2022-07-13 Nr. AB-18609-3-62-3-00969-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3188-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00969-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos 9.2; 9.3;

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 21M28524 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Išvykimą iš savo kilmės šalies įtakojo persekiojimo grėsmės, nes pareiškėjai sukūrė šeimą ir susilaukė sūnaus, moteris yra iš kito klano, ji nesilaikė griežtai tradicijų bei papročių, bei nenorėjo dėvėti tradicinio (duomenys neskelbtini) moterų galvos apdangalo. Persekiojimo ir grėsmės tikimybė kilmės šalyje kyla, nes nesiliovė diskriminacinė vietinių neapykanta ir nuolatiniai grasinimai išsiskirti. Prieš nesilaikančius musulmoniškų papročių gyventojus (duomenys neskelbtini) visuomenė naudoja tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, todėl pareiškėjai buvo pastūmėti išvykti į Lietuvos Respubliką, kuri yra demokratinė. Pareiškėjai nurodė visas svarbias bylai aplinkybes, bet jos nebuvo tinkamai ir visapusiškai įvertintos; pareiškėjų pasakojimas paremtas tikrais faktais ir objektyviais įrodymais, o pats pasakojimas detalus, išsamus ir nuoseklus. Prieglobsčio prašytojai nurodė detales, apie diskriminaciją, bet jos nebuvo pripažintos pakankamomis ir įvertintos teisingai. Nemano, kad pasakojimas neleidžia identifikuoti nė vieno persekiotojo, persekiojimo motyvo ar tikslų. Situacija susijusi su pareiškėjais vertintina, kaip tikėtina ir susijusi su diskriminacija, persekiojimu būdingu jų kilmės šalyje, nukreiptus prieš žmones, prisijungusius prie LGBT judėjimo, todėl jo baimė pagrįsta.

3. Prieglobsčio prašytojų prašymas neturi formos ir turinio trūkumų, o surinkta kilmės valstybės informacija įrodo, kad yra nustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrindžia tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojų statuso suteikimo poreikį. Pareiškėjų deklaruojama baimė yra pagrįsta, ne hipotetinė, todėl Migracijos departamentas jiems nepagrįstai nesuteikė pabėgėlio statuso. Nebuvo įvertinti esminiai aspektai ir aplinkybės.

4. Pareiškėjų teigimu, nebuvo teisingai įvertinta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalis atitiktis pareiškėjų nurodytoms aplinkybėms. Tokiu atveju, kai prieglobsčio prašytojas gali būti kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis baudžiamas, kad yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, kad yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

5. Galimai pažeistas Prieglobsčio Lietuvos Respublikos suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 99 punktas, nes vertinant pareiškėjų faktinius duomenis, nebuvo atsižvelgta į visus byloje surinktus įrodymus ir faktus. Prieglobsčio prašytojo pateiktais duomenimis, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimai pakankamai detalūs ir konkretūs, ar raštu ar žodžiu pateikti duomenys yra nuoseklūs, pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai pripažintiems faktams. Turi būti vertinama visuma prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes, pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Pareiškėjai akcentavo, jei prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

6. Pareiškėjų vertinimu, neteisingai išnagrinėtas pareiškėjų prašymas, neįvertinti motyvai dėl pareiškėjų išsiuntimo, nesudaryta galimybė pareiškėjams savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertinta maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respublikos proporcingumas ir būtinybė, dėl to sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir neatitinkantis viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Pareiškėjai nurodė, kad jiems nebuvo grasinama fiziniu susidorojimu, fizinio susidorojimo prielaidą daro patys. Pasakodami apie „sunkų gyvenimą“ (duomenys neskelbtini), pareiškėjai nesileido į detales apie jiems realiai gresiantį pavojų, tik minėjo, kad dėl gyvenimiškų sunkumų ir šeimos narių grasinimų išvyko iš (duomenys neskelbtini), nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, be to, jų pasakojimas nepagrįstas objektyviais įrodymais. Bendro pobūdžio teiginiais pareiškėjai vis kartojo, kad vyro šeima nemėgsta pareiškėjos, sako, jog ji yra bloga moteris ir ragina ją išsiskirti su vyru. Pareiškėjai taip pat nesugebėjo paaiškinti, kokių priemonių jie patys ėmėsi savo situacijai pagerinti.

