2018-09-06 Nr. AB-15312-3-62-3-01114-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-646-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01114-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. A. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija neteisėtai atėmė iš pareiškėjo galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausiusiu turtu ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisę į nuosavybės neliečiamumą; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją atlyginti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusią 1 926,00 Eur žalą.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, 2018 m. birželio 14 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutartimi nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjui buvo pasiūlyta patikslinti pirmąjį skundo reikalavimą. Teismas nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas pripažinti neteisėtais administravimo subjekto veiksmus gali būti tik vienas iš pagrindų konkretaus akto panaikinimui, tačiau negali sudaryti savarankiško reikalavimo byloje, nes konstatavus tik veiksmų neteisėtumo faktą liks neapginta galimai pažeista teisė. Be to, teismas nustatė, kad pareiškėjo skundo reikalavimai formuluojami neaiškiai, jų pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą. Skundo reikalavimas (dalykas) turi atitikti skundo pagrindą, o taip pat turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. panaikinti ginčijamą aktą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius jo kompetencijai priskirtinus veiksmus ar pan.

Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės darbuotojai pareiškėjui priklausiusį metalinį garažą už (duomenys neskelbtini) namo nugriovė ir jame buvusį turtą paėmė neteisėtai; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę atlyginti dėl darbuotojų neteisėtų veiksmų atsiradusią 1 926 Eur turtinę ir 1 000 Eur neturtinę žalą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės darbuotojai pareiškėjui priklausiusį metalinį garažą už (duomenys neskelbtini) namo nugriovė ir jame buvusį turtą paėmė neteisėtai.

Teismas, nustatė, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumo, nustatyto Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutartyje.

III. Pareiškėjas S. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės darbuotojai pareiškėjui priklausiusį metalinį garažą nugriovė ir jame buvusį turtą paėmė neteisėtai, ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, jog reikalavimas pripažinti administravimo subjekto veiksmus neteisėtais negali būti savarankišku reikalavimu byloje, ABTĮ 33 straipsnyje nėra nurodytas kaip pagrindas atsisakyti priimti skundą ar jo dalį. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų veiksmų teisėtumo.

Pareiškėjo įsitikinimu, reikalavimas pripažinti administravimo subjekto veiksmus neteisėtais yra būtinas bylai teisingai išspręsti, teismui atsisakius nustatyti neteisėtus veiksmus, nelieka pagrindo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigia, kad Kauno savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. T-409, kuriuo vadovaujantis buvo nugriautas garažas, nėra neteisėtas, tačiau jis buvo neteisėtai vykdomas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės darbuotojai pareiškėjui priklausiusį metalinį garažą už (duomenys neskelbtini) namo nugriovė ir jame buvusį turtą paėmė neteisėtai.

Iš pareiškėjo patikslinto skundo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia skųsti ne viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, o, pareiškėjo manymu, neteisėtus atsakovo veiksmus, susijusius su sprendimo dėl metalinio garažo nugriovimo vykdymu, ir prašo atlyginti iš šių neteisėtų veiksmų kildinamą žalą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-195/2014; 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1122-822/2015).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas ne tik dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), bet taip pat ir dėl veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. T-409 Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją įspėti Kauno miesto teritorijoje ant valstybinės žemės savavališkai pastatytų ir neįteisintų statinių statytojus (užsakovus). Kad jiems nenugriovus statinių, šie statiniai bus nugriauti Kauno miesto savivaldybės lėšomis, ir statytojams (užsakovams) nenugriovus statinių organizuoti jų nugriovimą. Byloje nėra duomenų apie kitus dėl pareiškėjo garažo nugriovimo priimtus atsakovo sprendimus. Pažymėtina, jog iš pareiškėjo patikslinto skundo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia skųsti ne viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, o, pareiškėjo manymu, neteisėtus atsakovo veiksmus, susijusius su sprendimo dėl metalinio garažo nugriovimo vykdymu, ir prašo atlyginti iš šių neteisėtų veiksmų kildinamą žalą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-831-492/2017, pasisakydamas dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. T-409, kurio pagrindu, pareiškėjo teigimu, buvo nugriautas jo garažas, nurodė, kad skundžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. T-409 negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir tik Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmai ar sprendimai, vykdant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. T-409 ir priimti dėl pareiškėjo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, gali sukelti pareiškėjui materialines teisines pasekmes.

Akcentuotina, kad jog pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Pažymėtina, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-395-502/2018).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės darbuotojai pareiškėjui priklausiusį metalinį garažą nugriovė ir jame buvusį turtą paėmė neteisėtai, t. y. dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės darbuotojai pareiškėjui priklausiusį metalinį garažą nugriovė ir jame buvusį turtą paėmė neteisėtai, nenurodė nei vieno ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto tokio atsisakymo teisinio pagrindo ir tiksliai neįvardijo, kurio trūkumo, nustatyto Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutartyje, nepašalino pareiškėjas. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuoti nutartį dėl atsisakymo priimti skundą (ABTĮ 33 str. 2 d.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarties dalį atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės darbuotojai pareiškėjui priklausiusį metalinį garažą už (duomenys neskelbtini) namo nugriovė ir jame buvusį turtą paėmė neteisėtai, todėl ji naikintina ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės darbuotojai pareiškėjui priklausiusį metalinį garažą už (duomenys neskelbtini) namo nugriovė ir jame buvusį turtą paėmė neteisėtai, panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė