Legislator Case Law & Legislation
5a6a015c-e79a-4e6e-bfcc-0fe11f761fd4 AI generated

5a6a015c-e79a-4e6e-bfcc-0fe11f761fd4 · Varėnos rajono apylinkės teismas

Case Number 5a6a015c-e79a-4e6e-bfcc-0fe11f761fd4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                      Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Reginai JuÅ¡kevičienei, gynėjui advokatui A. K., nukentėjusioms – civilinėms ieÅ¡kovėms R. Č., N. J.,jų atstovui advokatui D. R., teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje :K.

Legislator headnote

AI generated

5a6a015c-e79a-4e6e-bfcc-0fe11f761fd4 · Varėnos rajono apylinkės teismas: O ta leistina norma, asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iÅ¡kvėptame ore, kraujyje, Å¡lapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip). Jokių objektyvių įrodymų dėl kaltinamojo neblaivumo nėra, o vien fakto, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus, kad nukentėjusios ir liudytoja nurodo, kad buvo neblaivus, nepakanka pagrįsti tokioms aplinkybėms.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudž                                                                                       Baudžiamoji byla Nr.1-36-445/2010                                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija                                                                                        1.1.7.1.,1.1.7.2.7., 1.1.8.1.,1.1.8.1.1., 1.2.25.1.                      (S)                                                                     VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                N U O S P R E N D I S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                              2011 m. balandžio 19 d.

                                                                      Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Reginai JuÅ¡kevičienei, gynėjui advokatui A. K., nukentėjusioms – civilinėms ieÅ¡kovėms R. Č., N. J.,jų atstovui advokatui D. R., teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje :K.

A., gim. (duomenys neskelbtini) Varėnos r., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) Alytaus m., neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str.2 d.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n u s t a t ė : K. A. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent : 2010 m. rugpjūčio 3 d. apie 14 val. 30 min.

Varėnos r. sav., Merkinės sen., kelyje Merkinė-RyliÅ¡kis 4 km. 319 m., vairuodamas automobilį OPEL VECTRA, v/n (duomenys neskelbtini),  pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 125 p., 133 p., t. y. vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, vairavo transporto priemonę, nevažiavo kuo arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliÅ«ties, nesulėtino greičio ir nesustojo, nors to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, bet iÅ¡važiavęs į kairę kelio pusę, į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , susidÅ«rė su prieÅ¡ais artėjančiu automobiliu FORD FIESTA, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamu R.

Č., dėl to įvyko eismo įvykis ir jo metu sužalojo R. Č., padarydamas jai kairio skruostikaulio lūžimÄ , veido sumuÅ¡imÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ kairio smilkinio-momens srityje, pavirÅ¡inius odos nubrozdinimus veido kairėje pusėje, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusios  sveikatÄ , nes dėl kairio skruostikaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.Kaltinamojo kaltė įrodyta.Kaltinamasis K. A. kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 3 d. iÅ¡gėrė 0,5 litro alaus.

Po 6-7 val. važiavo ir vairavo nuosavÄ automobilį OPEL VECTRA, v.nr. (duomenys neskelbtini), keliu RyliÅ¡kis –Merkinė, Merkinės kryptimi apie 60 km/h greičiu. Kelyje prieÅ¡ kalniukÄ iÅ¡važiavo į kelio kairę pusę, užvažiavęs pastebėjo iÅ¡ priekio atvažiuojantį automobilį, skubiai pasuko į deÅ¡inę, bandydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, tačiau automobilis pradėjo slysti ir kairiu Å¡onu atsitrenkė į prieÅ¡ais artvažiuojantį automobilį. Po susidÅ«rimo abu automobiliai įlėkė į griovius prieÅ¡ingose kelio pusėse.

Priėjo prie automobilio, kuriuo važiavo trys moterys. Viena jų buvo sužalota. IÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, kadangi buvo iÅ¡sigandęs, sutrikęs. Vairavo techniÅ¡kai tvarkingÄ automobilį. Vairuotojo stažas nuo 1981 metų.             Nukentėjusioji R. Č. parodė , kad 2010 m. rugpjūčio 3 d. apie 14.00 val., vairavo automobilį „Ford Fiesta“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiavo keliu RyliÅ¡kiai-Merkinė, RyliÅ¡kių kaimo kryptimi. Kartu važiavo N. J. ir D.

M., kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o N. J. sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Važiuojant žvyrkeliu į įkalnę apie 40 km/h greičiu , staiga iÅ¡ priekio pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris važiavo jos važiuojamÄ ja kelio dalimi. Bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo, traukiantis kuo deÅ¡niau, bet artėjantis automobilis slysdamas kairiu Å¡onu atsitrenkė į jos automobilį. Važiavo užsisegusi saugos dirÅ¾Ä . SusidÅ«rimo metu trenkėsi galva į automobilio salono kairės pusės detales, prarado sÄ monę.

Atgavusi sÄ monę iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Kaltinamasis buvo priėjęs, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, svirduliavo.Eismo įvykio metu jai buvo sužalota galva, veidas, apgadintas automobilis „Ford Fiesta“, priklausantis N. J..             Nukentėjusioji N. J. parodė , kad automobilis „Ford Fiesta“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausė jai nuosavybės teisėmis. 2010 m. rugpjūčio 3 d. apie 14.00 val. važiavo automobiliu keliu Merkinė-RyliÅ¡kiai, RyliÅ¡kių kryptimi, vairuojamu R.

Č.. Kartu važiavo D. M.. Važiavo deÅ¡ine kelio puse, ruošėsi posÅ«kiui į deÅ¡inę. IÅ¡ už kalnelio pamatė prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiaviuojantį automobilį, kuris slysdamas atsitrenkė į jų automobilio kairę pusę ir automobiliai įvažiavo į griovį. Eismo įvykio metu buvo sužalota R. Č. ir apgadintas automobilis „Ford Fiesta“. Kaltinamasis buvo priėjęs, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo neriÅ¡liai, svirduliavo. Po to pasiėmė kai kuriuos daiktus ir pabėgo į miÅ¡kÄ .             Liudytoja D.

M. parodė , kad 2010 m. rugpjūčio 3 d. sesers R. Č. vairuojamu automobiliu kartu su motina N. J. važiavo keliu Merkinė-RyliÅ¡kiai, RyliÅ¡kių kryptimi. Važiuojant į įkalnę staiga iÅ¡niro automobilis, kuris slysdamas kairiu Å¡onu trenkėsi į automobilio kairį Å¡onÄ . R. Č. bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo, pasuko kiek galima deÅ¡niau, bet susidÅ«rimo nepavyko iÅ¡vengti. Kaltinamasis buvo neblaivus, nes svirduliavo į Å¡alis, kalba buvo neaiÅ¡ki. Kaltinamasis kažkur nuėjo ir dingo.             Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais :             eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kur yra užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilių padėtis ir likę pėdsakai po eismo įvykio (b. l. 5-19);             automobilio „Ford Fiesta“, v/n (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokolu apie automobilio stovį po eismo įvykio ( b. l. 20-29);automobilis priklauso N. J. nuosavybės teisėmis pagal transporto priemonės registracijos liudijimÄ ( b. l. 45); techninė apžiÅ«ra atlikta 2010-04-17 ( b. l. 46); automobilis apdraustas privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu UADB „ Industrijos garantas“ ( b. l. 47);automobilio „Opel Vectra“ v/n (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokolu apie jo techninį stovį po eismo įvykio ( b. l. 32-42).

Automobilis priklauso K. A. nuosavybės teisėmis ( b. l. 51); automobilis draustas privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“ ( b. l. 52); automobilio techninė apžiūra atlikta 2009-12-05 ( b. l. 53).            Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. Č. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( b. l. 59).          Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. Č. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai : kairio skruostikaulio lūžimas, veido sumušimas, muštinė žaizda kairio smilkinio – momens srityje, paviršiniai nubrozdinimai veido kairėje pusėje.

Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus, nes dėl kairio skruostikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui ( b. l. 80-81).             Kaltinamojo K. A. veika perkvalifikuotina iÅ¡ LR BK 281 str.2 d. į LR BK 281 str.1 d., t.y. Å¡alinant kvalifikuojantį požymį, kad K. A. vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.LR Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr.452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, neblaivumas (girtumas) yra asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, bÅ«sena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iÅ¡kvėptame ore, kraujyje, Å¡lapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose virÅ¡ija įstatymuose, Europos SÄ jungos teisės aktuose ar Å¡ių Taisyklių 3 punkte nustatytÄ maksimaliÄ leistinÄ normÄ .

O ta leistina norma, asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip). Jokių objektyvių įrodymų dėl kaltinamojo neblaivumo nėra, o vien fakto, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus, kad nukentėjusios ir liudytoja nurodo, kad buvo neblaivus, nepakanka pagrįsti tokioms aplinkybėms.

Neblaivumas turi bÅ«ti nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka. Nesant tokių įrodymų, visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, kaip neįrodyta jo kaltė.Kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 125 p., 133 p., t. y. vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, vairavo transporto priemonę, nevažiavo kuo arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliÅ«ties, nesulėtino greičio ir nesustojo, nors to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, bet, iÅ¡važiavęs į kairę kelio pusę, į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , susidÅ«rė su prieÅ¡ais artėjančiu automobiliu dėl  to įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdė   sveikatÄ Â R.

Č.. Nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Bausmės skyrimo motyvaiKaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi ( BK 59 str.1 d.2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje neteistas, neįraÅ¡ytas į psichiatro kabineto ar priklausomybių ligų įskaitÄ , administracine tvarka baustas, bet galiojančių nuobaudų neturi. Kaltinamasis dirba pagal darbo sutartį, pagal darbo vietÄ charakterizuojamas teigiamai.Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ .

Už tokios nusikalstamos veikos padarymÄ yra numatyta keletas bausmių rūšių. Vertinant kaltinamojo socialinę ir turtinę padėtį, jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Bauda bÅ«tų per griežta bausmė, nes kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera. AreÅ¡tas bÅ«tų vykdomas realiai ir nėra numatytas jo atidėjimas. Kaltas asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir paveiktas laikytis įstatymų reikalavimų, tačiau laikantis teisingumo principo.Bausmės dydis parinktinas vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis.

Bausmės dydis nustatytinas žemiau bausmės vidurkio, kadangi yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. BK 61 str.4 d. numato, jeigu kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytÄ nusikaltimÄ , teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo 1 iki 3 metų.

Paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas ( BK 75 str.1 d.). Kaltinamasis dirba, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , charakterizuojamas teigiamai.Nukentėjusiems yra labai svarbus faktorius, kad bÅ«tų atlyginta, ir kuo greičiau tai padaryta, turtinė ir neturtinė žala, padaryta nusikalstamais veiksmais. Bausmės vykdymo atidėjimas sÄ lygoja nukentėjusiųjų teisėtų lÅ«kesčių realų įgyvendinimÄ , atlieka bausmės vaidmenį.

Uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme ( BK 67 str.3 d.). K. A. naudodamasis suteikta teise vairuoti transporto priemones padarė nusikalstamÄ veikÄ , kai buvo sutrikdyta sveikata nukentėjusiems. Kaltinamajam uždraustina naudotis teise vairuoti transporto priemones trims metams, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes. Kelių eismo taisyklės draudžia vairuotojui pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Už tokio pažeidimo padarymÄ yra numatyta ir administracinė atsakomybė, kurios sankcija numato teisės atėmimÄ vairuoti transporto priemones nuo 3 iki 5 metų ( ATPK 130 str.1 d.).

Baudžiamoji atsakomybė yra griežtesnė, ir Å¡i poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Nukentėjusioji – civilinė ieÅ¡kovė R. Č. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 550 Lt turtinės žalos ir 15000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ kaltinamojo. Civilinė ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad eismo įvykio metubuvo sužalota, nesunkiai sutrikdyta jos sveikata. Turtinę žalÄ sudaro : 50 Lt rentgeno nuotraukai, 200 Lt specialiam gydymui, 300 Lt transporto iÅ¡laidos, važinėjant iÅ¡ Alytaus m.

į Varėnos m., viso 550 litų. Civilinė ieÅ¡kovė nurodo, kad neturtinė žala yra 15000 litų dėl patirto didelio Å¡oko, streso , fizinio skausmo. R. Č. nurodo, kad patyrė daugybinius kÅ«no sumuÅ¡imus, buvo sulaužytas kairysis skruostikaulis, praskeltas kairysis smilkinys, dūžtančiais automobilio stiklais supjaustytas veidas. Dėl to patyrė dvasinius sukrėtimus, stresÄ , fizinį skaumÄ , pagal sužalojimo sunkumo laipsnį turi bÅ«ti atlyginta neturtinė žala.Kaltinamasis ieÅ¡kinį pripažįsta iÅ¡ dalies, pripažįsta turtinę žalai pilnai, o neturtinės žalos pripažįsta – 5000 litų.Civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos ir kt. ( CK 6.249 str.1 d.).

Byloje įrodyta, kad kaltinamasis dėl neatsargumo eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdė sveikatÄ R. Č., taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys ( CK 6.247 str.). Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , jo kaltė įrodyta, o tai ir yra sÄ lyga civilinei atsakomybei atsirasti ( CK 6.248 str.1,3 d.). Nekilo abejonių, kad nukentėjusioji buvo sužalota, jai buvo teikiama medicinos pagalba, turėjo iÅ¡laidų dėl gydymosi ( b.l. 64-67), kelionės iÅ¡laidų.

Pateikti kasos čekiai dėl transporto iÅ¡laidų Å¡ioje byloje. R. Č., N. J. lankėsi apklausoje ikiteisminio tyrimo metu 2010-08-16 ( b.l. 73,85), teisiamieji posėdžiai vyko – 2011-02-23 ( b.l. 132) ir 2011-04-14 . 550 Lt dydžio turtinė žala yra reali ir pagrįsta.Å iuo atveju kaltinamasis elgesi sÄ Å¾iningai, pripažįsta, kad nukentėjusiajai savo veiksmais padarė turtinę žalÄ ir jos neginčija, t.y. nesunkina civilinio ieÅ¡kovo padėties dėl neginčijamų įrodymų byloje pateikimo.Civilinis ieÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Neteisėtais veiksmais pakenkiami ir neturtiniai asmens interesai.

Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė ( CK 1 str. 1 d. ) . CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais . Taigi žala padaryta vertybėms , neturinčioms piniginės išraiškos ir yra ginama civilinės teisės turtiniais būdais . Neturtinė žala įvertinama pagal nustatytus CK 6.250 str. 1 d. kriterijus ir atlyginama pinigais .             Neturtinė žala atlyginama visais atvejais , kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ir kitais įstatymų numatytais atvejais ( CK 6.250 str. 2 d. ) .             Neturtinės žalos atlyginimas visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi , kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma .

Žalos dydį apsprendžia visuma CK 6.250 str. 2 d. numatytų kriterijų. Žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į konkrečius ir vertinamaisiais požymiais apibrėžtus kriterijus :-nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes. Nukentėjusiajai R. Č. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata;-žalÄ padariusio asmens kaltė . Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių, t.y., kad tai nėra tyčinė nusikalstama veika, o tai nurodo į veikos pavojingumo laipsnį; -kaltinamojo turtinė padėtis yra patenkinama, nes jis dirba legalų darbÄ pagal darbo sutartį ir gauna pajamas;-padarytos turtinės žalos dydis.

Nukentėjusiajai padaryta turtinė žala, kuri nesiekia Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio;-sÄ Å¾iningumo , teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienas asmuo savo elgesiu negali sukelti kitam asmeniui nepatogumų, padaryti nuostolių ir pan. Kaltinamasis sukėlė nepatogumus nukentėjusiajai, kuri kentė fizinį skausmÄ , bendravimo nepatogumus, iÅ¡gyveno įvykio baimę, eikvojo savo asmeninį laikÄ gydantis ir tiriant eismo įvykio aplinkybes, kentė dvasinius sukrėtimus ir t.t.

Nukentėjusioji bedarbė, todėl bendravimo ribojimas buvo asmeninio-Å¡eimyninio pobÅ«džio.Ä®vertinus aptartų kriterijų visumÄ neturtinės žalos dydis nustatytinas 5500 litų . Tai sudaro deÅ¡imt kartų daugiau, negu padarytos turtinės žalos dydis. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atitinka neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus.Civilinis ieÅ¡kinys UADB „Lietuvos draudimas“ paliktinas nenagrinėtu, kadangi ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ nesilaikydama tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teismine tvarka ir dar gali Å¡ia tvarka pasinaudoti ( CPK 296 str.1 d.1 p.).Pagal LR Draudimo įstatymo 94 str. nukentėjęs asmuo turi tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalÄ asmens civilinę atsakomybę, iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokÄ .

Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. numatytos eismo įvykio dalyvių ir nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų pareigos, kad reikia raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui apie pateiktÄ pretenzijÄ atlyginti žalÄ . Civilinė ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi dėl žalos atlyginimo į draudikÄ , kad toks praÅ¡ymas buvo nagrinėtas ir pan. Tai neužkerta kelio, paÅ¡alinus nurodytas aplinkybes, vėl kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu bendra tvarka ( CPK 297 str.2 d.). Nukentėjusioji – civilinė ieÅ¡kovė N. J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 3450 Lt turtinės žalos ir 7000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ kaltinamojo.

Civilinė ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas jai priklausantis automobilis, turėjo iÅ¡laidų dėl automobilio gabenimo ir saugojimo automobilių aikÅ¡telėje.Neturtinę žalÄ sudaro tai, kad eismo įvykio metu patyrė Å¡okÄ , stresÄ , fizinį skausmÄ . Atsižvelgiant į dvasinius sukrėtimus priteistina jos nurodyto dydžio neturtinė žala.Kaltinamasis civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta.Civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje neginčijamai įrodyta, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas N. J. priklausantis automobilis.

Tai pripažįsta ir kaltinamasis.Civilinė ieÅ¡kovė nurodo, kad gavo 1200 litų turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ draudimo bendrovės, 250 Lt už automobilį, kaip metalo lauÅ¾Ä , todėl civilinį ieÅ¡kinį mažina iki 2000 litų, t.y. iki faktinės sumos, kiek kainavo automobilis. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos ir kt. ( CK 6.249 str.1 d.). Byloje įrodyta, kad kaltinamasis dėl neatsargumo eismo įvykio metu sugadino N. J. automobilį, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.).

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , jo kaltė įrodyta, o tai ir yra sÄ lyga civilinei atsakomybei atsirasti ( CK 6.248 str.1,3 d.). N. J. nurodo, kad yra antros grupės invalidė, o tai reiÅ¡kia, kad transporto priemonė jai yra bÅ«tina dėl sveikatos stovio, savo teisėms ir lÅ«kesčiams realizuoti. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra realus ir pagrįstas, atitinka įstatymų reikalavimus.Neteisėtais veiksmais pakenkiami ir neturtiniai asmens interesai.

Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė ( CK 1 str. 1 d. ).CK 1.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardÄ , gyvybę, sveikatÄ , kÅ«no neliečiamybę, garbę, orumÄ , žmogaus privatų gyvenimÄ ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimÄ . Vienas iÅ¡ civilinių teisių gynimo bÅ«dų pagal CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ yra padarytos turtinės ir neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pažeidusio teisę asmens.

Baudžiamojoje byloje šis klausimas sprendžiamas pagal BPK 109 straipsnio nuostatas. CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais . Taigi žala padaryta vertybėms , neturinčioms piniginės išraiškos ir yra ginama civilinės teisės turtiniais būdais . Neturtinė žala įvertinama pagal nustatytus CK 6.250 str. 1 d. kriterijus ir atlyginama pinigais .Žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į konkrečius ir vertinamaisiais požymiais apibrėžtus kriterijus :-nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes.

N. J. sugadintas vienintelis jos turėtas automobilis, kai pati nukentėjusioji turi sveikatos negaliÄ ;-žalÄ padariusio asmens kaltė. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų ( BK 16 str. 1 d. ) . Tai nurodo į veikos pavojingumo laipsnį; -kaltinamojo turtinė padėtis vertinama patenkinamai, kadangi dirba ir gauna nuolatines pajamas;-padarytos turtinės žalos dydis. Kaltinamasis padarė turtinę žalÄ nukentėjusiajai, kurios dydis 2000 litų;-sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Kiekvienas asmuo savo elgesiu negali sukelti kitam asmeniui nepatogumų, padaryti nuostolių ir pan. Kaltinamasis sukėlė nepatogumus nukentėjusiajai, kadangi nusikalstamais veiksmais sugadino jos vienintelę transporto priemonę, ji patyrė iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ .UADB „ Lietuvos draudimas“ N. J. sumokėjo 1200 Lt dėl automobilio sugadinimo, o dar 250 Lt ji gavo realizavusi sugadintÄ transporto priemonę utilizavimui.Ä®vertinus aptartų kriterijų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad neturtinės žalos dydis nustatytinas 1000 litų.

Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atitinka neturtinės žalos instituto paskirtį.Civilinis ieškinys UADB „Lietuvos draudimas“ paliktinas nenagrinėtu tais pačiais motyvais, kaip ir R. Č. atžvilgiu. K. A. kardomoji priemonė nepaskirta. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra. Vadovaudamasis LR BPK 297 – 299 , 301- 305, 307- 308 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

K. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti laisvės atėmimÄ deÅ¡imčiai (10) mėnesių.Taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4, 7 punktus ir paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems (1) metams, paskiriant įpareigojimus :-įpareigoti nuteistÄ jį dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir tokį įpareigojimÄ vykdyti vienerius (1) metus;-be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paroms ir tokį įpareigojimÄ vykdyti vienerius metus.Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. 1,2,3 d. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – uždrausti vairuoti visų rūšių transporto priemones trims (3) metams, draudimo terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Civilinius ieÅ¡kinius tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ K.

A., a.k. (duomenys neskelbtini) R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt (550) litų turtinės žalos ir penkis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus (5500) litų neturtinės žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) du tÅ«kstančius (2000) litų turtinės žalos ir vienÄ tÅ«kstantį (1000) litų neturtinės žalos atlyginimo.Nuosprendis gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                             Dalis Žilionis