A-552-1552-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-1552/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01745-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.5; 6.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui M. V., pareiškėjui A. D., pareiškėjo atstovui S. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2011 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 1S-2490 ir įpareigoti pareiškėjui išmokėti apskaičiuotą 4 718,17 Lt dydžio draudimo sumą, taip pat iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kretingos skyrius (toliau – ir VSDFV Kretingos skyrius) 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. N21-2 2008 m. balandžio 30 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą, kurio metu pareiškėjui padarytas apysunkis sveikatos sutrikdymas, pripažino draudiminiu įvykiu ir apskaičiavo 4 718,17 Lt dydžio draudimo sumą. Kalėjimų departamentas 2011 m. liepos 13 d. raštu Nr. 1S-2490 atsisakė išmokėti prašomą draudimo sumą, motyvuodamas tuo, kad įsigaliojus Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 48 straipsnio pakeitimams (2003 m. balandžio 29 d. įstatymas Nr. IX-1545), šis straipsnis pripažintas netekusiu galios, todėl pareigūnų gyvybė ir sveikata nuo nelaimingų atsitikimų einant tarnybines pareigas, vykstant į tarnybą arba iš jos bei nuo nelaimingų atsitikimų ne darbo laiku Lietuvos Valstybės lėšomis nedraudžiama, todėl negali būti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintos Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygos, kuriomis remiantis pareiškėjui apskaičiuota draudimo suma. Iš sisteminio Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, Statuto 5 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 2 dalies nuostatų vertinimo matyti, kad teisės aktų, susijusių su pareigūnų socialinėmis garantijomis, priėmimas yra Vyriausybės prerogatyva, todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų sąlygų nuostatos.

Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 26-28) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Kalėjimų departamentas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas išmokėti jam apskaičiuotą draudimo išmoką yra nepagrįstas, nes draudimo suma apskaičiuota vadovaujantis Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintomis sąlygomis, kurios šioje situacijoje netaikytinos. Įstatymų leidėjas, pripažindamas Statuto 48 straipsnį netekusiu galios, tikslingai atsisakė socialinės garantijos, t.y. pareigūnų draudimo valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų vykdant tarnybines pareigas. Remiantis įstatymo viršenybės principu, Vyriausybės nutarimas negali nustatyti kitokio teisinio reglamentavimo negu nustatyta įstatymu. Statute be kompensacijų mokėjimo įtvirtinus ir pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimą, už tą patį draudiminį įvykį būtų nepagrįstai atlyginama du kartus – išmokant Statuto 48 straipsnyje nustatytą kompensaciją ir draudimo išmoką, ko iš esmės ir reikalauja pareiškėjas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu (b. l. 53-58) pareiškėjo A. D. skundą patenkino: panaikino atsakovo Kalėjimų departamento 2011 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 1S-2490 dalį, kuria atsisakyta išmokėti 4 718,17 Lt draudimo sumą ir įpareigojo atsakovą išmokėti pareiškėjui VSDFV Kretingos skyriaus 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. N21-2 apskaičiuotą 4 718,17 Lt draudimo sumą; pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisė 1 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų (toliau – ir Asmenų draudimo sąlygos) 1.12 punktą, yra apdraudžiami valstybės lėšomis ir Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ar valstybės įmonių pareigūnai. Pagal Asmenų draudimo sąlygų 5 punktą asmenys valstybės lėšomis draudžiami jų profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais laikotarpiais.

Jeigu draudimo laikotarpis nenustatytas, šie asmenys draudžiami nuo jų paskyrimo į atitinkamas pareigas dienos iki atleidimo iš tų pareigų. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas nusprendė, kad atsakovo atsisakymas išmokėti galiojančiu VSDFV Kretingos skyriaus 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. N21-2 pareiškėjui apskaičiuotą 4 718,17 Lt draudimo sumą, motyvuojant tuo, kad ji apskaičiuota pagal 1991 m. gruodžio 5 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 530, kuris Kalėjimų departamento pareigūnams netaikomas, yra nepagrįstas.

Kaip nurodė teismas, remiantis Statuto 8 straipsnio 2 dalimi, Kalėjimų departamento pareigūnams darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pažymėjo, kad nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja statutinių pareigūnų draudimo valstybės lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų einant pareigas vykstant į tarnybą arba iš jos. Pagal Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, Vyriausybė priima visus Statutui įgyvendinti būtinus teisės aktus.

Todėl teismas padarė išvadą, kad nurodytas įstatyminis reglamentavimas suponuoja, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Asmenų draudimo sąlygų nuostatos, nustatančios, kad Kalėjimų departamento pareigūnų sveikata ir gyvybė yra draudžiama valstybės lėšomis (1.12, 2 punktai). Teismas padarė išvadą, kad atsakovo argumentai, jog apskaičiuotos draudimo sumos išmokėjimas pareiškėjui reikštų, kad už tą patį draudiminį įvykį būtų atlyginama du kartus, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad pagal minėto Vyriausybės nutarimo nuostatas, apdraustiesiems asmenims išmokamos ne tik VSDFV teritorinio skyriaus apskaičiuotos draudimo sumos, bet taip pat ir nustatyto dydžio kompensacijos.

Asmenų draudimo sąlygų 17 punkte nustatyti kompensacijų, kurios mokamos apdraustajam sužeistam ryšium su tarnyba, dydžiai tuomet, kai profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatytas kompensacijos dydis. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad analogiškus statutinius santykius reglamentuojančiame Vidaus tarnybos statute nustatyta, jog pareigūnų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos (49 straipsnio 1 dalis).

Teismas konstatavo, kad aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad draudimo sumos ir kompensacijos išmokėjimas susijęs su pareigūno sveikatos sužalojimu dėl nelaimingų atsitikimų einant pareigas, vykstant į tarnybą arba iš jos, negali būti vertinamas kaip atlyginimas už tą patį draudiminį įvykį du kartus. Priešingu atveju būtų paneigtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisinės valstybės principas bei neatsiejami šio principo elementai – teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, taip pat asmenų lygybės principas.

III. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 62-66) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti, o pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai interpretavo Statuto ir Vidaus tarnybos statuto nuostatas bei padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 530. Pažymi, kad 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1545 buvo atlikti Statuto pakeitimai ir Statuto 48 straipsnis buvo pripažintas netekusiu galios. Įsigaliojus šiam Statuto pakeitimui, vadovaujantis Statuto 48 straipsniu, išmokama atitinkamo dydžio kompensacija. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įstatymų leidėjas šios socialinės garantijos tikslingai atsisakė, t.y. Statute liko tik normos, reglamentuojančios kompensacijų mokėjimą pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais. Mano, kad remiantis įstatymo viršenybės principu, Vyriausybės nutarimas negali nustatyti kitokio teisinio reglamentavimo, negu nustatyta įstatymu. Tuo atveju, jei Statute būtų įtvirtintas pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimas, už tą patį draudiminį įvykį būtų nepagrįstai atlyginama du kartus – išmokant Statuto 48 straipsnyje nustatytą kompensaciją ir draudiminę išmoką.

Pareiškėjas A. D. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 72-73) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir tinkamai taikė teisės aktų atitinkamas normas kilusiam ginčui išspręsti, t.y. pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui turi būti taikomos anksčiau nurodytos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530 nuostatos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl pareiškėjo, kaip Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos aktualiu laikotarpiu buvusio pareigūno, teisės gauti draudimo išmoką 2008 m. balandžio 30 d. pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejį pripažinus draudiminiu.

Statuto (2000 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija) 48 straipsnis nustatė, kad pareigūnų gyvybė ir sveikata privalomai draudžiamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų einant tarnybines pareigas, vykstant į tarnybą arba iš jos bei nuo nelaimingų atsitikimų ne darbo laiku, jeigu teismo ar tardymo nustatyta, kad šie atsitikimai susiję su tarnyba, nuo jų paskyrimo į atitinkamas pareigas iki atleidimo iš jų dienos (48 straipsnio 1 dalis). Šios Statuto 48 straipsnyje buvusios nuostatos dėl pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, jų pripažinimo draudiminiais įvykiais, draudimo išmokų dydžių nustatymo bei išmokėjimo tvarkos panaikintos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1545.

Statuto 8 straipsnio 2 dalis numato, kad Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis Statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nenustato, kad Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai yra privalomai draudžiami socialiniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Taip pat nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja statutinių pareigūnų draudimo valstybės lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų einant pareigas, vykstant į tarnybą arba iš jos, mokymų ir pratybų metu.

Pagal Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, Vyriausybė priima visus Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutui įgyvendinti būtinus teisės aktus. 1991 m. gruodžio 5 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 1.12 punktas numato, kad pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas apdraudžiami Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų ar valstybės įmonių pareigūnai. Asmenų draudimo sąlygų 3.1 punktu numatyta, kad draudiminiais pripažįstami šie įvykiai, atsitikę apdraustajam, kai jis vykdo tarnybines pareigas, vyksta į tarnybą (darbą) arba iš jos, taip pat ne tarnybos (darbo) laiku, jeigu teismo ar tardymo (ikiteisminio tyrimo) nustatyta, kad šie įvykiai susiję su tarnyba (darbu), per apdraustojo mokymo ir pratybų laiką, ir pakenkę apdraustojo sveikatai arba tapę jo mirties priežastimi nelaimingas atsitikimas, pasikėsinimas į apdraustojo gyvybę ir (ar) sveikatą, taip pat kitas staigus įvykis, kai prieš apdraustojo valią jo kūną veikia fizinė jėga (cheminis, terminis, nuodingųjų dujų ar kitas fizinis poveikis).

Atskirai paminėtina, kad analogiškus statutinius santykius reglamentuojantis Vidaus tarnybos statutas taip pat numato, kad pareigūnų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos (49 straipsnio 1 dalis), o pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimo, draudiminių įvykių pripažinimo tvarką, draudimo išmokų dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (49 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 22 d. nutarime akcentavo tarnybos santykių tęstinumo principą ir pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog „pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal šį Statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui.“ Tokiu būdu konstatuota, kad pagal Vidaus tarnybos statutą draudimo išmokos mokamos visais atvejais, kai asmuo yra sužalojamas tarnybos metu, kadangi priešingu atveju pareigūnui nebūtų suteikta derama valstybės parama, kompensuojant praradimus. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog priešingai nei tvirtina atsakovas, draudimo sumos ir kompensacijos išmokėjimas susijęs su pareigūno sveikatos sužalojimu dėl nelaimingų atsitikimų einant pareigas, vykstant į tarnybą arba iš jos, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus negali būti vertinamas kaip atlyginimas už tą patį įvykį du kartus.

Šiuo atveju pareiškėjas savo teisę gauti kompensaciją sieja su 2008 m. įvykiu (gauta trauma laikant fizinio pasirengimo normatyvus), kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A62-1087/2011 pripažintas įvykiu tarnyboje ir susijusiu su pareiškėjo tarnyba Kalėjimų departamento Klaipėdos regiono pataisos inspekcijoje, todėl draudimo išmokos mokėjimo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal minėtas Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančios draudimo sumų nustatymą ir išmokėjimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo atžvilgiu taikytinos Asmenų draudimo sąlygų nuostatos, nustatančios, kad Kalėjimų departamento pareigūnų sveikata ir gyvybė yra draudžiama valstybės lėšomis ir todėl panaikino skundžiamo atsakovo Kalėjimų departamento 2011 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 1S-2490 dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui išmokėti 4 718,17 Lt draudimo sumą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė