad pareiškėjas tokiu būdu siekia papildomai apsidrausti, jog Sprendimo panaikinimo atveju tarp šalių nekils naujų ginčų dėl Techninio projekto tikrinimo veiksmų.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apskritai šiuo metu neturi jokios teisės atstovauti UAB „Timis“, nes Projektavimo Sutartis yra nutraukta – pareiškėjas net ir Sprendimo panaikinimo atveju nebegalėtų dalyvauti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūroje. Be to, net ir panaikinus Sprendimą ir pagal teismo išaiškinimus sprendžiant dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo sklype atsakovas turės vadovautis galiojančiais teisės aktų reikalavimais, t. y. jokios reikalavimo užtikrinimo priemonės negali riboti tokios atsakovo įstatyminės pareigos.

Atsakovas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismas pareiškėjo prašymo atitiktį proporcingumo principo aspektu taikė formaliai, kadangi prašymas nėra proporcingas. Prašyme nėra nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas IS „Infostatyba“ galėtų panaikinti visus įrašus, susijusius su nurodyto projekto tikrinimo rezultatais. Priešingai, pareiškėjas prašyme nurodo, kad teisės aktai tokios situacijos nereglamentuoja. Be to, pareiškėjo prašyme nurodoma, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės reikalingos tam, jog pareiškėjui, veikiančiam UAB „Timis“ vardu, nereikėtų palankaus teismo sprendimo atveju iš naujo kelti dokumentus į IS „Infostatyba“, o atsakovui iš naujo teikti derinimus, tačiau pareiškėjas skunde nurodo, kad projektavimo sutartis su UAB „Timis“ yra nutraukta, taigi pareiškėjas neturi jokios teisės atstovauti minėtos bendrovės keliant kokius nors prašymus į IS „Infostatyba“. Taip pat pareiškėjas prašymu siekia, kad nebūtų ribojamos ir UAB „Timis“ ar galimų jo teisių perėmėjų teisės teikti į IS „Infostatyba“ tikrinimui ir registravimui bet kokių kitų statinio (duomenys neskelbtini), vystymą/remontą/rekonstrukciją ar kitą poveikį statiniui įtvirtinančių techninių ar kitokios paskirties projektų, nors pareiškėjas neturi jokios teisės atstovauti minėtą asmenį ir teikti byloje kokius nors prašymus jo vardu.

Atsakovas iš atskirojo skundo argumentų nesupranta, kodėl prašymas apskritai nukreiptas į atsakovą, kai prašomos taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonės skirtos IS „Infostatyba“ administruojančiam subjektui. VTPSI, kaip ginče nedalyvaujanti institucija, pareiškėjo prašymo taikymo atveju patirtų neproporcingus ribojimus administruoti IS „Infostatyba“, nors ji net neturi galimybės pareikšti savo pozicijos dėl pareiškėjo prašymo.

Atsakovas vertina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sprendžiant dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie, reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023 ir kt.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu asmuo neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858–602/2010).

Būtina pažymėti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės sudaro teisinį mechanizmą, kurio pagrindu, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, gali būti užkertamas kelias neatitaisomiems asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimams atsirasti. Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai, atsižvelgiant į konkrečios bylos medžiagą bei faktinę situaciją.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo (nutarties) administracinėje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui Administracijai ir teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą „Infostatyba“ administruojančiai VTPSI panaikinti visus ir bet kokius įrašus, susijusius su projekto „(duomenys neskelbtini)“ reg. Nr. SRA-01-240410-01865 tikrinimo rezultatais bei tokio projekto statusu, neribojant trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Timis“ ar galimų jo teisių perėmėjų teisės teikti į IS „Infostatyba“ tikrinimui ir registravimui bet kokių kitų statinio (duomenys neskelbtini), vystymą/remontą/rekonstrukciją ar kitokį poveikį statiniui įtvirtinančių techninių ar kitokios paskirties projektų bei juos atsakingiems subjektams tikrinti teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. būsimasis teismo sprendimas gali tapti formaliu ir neįgyvendinamu arba itin sunkiai įgyvendinamu faktiniuose ginčo šalių santykiuose. Pareiškėjo nuomone, jog jam palankaus teismo sprendimo taptų neįmanomu įgyvendinti tokiu atveju, kuomet išregistravus visą projekto teikimo istoriją iš IS „Infostatyba“ ir esant poreikiui teikti projektą tikrinimui iš naujo, tikrinimo momentui galiotų skirtinga taikytinų teisės aktų redakcija, kuri netgi esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, neleistų pasiekti teismo sprendimu patvirtinto ginčo sprendimo rezultato, kadangi pastarasis būtų priimtas galiojant skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusiai teisės aktų redakcijai. Atitinkamai, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas būtų ženkliai apsunkintas (nors teoriškai ir įgyvendinamas) tuo atveju, jeigu nepriklausomai nuo statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų galiojimo ir tokių aktų turinio, pareiškėjui tektų inicijuoti naują statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą, o atsakovas įgytų teisę iš naujo tikrinti visas Techninio projekto dalis, tam pasitelkiant kompetentingus tikrinančius subjektus, taip pat ir tuos, kurie šiuo metu yra Techninio projekto sprendiniams pritarę.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė nustatęs, kad šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui bus padaryta didelė finansinė žala. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kodėl teismas turėtų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones asmeniui, kuris byloje nėra proceso šalimi. Pareiškėjas neįrodė, kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas, taip pat nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę bei, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde, prašyme, atskirajame skunde, atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo spręsti, jog dėl pareiškėjo nurodytų argumentų šioje byloje turėtų būti taikoma jo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė.

Kaip jau buvo minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-670-624/2023); teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą patirtų pareiškėjas, netenkinus jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad pareiškėjo teisės ateityje gali būti nepagrįstai suvaržytos arba jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas šioje byloje ginčija Administracijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė iš esmės nėra susijusi su šioje byloje pareikštais reikalavimais. Kaip pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą teigia atsakovas, byloje ginčijamas Sprendimas, pareiškėjas neprašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Minėta, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai. Šiuo atveju pareiškėjas, reikšdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, būtent siekia užtikrinti kitus tarp proceso šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Be to, pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę subjekto, kuris nėra byloje proceso dalyvis, atžvilgiu.

Pareiškėjo nurodomos pasekmės, kurios galbūt jam sukeltų neigiamų padarinių, šiuo atveju yra hipotetinio pobūdžio ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesudaro pagrindo prielaidai, kad pareiškėjui neišvengiamai gali atsirasti jo nurodomos neigiamos pasekmės. Pareiškėjas nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės iki bus išnagrinėta byla jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, taip pat nepagrindžia, kad jis patirs neteisėtą kitokį savo teisėtų interesų pažeidimą. Pareiškėjas neįrodė didelės žalos realumo ar tai, kad nurodytos žalos atlyginti nebus galima ar, kad tai padaryti būtų pernelyg sudėtinga. Be to, tuo atveju, jeigu vis tik pareiškėjui būtų padaryta žala (turtinė ir/ar neturtinė), jis galėtų įstatymo nustatyta tvarka imtis teisinių priemonių, kad ta žala jam būtų teisingai atlyginta. Šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai.

Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesuponuoja kitokio nustatytų aplinkybių vertinimo ar kitokių pirmosios instancijos teismo išvadų.

Pažymėtina, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą. Taigi, pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjas turi teisę pakartotinai pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Forma“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė