Legislator Case Law & Legislation
5a8488ec-7723-4ab2-b98a-9506b09a9cb0 AI generated

5a8488ec-7723-4ab2-b98a-9506b09a9cb0 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 5a8488ec-7723-4ab2-b98a-9506b09a9cb0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-345-885/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55629-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.5.1; (S) 2.4.6.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Julitos Dabulskytės-Raizgienės ir Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorei Janinai Pavlovskajai, nuteistosios D.

Legislator headnote

AI generated

5a8488ec-7723-4ab2-b98a-9506b09a9cb0 · Vilniaus apygardos teismas: Å . procesinių teisių nesuvaržė ir BPK 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė, nes ji gyvena Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos pilietė. Klausiama, kuo remiantis teismas padarė Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , nes D. Å . yra Latvijos Respublikos pilietė, o Lietuvoje gyvena, turėdama leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotas 2018 m. kovo 27 d. iki 2023 m. kovo 21 d.) ir Å¡is leidimas užsieniečiui suteikia teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne Lietuvos Respublikos pilietybę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-345-885/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55629-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.5.1; (S) 2.4.6.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Julitos Dabulskytės-Raizgienės ir Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorei Janinai Pavlovskajai, nuteistosios D.

Å . gynėjai advokatei Danutei Kisinienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios D. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. Å . pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį, ir, taikant BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , laisvės apribojimu 6 mėnesiams ir 20 val. trukmės nemokamais vieÅ¡aisiais darbais, įpareigojant 5 mėnesius neatlygintinai dirbti po 4 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, Å¡iÄ bausmę subendrinus visiÅ¡kai sudedant su Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2018 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 28 MGL (1 400 Eur) bauda, jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams ir 20 val. nemokami vieÅ¡ieji darbai, įpareigojant 5 mėnesius neatlygintinai dirbti po 4 val. per mėnesį visuomenės labui bei 28 MGL (1 400 Eur) (Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. kovo 20 d. nutartis) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, nustatyta, kad D. Š. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bauda yra vykdoma atskirai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. D. Š. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su sutuoktiniu Z. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus (2019 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimas), nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laikotarpio, gyvenamajame name bei ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), D.

Å ., turėdama tikslÄ realizuoti, neteisėtai laikė 16 talpų bei 1 metalinę gertuvę, kuriuose buvo viso 40,795 l naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija nuo 38,5 iki 43,8 laipsnio, iki 2018 m. lapkričio 21 d., apie 15.00 val., kuomet kratos metu policijos pareigÅ«nai juos surado bei paėmė. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistoji D. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nesilaikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalies įstatymų reikalavimų ir apkaltinamÄ jÄ nuosprendį jai priėmė, neteisingai vertindamas ir aiÅ¡kindamas byloje surinktus duomenis ir nepagrįstai pripažindamas kalta pagal BK 201 straipsnio 1 dalį. Pasak apeliantės, teismo iÅ¡vada, kad ji kalta, yra neteisinga ir nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, o paremta tik prielaidomis ir teismo vidiniu įsitikinimu. 2.2.

Teigia, kad 2018 m. lapkričio 22 d. Z. S. praneÅ¡us apie įtarimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai. Parodė, kad cigaretes įsigydavo iÅ¡ V. K., o naminius alkoholinius gėrimus – iÅ¡ vyro vardu E., gyvenančio Baltojoje Vokėje. Apklausos protokole nėra užsiminta, kad Å¡ias draudžiamas veikas jis darė kartu su sutuoktine D. Å ., t. y. parodė, kad nežino, ar jo sutuoktinė D.

Å . apie jo veiklÄ kÄ nors žinojo, konkrečiai nieko pasakyti negali. Todėl Z. S. praneÅ¡ime apie įtarimÄ nebuvo kvalifikuojančio požymio – bendrininkų grupės, t. y. nusikalstama veika pagal BK 201 straipsnio 1 dalį buvo inkriminuota vienam asmeniui. 2.3. 2018 m. lapkričio 29 d. apklausta kaip liudytoja D. Å . parodė, kad jų namuose buvo cigarečių, nes jie abu rÅ«kantys, buvo ir alkoholinių gėrimų su BaltarusiÅ¡komis banderolėmis bei „naminukės“ savo reikmėms, tačiau, kad jos vyras Å¡iuos daiktus parduodavo kitiems žmonėms, ji nežinojo, taip pat ji nežinojo apie vyro Z.

S. Å«kiniame pastate slepiamas cigaretes ir naminę degtinę. 2.4. Todėl apeliantė nesupranta, kokiais bylos duomenimis vadovavosi teismas, konstatuodamas - „kaltinamoji teigia, kad įvykio metu jos net nebuvo namuose“, kai tuo tarpu 2018 m. lapkričio 29 d. liudytojo apklausos protokole D. Å . parodė, kad 2018 m. lapkričio 21 d., apie 15.00 val., ji buvo namuose, ji tÄ patį patvirtino ir bylÄ nagrinėjant teisme, tik neprisiminė tikslaus laiko, nes praėjo daugiau nei metai ir parodė, kad įvykio dienÄ Ä¯ namus grįžo apie 16.00 val. 2.5.

Apeliantė kelia klausimÄ , kodėl 2019 m. gegužės 15 d. (po Z. S. mirties) dar kartÄ buvo apklaustas liudytojas V. U., kuris po pusės metų jau prisiminė ir tikslų įvykio laikÄ , t. y. 13.30 val., ir, kad D. Å . žinojo, kad Z. S. pardavinėja „samagonÄ â€œ. Å iuos jo parodymus paneigia tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. U. buvo pateikta D. Å . atpažinti iÅ¡ nuotraukų, kas patvirtina, kad jis D. Å . nepažinojo. Todėl visiÅ¡kai nesuprantama, kodėl teismas vertino liudytojo V. U. teisme duotus parodymus kaip pakeistus, kai tuo tarpu jis tik patvirtino įvykio dienÄ duotus parodymus, kad „alkoholį visada įpildavo Z.

S.“. Taigi teismas rėmėsi tik šio liudytojo abejotinais ir jokiais byloje surinktais duomenimis nepatvirtintais 2019 m. gegužės 15 d. parodymais, kurie kelia dideles abejones, ar jie buvo duoti savo valia. Todėl šie įrodymai teismo turėjo būti vertinti kritiškai, o ne pripažinti patikimais. Pasak apeliantės, teismas turėjo ypatingai atsargiai ir kritiškai vertinti policijos pareigūno M. J. parodymus, kadangi jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. 2.6. Pažymi, kad šis ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. lapkričio 22 d., specialisto išvada gauta 2018 m. gruodžio 10 d., o 2019 m. gegužės 14 d. ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, mirus įtariamajam Z.

S., t. y. gavus specialisto iÅ¡vadÄ . 5 mėnesius byloje nebuvo atliktas nei vienas tyrimo veiksmas, nenuginčijamai patvirtinantis, kad Z. S. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darė kartu su sutuoktine D. Å ., ir po 2019 m. gegužės 15 d. liudytojo V. U. duotų parodymų atsiranda įtarimas D. Å . pagal BK 201 straipsnio 1 dalį jau su kvalifikuojančiu požymiu – veikdama bendrininkų grupėje su vyru Z. S.. Anot apeliantės, vyro padaryta nusikalstama veika jai perkeliama „automatiÅ¡kai“. 2.7. Taip pat apeliaciniame skunde teigia, kad visiÅ¡kai nesuprantama teismo iÅ¡vada, jog 2018 m. lapkričio 22 d. darant kratÄ vertėjo nebuvimas realiai D.

Å . procesinių teisių nesuvaržė ir BPK 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė, nes ji gyvena Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos pilietė. Klausiama, kuo remiantis teismas padarė Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , nes D. Å . yra Latvijos Respublikos pilietė, o Lietuvoje gyvena, turėdama leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotas 2018 m. kovo 27 d. iki 2023 m. kovo 21 d.) ir Å¡is leidimas užsieniečiui suteikia teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne Lietuvos Respublikos pilietybę.

Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nai neinformavo, kaip to reikalauja įstatymai, Latvijos atstovybės apie pradėtÄ baudžiamÄ jį persekiojimÄ jų Å¡alies pilietei D. Å .. Juolab, kad teismo posėdžio metu D. Å . parodė, kad ji yra Latvijos pilietė ir visiÅ¡kai nemoka lietuvių kalbos, o kratos protokolÄ pasirašė ne savo valia, jÄ privertė pasiraÅ¡yti policijos pareigÅ«nai, grasindami sulaikyti jÄ dviem parom. Teismas Å¡ios aplinkybės visiÅ¡kai nevertino. Vertėjo nedalyvavimas kratos metu yra esminis pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (BPK 369 straipsnio 3 dalis). 2.8.

Taip pat D. Å . nesutinka su teismo argumentu, kad ji anksčiau teista už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ , t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ji buvo pripažinta kalta pagal BK 201 straipsnio 3 dalį ir jai buvo skirta 28 MGL (1 400 Eur) dydžio bauda. Atkreipė dėmesį, kad 2018 m. spalio 3 d. padaryta nusikalstama veika buvo inkriminuota vienai D. Å ., kaip ir 2018 m. lapkričio 22 d. padaryta nusikalstama veika buvo inkriminuota vienam Z. S..

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ias nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnyje, D. Å . ir Z. S. darė atskirai. Vien tas faktas, kad alkoholis buvo laikomas namų valdoje, kurioje jie abu gyvena, nėra pagrindas įtarti, kad jie minimas nusikalstamas veikas bÅ«tinai turėjo daryti kartu. 2.9. Apeliantės teigimu, 2019 m. birželio 17 d. praneÅ¡us D. Å . apie įtarimÄ pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, po 10 dienų – 2019 m. birželio 27 d. jai buvo suraÅ¡ytas dar ir administracinio nusižengimo protokolas Nr. 97-ANR P-3281-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 7 dalį, dėl tos pačios kratos metu (2018 m. lapkričio 21 d.) rastų ir paimtų cigarečių.

Niekaip nesuprantama, kodėl administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡omas po 7 mėnesių. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. priėmė nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ , pradėtÄ D. Å . atžvilgiu pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį, nutraukė, kadangi ji nepadarė veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių. Vien tas faktas, kad cigaretės buvo laikomos namų valdoje, kur ji gyvena, neįrodo D. Å . kaltumo dėl ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.

D. Š. sutuoktinis Z. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad tai jis laikė jų namų valdoje rastas cigaretes, davė išsamius parodymus dėl jam pareikšto įtarimo, nurodė asmenis, iš kurių įsigydavo cigarečių ir naminės degtinės. Vadinasi, tai jis, o ne D. Š. turėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį. Pasak apeliantės, šis teismo sprendimas visiškai patvirtina šiame skunde išvardintus argumentus dėl neteisingai apkaltintos ir nuteistos D.

Å ..

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas 4. D. Å . kaltę dėl padaryto nusikaltimo ginčijo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde. Skunde akcentuojama pagrindinė aplinkybė, kad naminius stiprius alkoholinius gėrimus laikė ir jais prekiavo jos sutuoktinis Z. S., kuris 2019 m. gegužės 4 d. mirė, o ji kratos metu paimtų butelių su alkoholiniais gėrimais nematė ir nežinojo, kur jie buvo laikomi. Anot apeliantės, vien tas faktas, kad alkoholis buvo laikomas namų valdoje, kurioje jie abu gyvena, nėra pagrindas įtarti, kad jie nusikalstamÄ veikÄ bÅ«tinai turėjo daryti kartu, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

5. Siekiant pagrįsti alkoholinių gėrimų priklausomybę apeliaciniame skunde pabrėžiami nuteistosios sutuoktinio Z. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jam 2018 m. lapkričio 22 d. praneÅ¡us apie įtarimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, jis savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kaip, iÅ¡ ko, kokia kaina ir kokiems tikslams jis įsigijo namuose laikytus ir policijos paimtus naminius stiprius alkoholinius gėrimus ir cigaretes, bet kad jis nežino, ar jo sutuoktinė D. Å . apie jo veiklÄ kÄ nors žinojo. Pirmosios instancijos teismas Z. S. parodymais nesivadovavo, o D. Å . nurodytÄ versijÄ , jog naminius stiprius alkoholinius gėrimus laikė ir jais prekiavo jos sutuoktinis Z. S., o ji nieko nematė ir nežinojo, vertino kaip gynybos versijÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės, pažymėdamas, kad Å¡iuos parodymus paneigia visuma kitų, vienas kitÄ patvirtinančių įrodymų, kurie sudaro nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę.

6. Tiek pirmÄ kartÄ ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 29 apklausta kaip liudytoja, tiek 2019 m. gegužės 15 d. kaip įtariamoji apklausta D. Å . nurodė, kad ji nežinojo, jog Z. S. kitiems asmenims parduodavo alkoholinius gėrimus ir cigaretes, tačiau matė, kad Z. S. namuose laikydavo alkoholinius gėrimus, iÅ¡ kurių ir naminukę bei cigaretes su Baltarusijos banderolėmis. 2018 m. lapkričio 21 d., apie 15 val., į namus, kuriuose buvo ji ir jos sutuoktinis, atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie atliko kratÄ jų namuose. Ji nežinojo, kad Z. S. Å«kiniame pastate slėpė naminukę bei cigaretes (1 t., b. l. 73-74). Teisme D. Å . pakeitė parodymus, nurodydama, kad įvykio dienÄ dirbo ir grįžo namo apie 16 val., kai namuose jau buvo atliekama krata. Ä®vykio dienÄ ji alkoholinių gėrimų nepardavinėjo, ji iÅ¡vis to namie nematė (2 t., b. l. 57, 59).

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas paneigdamas D. Å . teiginius, kad ne ji, o sutuoktinis pardavė V. U. alkoholinius gėrimus (tikslo realizuoti naminius alkoholinius gėrimus neturėjimo), atsižvelgė į pirminius liudytojo V. U. paaiÅ¡kinimus pareigÅ«nams, kuomet iÅ¡ karto po įvykio jis nurodė, kad 2018 m. lapkričio 21 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini) jis įsigijo apie 100 ml „naminio samagono“, už kurį sumokėjo apie 30 centų. „Naminį samagonÄ â€œ jam pardavė vyro, kurio pavardė S., sugyventinė.

Žino tik tiek, kad minėtas vyras kartu su savo sugyventine alkoholiniais gėrimais EiÅ¡iÅ¡kėse prekiauja jau apie du metus. Netrukus, kai įsigijo „naminį samagonÄ â€œ, jį sulaikė policijos pareigÅ«nai, kuriems jis iÅ¡kart viskÄ paaiÅ¡kino (1 t., b. l. 14). Apklaustas 2019 m. gegužės 15 d., liudytojas patikslino, kad D. Å . žinojo, jog jos sutuoktinis Z. S. parduoda „samagonÄ â€œ, kartais ji ir pati prekiaudavo „samagonu“, kai namie nebÅ«davo sutuoktinio, todėl 2018 m. lapkričio 21 d., apie 13.10 val., jis „naminį samagonÄ â€œ pirko iÅ¡ pastarosios, kada Z.

S. tuo metu namie nebuvo. Sumokėjo už 100 ml 0,30 Eur (1 t., b. l. 30). V. U. su protokolų turiniu buvo susipažinęs, pasirašė (2 t., b. l. 16, 31). Be to, parodymo atpažinti asmenį pagal jo nuotraukÄ metu, liudytojas V. U. atpažino D. Å ., iÅ¡ kurios jis 2018 m. lapkričio 21 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini) įsigijo alkoholinių gėrimų. Ir nors teisminio nagrinėjimo metu liudytojas V. U. parodymus pakeitė bei nurodė, kad alkoholinius gėrimus jam pardavė Z. S., tačiau apylinkės teismas jo parodymus vertino kritiÅ¡kai, kaip siekį padėti iÅ¡vengti atsakomybės D.

Å ., kadangi liudytojas teisme neigė ne tik pirkęs iÅ¡ D. Å . alkoholį, bet ir tai, kad atpažino kaltinamÄ jÄ pagal nuotraukÄ , nurodydamas, kad atpažinimas net nebuvo daromas (2 t., b. l. 59-60), bei tai, kad jis bÅ«davo pas D. Å . namuose ir, jos teigimu, iÅ¡gerdavo su jos vyru. Tokie liudytojo duoti parodymai teisme sudarė pagrindÄ prokurorui, įvertinus visas bylos aplinkybes, inicijuoti procesÄ dėl galimai melagingų parodymų davimo, dėl to priimta Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. kovo 12 d. nutartis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad yra pagrindas labiau remtis pirminio paaiškinimo duomenimis ir vertinti juos kaip patikimesnius, nes užkluptas vietoje asmuo dažniausiai nurodo tikslesnes, iš anksto neapgalvotas bei nesuderintas aplinkybes.

8. Liudytojo V. U. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes patvirtina ir pareigÅ«no M. J. 2018 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės, kad 2018 m. lapkričio 21 d., dirbant kartu su vyr. tyrėjais S. V., A. Ž., J. M. ir V. Č. (kurie dalyvavo ir atliekant kratÄ Z. S. ir D. Å . namų valdoje), apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas V. U., pas kurį pavirÅ¡utinės apžiÅ«ros metu striukės kiÅ¡enėje buvo surasta plastikinė tara su specifinio alkoholio kvapÄ turinčiu skysčiu viduje.

V. U. paaiÅ¡kino, kad minėtÄ skystį įsigijo (duomenys neskelbtini) iÅ¡ vyro, kurio pavardė S., sugyventinės bei nurodė, kad minėtas vyras kartu su savo sugyventine pardavinėja minėtu adresu alkoholį įvairiais kiekiais bei jį laiko namuose ir pagalbinėse patalpose (1 t., b. l. 11). Policijos pareigÅ«nas M. J., atlikęs su kitais pareigÅ«nais kratÄ Z. S. ir D. Å . namuose, apklaustas teisme nurodė, kad prieÅ¡ pora valandų iki kratos prie Z. S. ir D. Å . namų buvo sulaikytas asmuo, kuris pirko nedidelį kiekį alkoholio, o pastarasis apklaustas, nurodė, kur pirko.

Krata, gautos informacijos pagrindu, buvo atliekama dalyvaujant D. Å ., jos sutuoktiniui Z. S. ir jų kaimynui, namuose ir malkinėje buvo rastos cigaretės ir alkoholiniai gėrimai. Prisimena, kad kratos metu kaltinamoji pasakė, jog prekės yra jos (2 t., b. l. 41-42). IÅ¡ 2018 m. lapkričio 21 d. kratos protokolo matyti, kad krata buvo atliekama nuo 15.05 val. iki 17.35 val., jos metu dalyvavo D. Å ., kuri pateikė pastabas ir savanoriÅ¡kai padavė 4 talpas su skysčiu, turinčiu alkoholio kvapÄ (1 t., b. l. 36-38, 39-43).

Netikėti tarnybines pareigas vykdžiusio pareigÅ«no parodymais nėra pagrindo. Apeliantė nurodo, kad teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti policijos pareigÅ«no M. J. parodymus, kadangi jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kurios verstų abejoti apklausto liudytojo parodymų tikrumu (jo neÅ¡aliÅ¡kumu). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareigÅ«no parodymai buvo logiÅ¡ki, nuoseklÅ«s, atitiko tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotas aplinkybes bei visÄ faktinę įvykio situacijÄ ir kontekstÄ .

Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog liudytojas parodymus davė teisme bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti nuteistosios D. Š. parodymai vertintini tik kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Kita vertus, net ir įvertinus nurodytas aplinkybes dėl Z. S. ir D. Š. atliktų veiksmų kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, jos niekaip nepaneigia D. Š. kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

10. BK 201 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas turėdamas tikslÄ realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatÅ«ruotÄ ar denatÅ«ruotÄ etilo alkoholį, jų skiedinius (miÅ¡inius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Å ios nusikalstamos veikos objektas – nurodytų alkoholinių gėrimų ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarka, o dalykas – iÅ¡vardyti alkoholiniai gėrimai ir (ar) aparatai jiems gaminti.

11. Minėtoje normoje – BK 201 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo bÅ«tinasis subjektyviosios pusės požymis yra tikslas realizuoti nurodytus alkoholinius gėrimus, kuris suprantamas ne tik kaip kaltininko noras nurodytus alkoholinius gėrimus parduoti, bet ir dovanoti, skolinti, iÅ¡mainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai arba neatlygintinai. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, vertinant surinktų įrodymų visumÄ bendrame bylos kontekste. Pagal teismų praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgiama į rastų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatÅ«ruoto ar denatÅ«ruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (miÅ¡inių) kiekį, vietÄ , ar jiems gabenti panaudotos transporto priemonės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-699/2016, 2K-33-303/2019).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog D. Å . skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteista už naminių stiprių alkoholinių gėrimų laikymÄ , bendrai veikdama su sutuoktiniu Z. S., turint tikslÄ juos realizuoti. D. Å . pirmosios instancijos teisme patvirtino žinojusi apie laikomus alkoholinius gėrimus ir cigaretes, tik, anot jos, nežinojo, kur jos sutuoktinis juos laiko ir, kad parduodavo kitiems žmonėms, o alkoholiniai gėrimai ir cigaretės buvo rasti bÅ«tent sutuoktinių Z. S. ir D. Å . gyvenamajame name ir Å«kiniame pastate, priklausančiuose Z.

S. motinai (2 t., b. l. 57). Teismo iÅ¡vadÄ dėl D. Å . žinojimo apie laikomus alkoholinius gėrimus sustiprina ir tai, kad kratos metu ji pati savanoriÅ¡kai pateikė 4 plastikines talpas su skysčiu, turinčiu alkoholio kvapÄ (1 t., b. l. 36-37). Tuo labiau, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, ji anksčiau buvo teista taip pat už naminių stiprių alkoholinių gėrimų laikymÄ , tik neturint tikslo realizuoti. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. baudžiamajame įsakyme nustatyta, kad D.

Å . 2018 m. spalio 3 d. laikė 56 litrus naminių stiprių alkoholinių gėrimų, o Å¡ioje byloje jos namuose 2018 m. lapkričio 21 d. rasta beveik 41 litras naminių stiprių alkoholinių gėrimų. Taigi praėjus gana trumpam laikui po to kai buvo surasti ir paimti iÅ¡ jos naminiai stiprÅ«s alkoholiniai gėrimai, D. Å . kartu su buvusiu sutuoktiniu vėl juos įsigijo bei laikė savo gyvenamojoje vietoje. Tai tik sutvirtina teismo įsitikinimÄ , kad Å¡ie gėrimai buvo laikomi ne tik asmeniniam naudojimui, tačiau ir siekiant juos platinti.

13. Laikymas BK 201 straipsnio 1 dalies prasme yra Å¡io nusikaltimo dalyko buvimas kaltininko žinioje, taigi D. Å . teiginiai, jog įvykio vietoje rasta naminiai stiprÅ«s alkoholiniai gėrimai priklauso Z. S., neturi reikÅ¡mės D. Å . atsakomybei pagal BK 201 straipsnio 1 dalį – stiprÅ«s naminiai alkoholiniai gėrimai buvo ir D. Å . žinioje, ji galėjo jais disponuoti ir disponavo be jokių apribojimų (liudytojas V. U. įvykio dienÄ alkoholinius gėrimus pirko bÅ«tent iÅ¡ D. Å .). Be to, D. Å . apylinkės teisme patvirtino, kad gyvendama su sutuoktiniu viename name, vedė bendrÄ Å«kį, turėjo darÅ¾Ä , jai nebuvo draudžiama naudotis namų valda.

14. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Kitaip tariant, bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra padaromas bendromis dviejų ar daugiau asmenų, sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, pastangomis. BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

Minėta, kad bÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016).

15. Šioje byloje nustatyta, kad sutuoktinių Z. S. ir D. Š. namuose, kratos metu, gyvenamosiose bei negyvenamosiose patalpose ir įvairiose talpose buvo suslėptas nemažas kiekis naminių stiprių alkoholinių gėrimų, viso 40,795 l (40795 cm3). Kaip matyti, alkoholis buvo rastas gyvenamojoje patalpoje, kurio dalį padavė pati D. Š., ir ūkiniame pastate, už sukrautų malkų, taigi visiems šeimos nariams lengvai prieinamose, nuolat naudojamose vietose – virtuvėje, kambaryje esančiose spintelėse, lentynoje, ūkiniame pastate, malkinėje (1 t., b. l. 36-37).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl to, kad D. Å . matė, žinojo ir suvokė, jog kartu su Z. S. neteisėtai laiko pakankamÄ kiekį naminių stiprių alkoholinių gėrimų, turint tikslÄ juos realizuoti, todėl prieÅ¡ingi jos argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Aptartos aplinkybės rodo, jog D. Å . suvokė, kad ji su sutuoktiniu bendrai daro aptartÄ nusikalstamÄ veikÄ ir norėjo taip veikti. Dėl to pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai D.

Š. pripažino kalta pagal BK 201 straipsnio 1 dalį.

16. Apeliantė skunde atkreipė dėmesį ir į tai, kad ji yra Latvijos pilietė, lietuvių kalbos nemoka, tačiau kratos metu vertėjas nedalyvavo, o kratos protokolÄ pasirašė ne savo valia. Vadinasi, pasak apeliantės, vertėjo nedalyvavimas kratos metu yra esminis pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės.

17. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba, o baudžiamojo proceso dalyviams, nemokantiems lietuvių kalbos, užtikrinama teisė daryti pareiÅ¡kimus, duoti parodymus ir paaiÅ¡kinimus, paduoti praÅ¡ymus ir skundus, kalbėti teisme gimtÄ ja kalba arba kita kalba, kuriÄ jie moka. Visais Å¡iais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis Å¡io Kodekso nustatyta tvarka (BPK 8 straipsnio 1, 3 dalys).

Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bylos dokumentai, kurie Å¡io Kodekso nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi bÅ«ti raÅ¡tu iÅ¡versti į jų gimtÄ jÄ kalbÄ arba į kitÄ kalbÄ , kuriÄ jie moka. Lietuvių kalbos nemokantys įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, iÅ¡teisintasis ar tokio asmens gynėjas ir nukentėjusysis ar jo atstovas turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ ir dėl kitų svarbių bylos dokumentų, su kuriais Å¡io Kodekso nustatyta tvarka jie turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raÅ¡tu į jų gimtÄ jÄ kalbÄ arba į kitÄ kalbÄ , kuriÄ jie moka.

Toks praÅ¡ymas gali bÅ«ti teikiamas tik tais atvejais, kai Å¡ių dokumentų ar jų dalių vertimas yra bÅ«tinas tam, kad įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar iÅ¡teisintasis tinkamai pasinaudotų savo teise į gynybÄ arba suprastų vykstantį baudžiamÄ jį procesÄ .

18. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. lapkričio 21 d. darant kratÄ apeliantės gyvenamojoje valdoje vertėjas nedalyvavo. Kita vertus, D. Å . susipažino su Vilniaus VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK 2-ojo veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu atlikti kratÄ Z. S. ir D. Å . gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tai patvirtino raÅ¡tu. Apeliantė taip pat pasirašė ir 2018 m. lapkričio 21 d. kratos protokolÄ , beje, ant Å¡ių procesinių dokumentų savo vardÄ ir pavardę parašė lietuvių kalba, pastabų dėl Å¡io procesinio veiksmo nepareiÅ¡kė, vertėjo nereikalavo (1 t., b. l. 35, 36-37), o 2018 m. lapkričio 29 d. jos, kaip liudytojos, apklausos protokole nurodyta, kad lietuvių kalbos nemoka, kalba rusų kalba ir susipažinusi su protokolu savo vardÄ ir pavardę jau parašė rusų kalba (1 t., b. l. 73-74, 76). 2019 m. gegužės 15 d. ji, apklausta kaip įtariamoji, dalyvaujant vertėjui ir gynėjui, susipažinusi su apklausos protokolu vėl pasirašė lietuvių kalba (1 t., b. l. 101, 102).

Nors, vadovaujantis pirmiau nurodytomis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžio nuoraÅ¡as turėjo bÅ«ti įteiktas arba iÅ¡siųstas nuteistajai D. Å . jai suprantama rusų kalba, tačiau iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji gavo nuosprendžio nuoraÅ¡Ä , tačiau duomenų, patvirtinančių, kad ji gavo šį procesinį dokumentÄ iÅ¡verstÄ Ä¯ rusų kalbÄ , byloje nėra.

Tačiau byloje akivaizdu ir tai, kad D. Å ., apklausiama kaip įtariamoji, dalyvaudama pirmosios instancijos teisme, raÅ¡ydama apeliacinį skundÄ , suprato Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendį ir 2018 m. lapkričio 21 d. kratos protokolÄ , nes skundo argumentai yra susiję ir su kratos rezultatų, jos teisėtumo ginčijimu ir kyla iÅ¡ minėtų dokumentų turinio. Be to, apeliantė viso tolesnio bylos proceso metu naudojosi vertėjo, gynėjo paslaugomis (BPK 8 straipsnio 3 dalis, 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pažymėtina ir tai, kad D. Å . per apeliacinio apskundimo laikotarpį neprašė teismo atsiųsti jai iÅ¡verstus pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus (tiek nuosprendį, tiek atskirÄ jÄ nutartį ir nutartį dėl klaidos iÅ¡taisymo), tačiau pateikė iÅ¡samų, kaip minėta, skundÄ , kuriame iÅ¡dėstė aiÅ¡kius ir logiÅ¡kus prieÅ¡taravimus teismo sprendimui. Taigi, iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. Å . tiek kratos protokolo, tiek skundžiamo nuosprendžio (ir paminėtų nutarčių) turinys yra žinomas.

Dėl Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad BPK 8 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas iÅ¡ esmės nesuvaržė įstatymų garantuotų nuteistosios teisių, negali bÅ«ti laikomas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu ir nėra pagrindas panaikinti skundžiamÄ nuosprendį.

19. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. Å . 2018 m. lapkričio 21 d. kratos protokolÄ , kaip minėta, pasirašė lietuvių kalba, pastabų dėl kratos darymo pagrindų, tvarkos, kviestinio dalyvavimo ar kitų aplinkybių nepareiÅ¡kė, Å¡io protokolo nuoraÅ¡as jai įteiktas. D. Å . pastabų dėl kratos jos gyvenamojoje valdoje taip pat nepareiÅ¡kė ir susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga (1 t., b. l. 146). Be to, ikiteisminio tyrimo metu D. Å . galėjo ginčyti kratos teisėtumÄ ir ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį daryti kratÄ apskųsti apygardos teismui (BPK 145, 1601, 440 straipsniai), taip pat ji turėjo teisę prokurorui apskųsti ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no proceso veiksmus tiek dėl kratos, tiek dėl per ilgo proceso (BPK 62 straipsnis), tačiau Å¡iomis savo teisėmis nepasinaudojo.

To negalima paaiÅ¡kinti įstatymo nežinojimu, nes kitÄ dienÄ , kai buvo padaryta krata, D. Å . sutuoktiniui buvo užtikrinta teisė į gynybÄ , pakviečiant advokatÄ . Beje, ta pati advokatė D. Kisinienė Å¡iuo metu ir gina D. Å . (1 t., b. l. 78, 80).

20. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Š. yra Latvijos pilietė, 2017 m. rugpjūčio 29 d. buvo sudaryta santuoka su Lietuvos Respublikos piliečiu Z. S. ir gyvena Lietuvoje, šiuo metu yra našlė (1 t., b. l. 134). Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad D. Š. yra ir Lietuvos Respublikos pilietė, todėl ši aplinkybė šalintina iš skundžiamo nuosprendžio įžanginės dalies.

21. Ä®vertinus aptartas aplinkybes dėl stiprių naminių alkoholinių gėrimų buvimo ir nuteistosios D. Å . žinioje, taip pat atsižvelgus į rasto naminio alkoholio pakankamÄ kiekį, kuris yra per didelis asmeniniam naudojimui, Å¡io alkoholio radimo vietÄ ir aplinkybes (alkoholis rastas kartu su pinigais, cigaretėmis ir tuščia tara, galimai skirta Å¡iam alkoholiui paskirstyti mažesniais kiekiais prieÅ¡ realizuojant), taip pat atsižvelgus į policijos pareigÅ«no M. J. ir liudytojo V. U. (ikiteisminio tyrimo metu duotus) parodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog D.

Å . veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 201 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė byloje esančius duomenis, iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiama D. Å . kaltė dėl padaryto nusikaltimo, nurodė Å¡ių įrodymų sÄ sajumÄ tarpusavyje, pateikė motyvus, kodėl jais grindžiamas nuosprendis. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti priimtÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

22. IÅ¡ nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad D. Å ., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams ir 20 val. nemokami vieÅ¡ieji darbai, įpareigojant 5 mėnesius neatlygintinai dirbti po 4 val. per mėnesį visuomenės labui. BK 67 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių taikymÄ , o Å¡io straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas gali bÅ«ti skiriami kartu su bausme.

Tai yra baigtinis sÄ raÅ¡as baudžiamojo poveikio priemonių, kurias galima skirti kartu su bausmėmis, tuo tarpu BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, negali bÅ«ti skiriama kartu su bausme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis keistina, panaikinant D. Å . vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu skirtus 20 val. nemokamų viešųjų darbų, įpareigojant 5 mėnesius neatlygintinai dirbti po 4 val. per mėnesį visuomenės labui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 2 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: nuteistosios D. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. kovo 12 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti Å¡iuo nuosprendžiu D. Å . paskirtÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – 20 val. trukmės nemokamus vieÅ¡uosius darbus, įpareigojant 5 mėnesius neatlygintinai dirbti po 4 val. per mėnesį visuomenės labui.

Laikyti, kad D. Å . paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas Å¡eÅ¡iems mėnesiams ir 28 MGL (1 400 Eur) dydžio bauda. IÅ¡ nuosprendžio įžanginės dalies paÅ¡alinti aplinkybę, kad D. Å . yra ir Lietuvos Respublikos pilietė. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai ArÅ«nas Bartkus Julita Dabulskytė-Raizgienė Nijolė Žimkienė