2019-12-18 Nr. AB-24068-3-61-3-01021-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3810-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01021-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja K. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA, Agentūra) 2018 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. SKP-24 „Dėl K. K. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad su Agentūra 2012 m. gruodžio 21 d. sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartį Nr. 3KT-KV-12-1-010399-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), kuria įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3KT-KV-12-1-010399-PR001 „(duomenys neskelbtini) sodybos atkūrimas“ (toliau – Projektas), nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų.

3. Agentūra nustatė, kad Paramos gavėja 2016 metais nevykdė 2012 m. gegužės 31 d. pateiktoje paramos paraiškoje (toliau – ir Paraiška) prisiimtų įsipareigojimų (nesilaikė Paramos sutarties 17.1 ir 17.10 papunkčių nuostatų), susijusių su Projekto priežiūros rodikliais (Paraiškos IV skyrius), t. y. nepasiekė Paraiškoje planuoto Projekto priežiūros rodiklio – grynojo pelno. Taip pat Agentūra nustatė, kad už paramos lėšas pastatytas ir įrengtas pastatas bei rekonstruotas ir pritaikytas kaimo turimo reikmėms kiemo rūsio pastatas nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nebuvo apdrausti, t. y. nedrausti 183 kalendorines dienas. Nustačiusi pažeidimus Agentūra Sprendimu nusprendė taikyti pareiškėjai 3 459,97 Eur paramos susigrąžinimo sankciją.

4. Pareiškėja nesutiko su Sprendimu, nes pasiekti planuoto grynojo pelno nepavyko dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių aplinkybių, kadangi nesusidarė pakankamas turistų skaičius, be to, ji patyrė daug išlaidų gerindama turistų poilsio sąlygas. Teigė, kad Sprendime nenurodyti jokie NMA nustatyti faktai ar aplinkybės, kad pareiškėja neįgyvendino projekto taip, kaip aprašyta verslo plane, paraiškoje, taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėja nesiekė Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių. Be to, Paramos sutarties 17.1 papunkčiu pareiškėja įsipareigojo siekti, o ne pasiekti Projekto įgyvendinimo tikslų. Sprendime nėra nurodyta, kaip pasireiškė Paramos sutarties 17.10 papunkčio pažeidimas.

5. Pareiškėja manė, kad Agentūra netinkamai taikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) nuostatas, kurios nustato visiškai kitos sankcijos skyrimo taisykles (Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.1.7 ir 197.3.13 punktus). Sprendime nenurodytas nė vienas Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimas, kurį pareiškėja pažeidė. Sprendime taip pat nenurodoma, kokia Agentūros patvirtinta ir viešai paskelbta, galiojančia Agentūros patvirtinta tvarka yra reglamentuota, kad grynojo pelno negavimas yra privalomos projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmės neatitikimas.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad Sprendime NMA nenurodė, kokiu norminiu teisės aktu rėmėsi taikydama paramos susigrąžinimo 1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės sankciją, neindividualizavo pareiškėjai paskirtos sankcijos.

7. Nurodė, kad reikalavimas apdrausti turtą gali būti netaikomas, jei Paramos gavėjas įrodo, kad apdrausti Paramos lėšomis įsigytą ar sukurtą turtą nėra galimybių, ir kartu su mokėjimo prašymu pateikia bent tris šį faktą patvirtinančius oficialius skirtingų draudimo įstaigų atsisakymo suteikti draudimo paslaugas raštus. Pareiškėjos turtas buvo nedraustas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. kovo 31 d., o paskutinis (galutinis) mokėjimo prašymas pateiktas 2015 m. rugsėjo 30 d., todėl ji kartu su mokėjimo pranešimu negalėjo pateikti įrodymų, kad apdrausti turtą nebuvo galimybių. Paaiškino, kad baigiantis turto draudimo galiojimo terminui (galiojo iki 2016 m. rugsėjo 29 d.) ji 2016 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į draudimo brokerę, kuri ją informavo apie draudimo kompanijų pasiūlymus 2017 m. vasario 8 d. Turto draudimo sutartį su draudimo kompanija, kuri vienintelė sutiko apdrausti turtą, pareiškėja sudarė 2017 m. kovo 31 d. Todėl teigė, kad per NMA sprendime nurodytą laikotarpį apdrausti Paramos lėšomis įsigytą ar sukurtą turtą nebuvo galimybių.

8. Pareiškėja manė, kad atsakovas pažeidė gerojo viešojo administravimo principą, Sprendimas neteisėtas, jame nurodytos sankcijos yra be motyvų.

9. Atsakovas Agentūra su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Agentūra nurodė, kad atlikusi pareiškėjos projekto vertinimą ir nustačiusi pažeidimus (nepasiektą planuotą grynojo pelno rodiklį) bei vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, Administravimo taisyklių 5.9, 183.2, 197.1.7, 197.3.1 ir 197.3.13 papunkčiais ir Paramos sutarties 20.1, 26.4, 26.17, 26.21 ir 26.22 papunkčiais, priėmė sprendimą už Projekto priežiūros rodiklio nepasiekimą 2016 metais taikyti 0,2 proc. nuo išmokėtos paramos sumos paramos dalies susigrąžinimo sankciją – 398,05 Eur išmokėtos sumos susigrąžinimą. Taip pat, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14 papunkčiais ir Paramos sutarties 26.9 papunkčiu už 183 kalendorines dienas neapdraustą už paramos lėšas įsigytą turtą NMA taikė 1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės susigrąžinimo sankciją – 3 061,92 Eur išmokėtos paramos susigrąžinimą.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pasirašiusi Paramos sutartį pareiškėja prisiėmė riziką dėl galimo kaimo turizmo paslaugų pasiūlos ir paklausos nestabilumo, ko pasėkoje tam tikru laikotarpiu galėjo sumažėti šių paslaugų paklausa arba jų kaina, kas sąlygotų veiklos pelningumo sumažėjimą arba veiklos nuostolingumą. Projekto įgyvendinimo rodiklių pasiekimas yra svarbus Projekto tvarumo vertinimo kriterijus, nurodantis, kad pareiškėja tinkamai įgyvendins Projektą bei pasieks valstybės remiamos veiklos tikslus. Pareiškėjos vykdomas Projektas yra priskirtas prie svarbių kaimo plėtros projektų rūšies, kurių įgyvendinimas siejamas su Lietuvos Respublikos kaimo plėtros strategijos įgyvendinimu bei jis buvo atrinktas ir vertinamas Žemės ūkio ministerijos. Kai pareiškėja Paraiškoje nurodė nepagrįstus ar netinkamai įvertintus Projekto įgyvendinimo rodiklius, tai tokia situacija gali būti vertinama kaip nepagrįsto pranašumo įgijimas prieš kitus pareiškėjus, teikusius paraiškas pagal šią kaimo plėtros priemonę ir kurie neatitiko atrankos kriterijų dėl Pareiškėjos pateiktų nerealių Projekto įgyvendinimo rodiklių.

12. Nurodė, kad vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.1.7 papunkčiu paramos gavėjui taikoma 0,2 proc. paramos sumos sumažinimo sankcija, jeigu paramos gavėjo veiklos rezultatai projekto kontrolės metu pagal NMA patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių, todėl sankcija už šį pažeidimą buvo taikoma pagrįstai bei teisingai apskaičiuota (199 024,54 (išmokėta paramos suma) Eur × 0,2 proc. = 398,05 Eur).

13. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja į draudimo brokerę kreipėsi tik paskutinę turto draudimo galiojimo dieną, tokiu būdu veikė neapdairiai ir neatsakingai, nes nesiėmė jokių savalaikių priemonių atnaujinti draudimą, žinodama, kad draudiminė apsauga neturi atgalinio efekto, t. y. draudimo apsauga įsigalioja nuo naujo draudimo poliso įsigaliojimo dienos. Be to, turto draudimo sutartį su draudimo kompanija pareiškėja sudarė tik 2017 m. kovo 31 d., t. y. po dviejų mėnesių po draudimo kompanijų pasiūlymo dėl draudimo sąlygų pateikimo. Nors pareiškėja Paramos sutartyje įsipareigojo apdrausti turtą, į kurį yra investuotos paramos lėšos, tačiau šios pareigos neįvykdė daugiau kaip 6 mėnesius, nesiimdama adekvačių veiksmų tinkamai ir laiku įvykdyti nustatytos prievolės. Be to, pareiškėja neinformavo NMA apie esamus sunkumus tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę apdrausti didelės vertės turtą, į kurį buvo investuotos virš 300 000 Eur paramos lėšos, todėl dėl savo aplaidžių veiksmų padidino Projekto įgyvendinimo bei didelių neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos kaip sunkinančios pareiškėjos atsakomybę. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, jog Paramos sutarties pažeidimas buvo padarytas pirmą kartą. Įvertinus pareiškėjos padaryto pažeidimo sunkumą, jo pobūdį ir nustatytas pareiškėjos atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, nutarta jai pritaikyti paramos dalies susigrąžinimo 1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės sankciją.

14. Atsakovas manė, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiškėjai pritaikytos sankcijos už padarytus pažeidimus yra proporcingos jos padarytų pažeidimų sunkumui ir jų pobūdžiui, pritaikytos įvertinus pareiškėjos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjos K. K. skundą tenkino iš dalies ir panaikino Agentūros 2018 m. vasario 13 d. Sprendimo dalį dėl sankcijos už turto neapdraudimą bei įpareigojo Agentūrą priimti administracinį aktą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2012 m. gegužės 31 d. pateikė Paraišką ir 2012 m. gegužės 29 d. tipinį verslo planą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ . Pareiškėja su Agentūra 2012 m. gruodžio 21 d. sudarė Paramos sutartį.

17. Pasirašydama Paramos sutartį pareiškėja ir Paramos gavėja įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Be kita ko, pareiškėja įsipareigojo siekti Projekto įgyvendinimo tikslų (Paramos sutarties 17.10 p.). Vienas iš Paraiškoje nurodytų Projekto priežiūros rodiklių – grynojo pelningumo rodiklis. Pareiškėja Projektą įgyvendino keturiais etapais. Bendra išmokėta 199 024,54 Eur paramos suma, o bendra pripažinta tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 306 191,64 Eur.

18. Agentūra, vertindama 2017 m. balandžio 27 d. pateiktą užbaigto Projekto metinę ataskaitą už ataskaitinius 2016 metus, pagal pateiktus duomenis nustatė, kad Paramos gavėja 2016 metais nevykdė Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų (nesilaikė Paramos sutarties 17.1 ir 17.10 papunkčių nuostatų), susijusių su Projekto priežiūros rodikliais (Paraiškos IV skyrius), t. y. nepasiekė Paraiškoje planuoto Projekto priežiūros rodiklio – grynojo pelno (planavo 4 307,94 Eur pelną, o patyrė 857 Eur nuostolį (nepasiekė numatyto rodiklio reikšmės). Taip pat vertinant užbaigto Projekto metinę ataskaitą už 2016 metus, pagal pateiktas draudimo polisų kopijas ir 2017 m. balandžio 4 d. „Rizikingų projektų pagal KPP priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ patikros vietoje ataskaitą“ Nr. V-VV-0915459 nustatyta, kad už paramos lėšas pastatytas ir įrengtas pastatas bei rekonstruotas ir pritaikytas kaimo turimo reikmėms kiemo rūsio pastatas nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nebuvo apdrausti, t. y. nedrausti 183 kalendorines dienas. Agentūra 2017 m. gruodžio 11 d. laišku paprašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus. Pareiškėja neginčijo, kad pelningumo rodiklis nebuvo pasiektas ir kad už paramos lėšas įsigytas turtas buvo neapdraustas nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. kovo 31 d.

19. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad paramos sutarčiai tinkamai vykdyti pakako, kad ji siekė pelningumo rodiklių, tačiau jie nuo jos objektyviai nepriklausė ir dėl to laikytina, kad jų pasiekti nebuvo įsipareigojusi. Paraiškoje (IV dalyje) buvo įvardinti konkretūs Projekto priežiūros rodikliai, vienas iš jų buvo grynojo pelno rodiklis (Nr. 5). Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad viešųjų finansų lėšomis iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos finansuojami projektai turėjo būti ekonomiškai tvarūs, t. y. jais valstybė kryptingai siekė, kad būtų sukuriamos pajamas teikiančios veiklos. Taigi pelno rodiklio nustatymas nėra savitikslis. Be to, projektų atrankos stadijoje projektai buvo vertinami ir pagal šį rodiklį, todėl jo netaikymas vykdymo stadijoje pažeistų lygybės principą. Teismas nesutiko ir su argumentu, kad dėl šio rodiklio nepasiekimo pareiškėja yra neatsakinga, nes ji sudarydama paramos sutartį prisiėmė ir tam tikrą riziką.

20. Teismas nurodė, kad Administravimo taisyklių 197.1.7 punktas numato, kad taikomas 0,2 proc. paramos sumos dydžio paramos sumažinimas, kai paramos gavėjas neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai pritaikė minėtame punkte nurodytą paramos sutarties nevykdymo pasekmę. Dėl to nebuvo pagrindo naikinti Sprendimo šioje apimtyje.

21. Dėl sankcijos už turto neapdraudimą teismas nurodė, jog byloje nekilo ginčo, kad už paramos lėšas įsigytas turtas nebuvo apdraustas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Pareiškėja rėmėsi sąlyga, numatyta Paramos sutarties 17.12 punkte, kuri numato galimybę paramos gavėjui įrodyti, kad įsigytą turtą nėra galimybių apdrausti. Pareiškėja rėmėsi aplinkybe, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į draudimo brokerę, kuri atsakymą pateikė tik 2017 m. vasario 7 d. Teismas nesutiko su šiuo argumentu, nes pareiškėja buvo atsakinga už įsipareigojimų pagal paramos sutartį vykdymą ir galėjo pasirinkti pati, kokius asmenis pasitelkti įsipareigojimų vykdymui. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad į draudimo brokerę dėl apdraudimo kreipėsi vėlai, t. y. paskutinę draudimo galiojimo dieną, todėl lieka atsakinga už turto neapdraudimą. Tai, kad draudimo brokerė ilgą laiką jau pasibaigus draudimo sutarčiai neatsakė, neįrodo, kad nebuvo galimybių apdrausti turtą. Kaip matyti iš pačios pareiškėjos paaiškinimų, vėliau turtas buvo apdraustas, o tai, kad papildomai reikėjo įvykdyti draudikų keliamas sąlygas (dėl apsaugos ir priešgaisrinės priežiūros) laikytina tam tikra rinkos praktika, kuri savaime nepagrindžia teiginio, kad apdrausti turto buvo neįmanoma.

22. Tačiau teismas taip pat nurodė, kad Sprendime, nurodomose Paramos sutarties 26.9 punkto, Įgyvendinimo taisyklių 72 punktų ir Administravimo taisyklių 17, 197.3.1, 197.3.14 papunkčių nuostatose visiškai nėra nustatyta, kaip apskaičiuojamas sankcijos dydis. Tai reiškia, kad taikant sankciją, jos dydis turi būti individualizuojamas pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, o būtent, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. Šiuo atveju sankcijos dydis buvo aptartas tik atgrasomojo pobūdžio aspektu, tačiau kiti sankcijos individualizavimo aspektai (pažeidimo pobūdis, sunkumas, neigiamos pasekmės, sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, kt.) nebuvo aptartos. Teismas darė išvadą, jog Sprendimas nepagrįstas nei tinkamomis teisės aktų nuostatomis, nei faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis apskaičiuotos sankcijos dydį. Teismo vertinimu, atsakovo atsiliepime į skundą nurodomos aplinkybės negali pateisinti Sprendimo neapibrėžtumo, kuris laikytinas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

III. 23. Pareiškėja K. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Sprendimą.

24. Pareiškėja pažymi, kad Sprendime nurodyta, jog taikoma paramos susigrąžinimo sankcija, bet ji apskaičiuota pagal Administravimo taisyklių 197.1.7 punktą, kuris reglamentuoja paramos sumažinimo sankciją. Taip pat Sprendime nurodyta, kad sankcija buvo skiriama vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.1. bei 197.3.13 papunkčiais, tačiau nenurodoma, kokiais pareiškėjos veiksmais pasireiškė šių papunkčių pažeidimai. Tačiau, pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjos nurodytų atsakovo padarytų pažeidimų.

25. Pareiškėja pabrėžia, kad Paramos sutartimi ji buvo įpareigota siekti Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, o ne juos pasiekti. Pareiškėja nurodo, kad siekė Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių bei projektą įgyvendino taip, kaip aprašyta verslo plane. Pareiškėjos teigimu, pagal Paramos sutarties 17.10 punktą ji buvo įpareigota per kontrolės laikotarpį įvykdyti vieną konkretizuotą įsipareigojimą – išlaikyti ne mažiau kaip 3 sutartinius gyvulius. Todėl Sprendime nurodomas grynojo pelno pasiekimas / nepasiekimas niekaip nėra susijęs su Paramos sutarties 17.10 punktu ir jo laikymusi.

26. Pareiškėja pažymi, kad atsakovas 2018 m. gruodžio 3 d. teismui teiktame paaiškinime nepaaiškino, kokią įtaką pareiškėjos Projekto atrinkimui turėjo Projekte nurodytos 2016 metams prognozuojamos pelno sumos. Tik nurodė, kad vertinant projekto tinkamumą finansuoti yra vertinama, ar ūkio subjektas atitinka ir ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes. Tokiu būdu, pareiškėjos teigimu, atsakovas patvirtino, kad atrenkant projektą vertinamos ne prognozuotos grynojo pelno sumos, o visiškai kitas kriterijus – ekonominio gyvybingumo rodikliai.

27. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netaikė Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių, sprendimą grindė nepagrįstu teiginiu, kad pareiškėjos projekto atrankos metu 2016 metų grynojo pelningumo rodiklis turėjo įtakos projekto atrinkimui. Pareiškėjos teigimu, projekto atrankai neturėjo reikšmės verslo plane ar paraiškoje prognozuojamos grynojo pelno sumos.

28. Pareiškėjos teigimu, atrenkant projektą grynojo pelningumo rodiklis galėjo būti vertinamas tik antraisiais projekto įgyvendinimo metais. Šiuo atveju priimtas Sprendimas skirti sankciją už pirmuosius metus po projekto įgyvendinimo pabaigos metų.

29. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos įrodymus apie aplinkybes, dėl ko turtas nebuvo apdraustas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pareiškėja nurodo, kad Paramos sutartis reikalauja apdrausti turtą, įsigytą ar sukurtą už paramos lėšas, tačiau tokios apimties turto, koks jis buvo sukurtas ir įsigytas už paramos lėšas, niekas nedraudė. Pareiškėja turėjo savo lėšomis įrengti papildomus draudiko nurodytus įrenginius ir tik tada turtas su papildomomis investicijomis buvo apdraustas. Todėl pareiškėja teigia, kad ji įrodė Paramos sutarties 17.12 punkte nurodytas aplinkybes, dėl kurių reikalavimas apdrausti už paramos lėšas įgytą turtą gali būti netaikomas.

30. Pareiškėja pažymi, kad kreipiantis į brokerį dėl turto draudimo, jis dėl pasiūlymo su turto individualiu registro numeriu kreipiasi į visas draudimo bendroves ir šios bendrovės laisvos rinkos sąlygomis yra laisvos pateikti pasiūlymus ar nepateikti.

31. Pareiškėjos teigimu, teismo teiginys, kad pareiškėja į draudimo brokerę dėl apdraudimo kreipėsi vėlai, t. y. paskutinę draudimo galiojimo dieną, todėl lieka atsakinga už turto neapdraudimą, yra nelogiškas ir niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjai kreipusis net prieš mėnesį turtas būtų buvęs apdraustas.

32. Pareiškėja nurodo, kad Agentūra priimdama sprendimą dėl sankcijų taikymo nesiėmė Administravimo taisyklių 183.3 papunktyje nurodytų priemonių, t. y. nesiūlė bei netaikė pareiškėjai jokių priemonių projekto priežiūros rodikliui gerinti, neteikė jokių rekomendacijų ir pasiūlymų, o nepagrįstai taikė sankcijas neišnaudojus visų įmanomų priemonių.

33. Pareiškėja taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pabrėžė, jog ji nuolat vykdo kaimo turizmo veiklą, įgyvendina projektą ir siekia projekto tikslų.

34. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

35. Atsakovas pažymi, kad paramos tikslas yra prisidėti prie klestinčio krašto kūrimo, taigi negeneruojant visiškai jokių pajamų toks tikslas negali būti pasiektas. Taip pat pastebėjo tai, kad pareiškėja, pasirašiusi Paramos sutartį, įsipareigojo įgyvendinti Projektą visa apimtimi taip, kaip buvo numatyta pateiktoje Paraiškoje. NMA yra atsakinga už tinkamą valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų skyrimą, administravimą bei jų panaudojimo kontrolę.

36. Nurodo, kad Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse vienas iš ekonominį gyvybingumą apibūdinančių rodiklių ir yra grynasis pelningumas.

37. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 4 dalies nuostatas verslininkams taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl pareiškėja prisiimdama įsipareigojimus pagal Paramos sutartį turėjo pareigą veikti atidžiai ir rūpestingai vertindama planuojamas veiklos rizikas, atsižvelgdama į galimą ekonomikos nestabilumą, neigiamus pasiūlos ir paklausos aspektus, taip pat į paslaugų kainų pokyčius rinkoje.

38. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad projektai turi būti įgyvendinami pagal sudarytą verslo planą, kurį sudaro patys pareiškėjai. Taigi, patys pareiškėjai prognozuoja turizmo veiklos apimtis ir taip nusimato rodiklius, kuriuos įsipareigoja pasiekti.

39. NMA sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nurodoma, kad NMA Sprendimas dėl sankcijos už turto neapdraudimą naikinamas ir NMA įpareigojama priimti administracinį aktą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus. NMA sutinka perskaičiuoti sankciją už turto neapdraudimą, o ne jos netaikyti, kaip apeliaciniame skunde prašo pareiškėja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. SKP-24 „Dėl K. K. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

41. Ginčijamu Sprendimu pareiškėjai buvo pritaikyta 398,05 Eur (0,2 proc. nuo išmokėtos paramos sumos) paramos dalies susigrąžinimo sankcija, kadangi pareiškėja nepasiekė Paraiškoje planuoto Projekto priežiūros rodiklio – grynojo pelno (planavo 4 307,94 Eur pelną, o patyrė 857 Eur nuostolį), bei 3 061,92 Eur (1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės) paramos dalies susigrąžinimo sankcija, kadangi pareiškėja 183 kalendorines dienas buvo neapdraudusi už paramos lėšas įsigyto turto.

42. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja nepasiekė Paraiškoje nurodyto projekto priežiūros rodiklio – grynojo pelno, konstatavo, kad dėl to atsakovas pagrįstai ir teisėtai pritaikė paramos sutarties nevykdymo pasekmę, todėl nebuvo pagrindo naikinti šios Sprendimo dalies. O nustatęs, kad Sprendime sankcija dėl turto neapdraudimo nebuvo pakankamai individualizuota, šią Sprendimo dalį panaikino bei įpareigojo Agentūrą priimti administracinį aktą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad iš viso nebuvo pagrindo taikyti paramos dalies susigrąžinimą tiek dėl grynojo pelno rodiklio nepasiekimo, tiek dėl turto neapdraudimo.

43. Administravimo taisyklių 5.9 punkte nurodyta, kad NMA atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas, tikrina paramos gavėjų atitiktį projekto priežiūros rodikliams, esant poreikiui taiko priemones, skirtas paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti, prižiūri ir kontroliuoja šių priemonių įgyvendinimo eigą, užtikrina, kad visi patikrinimai, nustatyti Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose, būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus).

44. Pagal Administravimo taisyklių 182 punktą Agentūra yra atsakinga už projektų įgyvendinimo priežiūrą. Projektų priežiūros metu yra vertinama paramos gavėjų atitiktis projekto priežiūros rodikliams (Administravimo taisyklių 18.2 p.).

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2012 m. gegužės 31 d. NMA pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2012 metais taisykles kartu su 2012 m. gegužės 29 d. tipiniu verslo planu.

46. Pareiškėja paramos sutartimi įsipareigoja įgyvendinti projektą būtent taip, kaip aprašyta paraiškoje, verslo plane (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5432-520/2019). Nagrinėjamu atveju verslo plane pareiškėja nurodė Projekto tikslą – plėtoti poilsiautojams patrauklų kaimo turizmo verslą, orientuotą į poilsį gamtoje. Taigi, kaip matyti, Projektas „(duomenys neskelbtini) sodybos atkūrimas“, kurį įgyvendinti įsipareigojus pareiškėjai, jai buvo skirta parama, yra susijęs su verslo plėtojimu, t. y. iš esmės ekonominės naudos siekimu. Paraiškoje pareiškėja apsibrėžė Projekto priežiūros rodiklius, be kita ko, nurodydama grynojo pelno dydį kiekvienais metais.

47. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ji buvo įsipareigojusi tik siekti Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, o ne juos pasiekti. Priešingai – pareiškėja nurodė konkrečias grynojo pelno reikšmes kiekvienais metais, tokiu būdu nurodydama, kokios apimties Projektą ji įsipareigojo vykdyti.

48. Pagal Administravimo taisyklių 3.22 punktą projekto priežiūros rodikliai – rodikliai, kuriais apibūdinamas paramos gavėjų ekonominis gyvybingumas, finansinė būklė ir projekto įgyvendinimas.

49. Taigi, pareiškėjos apsibrėžti projekto priežiūros rodikliai, šiuo atveju – nurodytos grynojo pelno reikšmės, be kita ko, apibūdina projekto įgyvendinimą. Vertinamais metais Projektas iš viso negavo ekonominės naudos – pareiškėja patyrė 857 Eur nuostolį, t. y. šiuo atveju pareiškėja ne tik kad nepasiekė konkrečios projekto priežiūros rodiklio reikšmės (nurodyto dydžio grynojo pelno), bet šis rodiklis iš viso liko neįgyvendintas. Todėl pareiškėjai nepasiekus apsibrėžto projekto priežiūros rodiklio, laikytina, kad šiuo aspektu projektas nebuvo tinkamai įgyvendintas.

50. Pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas (Administravimo taisyklių 197 p.).

51. Paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikоs teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu (Administravimo taisyklių 197.3.1 p.), bei projekto kontrolės metu pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių (Administravimo taisyklių 197.3.13 p.).

52. Taigi šiuo atveju pareiškėjai nesilaikant projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių, t. y. nepasiekus grynojo pelno rodiklio, egzistavo nurodytose Administravimo taisyklių normose numatytas pagrindas taikyti paramos dalies susigrąžinimą. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, kad šiuo atveju negalėjo būti taikomas Administravimo taisyklių 197.1.7 punktas, reglamentuojantis paramos sumažinimo, o ne susigrąžinimo sankciją, pažymėtina, kad šiuo atveju minėtas punktas buvo taikomas pagrindžiant konkrečios susigrąžinamos paramos dalies dydį.

53. Kaip minėta, projekto priežiūros rodiklis dėl grynojo pelno šiuo atveju iš viso buvo nepasiektas, t. y. vietoje numatytos pelno reikšmės buvo patirtas nuostolis. Todėl šiuo atveju priemonių šio rodiklio gerinimui taikymas nebūtų buvęs adekvatus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju atsakovas prieš paramos dalies susigrąžinimą turėjo taikyti papildomas priemones.

54. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nebuvo nustatyta, kokią įtaką nurodytos grynojo pelno reikšmės turėjo pareiškėjos Projekto atrankai. Pažymėtina, jog atrankos metu buvo vertinama pateiktų duomenų visuma ir atrinktas būtent tokios apimties Projektas, kaip jį apibrėžė pareiškėja Paraiškoje ir verslo plane. Todėl šie pareiškėjos teiginiai nepaneigia nustatyto pažeidimo nepasiekus Projekto priežiūros rodiklio, kas šiuo atveju savaime sudarė pagrindą taikyti paramos dalies susigrąžinimą (Administravimo taisyklių 197.3.13 p.).

55. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kuris nenustatė pagrindo naikinti Sprendimo dalį dėl paramos dalies susigrąžinimo nepasiekus grynojo pelno rodiklio.

56. Nors pirmosios instancijos teismas Sprendimo dalį dėl paramos dalies susigrąžinimo už turto neapdraudimą panaikino ir įpareigojo Agentūrą priimti administracinį aktą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad sankcija už turto neapdraudimą jai apskritai negali būti taikoma. Tokį teiginį pareiškėja iš esmės grindžia Paramos sutarties 17.12 punktu, kuriame nurodyta, jog reikalavimas apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti buvo naudota parama, gali būti netaikomas, jei paramos gavėjas įrodo, kad apdrausti paramos lėšomis įsigytą ar sukurtą turtą nėra galimybių.

57. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Paramos sutarties 17.12 punktas nenustato pareigos apdrausti turtą tik tokios apimties, kiek jis susijęs su gauta parama. Todėl vien tai, kad ginčo atveju draudikas sutiko apdrausti turtą tik tada, kai pareiškėja įrengė papildomus įrenginius, nesudaro pagrindo laikyti, kad apdrausti šį turtą iš viso nebuvo galimybių. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad turtas (nors ir su papildomais įrenginiais) galiausiai buvo apdraustas. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad turtą apdrausti nebuvo galimybių, atitinkamai, nebuvo pagrindo taikyti Paramos sutarties 17.12 punkte numatytos išlygos.

58. Pareiškėja, pasirašiusi Paramos sutartį, prisiėmė joje numatytus įsipareigojimus. Todėl būtent jai teko pareiga veikti atitinkamai, kad būtų vykdomos Paramos sutarties 17 punkte išvardintos pareigos. Pareiškėja, kreipdamasi dėl turto draudimo į draudimo brokerę paskutinę draudimo galiojimo dieną, veikė savo rizika. Todėl tai, kad draudimo bendrovės delsė teikti atsakymus ar iš viso atsisakė drausti pareiškėjos turtą, nepaneigia pareiškėjai tekusios pareigos neįvykdymo.

59. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kuris Sprendimą panaikino tik tuo aspektu, kad sankcija dėl turto neapdraudimo nebuvo pakankamai individualizuota.

60. Apibendrindama anksčiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė