2023-03-08 Nr. AB-5350-3-61-3-00069-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-206-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00069-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Y. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Yehor Hromko (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 22S165238 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjas prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas teismo sprendimas.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, jog pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę bus apsaugotos pareiškėjo teisės ir interesai, o netaikant – skundo nagrinėjimas taps beprasmiu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir, be kita ko, pranešė Migracijos departamentui apie prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėjimą bei įpareigojo per 3 darbo dienas raštu pateikti teismui nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Migracijos departamentas teismui pateiktoje nuomonėje nurodė, jog su pareiškėjo prašymu nesutinka. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepagrindžia kokios jo teisės būtų pažeistos nesustabdžius Sprendimo vykdymo. Net ir pritaikius pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, tokia priemonė nesuteiks pagrindo pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neatitiktų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas įvertinęs pareiškėjo argumentus, atmetė juos kaip deklaratyvius ir nesudarančius pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Teismas vertino, jog pareiškėjas nenurodė iš esmės tinkamų argumentų, kurie sudarytų pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl net ir pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ji nesuteiks pagrindo pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. nebus pasiekti reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslai.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki įsiteisės sprendimas dėl pareiškėjo skundo.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundo forma ir turinys atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintus reikalavimus. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas neturi teisės legaliai gyventi Lietuvos Respublikoje ir yra galimybė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, dėl jo gali būti pradėtos kitos procedūros, susijusius su išsiuntimu. Pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos Respublikos, jis negalės efektyviai įgyvendinti teisės į teisminę gynybą. Šiuo konkrečiu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonė užtikrintų ne tik tam tikrų pareiškėjo interesų saugumą, bet ir nesudarytų jokių prielaidų pažeisti atsakovo teisių.

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame nesutinka su atskiruoju skundu.

Migracijos departamentas pažymi, jog pareiškėjo byla teisme yra elektroninė, t. y., pareiškėjas turi galimybę teikti visus įrodymus, paaiškinimus teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, taip pat susipažinti su kitų bylos dalyvių teikiamais procesiniais dokumentais. Pareiškėjui byloje atstovauja advokatė, per kurią pareiškėjas gali įgyvendinti savo procesines teises. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pageidauja jog jo skundas būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, todėl nėra aišku kokiu būdu yra apribojama jo teisė į teisminę gynybą. Pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo. Nesant būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, šios priemonės negali būti pritaikytos. Pažymėtina, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai (jis neturi galiojančios nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi). Taigi, net ir pritaikius pareiškėjui reikalavimo užtikrinimo priemonę, sustabdyti ginčijamo sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą gyventi, galiojimą, tokia priemonė nesuteiks pagrindo pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. nebus pasiekiami reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslai. Pareiškėjas nepateikė nei argumentų, nei įrodymų, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Sprendime nurodoma, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 13 d. pateikė Migracijos departamentui išvadą Nr. 1191985, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad patikrinus informaciją Interpolo generalinio sekretoriaus duomenų bazėje nustatyta, kad pareiškėjas ieškomas (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme dėl nusikalstamos veikos, numatytos (duomenys neskelbtini) ir vengia atlikti paskirtą bausmę.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto, galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. laikinai stabdyti Sprendimo galiojimą.

Kaip minėta aukščiau, ABTĮ įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, kitaip tariant prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos padarymo rizika.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Pareiškėjo argumentai, jog jis gali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos ir šiuo metu neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Be kita ko, šiuo atveju nėra priimto jokio sprendimo, kuriuo remiantis būtų pagrįstas pareiškėjo išsiuntimas į (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį ir kitus bylos duomenis, konstatuoja, jog pareiškėjo tvirtinimas, kad jis bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini), yra hipotetinio pobūdžio. Byloje nėra duomenų apie kompetentingos institucijos priimtą sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai, ir nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Y. H. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Jolanta Malijauskienė

Iveta Pelienė

Milda Vainienė