9. Pareiškėjų pasakojimas apie priežastis, privertusias juos išvykti iš (duomenys neskelbtini) (sunkus gyvenimas, šeimos narių grasinimai), vertintinas kritiškai ir nelaikytinas patikimu įrodymu. Be to, pareiškėjų geresnio gyvenimo siekis ir noras yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Teigia, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“, o bendra saugumo padėtis jų kilmės valstybėje nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės pareiškėjams dėl jų asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėjus, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

10. Nustatinėjant, ar (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste, turi būti vertinama, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį. Remiantis ESPA pateikiama informacija (2021 m. gairėmis), šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į pareiškėjų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Atsakovas akcentavo, kad nei įstatymai, nei tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste.

II. 12. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 21M28524 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus (dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio).

13. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 21 d. pirminės apklausos metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), gimė (duomenys neskelbtini) m., gimimo vieta: (duomenys neskelbtini).

14. 2021 m. liepos 21 d. pirminės apklausos metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas paaiškino, kad turi problemų su savo penkiais broliais, nes jo šeimai nepatinka jo žmona, dėl to ji buvo grįžusi pas tėvus dviem mėnesiams, tačiau jis ją myli ir nori būti su ja, todėl nusprendė palikti kilmės šalį, nes dėl nuolatinių barnių kiekvieną dieną nebegalėjo daugiau būti su šeima, bijo būti nužudytas. Kai buvo Baltarusijoje jo šeima susisiekė su juo ir liepė skirtis su žmona, nes ji yra „bloga“. Konkrečios valstybės kaip tikslo nebuvo pasirinkęs, jis nori gyventi saugioje valstybėje su žmona ir vaiku. Jokių pažeidimų (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nepadarė. Anksčiau niekados nesikreipė dėl prieglobsčio prašymo į kitas valstybes bei neturi vizų.

15. 2021 m. liepos 21 d. pirminės apklausos metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Pareiškėja nurodė, kad vyro šeima, jo broliai sukėlę konfliktinę situaciją kilmės valstybėje. Jai nesvarbu kur buvo išvykti, ji norėjo pabėgti nuo konfliktų šeimoje. Pažeidimų (duomenys neskelbtini) nepadarė.

16. 2021 m. rugsėjo 3 d. apklausos metu pareiškėjas pareiškė, kad turi tam tikrą šeimos problemą. Jo šeimos narys pasakė, kad turi atsiskirti nuo savo žmonos. Jie sakė, kad jo žmona nėra tinkama ir nėra pakankamai gera moteris. Tada ji turėjo išvykti gyventi pas savo šeimą, kadangi jo tėvai nesutiko, kad ji gyventų jų namuose. Dėl tos priežasties turėjo palikti šalį. Šeima juos spaudžia išsiskirti, jo brolis paskambino ir pasakė, kad turi išsiskirti su savo moterimi, kitaip jiems abiem bus blogai. Pareiškėjo gyvenimas buvo pavojuje, dėl to čia atvyko. Nerimauja, kad situacija yra sudėtinga. Paaiškino, kad gyveno kartu su žmona savo namuose, su šeima tame pačiame name negyveno. Tačiau jie gyvenome netoliese, kaimynystėje. Namų sienos buvo greta. Nurodė, kad 10 metų buvo kartu su savo žmona ir 7 metus vedę. Pirmus penkis metus apie jų draugystę šeima nežinojo. Pareiškėjas turi aštuonis brolius ir penki iš jų nusistatę prieš žmoną. Pareiškėjas su žmona ir vaikais buvo apie dvi savaites Turkijoje, bandė rasti galimybę ten įsikurti. Prieš tris metus jie pradėjo apkalbinėti žmoną, kad ši svetimauja su kitu vyru, moterys jai labai pavydėjo ir apkalbinėjo taip pat. Jų kultūrai nepriimtina tai, kad šeima gyventų pas žmonos šeimą.

17. Pareiškėja minėjo, kad politinei partijai. Neturėjo ryšių su kilmės valstybės žvalgybos tarnybomis, saugumo ar kitomis karinėmis tarnybomis.

18. Teismas išanalizavo Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Europos Parlamento ir Tarybos 2011-12-13 direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 10 straipsnio 1 dalies b punktą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.

19. Teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktus paaiškinimus, teisės aktus, teismų praktiką, darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (ne)suteikimo, turėjo atlikti griežtą, išsamų ir kruopštų tyrimą dėl pareiškėjų persekiojimo kilmės valstybėje ir jų santuokos ardymo, jeigu būtų įvykdytas sprendimas jį išsiųsti, patikrinimą; atsakovas taip pat turėjo įvertinti / patikrinti, kaip šie pareiškėjų veiksmai būtų traktuojami jo kilmės šalyje tuo atveju, jei pareiškėjai liktų gyventi su šeima kilmės šalyje.

20. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento atliktas tyrimas iš esmės atitinka anksčiau aptartus vertinimo kriterijus. Iš Migracijos departamento tyrimo medžiagos, ginčijamo sprendimo matyti, kad atsakovas pakankamai išsamiai įvertino pareiškėjų prašymą. Įvertinęs pateiktą ESPA valstybės kilmės medžiagą 2021m., teismas konstatavo, kad pareiškėjai neturi pagrindo remtis specifinio profilio ar asmeninių aplinkybių visuma, leidžiančia įgyti jiems apsaugą už kilmės valstybės ribų. Nors pareiškėjas pradžioje minėjo, kad jie su žmona kilę iš skirtingų klanų, abiejų apklausos, įvykusios 2021 m. liepos 21 d. rodo, kad prieglobsčio prašytojai kilę iš (duomenys neskelbtini) etninio klano, abu yra (duomenys neskelbtini). Remiantis pateiktomis gairėmis bei Migracijos Departamento vietos buvimo pavojingumo nustatymo lygiu, įvertinus grėsmės iš išorės pavojų, priklausymą atitinkamoms grupėms, nustatyta, kad pavieniai išpuoliai prieš moteris vyksta, bet jie yra sumažėję paskutiniu metu. Apklausų metu pareiškėjai nurodė, kad paskutinė jų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) regionas, kuris pasižymi galimybe patirti neaukšto lygio persekiojimo grėsmę, įvertintinos individualios prieglobsčių prašytojų aplinkybės; naujų detalių posėdžio metu nepaaiškėjo, pareiškėjai bei jų atstovas nenurodė ir nepateikė, bendra situacija kilmės valstybėje nesikeitė. Teismas pažymėjo, kad kilmės valstybė bei tarptautinės humanitarinės organizacijos veikiančios joje deda pastangas, kad apsaugotų smurto aukas ir neleistų kilti galimiems smurto atvejams šeimoje. Nurodydami pasitraukimo priežastį, pareiškėjai išreiškė norą būti kartu, apsaugoti šeimą, bet jie nesvarstė rimtesnės galimybės gauti pagalbą žmonos tėvų namuose (apklausų metu pareiškėjas nurodė, kad tai nepriimta jų kultūrai) ir nesikėlė gyventi į atokesnį ar saugesnį regioną, kaimyninę valstybę, kur paplitusi panaši kultūra bei modernios vertybės.

21. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko su atsakovo vertinimu, kad kyla pagrįstos abejonės dėl prieglobsčio prašytojų statuso vertinimo ir papildomos apsaugos konteksto, pareiškėjai neturi aiškiai išreikšto tikslo gyventi Lietuvoje, jie nurodo, kad jie nori persikelti ir apsistoti ten, kur jiems bus saugu. Minėjo, kad jie buvo išvykę į Turkiją, bet nenurodė esminių priežasčių ir aplinkybių, kodėl ten nebandė įsikurti, kaip ir Baltarusijoje, iš kurios kirto nelegaliai Lietuvos Respublikos sieną. Nustatyta, kad šeimos nariai Lietuvoje negyvena. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai Lietuvos Respublikoje neturi registruoto turto ar kitų turtinių interesų.

22. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, darė išvadą, kad Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją apie kilmės valstybę ir tinkamai įvertino prieglobsčio prašytojo (pareiškėjo) pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste. Teismo vertinimu, Migracijos departamento surinktos informacijos visuma bei pareiškėjų papasakota istorija tiek apklausų metu Migracijos departamente, tiek teismo posėdžio metu, nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjams gresia persekiojimas. Pareiškėjų deklaruojama baimė šiuo aspektu taip pat negali būti laikoma „visiškai pagrįsta”. Pareiškėjų subjektyvios prielaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Kitų aplinkybių, kurios sąlygotų pavojų jų gyvybei prieglobsčio prašytojai nenurodė. Jie ar jų šeimos nepriklauso politinėms partijoms ar religinėms sektoms, organizacijoms. Pareiškėjų baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta ir visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Prieglobsčio prašytojai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjams suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjams pagrįstai atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

23. Skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėjus į kilmės valstybę, jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminami jo orumas ar jie bus tokiu būdu baudžiami. Duomenų, jog pareiškėjams kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jiems gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

24. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

25. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjų nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek Komisija pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė.

26. Teismas nusprendė, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui ir pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl pakeitė, nustatydamas, kad pareiškėjui ir pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas sprendė, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui ir pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui ir pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 27. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

28. Pareiškėjai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

29. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjams kyla reali grėsmė, dėl kurios pareiškėjai gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

30. Atsakovas rėmėsi ESPA ataskaita, tačiau apibendrintoji informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., taigi, vienerių metų senumo.

31. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų.

32. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33. Migracijos departamentas surinko aktualią ir išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant ESPA informaciją apie (duomenys neskelbtini). Ši informacija buvo įvertinta individualioje pareiškėjo situacijoje. Tuo tarpu 2021 m. ESPA gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Migracijos departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1276-492/2022).

34. Ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Be to, pareiškėjai negrindė savo prieglobsčio prašymo aplinkybėmis, kad kilmės valstybė prieš juos naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrinant jų ir vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 21M28524 pagrįstumo ir teisėtumo.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo tenkino iš dalies. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjams gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, taip pat ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tačiau teismas pakeitė Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, kadangi draudimas nepagrįstas ir neproporcingas ir nustatė, jog pareiškėjams uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Taip pat teismas pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, ir pakeitė šį laikotarpį į dvejus metus.

40. Pareiškėjai apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam kilmės valstybėje kyla reali ir pagrįsta grėsmė, jis atitinka sąlygas, dėl kurių jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, todėl jie nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjai apeliaciniame skunde akcentuoja, kad kilmės šalyje vyksta karinis konfliktas.

41. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

42. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

43. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

44. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

45. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

46. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

47. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

48. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

49. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

50. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

51. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad juos persekioja pareiškėjo šeima ir ragina išsiskirti, nes, pareiškėjo brolių vertinimu, pareiškėja yra „bloga“. Pareiškėjai teigė, jog pareiškėjo broliai grasino, jeigu neišsiskirs ir jiems kilmės valstybėje yra nesaugu.

52. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjų išsakytos baimės būti persekiojamais pagrįstumą bei nurodė, kad pareiškėjų pasakojimas nepasižymi nuoseklumu, informatyvumu, nebuvo paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūko konkrečių detalių, tikslumo. Bendro pobūdžio teiginiais prieglobsčio prašytojai vis kartojo, kad vyro šeima nemėgsta prieglobsčio prašytojos, sako, jog ji yra bloga moteris ir ragina ją išsiskirti su vyru. Prieglobsčio prašytojai nesugebėjo paaiškinti, kokių priemonių jie patys ėmėsi savo situacijai pagerinti. Kelia abejonių ir pareiškėjų teiginys, kad jiems yra grasinama dėl to, jog jie atsisako nutraukti santuoką, nes jie yra iš skirtingų genčių, todėl, kad jiems buvo leista susituokti. Santuokoje jie jau pragyveno 7 metus ir susilaukė sūnaus.

53. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje ir individualios aplinkybės, nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios persekiojimo rizikos tikimybės. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį iš esmės siejo su tariamu pareiškėjo brolių persekiojimu dėl pareiškėjos, todėl šie reikalavo jų nutraukti santuoką, o ne su tuo, kad jiems gresia individualaus pobūdžio persekiojimai dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

55. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ESPA 2021 m. ataskaita grįsta duomenimis, kurie apeliacinio skundo rengimo metu yra pasenę, teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų patikimumo ir objektyvumo aspektu ši informacija atitinka vertinimui renkamos ir esminę reikšmę turinčios informacijos reikalavimus. Nepaisant to, kad ji yra retrospektyvaus pobūdžio, nėra teisinio pagrindo teigti, kad šiuo metu situacija kilmės valstybėje yra pasikeitusi ir pareiškėjo individualių aplinkybių vertinimas yra nepagrįstas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1353-968/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1394-629/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1408-552/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1338-602/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1339-815/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1432-815/2022; 2022 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1282-552/2022). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį. Iš Migracijos departamento Sprendimo matyti, kad pareiškėjų situacija buvo įvertinta individualiai, t. y. buvo atsižvelgta į aplinkybes, nurodytas šioje nutartyje, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.

56. Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad ginčijami sprendimai neatitiktų geriausių nepilnamečio (duomenys neskelbtini) interesų.

57. Pareiškėjai prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jiems nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pagrįstos kankinimo ar mirties bausmės grėsmės nenurodė ir pareiškėjai, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Todėl pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

58. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė