2023-03-01 Nr. AB-4833-3-61-3-00931-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-193-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00931-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Y. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Y. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 23S7015 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760070287, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas teismo sprendimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas ta pačia nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir įtraukė į bylą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą (toliau – ir VSD).

Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl galimos žalos yra deklaratyvūs, grindžiami hipotetinio pobūdžio prielaidomis, be to Sprendime nekalbama apie pareiškėjo išsiuntimą, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymėtina ir tai, jog į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius dėl sveikatos problemų

Teismas pažymėjo, jog net ir susidarius tokiai situacijai, jog būtų priimtas pareiškėjui palankus galutinis procesinis sprendimas jo iškeltoje administracinėje byloje, pareiškėjas savo galimai pažeistas teises galėtų ginti kitais teisių gynimo būdais, t. y., išsiieškoti patirtą turtinę žalą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtinta teise į žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimą. Teismas pažymėjo, jog ši nutartis pareiškėjui neužkerta kelio, situacijai pasikeitus, pakartotinai pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarties dalį ir priimti naują sprendimą – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog pareiškėjo argumentai nėra deklaratyvūs, hipotetiniai ar nepagrįsti, žala yra patiriama jau šiandien, dar didesnės žalos pavojus ateityje yra realus, o nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, padaryta didelė žala bus neatitaisoma nei civilinių teisių gynimo būdais, nei jokiais kitais būdais. Jau šiandien pareiškėjas negali teisėtai turėti gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ar gauti teisėtų pajamų, kad galėtų išgyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, net ir be priverstinio deportavimo, būdamas be pajamų ir gyvenamosios vietos gali tiesiog pats būti priverstas išvykti į sau nesaugią karo zoną. Pareiškėjas bet kuriuo momentu be jokių tarpinių sprendimų ar įspėjimų gali būti sulaikomas ir prievarta deportuojamas. Tai taip pat nėra hipotetinė grėsmė, nes būtent tokius veiksmus su pareiškėjo padėtyje esančiais užsieniečiais numato Įstatymas. Jei taip nutiktų, žala, kuri jau ir dabar labai didelė, dar labiau padidėtų ir tuomet nebūtų laiko tokio žalos atsiradimą stabdyti ar būdų jai atitaisyti.

(duomenys neskelbtini)

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime nurodoma, kad Migracijos departamentas 2023 m. sausio 12 d. gavo VSD raštą Nr. 18-415, kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Pasak VSD, tai rodo, kad asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą panaikino pareiškėjo laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau nebuvo spręstas klausimas dėl pareiškėjo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto, galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. laikinai stabdyti Sprendimo galiojimą.

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Šiuo atveju Sprendime nėra nurodyta Užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ir vykti į (duomenys neskelbtini). Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktą užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Nors Užsienietį šiuo metu galima išsiųsti, nes pagal Lietuvos Respublikos valstybės departamento medžiagą, kurią remdamasis Migracijos departamentas priėmė sprendimą, pareiškėjas kelia grėsmę (ko dar nepatvirtino teismas), tačiau nėra priimta jokio sprendimo, kuriuo remiantis būtų pagrįstas pareiškėjo išsiuntimas į (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį ir kitus bylos duomenis, konstatuoja, jog pareiškėjo tvirtinimas, kad jis bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini), yra hipotetinio pobūdžio. Byloje nėra duomenų apie kompetentingos institucijos priimtą sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Taigi, šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai, ir nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Y. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė